Byla e2A-1733-275/2016
Dėl nepagrįsto praturtėjimo ir lėšų sugrąžinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „KU paskolų valdymas“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir lėšų sugrąžinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas bankrutuojanti kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 20 901,03 Eur, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad prašomą priteisti sumą atsakovui pervedė neva kaip atlyginimą už reikalavimo teisių perėmimą į paskolas ir jų užtikrinimo priemones pagal vienuolika atskirų Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, sudarytų nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. Šios sutartys yra fiktyvios, kadangi nebuvo vykdomos (teisės neperleistos ir už jas neatsiskaityta). Tą įrodo sutartyse įtvirtinta nuostata: „Gavęs visą arba dalį šios sutarties pagrindu išieškomos sumos, Naujasis kreditorius įsipareigoja per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų gautas lėšas sumokėti Kreditoriui Sutarties 3.1 punkto pagrindu“. Ieškovas ir atsakovas laikytini susijusiais asmenimis, kadangi R. P. – atsakovo generalinis direktorius, dirbo ieškovo teisininku, taip pat buvo ieškovo paskolų komiteto pirmininku. Kadangi pagal sutartis ieškovas sumokėjo atlyginimą atsakovui už teisių perėmimą, atsakovas turėtų šias sumas grąžinti kaip įgytas be teisinio pagrindo (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas pagal vienuolika su atsakovu sudarytų sutarčių sumokėjo pastarajam 20 901,03 Eur kaip atlyginimą už reikalavimo teisių perėmimą. Ieškovas ieškinį reiškia ne dėl žalos atlyginimo, bet nuostolių, patirtų dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, priteisimo (ieškovo sumokėtos atsakovui sumos grąžinimo). Nustatęs, kad atsakovas užsiima probleminių paskolų išieškojimo veikla, atsakovas ieškovui teikė tokias paslaugas, teismas sutartis kvalifikavo kaip atlygintinų paslaugų sutartis (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Remdamasis sutarčių Priedu Nr. 2, teismas konstatavo, kad sutartys yra atlygintinės. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas, išieškojęs problemines skolas pagal sutartis, pervedė išieškotus pinigus ieškovui. Aplinkybę, kad atsakovo vadovas dirbo pas ieškovą, teismas vertino kaip nepakankamą atsakovo nesąžiningumui konstatuoti. Ieškovo teiginius dėl sutarčių fiktyvumo teismas atmetė kaip neįrodytus.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog suteikė apeliantui probleminių paskolų išieškojimo paslaugų už ginčo sumą. Pagal pateiktus duomenis apeliantui buvo pervestos sumos, gautos tik iš keturių skolininkų (jų buvo trisdešimt devyni) pagal dvi iš vienuolikos sutarčių. Šalių ryšiai su R. P. patvirtina, kad teismas turėjo taikyti atsakovo nesąžiningumo prezumpciją (CK 6.67 straipsnis). Iš liudytojo D. Č. – buvusio apelianto valdybos pirmininko parodymų galima spręsti, kad sutartys buvo sudarytos, siekiant „iškelti“ problemines paskolas iš apelianto balanso, t. y. pateikti Lietuvos bankui palankesnę informaciją apie atsakovo finansinę padėtį. Atsakovo pateiktas standartinis reikalavimo teisių perleidimo sutarties variantas nepaneigia sutarčių fiktyvumo: skiriasi kainos ir jų sumokėjimo tvarka, sutarčių likimas iškėlus bankroto bylą paslaugos gavėjui, skolų išieškojimo naštos paskirstymas. Kadangi ieškinio esmę sudaro reikalavimas grąžinti pinigus už atsakovo netinkamai suteiktas probleminių paskolų išieškojimo paslaugas, ieškinio teisinis pagrindas negalėjo turėti reikšmės proceso baigčiai.

9Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti, kadangi pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Skundas atmestinas.

12Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau šią nutartį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, konstatavęs, kad tarp šalių reikalavimų perleidimo sutarčių pagrindu buvo sudarytos bei faktiškai vykdomos paskolų išieškojimo sutartys ir kad ieškovė nepagrindė teiginių, jog ginčo sutartys fiktyvios, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokias sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybes turi ištirti pirmosios instancijos teismas, bei nepagrindė, kodėl šios aplinkybės negali būti ištirtos ir įvertintos apeliacinėje instancijoje.

13Nustatyta, kad pagal vienuolika Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių ieškovas atsakovui perleido reikalavimo teisių 10 993 873,22 Lt sumai. Ieškovui patikslintame ieškinyje nurodžius, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartys buvo apsimestinės, kad atsakovas neteikė ieškovui jokių paslaugų, byloje turi būti padaryta išvada, ar atsakovas vykdė įsipareigojimus pagal sutartis. Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių 3.1 punkte buvo nurodyta, jog už reikalavimo perleidimą yra sumokama kaina, 3.2 punkte nurodyta, kad kainos sumokėjimo tvarka bei kitos sąlygos numatytos Sutarties priede Nr.2. Taip, priedo Nr. 2 prie 2012 m. gruodžio 28 d. Reikalavimų perleidimo sutarties 3.1.1 punkte numatyta, kad perleidžiamų reikalavimo teisių kaina – 174662,30 Lt, šią kainą atsakovas ieškovui privalo iki 2016 m. gruodžio 28 d. Priedo Nr. 2 3.1.11 punkte numatyta, kad kreditorius ( ieškovas) įsipareigoja per 10 dienų nuo Sutarties sudarymo momento Naujajam kreditoriui ( atsakovui ) sumokėti 5239,86 Lt atlyginimą už reikalavimo teisių perleidimą. Šio turinio susitarimas leido teismui daryti išvadą, kad reikalavimų perleidimo sutartys faktiškai pagal savo turinį buvo paskolų išieškojimo sutartys, ši teismo išvada yra pagrįsta sutarčių ir jų priedų nuostatomis. Tai, kad ieškovas, kaip užsakęs paslaugą pas atsakovą, įsipareigojo sumokėti už paskolų išieškojimą atsakovui tam tikrą sumą, t.y. 20 901,03 Eur o atsakovas pagal šias sutartis gautas visas sumas ar dalį sumos sumokėti kreditoriui, t.y. ieškovui, reiškia, kad atsakovui tenka pareiga atlikti darbą, už kurį apmoka ieškovas iš anksto, o atsakovui neįvykdžius įsipareigojimo sumokėti gautas sumas ieškovui, sutartis laikoma nutraukta nuo to momento, kai baigėsi atitinkamo piniginio atsiskaitymo įvykdymo terminas, tai numatyta Priedo Nr. 2 3.1.9 punkte. Ieškovas nurodė, jog atsakovo pateikti įrodymai, kad atsakovas pervedė pagal šias sutartis jam 77 036 Lt, neįrodo, kad atsakovas teikė paslaugas, tačiau ieškovui nepateikus duomenų, kad šios pinigų sumos buvo pervestos ieškovui kitokių sutarčių, sudarytų tarp šalių, pagrindu, darytina išvada, kad dalį kainos, kurią turėjo sumokėti pagal sutartis atsakovas, t.y. pervesti gautas išniekotas sumas, atsakovas įvykdė, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas neatliko bent dalies įsipareigojimo dėl skolų išieškojimo ir sumų pervedimo, ir jam sumokėtos lėšos už šį darbą turi būti grąžintos ieškovui.

14Atsakovas atsiliepime nurodė, kad terminai pagal reikalavimų perleidimo sutartis nėra suėję, teigia, kad išieškotos sumos bus sumokėtos ieškovui per 30 dienų, kai tik bus išieškotos, atsakovas teikia probleminių paskolų išieškojimo paslaugas, todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog sutartys buvo fiktyvios, todėl atsakovas turi grąžinti gautas pagal sutartis sumas. Pasibaigus sutartyse nurodytiems terminams, iki kada atsakovas turėjo apmokėti reikalavimo teisių perleidimo kainą , t.y. grąžinti išieškotas sumas, ieškovas turi teisę nutraukti sutartis ir susigrąžinti reikalavimo teises, tačiau šiuo pagrindu byloje ieškinys nėra pareikštas, todėl negali būti daromos išvados dėl sutarčių nutraukimo ir tokio veiksmo pasekmių.

15Ieškovas nurodė, jog iš liudytojo D. Č. – buvusio apelianto valdybos pirmininko parodymų galima spręsti, kad sutartys buvo sudarytos siekiant „iškelti“ problemines paskolas iš apelianto balanso, t. y. pateikti Lietuvos bankui palankesnę informaciją apie atsakovo finansinę padėtį, šios aplinkybės būtų reikšmingos, jei byloje būtų nagrinėjamas ieškinys dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tačiau toks reikalavimas nėra pareikštas. Ieškovas nurodo, kad atsakovo pateiktas standartinis reikalavimo teisių perleidimo sutarties variantas nepaneigia sutarčių fiktyvumo, tačiau pripažinus, kad šiomis sutartimis buvo susitrata dėl paslaugos suteikimo, tai, kad sutartys buvo įvardintos ne pagal tai, kokias teises ir pareigas šalys prisiėmė sutartimi, neleidžia vertinti sutarčių fiktyviomis. Ieškinio esmę sudarė reikalavimas grąžinti pinigus už atsakovo netinkamai suteiktas probleminių paskolų išieškojimo paslaugas, tačiau ieškovui nenurodžius, kokie atsakovo veiksmai ar neveikimas yra netinkamai suteikta paskolų išieškojimo paslauga, reikalavimas pripažinti atsakovą įgijus ieškovo lėšas be pagrindo atmestas pagrįstai.

16Rašytiniuose paaiškinimuose teismui, pateiktuose 2016-05-30, ieškovas nurodė, kad 10 reikalavimų perleidimo sutarčių yra nutraukta nuo 2014-02-05, 2015-01-09 ieškovas vienašališkai nutraukė ir likusią reikalavimų perleidimo sutartį, tačiau byloje nebuvo pareikštas ieškinys tuo pagrindu, kad atsakovas turi grąžinti gautas pinigų sumas, nutraukus reikalavimų perleidimo sutartis, todėl ši aplinkybė nėra reikšminga byloje.

17Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai