Byla e2S-345-826/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oltima“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oltima“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Neptūno krepšinio klubas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Oltima“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Neptūno krepšinio klubas“ dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, palūkanų priteisimo.
  2. 2017 m. spalio 16 d. atsakovės atstovas pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – FNTT) atliks ikiteisminį tyrimą, kuris gali turėti įtakos šios bylos nagrinėjimui.
  3. 2017 m. lapkričio 10 d. atsakovės atstovas pateikė FNTT pažymą apie tai, kad pagal atsakovės pareiškimą pradėtame ikiteisminiame tyrime nagrinėjamos ir 2015 m. sausio 11 d. sutarties sudarymo aplinkybės.
  4. Ieškovė informavo, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės nurodomas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00261-17 nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, todėl byla nestabdytina.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsakovės VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ prašymą tenkino ir civilinę bylą sustabdė, iki FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje bus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00261-17. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad yra pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, nes atliekamas ikiteisminis tyrimas susijęs su atsakovės reikalavimu pripažinti 2015 m. sausio 11 d. sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl akių, t. y. nesiekiant sukelti teisinių pasekmių. FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00261-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje (turto pasisavinimas), BK 184 straipsnio 2 dalyje (turto išvaistymas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas). Taip pat FNTT 2017 m. lapkričio 9 d. rašte nurodoma, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas ir dėl klubo sandorių su UAB „Oltima“ pagal 2015 m. sausio 11 d. sutartį tarp minėtų asmenų. Tyrimas dėl šios sutarties pagrindu sudarytų sandorių atliekamas įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, dėl galimo didelės vertės turto išvaistymo. Šio ikiteisminio tyrimo metu tiriamos aplinkybės gali turėti reikšmės galutiniam bylos procesiniam sprendimui, šias svarbias aplinkybes civilinio proceso tvarka nustatinėti šioje proceso stadijoje neekonomiška, dubliuoti tyrimo veiksmus netikslinga.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7

  1. Ieškovė UAB „Oltima“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo netenkinti. Atskirojo skundo argumentai.
    1. Nurodė, kad nepagrįstai buvo sprendžiama dėl šios civilinės bylos ir ikiteisminio tyrimo sąsajumo. Net pakartotinai įpareigota atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima nagrinėti civilinės bylos, kol neatliktas ikiteisminis tyrimas. Sandorio teisėtumo bei dokumento suklastojimo faktai gali būti nustatyti civilinėje byloje naudojantis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas tik pradėtas ir yra tik prielaida, jog galbūt tyrimo metu bus nustatytos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės.
    2. Nurodė, kad teismas turi diskrecijos teisę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau įvertinęs jame nustatinėjamas ir nagrinėjamai bylas reikšmingas aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinę, jog veiksmai, atliekami ikiteisminio tyrimo metu, nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai ir prokuroras.
    3. Nurodė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Iš jos nėra aišku, kokiais argumentais remiantis buvo nuspręsta civilinę bylą sustabdyti.
  2. Atsakovė VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad jos atstovas ir FNTT smulkesnės informacijos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą suteikti negali dėl galimos grėsmės atliekamam tyrimui. Teismo posėdžio metu jos atstovas nurodė, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl didžiulės pinigų sumos pasisavinimo, iššvaistymo. Atlikus ikiteisminį tyrimą galbūt bus nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad ieškovė yra padariusi jai žalą nusikalstamais veiksmais. Ikiteisminio tyrimo metu tiriamos aplinkybės gali turėti reikšmės galutiniam bylos procesiniam sprendimui, šias svarbias aplinkybes civilinio proceso tvarka nustatinėti šioje proceso stadijoje neekonomiška, dubliuoti tyrimo veiksmus netikslinga. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas sustabdyti šią civilinę bylą. Toks procesinis sprendimas atitinka kasacinio teismo praktiką, formuojamą šiuo klausimu.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

10Atskirasis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus pabaigtas ikiteisminis tyrimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (LR CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtintas neprivalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra neišsamus (šio straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali būti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai būtina), taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 straipsnis) ir asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiamas jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
  5. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą, vadovavosi CPK 164 straipsnio 4 dalyje nurodytu fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad teismas negalėjo sustabdyti civilinės bylos minėtu pagrindu, bylai reikšmingas aplinkybes teismas galėjo nustatyti nagrinėdamas civilinę bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
  6. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų, dažniausiai išvestiniai iš pareigūnų surinktų tiesioginių įrodinėjimo šaltinių – dokumentų, aktų, raštų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilines teisines pasekmes. Tik dokumentų, kurių pagrindu reikalaujama priteisti pinigus, surašymo ir pasirašymo aplinkybių tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje yra abstraktus pagrindas, o tokiomis aplinkybėmis grindžiami motyvai neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų. Reikia vadovautis tuo, ar civilinės bylos sustabdymo metu ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizės, kokie klausimai jų metu tiriami, ar numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis. Jeigu taip, tai nebūtų ekonomiška civiliniame procese atlikti tuos pačius veiksmus, bet jei ekspertizė nepaskirta, o bylai aplinkybės yra reikšmingos, tai civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali spręsti dėl tokių įrodymų rinkimo. Jeigu bylos aplinkybės gali būti ištirtos apklausiant šalis ar liudytojus, tai teismas turi motyvuotai pagrįsti, kodėl to negali operatyviau atlikti civilinio proceso tvarka, o numato laukti, kol neapibrėžtai ateityje tai atliks kita institucija – tyrėjas. Teismas turi įvertinti, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Jie dažniausiai yra išvestiniai iš pareigūnų surinktų tiesioginių įrodinėjimo šaltinių – dokumentų, aktų, raštų ir kt. Teismas civilinėje byloje turi spręsti, ar išreikalauti rašytinių įrodymų tinkamai patvirtintus nuorašus, kad civilinės bylos aplinkybės civiliniame procese būtų tiriamos operatyviai ir intensyviai. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad materialine prasme tokių civilinių teisinių pasekmių, kaip sandorių negaliojimas, jų panaikinimas, ikiteisminio tyrimo faktas ar jo metu priimami sprendimai paprastai nesukuria, o daugiausia turi procesinę reikšmę – atsiranda naujų įrodymų, gali būti nustatytas dokumentų klastojimas ir kt. Nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu gali būti konstatuojamos svarbios aplinkybės, turinčios įtakos ginčijant šalių sandorius, bet nei tyrimas, nei jo dokumentai savaime tokių pasekmių nesukelia. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai bylą sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, dėl kokių duomenų rinkimo ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas. Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai tokiomis aplinkybėmis turi būti motyvuojama. Kitu atveju motyvai yra nekonkretūs, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumą. Taip sudaromos prielaidos nevykdyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008).
  7. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00261-17 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (turto pasisavinimas), BK 184 straipsnio 2 dalyje (turto išvaistymas), BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas). FNTT 2017 m. lapkričio 9 d. rašte nurodoma, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas ir dėl klubo sandorių su UAB „Oltima“ pagal 2015 m. sausio 11 d. sutartį, kurią ginčija atsakovė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo, vertino šią aplinkybę, galbūt turėsiančią įtakos sprendžiant dėl 2015 m. sausio 11 d. sandorio negaliojimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
  8. BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Tuo tarpu atsakovė 2015 m. sausio 11 d. sutarties negaliojimą grindžia aplinkybėmis, jog ši sutartis sudaryta nesiekiant sukurti jokių teisių ar pareigų. Vadinasi, ikiteisminio tyrimo ir civilinės bylos įrodinėjimo dalykai skiriasi.
  9. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymą motyvavo prielaidomis, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės gali turėti reikšmės galutiniam bylos procesiniam sprendimui, šias svarbias aplinkybes civilinio proceso tvarka nustatinėti šioje proceso stadijoje neekonomiška, dubliuoti tyrimo veiksmus netikslinga, tačiau nenurodė, kokios konkrečios aplinkybės, kurių teismas negali nustatyti bylą nagrinėdamas civiline tvarka, bus nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas objektyviai nenustatęs, kokias faktines aplinkybes tikslinga byloje aiškintis, nenustatęs, kokios bylos aplinkybės gali būti ištirtos apklausiant šalis ar liudytojus, abstrakčiai pasiremdamas ekonomiškumo principu priėmė iš esmės nemotyvuotą procesinį sprendimą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių konkrečių įrodymų surinkimas bei kokie konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą.
  10. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  11. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog vien tik ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nenustačius, kokią konkrečiai reikšmę turi ir gali turėti atliekamas ikiteisminis tyrimas, kokie bylai reikšmingi veiksmai bus atliekami ikiteisminio tyrimo metu (ekspertizė, apklausos ir kt.), kokie konkretūs įrodymai bus surinkti, nenustačius, dėl kokių priežasčių bylai reikšmingos aplinkybės negali būti ištirtos civilinio proceso tvarka ar dėl kokių priežasčių nėra tikslinga tai daryti, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą. Todėl nagrinėjamoje byloje civilinės bylos sustabdymas CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrintų civilinio proceso operatyvumo principo (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 72 straipsnis), prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis), o atsakovės VšĮ „Neptūno Krepšinio Klubas“ prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki FNTT atliks ikiteisminį tyrimą, atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

Nutarė

12ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neptūno krepšinio klubas“ atskirąjį skundą tenkinti.

13Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – atsakovės viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“ prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki FNTT atliks ikiteisminį tyrimą, netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai