Byla A-662-2515-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Kęstučiui Švirinui, atsakovo atstovui G. M., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei A. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Žalvaris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Žalvaris“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Všį Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Žalvaris“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 1-6, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2010 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (4.2-11)-3-4063 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Ūkio ministeriją grąžinti pakartotiniam naudos ir kokybės vertinimui Bendrovės paraišką Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-02-080.

5Paaiškino, kad Bendrovė 2009 m. liepos 13 d. pateikė VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau – ir Agentūra) paraišką projektui „UAB „Žalvaris“ švino rūgštinių akumuliatorių perdirbimo procesų modernizavimas“, identifikacijos Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-02-080, finansinei paramai gauti pagal 2007 – 2013 m. ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas VP2-2.1-ŪM-01-K priemonę „Lyderis LT“ (toliau – Paraiška). Agentūra atliko Paraiškos vertinimą ir vertinimo rezultatus perdavė Ūkio ministerijai. Pažymėjo, kad apie Paraiškai naudos ir kokybės vertinimu suteiktų balų kiekį ir suteiktų balų pagrindimą Bendrovė informuota nebuvo. Nurodė, kad ūkio ministras 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 4-170 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą skyrimo“ paskelbė projektus, kuriems skirtas finansavimas, tarp kurių Bendrovės pateikto projekto nebuvo. Ūkio ministras 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 4-307 patvirtino Mažų ir vidutinių įmonių rezervinių projektų, finansuojamų pagal 2007 – 2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ VP2-2.1-ŪM-01-K priemonę „Lyderis LT“, sąrašą Nr. 01 (toliau – Rezervinių projektų sąrašas Nr. 01). Nurodė, kad Bendrovės pateikta Paraiška įtraukta į Rezervinių projektų sąrašą Nr. 01 eilės Nr. 26. Pažymėjo, kad rezervinių projektų sąraše paraiškoms naudos ir kokybės vertinimu suteiktų balų kiekiai ir suteiktų balų pagrindimai nenurodyti. Remdamasis Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAF Taisyklės) 55, 83, 85 punktais, nurodė, kad Paraiška buvo atrenkama konkurso būdu, todėl buvo atliekamas projekto naudos ir kokybės vertinimas, kurį atliko Agentūra (kaip įgyvendinančioji institucija) pagal Agentūros direktoriaus 2008 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. R1-45 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintą Paraiškų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (ar) valstybės biudžeto finansavimui gauti vertinimo vidaus tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) užpildant šio aprašo 4 priede nurodytos formos „Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo ataskaitą“, kurioje turi būti nurodomi ne tik Paraiškai suteikti balai, bet ir suteiktų balų pagrindimas. Paaiškino, kad Bendrovė, sužinojusi, jog Paraiška pagal naudą ir kokybę buvo įvertinta per žemais balais, todėl pateiktam projektui nebus skirtas finansavimas ir tuo pačiu ji įrašoma ne į pagrindinį sąrašą, negavusi iš Ūkio ministerijos bei Agentūros informacijos apie Paraiškai naudos ir kokybės vertinimu suteiktų balų kiekį ir suteiktų balų pagrindimą, dėl minėto pagrindimo paaiškinimo 2010 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 226 kreipėsi į Agentūrą su prašymu pateikti Paraiškos vertinimo ir atrankos atitikimo kriterijams rezultatus. Agentūra 2010 m. gegužės 20 d. raštu Nr. R4-7084(13.2.3-1186) informavo Bendrovę, kad Paraiškos finansavimo atitikimas naudos ir kokybės vertinimo kriterijams buvo įvertintas 50 balų (abiejų vertintojų balų vidurkis), taip pat nurodė suteiktų balų kiekį pagal atskirus kriterijus, tačiau suteiktų balų pagrindimo nepateikė. Nurodė, jog, atsižvelgdama į tai, kad projektai buvo vertinami bei atrenkami, kaip nurodė ūkio ministras 2010 m. balandžio 14 d. rašte Nr. (199.2-52)-3-2074, vadovaujantis priemonės „Lyderis LT“ Finansavimo sąlygų aprašu, patvirtintu ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 4-102 (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas), Bendrovė pagal kelis vertinimo kriterijus savarankiškai atliko Paraiškos naudos ir kokybės balų paskaičiavimą pagal Finansavimo sąlygų aprašo 3 priede pateiktą kokybės ir naudos vertinimo metodiką, kurioje nurodyti priemonės kriterijai, pagrindiniai vertinimo aspektai, vertinimo skalė su minimaliais ir maksimaliais balais. Nurodė, kad Bendrovė, sužinojusi Agentūros suteiktų Paraiškai balų kiekį, suabejojo jų objektyvumu pagal 1.1, 1.3, 1.4, 1.7 kriterijus. Siekdama objektyvaus Paraiškos vertinimo, 2010 m. birželio 3 d. apskundė Agentūros atlikto Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo rezultatus PAF Taisyklių 209 – 211 punktuose nustatyta tvarka ir tikėjosi, kad, dalyvaudama administracinėje procedūroje, turės teisę ir galimybę susipažinti su Paraiškai suteiktų / nesuteiktų balų vertintojų pagrindimais, galės pateikti papildomą informaciją, duoti paaiškinimus, taip pat pasinaudoti kitomis Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnyje suteikiamomis teisėmis. Tačiau Ūkio ministerija, nepranešusi Bendrovei apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką bei nepakvietusi jos dalyvauti aptarime (Bendrovė raštu pareiškė norą dalyvauti), priėmė sprendimą (2010 m. liepos 14 d. raštas Nr. (4.2-11)-3-4063) skundo netenkinti. Su šiuo Ūkio ministerijos priimtu sprendimu Bendrovė nesutiko, kadangi jame nepateikti duomenys, kuriose konkrečiose valstybėse naudojama tokio pobūdžio įranga, kokia konkrečiai ta įranga ir ar ta įranga analogiška planuojamai įsigyti Projekte ir pan. Pažymėjo, kad paraiškos Verslo plane projekte įsigytina technologija yra pažangiausia pasaulyje specifinių pavojingų atliekų perdirbimo technologija, atitinkanti Europos, JAV EPA švino-rūgštinių akumuliatorių perdirbimo geriausių prieinamų technologijų kriterijus. Bendrovės duomenimis šiuo metu tokia technologija įdiegta tiktai keliose Europos šalyse. Baltijos šalyse, t. y. Estijoje, švino-rūgštinių akumuliatorių perdirbimo linija yra jau naudojama šešti metai ir ji yra technologiškai senesnis Engitec (Italija) firmos produktas, o Bendrovės diegiamas produktas bus žymiai inovatyvesnis. Teigė, kad lyginant su dabar egzistuojančia, įdiegta aukšto technologinio lygio švino-rūgštinių akumuliatorių atliekų perdirbimo linija iš esmės pakeistų įmonės konkurencingumą dėl inovatyvumo, technologinio pažangumo ir atitikimo griežčiausiems aplinkosauginiams kriterijams pagal ES aplinkosaugos direktyvas regiono mastu. Tai leistų padidinti darbo našumą, kuris padėtų dvigubai tausoti energiją, sukurti pridėtinę vertę, pagerinti produkcijos kokybę, padidinti eksporto mąstą (šiuo metu visa produkcija eksportuojama į ES šalis), išplėsti bendradarbiavimą, naujų rinkų geografiją ir kt. Visa tai, pareiškėjo manymu, galėtų užtikrinti tolimesnę įmonės plėtrą, tampant lyderiu ne tik šalyje, bet ir visame Baltijos regione. Pabrėžė, kad Projektas atitinka visus 1.3 kriterijui nustatytus vertinimo aspektus ir požymius, iš pateikto verslo plano ir kitų dokumentų darė išvadą, kad planuojami pasiekti rodikliai ir rezultatai yra realūs ir pagrįsti, todėl pagal 1.3 kriterijų turėjo būti skirti 5 balai. Pažymėjo, kad Ūkio ministerija Sprendime dėl 1.3 ir 1.4 kriterijų išvardino pagrindinius šių kriterijų vertinimo aspektus, tačiau nepasisakė dėl Bendrovės pateiktos Paraiškos įvertinimo bei jai suteiktų balų pagrindimo. Dėl Ūkio ministerijos teiginio, jog „pareiškėjas paraiškoje nurodo, kad projekto pasekoje bus taupoma energija ir žaliavos, tačiau šis taupymas nėra pakankamai atskleistas“ paaiškino, kad tokiu atveju Agentūra turėjo vadovautis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 86 punktu, kuriame nustatyta, kad jeigu projekto naudos ir kokybės vertinimo metu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju Agentūra) raštu paprašo pareiškėjo per jos nustatytą terminą pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją. Pažymėjo, kad analogiškos nuostatos įtvirtintos ir VP2-2.1-ŪM-01-K priemonės „Lyderis LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 4-102, taip pat Paraiškų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (ar) valstybės biudžeto finansavimui gauti vertinimo vidaus tvarkos apraše, patvirtintame Agentūros direktoriaus 2008 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. R1-45. Pareiškėjo manymu, Agentūra pažeidė šiuos reikalavimus ir neprašė Bendrovės pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją apie Paraiškoje nurodytą energijos ir žaliavų taupymą. Teigė, kad Paraiškoje yra pakankamai informacijos, jog įgyvendinus projektą bus diegiami švaresni gamybos procesai. Paaiškino, kad švaresnių gamybos procesų diegimas buvo vienas iš pagrindinių kriterijų pasirenkant šią technologiją, todėl pagal šį vertinimo aspektą, pareiškėjo manymu, turėjo būti skirti du balai. Pagal šį kriterijų dar du balai turėjo būti skirti už vertinimo aplinkybę „švaresnių gaminių gamyba“. Pabrėžė, kad projektas yra orientuotas į aplinkosauginių priemonių gamybą, kadangi investicijos į šią liniją ir jos įdiegimas yra iš esmės siekis atitikti aukščiausius ES aplinkosauginius kriterijus ir įgyvendinti griežčiausias aplinkosaugines priemones. Pareiškėjo manymu, už šį vertinimo aspektą Paraiškai galėjo būti skirtas vienas balas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Paraiška turėjo būti įvertinta aukštesniais balais ir pagal kitus vertinamus kriterijus (1.2. Planuojamų gaminti gaminių inovatyvumo lygis (įvertinta tik vienu balu); 1.5. Projekto svarba Lietuvos aukštųjų ar vidutiniškai aukštų technologijų verslo plėtrai (neskirta balų); 1.6. Pareiškėjo eksporto potencialas, vertinant pagal paskutinių finansinių ataskaitų faktinius duomenis ir prognozes (įvertinta keturiais balais)).

6Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimais į skundą (b. l. 153-157, 166-170, II t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Paaiškino, kad Ūkio ministerija nurodė, jog vertinant Paraišką, aukštesnis įvertinimas pagal 1.1. kriterijų negalėjo būti suteikiamas, kadangi šiuo projektu numatoma įsigyti įranga bus inovatyvi Lietuvos mastu, tačiau tokio pobūdžio įranga jau yra naudojama kaimyninėse valstybėse, iš jų ir Baltijos šalių regione. Nurodė, kad aukštesnis įvertinimas suteikiamas projektams, kuriuos įgyvendinant diegiamų gamybos technologinių linijų inovatyvumas yra didesnis. Pagal Finansavimo sąlygų aprašo 3 priedo 1.1 punkto vertinimo aspektus, inovatyvumas vertinamas kokybiniu aspektu, atsižvelgiant į bendrą technologinį procesą. Vertinamas planuojamų diegti technologinių linijų kokybinių parametrų santykis su esančių (naudojamų) technologinių linijų parametrais. Jei diegiami tik atskiri technologinio proceso elementai, tuomet papildomai vertinamas jų vaidmuo (kokybinė įtaka) bendram technologiniam procesui. Pažymėjo, kad 5 balai suteikiami, kai projektas atitinka visus kriterijaus vertinimo aspektus ir požymius, šių aspektų ir požymių kiekybine išraiška yra pranašesnis už kitus projektus, iš pateikto verslo plano ir kitų dokumentų galima daryti išvadą, kad planuojami pasiekti rodikliai ir rezultatai yra realūs ir pagrįsti. Nurodė, kad vertinant projektą papildomas balas negalėjo būti suteiktas, nes Paraiškoje informacijos apie diegiant tarptautiniais išradimų patentais ar dizaino registracija apsaugotas technologines linijas, nėra. Bendrovės teiginį, jog „įsigytina technologija yra pažangiausia pasaulyje specifinių pavojingų atliekų perdirbimo technologija, atitinkanti Europos, JAV EPA švino-rūgštinių akumuliatorių perdirbimo geriausių prieinamų technologijų kriterijus“ laikė labai abstrakčiais. Nurodė, kad reikšmingumas yra vertinamas atsižvelgiant į planuojamus pareiškėjos darbo našumo ir eksporto masto pokyčius, palyginti su buvusiais, planuojamų pokyčių pagrįstumą ir realumą. Pažymėjo, kad pagal Finansavimo sąlygų aprašo 3 priedo 1.3 kriterijų yra vertinamas projekto reikšmingumas pareiškėjos tarptautiniam konkurencingumui padidinti. Nurodė, jog 5 balai suteikiami, kai projektas atitinka visus kriterijaus vertinimo aspektus ir požymius, šių aspektų ir požymių kiekybine išraiška yra pranašesnis už kitus projektus, iš pateikto verslo plano ir kitų dokumentų galima daryti išvadą, kad planuojami pasiekti rodikliai ir rezultatai yra realūs ir pagrįsti. Nesutiko su pareiškėju, kad pagal 1.3 kriterijų turėjo būti suteikti penki balai, nes tam, kad būtų suteiktas aukščiausias įvertinimas pagal šį kriterijų, nepakanka, jog planuojami pasiekti rodikliai ir rezultatai būtų realūs ir pagrįsti. Pabrėžė, kad projektas turi atitikti visus kriterijaus vertinimo aspektus ir požymius, šių aspektų ir požymių kiekybine išraiška turi būti pranašesnis už kitus projektus. Vadovaujantis Finansavimo sąlygų aprašo 3 priedo 1.4 punkto vertinimo aspektais, vertinamas projekto reikšmingumas pareiškėjo atstovaujamos ar kitų susijusių pramonės šakų (sektorių) plėtrai ir tarptautinio konkurencingumo didėjimui. Aukštesnis įvertinimas suteikiamas didesnį reikšmingumą turinčiam projektui, kuris vertinamas atsižvelgiant į šiuos aspektus: Lietuvos priklausomybės nuo žaliavų ir energijos importo mažinimą, įtaką darbo našumui, sukuriamai pridėtinei vertei, produkcijos kokybei, eksporto mastui, plyno lauko tiesioginėms užsienio investicijoms, naujų įmonių steigimui, aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimui ir pan. Penki balai suteikiami, kai projektas atitinka visus kriterijaus vertinimo aspektus ir požymius, šių aspektų ir požymių kiekybine išraiška yra pranašesnis už kitus projektus, iš pateikto verslo plano ir kitų dokumentų galima daryti išvadą, kad planuojami pasiekti rodikliai ir rezultatai yra realūs ir pagrįsti. Nesutiko su pareiškėju, kad pagal šį kriterijų turėjo būti suteikti mažiausiai trys balai, nes tam nepakanka, kad planuojami pasiekti rodikliai ir rezultatai būtų realūs ir pagrįsti. Teigė, kad projektas turi atitikti dalį kriterijaus vertinimo aspektų ir požymių, šių aspektų ir požymių kiekybine išraiška turi būti pranašesnis už kitus projektus. Vertino 1.7. kriterijų ir atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Paraiškoje nurodė, jog projekto pasekoje bus taupoma energija ir žaliavos, tačiau šis taupymas nėra pakankamai atskleistas ir projektas nėra orientuotas į aplinkosauginių priemonių gamybą, todėl Agentūros vertinimą pagal Finansavimo sąlygų aprašo 3 priedo 1.7 punkte pateiktą vertinimo skalę laikė pagrįstu. Nurodė, kad aukštesnis įvertinimas suteikiamas projektams, didesniu mastu prisidedantiems prie darnios pramonės plėtros politikos įgyvendinimo. Prisidėjimo mastas yra vertinamas atsižvelgiant į šiuos aspektus: švaresnių gamybos procesų diegimas (žaliavų ir energijos taupymas, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, toksinių medžiagų naudojimo mažinimas, taršos kiekio (emisijos) gamybos procese mažinimas); švaresnių gaminių gamyba (negatyvaus gaminio poveikio aplinkai sumažinimas, perdirbimo (utilizavimo) galimybių padidėjimas ir pan.). Be to, penki balai suteikiami, kai projektas atitinka visus kriterijaus vertinimo aspektus ir požymius, šių aspektų ir požymių kiekybine išraiška yra pranašesnis už kitus projektus, iš pateikto verslo plano ir kitų dokumentų galima daryti išvadą, kad planuojami pasiekti rodikliai ir rezultatai yra realūs ir pagrįsti. Nesutiko su pareiškėju, kad Agentūra pažeidė PAF Taisyklių 86 punkto reikalavimus, nes neprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją apie paraiškoje nurodytą energijos ir žaliavų taupymą. Pabrėžė, kad visiems pareiškėjams paraiška yra vienoda ir visiems suteikiamos vienodos galimybės nurodyti atitinkamą informaciją. Pažymėjo, kad pateikęs paraišką pareiškėjas negali pateikti papildomos informacijos, jei jos nereikalauja Agentūra. Teigė, kad į informaciją, kurią pareiškėjas pateikia savo iniciatyva, paraiškos vertinimo ir atrankos metu neatsižvelgiama. Akcentavo, jog vertintojai raštu paprašo pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją tik tuo atveju, jei projekto vertinimo metu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta pagrindimų paraiškoje pateiktai informacijai, dėl kurių jie negali tinkamai įvertinti projekto. Be to, už šio kriterijaus vertinimo aspektą 1 balas yra suteikiamas ne už investicijas ir siekius, o už aplinkosauginių priemonių gamybą. Remdamasis PAF Taisyklių 83 punktu, Finansavimo sąlygų aprašo 3 priede pateiktos kokybės ir naudos vertinimo metodikos 71, 73 punktais, nurodė, kad Verslo projektų atrankos komitetas nusprendė dėl lėšų trūkumo rekomenduoti Ūkio ministerijai įtraukti UAB „Žalvaris“ projektą į rezervinių projektų sąrašą. Dėl lėšų trūkumo, UAB „Žalvaris“ projektui nebuvo skirtas finansavimas, todėl projektas ūkio ministro 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 4-307 įtrauktas į rezervinių projektų sąrašą. Pažymėjo, kad Ūkio ministerija neprivalo pranešti pareiškėjui apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką bei kviesti jį dalyvauti aptarime. Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, atkreipė dėmesį į tai, kad Ūkio ministerija skundžiamame rašte nepasisakė dėl Finansavimo sąlygų aprašo 3 priedo kokybės ir naudos vertinimo metodikos 1.2, 1.5 ir 1.6 kriterijų, nes 2010 m. birželio 3 d. skunde Nr. 06-03/10 pareiškėja jų neskundė. Darė išvadą, kad Ūkio ministerija, priimdama sprendimą, išdėstytą skundžiamame rašte, objektyviai įvertino visas Bendrovės 2010 m. birželio 3 d. skunde Nr. 06-03/10 išdėstytas aplinkybes, priimtas sprendimas argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis. Ūkio ministerija, priimdama sprendimą, laikėsi Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų ir principų, nepažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ atsiliepimu į skundą (b. l. 34-37, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Paaiškino, kad Bendrovės pateikta Paraiška buvo įvertinta 50 balų (dviejų vertintojų suteiktų balų vidurkis). Teigė, kad šis įvertinimas nėra žemas. Nurodė, kad iš viso pagal priemonę „Lyderis LT“ buvo pateiktos 246 paraiškos, o bendra prašoma finansuoti suma siekė 865,8 mln. Lt, kai pagal finansavimo planą per priemonės „Lyderis LT“ antrą kvietimą teikti paraiškas numatyta paskirstyti suma buvo tik 171,9 mln. Lt. Pažymėjo, jog iš suvestinės projektų, gautų konkurso būdu, naudos ir kokybės vertinimo ataskaitos matyti, kad pareiškėjos Paraiška su 50 balų įvertinimu tarp 204 paraiškų dalijosi 78-87 vietas. Vienintelė priežastis, kodėl paraiška nebuvo finansuota yra ta, kad jai finansuoti nepakako lėšų, todėl Projektų atrankos komitetas priėmė rekomendaciją paraišką įtraukti į rezervinį projektų sąrašą. Pažymėjo, kad, vadovaudamasi PAF Taisyklių 83 punktu ir Finansavimo sąlygų aprašo 68 punktu, Agentūra turi įvertinti, kurios iš pateiktų paraiškų geriausiai atitinka priemonės „Lyderis LT“ prioritetinius kriterijus, nustatytus Finansavimo sąlygų aprašo 3 priede „Kokybės ir naudos vertinimo metodika“. Vertinant Paraišką buvo atsižvelgta į tai, kad Bendrovė projekto įgyvendinimo metu planuoja įsigyti ir įdiegti modernią naudotų švino rūgštinių akumuliatorių perdirbimo įrangą, skirtą perdirbant pavojingas atliekas pagaminti įvairias švino ir plastiko medžiagas. Pažymėjo, kad suteikiant balų skaičių buvo atsižvelgta į tai, jog įranga bus inovatyvi Lietuvos mastu, ir į tai, jog tokio pobūdžio įranga nors jau yra naudojama Baltijos šalių regione ir kitose Europos šalyse, tačiau tebėra pakankamai nauja, todėl buvo suteikti trys balai iš keturių galimų. Papildomas balas už patentuotą įrangą / įrangos dalį nebuvo suteiktas, nes Paraiškoje nėra duomenų apie įrangos ar jos dalies patentavimą. Nurodė, kad per tris metus po projekto įgyvendinimo (2008 – 2014 m.) darbo našumas įmonėje išaugs 102,88 proc. (21,1 Lt/val.) arba nuo 20,51 iki 41,61 Lt/val. Pareiškėjo apyvarta 2008 – 2014 m. laikotarpiu išaugs 41,39 proc. arba nuo 54,9 iki 77,7 mln. Lt. Planuojama, kad pareiškėjos eksportas per tris metus po projekto įgyvendinimo (2008 – 2014 m.) padidės nuo 29 076 392 Lt iki 54 377 505 Lt (25 301 113 Lt) arba 87,02 proc. Paraiškos pateikimo metais įmonės eksportas sudarė 53 proc. pardavimo pajamų struktūroje (29 076 392 Lt, planuojama, kad per tris metus po projekto įgyvendinimo sudarys 54 377 505 Lt ir 70 proc. pardavimo pajamų struktūroje). Paaiškino, kad, atsižvelgiant į ženklų projekto reikšmingumą pareiškėjo darbo našumo, apyvartos ir eksporto rodikliams (nors jų augimas grindžiamas vien tik naujais įrangos pajėgumais), buvo suteikti beveik maksimalūs balai (4 balai iš 5 galimų). Atkreipė dėmesį, kad 2008 m. pareiškėjo darbo našumas sudarė 20,51 Lt/val. ir buvo mažesnis lyginant su bendru darbo našumo vidurkiu bei panašios pramonės šakos (kitų ne metalo mineralinių produktų gamyba) vidurkiu. Skiriant balus, taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad atliekų tvarkymas nėra išskirtas Lietuvos Respublikos 2009 – 2013 metų eksporto plėtros strategijoje, projektas. Projektu nėra pritraukiama plyno lauko investicijų, taip pat paraiškoje nenurodyta, kad projektas sukurtų naujų darbo vietų įmonėje ar sudarytų realias galimybes sukurti naujas darbo vietas kitose įmonėse. Pažymėjo, jog vienas balas suteiktas atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. įmonės eksportas viršijo 53 proc. visoje įmonės pardavimo pajamų struktūroje (29 076 392 Lt), todėl teigė, kad projektas bus naudingas eksporto masto didinimui. Nurodė, kad vertinimo metu buvo atsižvelgta, jog Bendrovės projektas prisideda prie švaresnių gamybos procesų diegimo. Nors šis prisidėjimas verslo plane nėra pakankamai atskleistas, tačiau pagal pateiktą informaciją galima įvertinti, kad mažės gamybos metu į aplinką patenkančio oro tarša, gerės kitų gamybos atliekų utilizavimo sąlygos. Taip pat nurodoma, kad projekto dėka bus taupoma energija ir žaliavos, atsižvelgta į tai, kad projektas prisideda prie švaresnių gaminių gamybos. Kadangi projektas tiesiogiai nėra orientuotas į aplinkosauginių priemonių gamybą, nurodė, kad papildomas balas nebuvo suteiktas.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Pažymėjo, kad teisės aktuose nustatyti labai detalūs reikalavimai tiek paraiškoms, tiek verslo planams, detaliai nustatyta vertinimo metodika, į kurią gali atsižvelgti kiekvienas pareiškėjas, teikdamas paraišką ir verslo planą, kitus reikalaujamus dokumentus. Nustatė, kad pareiškėjas iš esmės ginčija tik Paraiškos naudos ir kokybės vertinimą, pagal kurio duomenis pareiškėjas surinko 50 balų. Pažymėjo, kad pagal PAF Taisyklių 83 punktą projektų naudos ir kokybės vertinimo metu atrenkami projektai, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka specialiuosius prioritetinius atitinkamos veiksmų programos priemonės atrankos kriterijus. Teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą ir teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad atsakovo 2010 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. (4.2-11)-3-4063, kuriuo ministerija pareiškėjo skundo netenkino, priimtas pagal Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, atitinka šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl pareiškėjo skundą dėl šio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti Bendrovės paraišką pakartotiniam naudos ir kokybės vertinimui atmetė kaip nepagrįstą.

13III.

14Pareiškėjas UAB „Žalvaris“ apeliaciniu skundu (b. l. 32-41, III t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

15Mano, kad teismo sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų. Nurodo, kad atsakovo 2010 m. liepos 14 d. rašte Nr. (4.2-11)-3-4063 nei faktais, nei teisės nuostatomis nepagrindžiama ir nemotyvuojama, kodėl Agentūros sprendimas yra pagrįstas. Pažymi, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėjas iš esmės ginčija tik Paraiškos naudos ir kokybės vertinimą. Atkreipia dėmesį, kad skunde ir teismo posėdyje ginčijo ne tik paraiškos naudos ir kokybės vertinimą, bet ir atsakovo 2010 m. liepos 14 d. raštą Nr. (4.2-11)-3-4063 „Dėl paraiškos Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-02-080 vertinimo“, kaip priimtą pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymą, tačiau teismas šiuo aspektu pareiškėjo pateiktų įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Tvirtina, kad atsakovas, išnagrinėjęs Antrinių žaliavų atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijos pateiktą 2010 m. birželio 3 d. raštą, priėmė administracinės procedūros sprendimą, pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 20, 28 straipsnių nuostatas, kadangi atsakovas sprendimą priėmė neapklausęs pareiškėjo (Viešojo administravimo įstatymo 28 str. 2 d.), nesuteikdamas pareiškėjui teisės susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija bei pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus (Viešojo administravimo įstatymo 20 str.). Mano, kad atsakovas nagrinėjo ne pareiškėjo skundą, o Antrinių žaliavų atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijos pateiktą pranešimą. Pabrėžia, kad tikėjosi susipažinti su Paraiškos vertinimo ataskaitomis, kuriose turėjo būti nurodyti paraiškai vertintojų suteiktų balų pagrindimai. Atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino įrodymų ir sprendime nepasisakė dėl aplinkybių, rodančių, kad atsakovas klaidingai ir netiksliai vertino bei neužfiksavo akivaizdžių Agentūros padarytų pažeidimų atliekant Paraiškos naudos ir kokybės vertinimą. Mano, kad atsakovas privalėjo įsitikinti, ar Agentūra, atlikdama Paraiškos naudos ir kokybės vertinimą, laikėsi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Dėl Paraiškos 1.7 kriterijaus vertinimo pažymėjo, kad, jei vertintojai nustato, jog projektas prisideda prie švaresnio gamybos procesų diegimo, tokiam projektui privalo būti suteikti du balai. Jei nustatoma, kad projektas neprisideda prie švaresnių gamybos procesų diegimo, tokim projektui balai neskiriami. Mano, kad pagal minėtą kriterijų turėjo būti skirti du balai, o ne vienas. Atkreipia dėmesį, kad vien tik pagal šį kriterijų Paraiškai nesuteiktas vienas balas lėmė, kad Paraiška būtų įtraukta į rezervinių projektų sąrašą Nr. 1, patvirtintą ūkio ministro 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 4-307, eilės Nr. 26, o ne eilės Nr. 15. Paaiškina, kad finansavimas skirtas projektams, buvusiems rezerviniame sąraše iki Nr. 20. Daro išvadą, kad Agentūra pažeidė ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 4-102 patvirtintą priemonės „Lyderis-LT“ projektų finansavimų sąlygų aprašo trečiame priede pateiktą kokybės ir naudos vertinimo metodiką, tačiau atsakovas minėto pažeidimo nefiksavo, teismas dėl šių motyvų nepasisakė, taip pat nevertino įrodymų ir nepasisakė dėl skunde ir teismo posėdyje nurodytų motyvų dėl paraiškos naudos ir kokybės vertinimo pagal 1.1, 1.3, 1.4 vertinimo kriterijus. Dėl 1.1 kriterijaus pažymi, kad Sprendime nepateikti duomenys, kuriose konkrečiose valstybėse naudojama tokio pobūdžio įranga, kokia konkrečiai yra ta įranga, ar ji analogiška planuojamai įsigyti Projekte ir pan. Dėl 1.3 kriterijaus nurodo, kad Projektas atitinka visus šiam kriterijui nustatytus vertinimo aspektus ir požymius, planuojami pasiekti rodikliai ir rezultatai yra realūs ir pagrįsti, todėl pagal šį kriterijų, pareiškėjo manymu, skirtini penki balai. Dėl 1.4 kriterijaus pažymėjo, kad Projektas atitinka didžiąją dalį šiam kriterijui nustatytų vertinimo apsektų ir požymių, mano, kad turėtų būti skirta ne mažiau kaip trys balai. Pažymi, kad atsakovas 2010 m. liepos 14 d. rašte Nr. (4.2-11)-3-4063 jokių vertinimo motyvų nepateikė, o tik apsiribojo išvardindamas pagrindinius vertinimo aspektus, nurodė tik tai, kokias aplinkybes turėjo įvertinti vertintojai, tačiau iš esmės nenurodė, nevertino ir nepasisakė, kaip tas aplinkybes įvertino vertintojai, ar vertintojų suteiktų balų pagrindimai yra pagrįsti ir teisėti. Nesutinka, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad skundą nagrinėjusios darbo grupės posėdyje dalyvauti buvo pakviesti Agentūros atstovai, kuriems buvo sudaryta galimybė pateikti informaciją, duoti paaiškinimus, ginti savo poziciją. Tuo tarpu pareiškėjas į posėdį nebuvo kviečiamas. Daro išvadą, kad Sprendimas nebuvo pagrįstas objektyviai duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pažymi, kad teismas nevertino ir neanalizavo pareiškėjo teiktų įrodymų dėl atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų atitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.

16Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 56-60, III t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas galėjo, jo manymu, svarbią informaciją, pateikti su paraiška kaip papildomą informaciją, turėsiančią įtakos atliekant paraiškos vertinimą. Pažymi, jog Ūkio ministerija neprivalo pranešti pareiškėjui apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką bei kviesti jį dalyvauti aptarime. Nurodo, kad asmuo, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra dėl skundo dėl paraiškos vertinimo, yra Bendrovė, o ne Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacija. Nurodo ABTĮ 130 straipsnio 5 dalį ir pažymi, kad pareiškėjas pateikė skundą tik dėl Sprendimo. Pabrėžia, kad Ūkio ministerija, priimdama Sprendimą, įvertino Agentūros atliktą Paraiškos naudos ir kokybės vertinimą, pasisakė dėl visų skundžiamų kriterijų, įvertino kiekvieną skundžiamą naudos ir kokybės vertinimo kriterijų. Pažymi, kad pareiškėjas, sutikdamas dalyvauti administracinėje procedūroje, galėjo ir tame pačiame rašte pateikti naujus argumentus dėl jo paraiškos atmetimo, tačiau to nepadarė. Mano, kad teismas visapusiškai vertino bylos medžiagą, nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi priimdamas Sprendimą, pateikė tokių teisės normų aiškinimą. Nurodo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl individualių administracinių aktų pagrindimo ir daro išvadą, kad Sprendime objektyviai įvertintos visos pareiškėjo 2010 m. birželio 3 d. skunde išdėstytos aplinkybės, Sprendimas argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis. Laikosi tokios pat nuomonės dėl naudos ir kokybės vertinimo, kurią išdėstė teismui teiktame atsiliepime į skundą. Paaiškina, kad Agentūros atstovai buvo kviečiami į darbo grupės skundams dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimo nagrinėti, kurios sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, posėdį, siekiant įsitikinti, jog Agentūra vertino paraiškas, vadovaudamasi Aprašo 3 priede pateikta kokybės ir naudos vertinimo metodika bei vienodais paraiškų vertinimo principais.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 61-64, III t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

18Pažymi, kad pareiškėjas neparašė nei Agentūros, nei Ūkio ministerijos pateikti vertinimo (suteiktų balų) pagrindimo. Teigia, kad teisės aktai neįpareigoja paramos siekiantiems subjektams teikti visus su paramos (ne)suteikimu galimai susijusius dokumentus, jei subjektai jų neprašo. Atkreipia dėmesį, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės numato, jog paraiškos yra vertinamos rašytine tvarka. Dėl 1.7 kriterijaus vertinimo pažymi, kad Ūkio ministerija pati išleido teisės aktą, kuriuo grindžiamas skundžiamas sprendimas, todėl nėra pagrindo abejoti šios institucijos taikoma normos įgyvendinimo praktika. Pabrėžia, kad Agentūra vertinimo kriterijus visiems taikė vienodai, todėl pripažinus, kad taikytos vertinimo taisyklės netinkamos, visa VP2-2.1-ŪM-01-K priemonė „Lyderis LT“ turėtų būti peržiūrima, nes priešingu atveju nepavyktų užtikrinti subjektų lygiateisiškumo.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2010-07-14 sprendimo Nr. (4.2–11)–3–4063 „Dėl paraiškos Nr. VP2–2.1–ŪM–01–K–02–080 vertinimo“, kuriuo Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijos skundas atmestas kaip nepagrįstas, ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

23Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2010-07-14 sprendimo Nr. (4.2–11)–3–4063 „Dėl paraiškos Nr. VP2–2.1–ŪM–01–K–02–080 vertinimo“.

24Byloje nustatyta, jog Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacija (toliau – ir Asociacija) 2010 m. birželio 3 d. raštu Nr. 06–03/10 „Dėl projektų, pateiktų pagal priemonę „Lyderis LT“ vertinimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją, kuriuo prašė įvertinti pateiktas pastabas, apimant ne tik administravimo, vertinimo procedūras, naudojamus kriterijus, bet ir patį vertinimo turinį iš esmės, atsižvelgiant į pagrindinius vertinimo aspektus ir atitinkamus informacijos šaltinius bei pateikti išvadas dėl jau atlikto vertinimo. Atsakovas išnagrinėjo Asociacijos pateiktas pastabas ir į jas atsakė 2010-07-14 sprendimu Nr. (4.2–11)–3–4063 „Dėl paraiškos Nr. VP2–2.1–ŪM–01–K–02–080 vertinimo“.

25Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Verslo projektų atrankos komiteto 2010 m. kovo 2 d. protokolo Nr. 7 nutariamosios dalies 3 punktu, rekomenduota Ūkio ministerijai dėl lėšų trūkumo sudaryti rezervinių projektų sąrašą, į kurį pateko ir UAB „Žalvaris“. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-04-21 įsakymu Nr. 4–307 „Dėl priemonės Nr. VP2–2.1–ŪM–01–K „Lyderis LT“ rezervinių projektų sąrašų patvirtinimo“ pareiškėjo paraiška įtraukta į rezervinių projektų sąrašą. Pagal Aprašo 73 punktą, Projektų atrankos komitetas taip pat gali priimti rekomendacijas dėl rezervinio projektų sąrašo sudarymo, esant galimybei Ūkio ministerijai padidinti Kvietime numatytą paskirstyti lėšų sumą arba siekiant užtikrinti Aprašo 45 punkte nustatytą lėšų santykį. Toks sąrašas sudaromas iš pareiškėjų pateiktų projektų kurie perėjo visus vertinimo etapus, tačiau dėl kurių nebuvo priimta rekomendacija skirti finansavimą nes buvo viršytas Kvietime numatytas paskirstyti lėšų limitas arba buvo siekiama užtikrinti Aprašo 45 punkte nustatyta lėšų santykį. Į rezervinį sąrašą įtrauktų projektų pareiškėjai gali būti paprašyti pateikti kitus papildomus dokumentus, kurie gali būti svarbūs vertinant projektą.

26Nors į bylą anksčiau minėti dokumentai ir nepateikti, tačiau darytina išvada, kad pareiškėjui juridines pasekmes sukėlė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-04-21 įsakymas Nr. 4–307 „Dėl priemonės Nr. VP2–2.1–ŪM–01–K „Lyderis LT“ rezervinių projektų sąrašų patvirtinimo“. Tai reiškia, jog pastarasis sprendimas nagrinėjamu atveju ir turėjo būti ginčijamas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėja nesutinka, jog projektas įrašytas į rezervinių projektų sąrašą. Be to, UAB „Žalvaris“ savo reikalavimu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2010 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (4.2-11)-3-4063 ir įpareigoti Ūkio ministeriją grąžinti pakartotiniam naudos ir kokybės vertinimui Bendrovės paraišką Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-02-080. Kita vertus, panaikinus pastarąjį sprendimą pareiškėjo teisės realiai nebus apgintos.

27Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnį, teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Nagrinėjant bylą iš naujo tikslintinas skundas bei būtina išsireikalauti visą medžiagą, susijusią su projekto įtraukimu į rezervinių projektų sąrašą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

28Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacijos.

29Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėta, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, jog teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

30Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Šio įstatymo 87 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

31Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nors ir išdėstė bylos faktines aplinkybes ir labai plačiai pacitavo teisės aktų, reguliuojančių ginčo santykius, nuostatas, tačiau iš esmės nepateikė ginčijamų projekto finansavimo naudos ir kokybės vertinimo kriterijų ir kitų byloje surinktų įrodymų analizės, šių įrodymų neapibendrino, nepadarė atitinkamų išvadų dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindė savo išvadas dėl galutinio sprendimo rezultato, t. y. projekto visiškai nevertino ginčijamiems projekto finansavimo atitikimo naudos ir kokybės vertinimo kriterijams aspektu Šiuo atveju byloje esančių dokumentų bei ginčo dalyką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nurodymas, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų įrodymų reikiamos analizės ir nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka minėtų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui.

32Toks bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina skundžiamų atsakovų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo atsikirtimų į ginčijamus sprendimus, nėra teisingumo vykdymas ir gali būti prilyginamas atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-388/2011). Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė procesines teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

33Remiantis išdėstytu (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių abejonių ir prieštaravimų. Taigi kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenustatinėjo šiai bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.). Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

34Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.

35Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

37Pareiškėjo UAB „Žalvaris“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

38Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

39Nutartis neskundžiama.