Byla I-2968-426/2008
Dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Šiaulių teritorinė muitinė)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei, atsakovo atstovei Linai Markevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. individualios įmonės skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Šiaulių teritorinė muitinė).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėja A. V. individuali įmonė prašo panaikinti Šiaulių teritorinės muitinės 2007 m. birželio 7 d. sprendimus Nr. 7SM19/8.5-127, Nr. 7SM19/8.5-128, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2007 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 1-4.14-447 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. S-18(7-276/2007).

4Patikslintame skunde (b. l. 3-15) paaiškino, kad įmonė iš Šveicarijos įvežė naudotus lengvuosius automobilius ir deklaravo juos kaip preferencines prekes. Buvo įforminti bendrojo administracinio dokumento (toliau BAD) importo rinkiniai. Muitinio patikrinimo metu buvo pateiktos kilmės deklaracijos pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose nurodoma, kad automobiliai yra ES preferencinės kilmės, todėl mokesčiai apskaičiuoti taikant 0 proc. preferencinį tarifą. Kilmės deklaracijos buvo grąžintos Šveicarijos muitinei kilmės patikrinimui. Iš Šveicarijos muitinės per Muitinės departamentą gautas atsakymas, jog prekių preferencinė kilmė yra nepagrįsta, todėl laikytina, kad eksportuotojas neįrodė automobilių kilmės.

5Teigia, kad mokesčių administratorius reikalavo pateikti autentikuotus dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, nors pateiktieji dokumentai yra standartiniai, juose skyrėsi tik duomenys apie pirkėjus ir automobilius bei jų technines savybes, unikalius numerius, t. y. dokumentų turinys mokesčių administratoriui turėjo būti aiškus, nes kintantys duomenys - pavardės, vardai ir numeriai - negali būti išversti į kitą kalbą. Mokesčių administratorius nurodė nelaikantis dokumentų be vertimų į lietuvių kalbą įrodymais ir užkirto kelią vėlesniam vertimų pateikimui. Tuo tarpu Šiaulių teritorinės muitinės pateikti dokumentai, persiųsti iš Muitinės departamento ir gauti iš Šveicarijos Konfederacijos muitinės įstaigų, taip pat neišversti į lietuvių kalbą. Mano, kad taip institucija pažeidė teisę gauti dokumentus ir nemokamą informaciją valstybine kalba ir ribojo teisę motyvuotai skųsti mokesčių administratoriaus sprendimus ir argumentų pagrįstumo įrodinėjimui panaudoti visas įmanomas teisines priemones.

6Iki šiol negavusi visų dokumentų, kuriuos Šveicarijos Konfederacijai siuntė Muitinės departamentas, ir kurių pagrindu vyko pakartotinis patikrinimas: nepateikta Muitinės departamento užklausa, kurioje turi būti nurodytos patikrinimo priežastys, nepridėti užklausos priežastimi buvę duomenys ir dokumentai, kurie sukėlė Muitinės departamentui pagrįstų abejonių dėl prekių kilmės. Iki šiol nežino, ar Muitinės departamentas abejojo mokesčių mokėtojo pateiktų dokumentų autentiškumu, ar prekių kilmės statusu, ar kilo abejonių dėl kitų Bendrijos muitinės kodekso ketvirtojo skyriaus 2 skirsnio reikalavimų įvykdymo ir dėl kokių konkrečiai reikalavimų įvykdymo. Šiuo atveju eksportuojančioms valstybėms teisė nustatyti prekių kilmę Bendrijos muitinės kodekse nenumatyta. Eksportuojančios valstybės kompetentingos institucijos tik atlieka pakartotinį patikrinimą, o šio patikrinimo rezultatai turi padėti nustatyti, ar atitinkamas kilmės įrodymas taikomas faktiškai eksportuotiems produktams ir ar šie produktai gali būti laikomi lengvatas gaunančios šalies arba Bendrijos kilmės produktais.

7Pareiškėja tvirtina nurodžiusi, kad automobiliai, kuriuos importavo, prieš tai buvo eksportuoti iš lengvatas gaunančios valstybės. Galimybės gauti dokumentus iš kompetentingų kitos šalies institucijų yra ribotos, neprieinama informacija Šveicarijos Konfederacijoje apie automobilių kilmę, todėl mano, kad mokesčių administratorius, veikdamas sąžiningai ir siekdamas bendradarbiauti, tikrindamas informaciją apie prekės kilmę, neturėtų apsiriboti formaliu prašymu Šveicarijos muitinei patvirtinti grąžinamus įmonės pateiktus importo dokumentus. Mano, jog tais atvejais, kai Šveicarijos Konfederacijos muitinės įstaigos abejoja, ar yra nustatyta prekių kilmė pagal pateiktus dokumentus, Muitinės departamentas turėtų užklausti apie konkretesnes sandorių su įmone sudarymo aplinkybes.

8Skunde nurodyta, kad ginčas kilo dėl Šveicarijos Konfederacijos muitinės departamento pateiktų dokumentų, kuriuose pažymėti atsakymai, kad vienais atvejais eksportuotojai nurodė, jog nei sudarė, nei pasirašė kilmės įrodymų; kitais atvejais - Šveicarijos Konfederacijos muitinės pareigūnams eksportuotojas neįrodė atitinkamo automobilio kilmės; dar kitais atvejais - sąskaitoje-faktūroje nurodytu adresu eksportuotojas Šveicarijos Konfederacijos muitinės pareigūnams buvo nepasiekiamas, todėl patikra negalėjo būti atlikta, taigi automobiliai laikytini nepatvirtintos kilmės, o jų kilmės įrodymai - negaliojančiais. Tokie teiginiai, pareiškėjos nuomone, yra abstraktūs, todėl jų įvertinimui yra būtini konkretūs, šiuos teiginius pagrindžiantys argumentai, o taip pat būtini dokumentai, kurių pagrindu padarytos išvados apie nepatvirtintą kilmę. Taip pat mano, kad skundžiami mokesčių administratoriaus sprendimai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, nes kai kurie įmonės skunde išdėstyti argumentai visiškai nepaminėti, neanalizuoti. Nei mokesčių administratorius, nei Mokestinių ginčų komisija neatsižvelgė į tai, kad pateikti departamentui prekių kilmės dokumentai yra autentiški, nenuginčyti, todėl mokesčių administratorius jais privalo remtis. Tvirtina, kad visi automobiliai, kuriuos įsigijo Šveicarijoje, pagaminti ES valstybėse ir po to įvežti į Šveicariją. Tokių prekių kilmė, pareiškėjos įsitikinimu, neginčijamai yra preferencinė.

9Įmonę atstovaujančio advokatų profesinės bendrijos vardu paruošė užklausas Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių ir registruotų EEB valstybių automobilių gamintojams apie prekių kilmę Bendrijų muitinės kodekso prasme. Užklausose prašė nurodyti kontaktinius adresus ir kompetentingus atsakyti asmenis tuo atveju, jeigu atstovybės negali suteikti prašomos informacijos. Iki šiol atsakymų negavo.

10Mano, kad, nustačius, jog prekės (automobiliai), dėl kurių kilo ginčas, yra Bendrijų kilmės prekės, atsakovams neturėtų kilti klausimas, ar tai yra tos pačios prekės, kurios buvo eksportuotos, ir ar su jomis nebuvo atliktos jokios operacijos, išskyrus tas, kurios yra būtinos šių prekių gerai būklei išlaikyti. Pažymi, kad Muitinės departamentas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad automobilių, kurių kilme abejojama, gamyboje panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė didesnė kaip 40 proc. produkto ex-works kainos.

11Pareiškėjo manymu, tuo atveju, jeigu skundo argumentai teismui pasirodytų nepakankamai pagrįsti, turėtų būti perskaičiuotas baudos dydis. Akivaizdu, jog įvyko nesusipratimas, kad įmonė tokioje situacijoje atsidūrė dėl muitų ir mokesčių apskaičiavimą, mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų neišmanymo, dėl ES teisės aktų, nustatančių preferencinius muitus, tarptautinių su tuo susijusių sutarčių ir protokolų reikiamo neišmanymo, todėl paskirtoji bauda turi būti sumažinta iki 10 proc.

12Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsiliepime (b. l. 68-70) paaiškino, kad pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad centrinis mokesčių administratorius neturėjo teisės reikalauti autentifikuotų vertimų į lietuvių kalbą. Mokesčių administravimo įstatymo 153 str. 3 d. numato, kad mokesčių mokėtojas kartu su skundu privalo pateikti visus dokumentus (ne valstybine kalba pateikti dokumentai turi būti pateikti su autentifikuotais vertimais į lietuvių kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nepateikęs įrodymų, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu, mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu. Pareiškėja skundą Muitinės departamentui dėl Šiaulių teritorinės muitinės 2007 m. birželio 7 d. sprendimų Nr. 7SM19/8.5-127 ir 7SM19/8.5-128 grindė pirkimo pardavimo sutartimis, kuriose įrašytos prekių kilmės deklaracijos, tačiau kartu su skundu šių dokumentų nepateikė. Muitinės departamentas 2007 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1A-4.14-310 įpareigojo pareiškėją pateikti Muitinės departamentui skundo aplinkybes patvirtinančius dokumentus, t. y. pirkimo-pardavimo sutarčių patvirtintas kopijas su autentifikuotais vertimais į lietuvių kalbą bei dokumentus (patvirtintas kopijas), patvirtinančius aplinkybę, kad su importuotais automobiliais nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus operacijas, būtinas automobilių būklei pagerinti, kartu pateikiant autentifikuotus vertimus į lietuvių kalbą, jei dokumentai įforminti ne valstybine kalba. Per nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinti. Nesutikdama su Muitinės departamento 2007 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1A-4.14-310, kuriuo buvo įpareigota pašalinti nustatytus skundo trūkumus, bei manydamas, kad centrinis mokesčių administratorius nuturi teisės reikalauti dokumentų vertimų į lietuvių kalbą, pareiškėja turėjo teisę tokį sprendimą apskųsti teismui. Tačiau šia teise nepasinaudojo.

14Anot atsakovo, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Ekonominės Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 Protokolas oficialiai iki šiol neišverstas į lietuvių kalbą. 2006/81/EB: 2005 m. gruodžio 15 d. EB-Šveicarijos jungtinio komiteto sprendimas Nr. 3/2005, iš dalies keičiantis Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Ekonominės Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 protokolą dėl sąvokos produktų kilmė apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų lietuvių kalba paskelbtas Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje (OL L 45, 2006 2 15, p. 1—108).

15Nagrinėjamu atveju kilmės įrodymo dokumentų patikrinimas atliekamas vadovaujantis minėtos sutarties 3 Protokolo nuostatomis. Būtent šios tarptautinės sutarties pagrindu prekių kilmės įrodymų tikrumą ir pagrįstumą turi nustatyti eksportuojančios šalies muitinė, o, vadovaujantis Sutarties 3 Protokolo 29 straipsnio 2 dalimi, sąskaitos faktūros deklaraciją išrašantis eksportuotojas mažiausiai 3 metus privalo saugoti jos kopiją ir ją patvirtinančius dokumentus. Būtent eksportuotojas gali ir privalo pateikti įrodymus eksportuojančiai muitinei, kad jo išrašyta kilmės deklaracija yra pagrįsta. Eksportuotojui nepateikus muitinei minėtų dokumentų, jo išrašytos kilmės deklaracijos negali būti pripažintos pagrįstomis ir suteikiančiomis teisę taikyti preferencinius muitus.

16Pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju turi būti pateikti įrodymai, kurie patvirtintų dvi aplinkybes: pirma, importuotų automobilių kilmę jų pagaminimo, importo į Šveicariją momentais; antra, kad su jais nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus reikalingas gerai jų būklei palaikyti, kol jie buvo eksportuoti, t. y., kad pareiškėjo importuoti automobiliai įgijo Europos Sąjungos prekių kilmę ir jos neprarado.

17Mokesčių administratorius nurodo, jog neaišku, kodėl įmonė kreipiasi į automobilių gamintojus (atstovus), kurie gali patvirtinti tik automobilių kilmę pagaminimo, o ne jų eksporto iš Šveicarijos metu, kodėl nesusisiekia su savo prekybos partneriais Šveicarijoje, kad būtent jie, kaip ir numato Sutarties 3 Protokolas, pateiktų reikiamus įrodymus Šveicarijos muitinei, kuri nagrinėjamu atveju yra kompetentinga patvirtinti iš Šveicarijos eksportuotų automobilių kilmę.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių teritorinė muitinė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

19Atsiliepime (b. l. 71-72) paaiškino, kad pareiškėja gavo iš muitinės visus galimus pateikti dokumentus jos prašymo pateikimo dienai. Argumentas, kad jai nežinoma dėl kokių priežasčių atliktas tikrinimas, šio ginčo atveju neturi juridinės reikšmės. Muitinė skundžiamus sprendimus priėmė atsižvelgdama į tinkamai ir teisėtai atlikto patikrinimo rezultatus, kurio iniciavimo priežastys nėra aktualios. Teiginys, kad tikrinant informaciją apie prekių kilmę, neturėtų būti apsiribota vien formaliu prašymu Šveicarijos muitinei patikrinti importo dokumentus, pasak trečiojo suinteresuoto asmens, nepagrįstas. Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Ekonominės Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 Protokole aiškiai išdėstyti keliami reikalavimai prekių kilmės patikrinimui ir jos pripažinimui. Jų laikydamasi muitinė atliko patikrinimą. 3 Protokole įtvirtinta šalių tarpusavio bendradarbiavimo sistema, kuri grindžiama šalių tarpusavio pasitikėjimu, pripažįstant priimamų sprendimų ir išvadų teisingumą. Mokestinių ginčų komisija pagrįstai nurodė, kad Lietuvos muitinė neprivalėjo papildomai tikrinti iš Šveicarijos muitinės gautame atsakyme pateiktos išvados pagrįstumo. Šiaulių teritorinė muitinė mano, kad dėl šių priežasčių atmestini pareiškėjos argumentai, jog Šveicarijos muitinės atsakymai negali būti abstraktūs, o prekių kilmės dokumentai nenuginčyti, todėl privalu jais remtis.

20Mano, kad pareiškėjai skirta bauda ir jos dydis adekvatus nustatyto pažeidimo pobūdžiui. Kritiškai vertina pareiškėjos poziciją, kad bauda turi būti mažinama iki minimalios, kadangi pareiškėja neigia pažeidimo faktą ir šį reikalavimą sieja su pagrindinio skundo reikalavimo tenkinimu. Argumentas, kad pareiškėja neišmanė susiklosčiusius santykius reglamentuojančių teisės aktų nėra pateisinantis, kadangi ji yra ūkio subjektas bei deklarantas, kuris prisiėmė įprastą verslo riziką, todėl ir savo prievoles privalėjo vykdyti tinkamai. Mano, kad Mokestinių ginčų komisija sprendime pagrįstai paliko nepakeistą delspinigių ir baudos dydį.

21Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.

22Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

23Skundas atmestinas.

24Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės pasinaudoti preferenciniu (lengvatiniu) muito tarifu už naudotų lengvųjų automobilių importą iš Šveicarijos.

25Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja iš Šveicarijos vežė naudotus lengvuosius automobilius ir deklaravo juos BAD importo rinkiniuose Nr. 6SG30400900, Nr. 6SG30401270, Nr. 6SG30401660, Nr. 6SG30401658, Nr. 6SG30400553, Nr. 6SG30400552, Nr. 6SG30400551, Nr. 6SG30400550, Nr. 6SG30400167, Nr. 6SG30400168, Nr. 6SG30400557, Nr. 6SG30400556, Nr. 6SG30400555, Nr. 6SG30400554, Nr. 6SG30400170, Nr. 6SG30400165, Nr. 6SG30400164, Nr. 6SG30400163, Nr. 6SG30400955, Nr. 6SG30400954, Nr. 6SG30400952, Nr. 6SG30401081, Nr. 6SG30401129, Nr. 6SG30401128, Nr. 6SG30401127, Nr. 6SG30401126, Nr. 6SG30401267, Nr. 6SG30401269, Nr. 6SG30401268, Nr. 6SG30401273, Nr. 6SG30401272, Nr. 6SG30401271, Nr. 6SG30401440, Nr. 6SG30401439, Nr. 6SG30401438, Nr. 6SG30401437, Nr. 6SG30401436, Nr. 6SG30401434, Nr. 6SG30401659, Nr. 6SG30401657, Nr. 6SG30401656, Nr. 6SG30401655, Nr. 6SG30401654, Nr. 6SG30401084, Nr. 6SG30401082, Nr. 6SG30401133, Nr. 6SG30401056, Nr. 6SG30401054 ir Nr. 6SG30401051. Pateikus kilmės deklaracijas pirkimo-pardavimo sutartyse, pareiškėjos importuotiems automobiliams taikytas 0 proc. preferencinis muito tarifas. Po prekių išleidimo atlikus minėtų BAD importo rinkinių patikrinimą nustatyta, kad automobilių preferencinė kilmė yra nepagrįsta. Šiaulių teritorinė muitinė prekėms, deklaruotoms minėtuose BAD importo rinkiniuose, nusprendė taikyti trečiųjų šalių 10 proc. muito tarifą ir 2007 m. birželio 7 d. sprendimais Nr. 7SM19/8.5-127 ir Nr. 7SM19/8.5-128 (MGK byla, t. I, l. 18-34) įmonei papildomai apskaičiavo 27936 Lt muito, 5029 PVM, 629 Lt PVM delspinigių bei paskyrė 9889 Lt baudą. Muitinės departamentas 2007 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 1A-4.14-447 (MGK byla, t. I, l. 9-12) patvirtino minėtus Šiaulių teritorinės muitinės sprendimus. Mokestinių ginčų komisija 2008 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. S-18(7-276/2007) Muitinės departamento sprendimą paliko nepakeistą (MGK byla, t. III, l. 102-106).

26Pareiškėjos manymu, išvardinti sprendimai yra nepagrįsti. Kolegija, išsamiai susipažinusi su bylos medžiaga, išanalizavusi ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, sprendžia, kad pareiškėjos pozicija nėra pagrįsta.

27Byloje nustatyta, kad pareiškėja automobilius importavo ir muitinės procedūras vykdė po 2004 m. gegužės 1 d. (Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą). Pagrindinės muitų teisės nuostatos išdėstytos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EB) Nr.2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas. Šie Reglamentai nurodyti Muitinės įstatymo priede – Įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąraše. Konsoliduotų Europos Sąjungos ir Europos Bendrijos steigimo sutarčių 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reglamentai yra taikomi visuotinai ir yra privalomi visose valstybėse narėse.

28Susitarimo tarp Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3-iojo protokolo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Šveicarijos ir Bendrijos valstybių narių muitinės įgaliojamos išduoti Briuselio nomenklatūros 25-99 skirsniuose klasifikuojamiems produktams judėjimo sertifikatus Susitarime nustatytomis sąlygomis, jei sertifikatuose nurodytos prekės yra Šveicarijos arba Bendrijos teritorijoje. Pagal to paties protokolo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, judėjimo sertifikatą išduoda eksportuojančios valstybės muitinė, kai eksportuojamos sertifikate nurodytos prekės. Jis turi būti pateiktas eksportuotojui tuoj po to, kai prekės buvo faktiškai eksportuotos arba kai eksportas yra garantuotas. Judėjimo sertifikatas gali būti išduotas, tik kai jis naudojamas kaip dokumentinis įrodymas, būtinas taikant šiame susitarime numatytą preferencinį režimą. Stengdamosi užtikrinti tinkamą šio susitarimo dalies taikymą, Bendrijos valstybės ir Šveicarija padeda viena kitai įgaliodamos atitinkamas muitinės administracijas tikrinti judėjimo sertifikatų, įskaitant tuos, kurie išduoti pagal 8 straipsnio 4 dalį, autentiškumą bei teisingumą.

29Pagal Bendrijos muitinės kodekso 26 straipsnio 2 dalies bei Sutarties 3-ojo protokolo 32 straipsnio nuostatas nepaisant to, kad pateiktas prekių kilmę įrodantis dokumentas, muitinė turi teisę, kilus rimtoms abejonėms, reikalauti, kad būtų pateiktas bet kuris papildomas įrodymas, liudijantis, kad nurodyta prekių kilmė tenkina atitinkamų Bendrijos teisės aktų nustatytų taisyklių reikalavimus. EEB susitarimo 4-ojo protokolo 32 straipsnio 6 dalyje ir Sutarties 3-ojo protokolo 32 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu esant pagrįstoms abejonėms, administracija atsakymo negauna arba jeigu tame atsakyme nėra pakankamai informacijos, leidžiančios nustatyti atitinkamo dokumento tikrumą ar produkto kilmę, prašymą pateikusi muitinė atsisako taikyti preferencinius muito tarifus.

30Nagrinėjamu atveju, muitinei kilo abejonių dėl pareiškėjos importuotų į Lietuvos Respubliką (Bendrijos muitų teritoriją) automobilių kilmės (šiuo atveju - Šveicarijos Konfederacijos), todėl vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsniu, buvo atliktas byloje nurodytų bendrojo administracinio dokumento importo rinkinių ir su jais susijusių prekių judėjimo sertifikatų EUR.1 tikrinimas.

31Kaip matyti iš bylos medžiagos, muitinė savo poziciją grindė iš Šveicarijos muitinės gauta informacija. Šveicarijos muitinės 2007 m. gegužės 10 d. raštuose Nr. 323.5.453+454.2007,Nr.323.5.461+462.2007,Nr.323.5.456+457+458.2007,Nr.323.5.464+465+466+467+468+469.2007.Nr.323.5.436.2007,Nr.323.5.443+444+445+446+447.2007,Nr.323.5.516+517+518+519.2007,Nr.323.5.512+514.2007,Nr.323.5.478+479+482+484.2007,Nr.323.5.500+501+502+503+504.2007,Nr.323.5.471+472+474.2007,Nr.323.5.506+507+508+509+510,2007,Nr.323.5.487+489+491.2007,Nr.323.5.438+439+440+441.2007,Nr.323.5.448+449+450+451+452.2007,Nr.323.5.493+494+495+496+497.2007 (MGK byla, t. II., l. 4-8, 11-15, 18-22, 26-30 ir kt.), 2007 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 323.5.490.2007 (MGK byla, t. II, l. 94-96) nurodyta, kad eksportuotojas pranešė, kad jie nei sudarė, nei pasirašė kilmės įrodymų. 2007 m. gegužės 11 d. raštuoseNr.323.5.498+511.2007,Nr.323.5.463+475.2007,Nr.323.5.437+455.2007,Nr.323.5.476+477+480+481.2007, Nr.323.5.483+485+488+492.2007 (MGK byla, t. II, l. 38-40, 53-55 ir kt.) nurodyta, kad eksportuotojas neįrodė atitinkamo automobilio kilmės, 2007 m. gegužės 10 d. rašte Nr.323.5.460+499+513+515.2007 (MGK byla, T. II, l. 44-46) nurodyta, kad sąskaitoje faktūroje nurodytas eksportuotojas buvo nepasiekiamas nurodytu adresu, todėl patikra negalėjo būti atlikta, todėl automobiliai laikytini nenustatytos kilmės, o jų kilmės įrodymai - negaliojančiais.

32Atsižvelgęs į tai, kad Šveicarijos muitinė nepatvirtino pareiškėjos importuotų lengvųjų automobilių kilmės ir nurodė, kad minėtuose sertifikatuose nurodyti automobiliai turi būti laikomi kaip nenustatytos kilmės, o kilmės įrodymai – oficialiai negaliojančiais, remdamasis patikrinimo medžiaga, mokesčių administratorius pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos importuotiems automobiliams preferencinis muito tarifas negali būti taikomas. Konstatuotina, kad muitinių administracinio bendradarbiavimo procese Lietuvos muitinei gavus iš Sutarties šalies (eksportuotojos) muitinės jos atlikto patikrinimo dėl pagrįstas abejones sukėlusių prekės kilmės dokumentų medžiagą, kuri savo turiniu iš esmės atitinka EEB susitarimo 4-ojo protokolo 32 straipsnio 6 dalyje ir Sutarties 3-ojo protokolo 32 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo neturėjo pagrindo laikyti tokią medžiagą nepatikimu įrodymu ir ja nesiremti. Prekių kilmės dokumentai – judėjimo sertifikatai EUR.l – suteiktų teisę taikyti preferencinį muito tarifą tik tuo atveju, jei šalies eksportuotojos muitinė būtų patvirtinusi Lietuvos muitinei atitinkamų dokumentų autentiškumą ir prekės kilmę.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo našta paneigti savo atsakomybę ir pagrįsti aplinkybes, kurios paneigtų, kad pateiktuose dokumentuose pardavėjais nurodyti ne tie asmenys, iš kurių jis realiai pirko automobilius, tenka būtent pareiškėjai. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių preferencinę prekių kilmę, nors tokia galimybė jam buvo suteikta. Prekių (automobilių) kilmė negali būti nustatoma pagal automobilių kėbulų numerius, kadangi tokia galimybė nei tarptautiniuose, nei nacionaliniuose teisės aktuose nenumatyta.

34Atsižvelgiant į tai, kad Šveicarijos muitinė paneigė pareiškėjos pateiktų automobilių kilmės dokumentų autentiškumą, Mokestinių ginčų komisija priėjo prie teisingos išvados, kad pateikti dokumentai neįrodo preferencinės prekių kilmės, todėl paminėtiems pareiškėjos įvežtiems į Lietuvos muitų teritoriją automobiliams pagrįstai buvo perskaičiuoti muito ir pridėtinės vertės mokesčiai.

35Kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės taip pat neįrodo skundo pagrįstumo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nagrinėjant pareiškėjos skundą ikiteismine tvarka, buvo pažeistos esminės procedūrinės taisyklės.

36Kolegija sprendžia, kad prekėms, kurių preferencinė prekių kilmė neįrodyta, pagrįstai pritaikytas trečiųjų šalių muito tarifas ir priskaičiuotos atitinkamos muito ir PVM sumos.

37Taip pat pagrįstai, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjai apskaičiuoti PVM delspinigiai bei, remiantis Mokesčių administravimo 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta 9889 Lt bauda. Mažinti baudos dydį iki 10 proc. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, nes pareiškėja su muitinės priimtais sprendimais iš esmės nesutiko, byloje nėra išskirtinių aplinkybių, lengvinančių jos atsakomybę. Skirta bauda adekvati nustatyto pažeidimo pobūdžiui. Atitinkamų teisės aktų nežinojimas arba netinkamas interpretavimas negali būti pagrindu dalinai išvengti mokestinės atsakomybės.

38Analogišką praktiką tokio pobūdžio administracinėse bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. bylos Nr. A-438-644/2008, Nr.A442-658/2008, Nr. A143 – 856/2008).

39Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad skundžiami Muitinės departamento ir Šiaulių teritorinės muitinės sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti. A. V. individualios įmonės skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

40Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

Nutarė

41pareiškėjos A. V. individualios įmonės skundą atmesti.

42Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėja A. V. individuali įmonė prašo panaikinti... 4. Patikslintame skunde (b. l. 3-15) paaiškino, kad įmonė iš Šveicarijos... 5. Teigia, kad mokesčių administratorius reikalavo pateikti autentikuotus... 6. Iki šiol negavusi visų dokumentų, kuriuos Šveicarijos Konfederacijai... 7. Pareiškėja tvirtina nurodžiusi, kad automobiliai, kuriuos importavo, prieš... 8. Skunde nurodyta, kad ginčas kilo dėl Šveicarijos Konfederacijos muitinės... 9. Įmonę atstovaujančio advokatų profesinės bendrijos vardu paruošė... 10. Mano, kad, nustačius, jog prekės (automobiliai), dėl kurių kilo ginčas,... 11. Pareiškėjo manymu, tuo atveju, jeigu skundo argumentai teismui pasirodytų... 12. Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos su pareiškėjos... 13. Atsiliepime (b. l. 68-70) paaiškino, kad pareiškėja skunde nepagrįstai... 14. Anot atsakovo, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad Laisvosios prekybos... 15. Nagrinėjamu atveju kilmės įrodymo dokumentų patikrinimas atliekamas... 16. Pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju turi būti pateikti įrodymai, kurie... 17. Mokesčių administratorius nurodo, jog neaišku, kodėl įmonė kreipiasi į... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių teritorinė muitinė su pareiškėjos... 19. Atsiliepime (b. l. 71-72) paaiškino, kad pareiškėja gavo iš muitinės visus... 20. Mano, kad pareiškėjai skirta bauda ir jos dydis adekvatus nustatyto... 21. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė remdamasi jame... 22. Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo... 23. Skundas atmestinas.... 24. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės... 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja iš Šveicarijos vežė naudotus... 26. Pareiškėjos manymu, išvardinti sprendimai yra nepagrįsti. Kolegija,... 27. Byloje nustatyta, kad pareiškėja automobilius importavo ir muitinės... 28. Susitarimo tarp Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos... 29. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 26 straipsnio 2 dalies bei Sutarties 3-ojo... 30. Nagrinėjamu atveju, muitinei kilo abejonių dėl pareiškėjos importuotų į... 31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, muitinė savo poziciją grindė iš... 32. Atsižvelgęs į tai, kad Šveicarijos muitinė nepatvirtino pareiškėjos... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo našta paneigti savo atsakomybę... 34. Atsižvelgiant į tai, kad Šveicarijos muitinė paneigė pareiškėjos... 35. Kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės taip pat neįrodo skundo pagrįstumo.... 36. Kolegija sprendžia, kad prekėms, kurių preferencinė prekių kilmė... 37. Taip pat pagrįstai, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 96... 38. Analogišką praktiką tokio pobūdžio administracinėse bylose formuoja ir... 39. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad skundžiami Muitinės... 40. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 41. pareiškėjos A. V. individualios įmonės skundą atmesti.... 42. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...