Byla 2A-881-653/2017
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – Krašto apsaugos ministerijos Bendrųjų reikalų departamentas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – Krašto apsaugos ministerijos Bendrųjų reikalų departamentas.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, 21 000 Eur nuostoliams, patirtiems atlikus tarnybinio buto remontą, atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas ir Krašto apsaugos ministerija 1995-07-03 sudarė Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 78 (toliau – Sutartis), kuria ieškovui neterminuotai išnuomotas butas ( - ) (toliau – Butas). Praėjus daugiau nei 10 metų nuo gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti (nuo 1994 m.), Butas nebeatitiko elementarių sanitarinių normų reikalavimų, tapo būtina keisti grindų dangą, langus, pro kuriuos sunkėsi vanduo, sienų apdailą ir pan. Turto valdytojas, valdęs Butą patikėjimo teise, niekada nėra skyręs jokių lėšų Buto remontui, todėl ieškovas pats savo lėšomis 2007 m. pradėjo Buto remonto darbus, kurie apėmė tiek paprastąjį, tiek ir kapitalinį remontą. Buto remonto darbai buvo atliekami tuo metu, kai Butą patikėjimo teise valdė Krašto apsaugos ministerijos Ūkio tarnyba. Pasak ieškovo, tuometės Krašto apsaugos ministerijos Ūkio tarnybos atstovams buvo gerai žinoma apie tai, kad Bute atliekami remonto darbai, remonto darbų atlikimo metu tai buvo kelis kartus tikrinama. Dabartinis Buto savininkas yra atsakovas Lietuvos Respublika, o Butą patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas, kuris ketina Butą parduoti aukciono būdu. Ieškovo teigimu, šiuo metu suremontuoto Buto rinkos vertė – 69 700 Eur, ir jis tikėtinai bus parduotas už rinkos kainą, tačiau tik todėl, kad ieškovas į Buto remontą investavo asmenines lėšas, kurių likutis po amortizacijos sudaro 21 000 Eur. Pasak ieškovo, jeigu lėšų investuota nebūtų, atsakovas gautų mažesnę Buto kainą, taigi šiuo atveju 21 000 Eur atsakovas gaus be pagrindo. Ieškovo teigimu, jo patirti nuostoliai sudaro 21 000 Eur, todėl atsakovas privalo jam tokią sumą grąžinti.
  2. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 1995-07-03 Tarnybinės gyvenamosios patalpos sutarties Nr. 78 pagrindu A. K. jo darbo laikotarpiui buvo suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos ( - ). Atsižvelgiant į Sutarties sudarymo metu galiojusias teises normas, į šalių sudarytos Sutarties nuostatas, bet kokie nuomojamų gyvenamųjų patalpų pagerinimai turėjo būti atliekami tik gavus nuomotojo sutikimą. Atlikus turto pagerinimo darbus be nuomotojo sutikimo, jokie turto pagerinimai nuomininkui neatlyginami. Atsakovas pabrėžė, kad nei Sutartis, nei teisės normos nenumatė galimybės atlyginti pagerinimus, atliktus be nuomoto sutikimo, tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog tarnybinio Buto pagerinimai buvo atlikti su nuomotojo leidimu, todėl ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Ieškovo teiginiai, kad Krašto apsaugos ministerijos Bendrųjų reikalų departamentui buvo žinoma apie ieškovo daromą remontą ir tam neprieštaravo, vienareikšmiškai negali būti pripažinti kaip sutikimas atlikti daikto pagerinimus. Vertinant ieškovo pateiktus dokumentus, kuriais grindžia savo reikalavimą dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, jie neatitinka nei vieno išlaidų požymių, t. y. realumo, būtinumo ar protingumo. Pateiktos lokalinės sąmatos nustato tik remonto darbų, medžiagų kiekį bei kainą, tačiau neįrodo ieškovo realiai turėtų būtinų išlaidų išsinuomotam turtui pagerinti. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovo atlikti remonto darbai laikytini tik einamojo atstatomojo remonto darbais, kuriuos pagal Sutartį ieškovas privalėjo atlikti, o ne turto pagerinimu. Ginčo Butas perimtas vadovaujantis įstatymais ir teisės aktais, Buto perėmimo teisėtumas nenuginčytas, todėl tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.
  3. Trečiasis asmuo Krašto apsaugos ministerijos Bendrųjų reikalų departamentas atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovo atlikti einamojo remonto darbai negali būti priskiriami nuostoliams, tačiau yra laikytini nuomininko sutartinių prievolių vykdymu, o už šį pagerinimą, kaip numato Sutarties 3.7 punktas, neatlyginama. Be to, ieškovas perplanuoti tarnybines patalpas ar atlikti kapitalinį remontą galėjo tik gavęs raštišką nuomotojo (šiuo atveju – trečiojo asmens) leidimą. Trečiasis asmuo nėra leidęs atlikti ieškovui kapitalinio remonto. Ieškovas, pažeisdamas Sutarties 3.6 punkto nuostatas, perplanavo Buto patalpas, neturėdamas tam leidimo, ir už šiuos darbus nepagrįstai prašo kompensacijos. Ieškovo pateikti dokumentai (konsultacinė išvada ir sąmatos) nepagrindžia reikalavimo bei neįrodo išleistų lėšų realumo. Be to, ieškovas pateikia išlaidas už žaliuzes, baldus, šarvuotas duris, tačiau šie daiktai iš esmės nėra susiję nei su einamuoju, nei su kapitaliniu tarnybinių gyvenamųjų patalpų remontu, o reikalingi ieškovui asmeniniams poreikiams ar patogumui.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog 1995-07-03 Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 78 Krašto apsaugos ministerija išnuomojo ieškovui A. K. keturių kambarių 80,82 kv. m ploto butą ( - ). Šis butas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise iki 2015-08-31 valdė Krašto apsaugos ministerijos Ūkio tarnyba, Krašto apsaugos ministerijos bendrųjų reikalų departamentas. Krašto apsaugos ministerijos ir VĮ Turto banko pasirašytų 2011-06-08 susitarimo Nr. (10.9-52-11)-T8-90, 2014-09-04 susitarimo Nr. (10.9-52-14)-T8-106 ir 2015-08-31 priėmimo-perdavimo akto Nr. 401731-401809/VI-11 pagrindu butas ( - ), priklausantis nuosavybės teise valstybei, perduotas valdyti patikėjimo teise VĮ Turto bankui. Ieškovas 2007 m. atliko šio Buto remontą, kurio pobūdžiui ir apimčiai įrodyti pateikė remonto sąmatas. Buto remonto darbų kainai pagrįsti ieškovas pateikė UAB „Marleksa“ Konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad ginčo Buto remonto darbų pagal 2007 m. sąmatos duomenis ir pagal 2007 m. kovo mėn. kainas, kaina, sumažinus ją nusidėvėjimo per 8 metus procentu, yra 21 000 Eur. Ieškovas taip pat pateikė UAB „Marleksa“ parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad buto ( - ), rinkos vertė 2015-09-22 yra 69 700 Eur. Ginčo butas VĮ Turto banko bus parduodamas aukciono būdu, tačiau VĮ Turto bankas dar nėra atlikęs šio Buto įvertinimo pardavimo kainai nustatyti, taip pat nenustatyta data, kada Butas bus parduodamas aukcione.
  2. Tiek pagal Sutarties su ieškovu sudarymo metu, tiek pagal ieškovo nurodomo 2007 m. Buto remonto atlikimo metu galiojusių teisės normų reikalavimus, tam, jog būtų pagrindas reikalauti Buto pagerinimo išlaidų atlyginimo, remonto darbams, kuriais gerinamas išsinuomotas Butas, turėjo būti gautas nuomotojo sutikimas ir tam, kad ieškovas turėtų pagrindą reikalauti tarnybinio Buto pagerinimo išlaidų atlyginimo, visų pirma jis turi įrodyti, kad turėjo nuomotojo leidimą Buto pagerinimo darbams atlikti.
  3. Teismas konstatavo, kad Krašto apsaugos ministerijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo 2006-11-08 raštas, kuriuo remiasi ieškovas, negali būti vertinamas kaip reiškiantis valstybės turto valdytojo sutikimą, jog būtų atliekami ginčo Buto pagerinimo darbai. Iš šio rašto aišku, kad gyvenamųjų patalpų valdytojo sutikimas turi būti gautas konkrečioms patalpoms pagerinti (kapitaliai remontuoti), be to, nurodant konkrečius statybos-montavimo darbus ir apimtis. Išanalizavęs 2006-11-08 rašto turinį teismas padarė išvadą, kad tuometis krašto apsaugos sistemos tarnybinių gyvenamųjų patalpų valdytojas išreiškė savo poziciją dėl lėšų patalpoms pagerinti kompensavimo galimybės, nustatydamas tam būtinas sąlygas: gauti gyvenamųjų patalpų valdytojo sutikimą pagerinti patalpas (atlikti kapitalinį remontą) ir suderinti konkrečius statybos-montavimo darbus bei jų apimtis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, prieš atlikdamas ginčo Buto remonto darbus, kreipėsi į tuometį šių gyvenamųjų patalpų valdytoją sutikimo atlikti Buto pagerinimo darbus (kapitalinį remontą), juolab kad derino su ginčo turto valdytoju konkrečius remonto darbus ir jų apimtis.
  4. Ieškovo argumentai, kad Krašto apsaugos bendrųjų reikalų departamentui buvo žinoma apie Bute atliekamus remonto darbus, nėra pagrindas teigti, jog nuomotojas davė sutikimą Buto pagerinimams atlikti. Nuomotojas neturi pagrindo prieštarauti dėl atliekamų jo daikto remonto darbų, jeigu nuomininkas tokius darbus atlieka savo sąskaita.
  5. Sutartyje neaptarta, kuriai iš šalių tenka pareiga atlikti Buto kapitalinio remonto darbus, todėl turi būti vadovaujamasi įstatymo nuostatomis, pagal kurias nuomojamų patalpų kapitalinis remontas yra nuomotojo pareiga. Ieškovo nurodomo 2007 m. Buto kapitalinio remonto atlikimo metu galiojęs Civilinis kodeksas nustatė, jog tuo atveju, jeigu nuomotojas nevykdo pareigos daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, tai nuomininkas teisę atlikti kapitalinio remonto darbus įgyja teismo leidimu. Byloje nėra duomenų, kad ginčo Butui 2007 m. buvo reikalingas kapitalinis remontas, kad šio valstybės turto valdytojas nevykdė pareigos tokį remontą atlikti, ar kad Ieškovas, prieš imdamasis Buto kapitalinio remonto, kreipėsi į teismą leidimo.
  6. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo ginti pažeistas jo teises nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kol ginčo Butas neparduotas viešajame aukcione ir nežinoma, kokia konkreti kaina už jį bus gauta, objektyviai negalima nustatyti, kiek už šį Butą valstybė gaus daugiau, nei už analogiškus to paties gyvenamojo namo butus, kurie parduoti viešojo aukciono būdu nesuremontuoti.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo teigė, kad ieškovui buvo privalu gauti atsakovo sutikimą Buto remonto darbams, nes jis atlikinėjo kapitalinius darbus, o atlikti einamuosius statybos darbus jam buvo privalu pagal pasirašytą Sutartį. Tačiau iš tikrųjų ieškovas ginčo Bute atliko ne kapitalinius remonto darbus, o apdailos darbus ir tokiems darbams nei Sutartis nei įstatymai nereikalavo privalomo daikto savininko sutikimo.
  2. Kita vertus, apeliantas nesutinka su tuo, kad atsakovas nedavė sutikimo atlikti statybos darbus. Atsakovo atstovai ne kartą matė, jog ginčo Bute yra demontuojama sena apdaila ir įrengiama nauja, remontuojamos durys, langai, neveikiantys santechnikos ar elektros prietaisai ir pan., tad atsakovo atstovų konkliudentiniai veiksmai (niekada jokių pretenzijų dėl atliktų statybos darbų ieškovui reikšta nebuvo) įrodo, jog jie sutiko su ieškovo atliekamais apdailos keitimo darbais.
  3. Ieškovas žodžiu buvo patikintas, kad nuomotojas neprieštarauja ne tik dėl buto pagerinimo, bet ir kompensuos išlaidas, suteikdamas galimybę privatizuoti nuomojamus butus, jų kainą sumažindamas į pagerinimus investuotų lėšų suma.
  4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepardavus ginčo Buto, nėra pagrindo spręsti dėl ieškovo teisių gynimo. Apelianto nuomone, ta aplinkybė, jog butas kol kas neparduodamas aukcione, nėra nustatyta jo data ir atsakovo atstovai dar neįvertino jo rinkos vertės, nėra esminė.
  5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsižvelgiant į Sutarties sudarymo metu galiojančias teises normas, tiek į tarp šalių sudarytą Sutartį, bet kokie nuomojamų gyvenamųjų patalpų pagerinimai turėjo būti atliekami tik gavus nuomotojo sutikimą. Atlikus turto pagerinimo darbus be nuomotojo sutikimo, jokie turto pagerinimai nuomininkui nėra atlyginami. Apelianto teiginys, kad atsakovo atstovų konkliudentiniai veiksmai įrodo, jog jie sutiko su ieškovo atliekamais apdailos keitimo darbais, yra nepagrįstas, nes leidimas/sutikimas galėjo būti duotas tik raštu – išlaidos už išsinuomoto daikto pagerinimą būtų atlyginamos naudojant biudžeto lėšas, kuriomis turi būti disponuojama tik taip, kaip nustatyta teisės aktuose.
  6. 2006-11-08 Krašto apsaugos ministerijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo rašte siūloma atlyginti išlaidas už buto pagerinimą, bet tik tuo atveju, kai buvo atliktas buto kapitalinis remontas, bei šiems darbams buvo gautas nuomotojo sutikimas/leidimas, taip pat šių darbų apimtis pagrindžiant sąmatomis bei sąskaitomis. Šio Krašto apsaugos ministerijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo pasiūlymo sąlyga buvo tarnybinių butų privatizavimo kontekste, tuo tarpu apeliantas dėl galimybės privatizuoti Butą nėra kreipęsis į Krašto apsaugos sistemos atitinkamas institucijas.
  7. Valstybės įmonės Turto banko ginčo butas iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos perimtas vadovaujantis įstatymais ir teisės aktais ir buto perėmimo teisėtumo pagrindas nėra nuginčytas, ginčo butas valstybės įmonės Turto banko yra valdomas ir naudojamas teisėtai, todėl tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Apeliantas priėmė vienašališką sprendimą pasigerinti savo buitį, išimtinai veikdamas savo rizika, todėl už atliktus ginčo buto pagerinimus atsakovui neatsiranda pareiga jų atlyginti.
  8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiojo asmens Krašto apsaugos ministerijos Bendrųjų reikalų departamento atstovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantas neteisingai supranta skirtumus tarp einamojo remonto, kapitalinio remonto ir apdailos darbų. Atlikdamas apdailos darbus, nurodomus apeliaciniame skunde, Apeliantas vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, prisiimtus 1995 m. liepos 3 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos sutartimi Nr. 78 (toliau - Sutartis); pagal Sutartį, apeliantas įsipareigojo tarnybinių gyvenamųjų patalpų bei įrangos einamąjį remontą atlikti savo lėšomis. Apelianto (nuomininko) lėšomis atlikti paprastojo remonto (apdailos) darbai, kuriuos jis nurodė apeliaciniame skunde (ir ieškinyje), yra nurodyti ir Sutartyje.
  9. Apeliantas neturėjo leidimo statybos darbams, dėl tokio leidimo į nuomotoją nesikreipė, trečiojo asmens darbuotojai neturėjo jokių įgaliojimų jokiais veiksmais ar raštais nei pritarti, nei nepritarti statybos darbams (sprendimus priimti gali tik įgalioti asmenys). Be to trečiasis asmuo neturėjo jokio pagrindo prieštarauti paprastojo remonto darbams. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog KAMBRD atstovai apie atliekamus apdailos darbus žinojo jų atlikimo metu, o ne sužinojo jau darbus pabaigus.
  10. Apeliantas vis dar naudojasi tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis dėl kurių remonto yra kilęs ginčas, todėl neįmanoma konstatuoti nuostolių atsiradimo fakto, tuo labiau dydžio.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas atmestinas.
  2. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Byloje kilo ginčas dėl įrodomų vertinimo, sprendžiant dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovui tarnybinio buto pagerinimo išlaidas.
  4. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apeliantas pagerino ginčo Butą atlikdamas apdailos darbus, kuriems nei Sutartis, nei įstatymai nereikalavo privalomo daikto savininko sutikimo – apeliantas demontavo senus apdailos elementus (plyteles, grindų dangą, sienų apmušalus) ir įrengė naujus. Apeliacinis teismas pažymi, jog patikslintame ieškinyje ieškovas (apeliantas), skirtingai nei apeliaciniame skunde teigė, jog ginčo Bute jis atliko tiek paprastojo remonto, tiek kapitalinio remonto darbus (t. 2, b.l. 76). Nežiūrint į tai, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė, jog tiek pagal Sutarties su ieškovu sudarymo metu, tiek pagal ieškovo nurodomo 2007 m. Buto remonto atlikimo metu galiojusių teisės normų (1964 m. CK 316 straipsnis; 2000 m. CK 6.501 straipsnis) reikalavimus tam, jog būtų pagrindas reikalauti Buto pagerinimo išlaidų atlyginimo, remonto darbams, kuriais gerinamas išsinuomotas Butas, turėjo būti gautas nuomotojo sutikimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais, juo labiau, kad apeliantas nepateikė šiuos argumentus paneigiančios savo pozicijos.
  5. Apeliantas taip pat teigia, jog buto valdytojo atstovai, matydami Bute atliekamus darbus, ne tik konkliudentiniais veiksmais, bet ir žodžiu patvirtino, jog neprieštarauja ieškovo atliekamiems darbams, o tai reiškia, jog suteikė leidimą atlikti Buto remonto darbus. Iš esmės apeliantas pakartoja ieškinyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teismas jau pasisakė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad Krašto apsaugos bendrųjų reikalų departamentui buvo žinoma apie Bute atliekamus remonto darbus, nėra pagrindas teigti, jog nuomotojas davė sutikimą Buto pagerinimams atlikti. Taip pat sutiktina ir su trečiojo asmens argumentais, jog jo darbuotojai neturėjo pagrindo prieštarauti ieškovo atliekamo paprastojo remonto darbams, kadangi ieškovo atlikti darbai yra jo sutartinių įsipareigojimų vykdymas.
  6. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo turėtų būti įvertintas 2006-11-08 Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos raštas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šį raštą jau įvertino ir pasisakė, jog jis negali būti vertinamas kaip reiškiantis valstybės turto valdytojo sutikimą, jog būtų atliekami ginčo Buto pagerinimo darbai. Kaip jau minėta skundžiamame sprendime, šio rašto 3 punkte nurodyta, kad lėšos, panaudotos buto pagerinimui (kapitaliniam remontui) gali būti kompensuojamos nuomininkui iki privatizavimo, jeigu jis gali pateikti kapitalinio remonto sąmatą ir sąskaitas, kai nekilnojamojo turto (gyvenamųjų patalpų) valdytojas yra davęs sutikimą pagerinti patalpas (atlikti kapitalinį remontą), nurodant konkrečius statybos-montavimo darbus ir apimtis. Byloje nustatyta, jog ieškovas ne tik negavo turto valdytojo sutikimo remontui, bet ir su juo nebuvo suderinti remonto darbų pobūdis ir apimtis. Kita vertus, nesuprantama apelianto pozicija remtis šiuo raštu, tuo pačiu teigiant, jog jis kapitalinio remonto ginčo Bute neatliko (nors minėtame rašte kalbama būtent apie kapitalinį remontą). Tai, kad apeliantas nėra teisininkas, šioje situacijoje neturi reikšmės, tuo labiau, kad šio rašto turinys yra pakankamai aiškus; be to, byloje nėra duomenų, jog apeliantui būtų buvusi užkirsta galimybė kreiptis į teisininkus dėl 2006-11-08 rašte nurodytų sąlygų išaiškinimo konsultacijų.
  7. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tol, kol ginčo Butas nėra parduotas, nėra nustatyta jo pardavimo aukcione data ir atsakovo atstovai dar neįvertino jo rinkos vertės, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, tačiau savo nesutikimą pagrindžiančių teisiškai reikšmingų argumentų nepateikia. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas turi būti pareiškiant ieškinį, tuo tarpu ieškovas nurodė, kad tik tikėtina, jog atsakovas nepagrįstai praturtės ateityje. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas vis dar gyveno Bute, naudojosi atliktais Buto pagerinimais, taigi teigti, jog VĮ Turto bankas yra nepagrįstai praturtėjęs ieškovo sąskaita, nėra pagrindo.
  8. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje

    11Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais ir jų nekartoja. Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, o iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

  9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

13palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai