Byla 2A-499/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei, dalyvaujant: ieškovo atstovui Giedriui Pažūsiui, atsakovo atstovui adv. Edgarui Pauliui Staniukaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Okseta“ ir ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-174-425/2007 pagal ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Okseta“, trečiajam asmeniui K. B. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 1.137 straipsniu, 1.138 straipsnio 6 punktu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Okseta“ 1 087 600 Lt nuostolių atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 6 d. nutartimi AB „Matas“ iškelta bankroto byla, 2004 m. lapkričio 25 d. nutartimi įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto, o 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimu pripažinta įmonės pabaiga. 2006 m. vasario 23 d. perdavimo – priėmimo aktu valstybei priklausančios BAB „Matas“ akcijos (100 proc.) buvo perduotos valdyti ieškovui. Ieškovas pažymėjo, kad BAB „Matas“ kreditorių komitetas buvo nutaręs BAB „Matas“ nekilnojamąjį turtą, esantį Paplaujos g. 3, Vilniuje, pardavinėti varžytynėse už Vilniaus apskrities VMI atstovo pasiūlytą pradinę kainą – 9 000 000 Lt. Turtas už nurodytą kainą varžytinėse nebuvo realizuotas. 2006 m. lapkričio 15 d. ieškovas pateikė teismui likusio nekilnojamojo BAB „Matas“ turto, esančio Paplaujos g. 3, Vilniuje, vertinimo ataskaitą ir pasiūlė pardavinėti šį turtą iš varžytinių už ne mažesnę kaip 4 300 000 Lt kainą arba turtą perduoti vieninteliam likusiam kreditoriui UAB „Okseta“, jeigu jis padengtų valstybei, kaip bendrovės savininkei, skirtumą tarp priverstinio pardavimo vertės (4 300 000 Lt) ir savo kreditorinio reikalavimo bei bankroto administravimo išlaidų. Bankroto administratorius informavo ieškovą, kad ginčo turtas 2006 m. spalio 3 d. perdavimo-priėmimo aktu jau yra perleistas kreditoriui UAB „Okseta“. Užbaigus BAB „Matas“ bankroto procedūrą ir vieninteliam kreditoriui UAB „Okseta“ už 3 000 000 Lt kreditorinį reikalavimą perėmus visą likusį bendrovės nekilnojamąjį turtą, kurio vertė įvairiais skaičiavimais svyruoja nuo 4 000 000 Lt iki 7 000 000 Lt, valstybė, kaip bendrovės savininkė, dėl atsakovo ir bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų patyrė žalą.

5Ieškovo manymu, atsakovo UAB „Okseta“ neteisėti veiksmai, perimant likviduojamos BAB „Matas“ turtą, lėmė žalos atsiradimą. BAB „Matas“ kreditorių 2006 m. spalio 2 d. susirinkimo nutarimu atsakovas UAB „Okseta“ nusprendė perimti visą bendrovės turtą, o 2006 m. spalio 3 d. perdavimo-priėmimo aktu turtas atiteko atsakovo nuosavybėn. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas iki 2006 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo perėmė visus kreditorių reikalavimus ir tapo vieninteliu BAB „Matas“ kreditoriumi. Atsakovo kreditorinis reikalavimas iki turto jam perdavimo buvo 3 001 365,45 Lt, gi likviduojamos BAB „Matas“ likusio neparduoto nekilnojamojo turto vertė 2006 m. birželio 20 d. balanso duomenimis sudarė 5 161 680,95 Lt, nepriklausomo turto vertintojo UAB „Delfa“ 2005 m. balandžio 29 d. duomenimis – 6 900 000 Lt, ieškovo atlikto vertinimo duomenimis – 6 153 000 Lt. Likviduojamos AB „Matas“ nekilnojamąjį turtą pardavus rinkos kainomis, būtų gauta didesnė suma, kurios dalis tektų valstybei. Atsakovas neketino inicijuoti turto pardavimo, o pasinaudojo galimybe perimti bendrovės nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu gauti pelno ieškovo sąskaita. Ieškovo įsitikinimu, atsakovo, kaip vienintelio likviduojamos BAB „Matas“ kreditoriaus, veiksmai, kai bendrovei priklausantis turtas nebuvo pardavinėjamas iš varžytinių už priverstinio pardavimo arba rinkos kainą ir kai atsakovas perėmė visus kreditorių reikalavimus ir tuo pagrindu įgijo nuosavybėn likusį bendrovės nekilnojamąjį turtą, daug vertingesnį už atsakovo kreditorinio reikalavimo sumą, yra piktnaudžiavimas Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje suteikta teise. Ieškovas, apskaičiuodamas valstybei padarytą žalą, įvertino BAB „Matas“ nekilnojamąjį turtą ir nustatė, kad turto priverstinio pardavimo vertė 2006 m. lapkričio 2 d. duomenimis buvo 4 300 000 Lt. Kreditoriaus UAB „Okseta“ 2006 m. spalio 2 d. sprendimu visas turtas perduotas atsakovui padengiant 3 000 000 Lt kreditorinį reikalavimą ir 212 400 Lt BAB „Matas“ administravimo išlaidų. Ieškovo manymu, valstybei padaryti nuostoliai skaičiuotini kaip skirtumas tarp mažiausios turto vertės ir kreditoriaus reikalavimo bei administravimo išlaidų, ir tai yra 1 087 600 Lt (4 300 000 – 3 212 400). Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovas privalo atlyginti ieškovui, kaip subjektui, įgyvendinančiam bendrovės savininko teises, padarytą žalą – 1 087 600 Lt.

6Panevėžio apygardos teismas 2007 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Okseta“ 842 000 Lt nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo su kreditoriumi turtu BAB „Matas“ bankroto byloje. BAB „Matas“ bankroto bylos duomenimis atsakovo UAB „Okseta“ kreditorinis reikalavimas sudarė 3 001 365,45 Lt. Teismas sprendė, kad BAB „Matas“ nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo kaina realiausiai nustatyta turto vertintojo UAB „Verslavita“ 2006 m. rugsėjo 29 d. ataskaitoje Nr. VN-06-152 ir yra 4 054 400 Lt. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad turto vertintojo UAB „Delfa“ pažymoje nustatyta tik turto rinkos vertė, tačiau nenustatyta priverstinio pardavimo vertė. VĮ Valstybės turto fondo 2006 m. lapkričio 10 d. turto vertinimo ataskaitoje Nr. 24-09-3647 ginčo turtas įvertintas praėjus daugiau nei mėnesiui po BAB „Matas“ 2006 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo perduoti kreditoriams įmonės turtą. UAB „Verslavita“ 2006 m. rugsėjo 29 d. ataskaita Nr. VN-06-152 ginčo turtas įvertintas prieš įvykstant BAB „Matas“ 2006 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimui, kuriame buvo priimtas nutarimas perduoti kreditoriams įmonės turtą, todėl kreditoriams buvo žinoma BAB „Matas“ likusio neparduoto nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo vertė – 4 054 400 Lt. Teismas sprendė, kad BAB „Matas“ kreditorių 2006 m. spalio 2 d. susirinkimo nutarimu kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų suma kartu su bankroto administravimo išlaidomis sudarė 3 212 400 Lt, perėmė BAB „Matas“ nekilnojamąjį turtą, esantį Paplaujos g. 3, Vilniuje, kurio priverstinio pardavimo vertė – 4 054 400 Lt, tai yra perėmė turto už 842 000 Lt daugiau. Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Okseta“, perimdamas 842 000 Lt vertės turto daugiau, negu buvo teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ir administravimo išlaidos, pažeidė BAB „Matas“ akcijų savininko – valstybės interesus. Atsakovo UAB „Okseta“ gauta nauda dėl neteisėtų veiksmų pripažintina ieškovo nuostoliais. BAB „Matas“ bankroto byloje atsakovas nebuvo tiek sąžiningas, rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kadangi visiškai patenkinęs savo kreditorinius reikalavimus ir apmokėjęs administravimo išlaidas, perėmė BAB „Matas“ akcininkui priklausantį didesnės vertės turtą.

8Teismo įsitikinimu, BAB „Matas“ akcijų savininkas - valstybė, atstovaujama VĮ Valstybės turto fondo, turi teisę reikalauti iš atsakovo UAB „Okseta“ nuostolių atlyginimo, tai yra skirtumo tarp kreditoriui perduoto turto priverstinio pardavimo vertės (4 054 400 Lt) ir kreditorinių reikalavimų bei administravimo išlaidų sumos (3 212 400 Lt), kurį sudaro 842 000 Lt. Atsakovas UAB „Okseta“, būdamas pagrindinis kreditorius BAB „Matas“ bankroto byloje, perėmęs kitų kreditorių finansinius reikalavimus, įgyvendindamas savo teises pažeidė CK 1.5 straipsnio reikalavimus. Kreditorių siūlyta 9 000 000 Lt turto pardavimo varžytynėse kaina nustatyta ne turto vertintojų, o pačių kreditorių. BAB „Matas“ nekilnojamasis turtas, esantis Paplaujos g. 3, Vilniuje, už 9 000 000 Lt sumą varžytinėse parduotas nebuvo, tačiau kreditoriai nemažino turto pardavimo kainos ir pakartotinių varžytinių neskelbė. Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr.831 patvirtintos „Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos“ (toliau – Pardavimo tvarkos) 7 punktas numato, kad kreditorių, kurių reikalavimai nepatenkinti, susirinkimas sprendžia, kaip panaudoti varžytinėse neparduotą turtą. Teismas nurodė, kad BAB „Matas“ 2006 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo metu kreditoriams buvo žinoma UAB „Verslavita“ nustatyta nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo vertė – 4 054 400 Lt, todėl ši aplinkybė sudarė pagrindą kreditoriams skelbti trečiąsias varžytines ir mažinti parduodamo turto kainą. Teismas sprendė, kad kreditorių nustatyta 9 000 000 Lt turto pardavimo kaina buvo nereali, neatitiko rinkos kainų ir nebuvo mažinama tik todėl, jog atsakovas UAB „Okseta“ turėjo tikslą perimti BAB „Matas“ nekilnojamąjį turtą. BAB „Matas“ 2006 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkime atsakovas UAB „Okseta“ buvo pagrindinis kreditorius, todėl susidarė galimybė jam perimti bankrutuojančios įmonės turtą, kurio vertė daug didesnė nei kreditoriaus finansinis reikalavimas. Teismo manymu, BAB „Matas“ kreditoriai, veikdami sąžiningai ir teisingai, turėjo etapais mažinti parduodamo turto kainą nuo 9 000 000 Lt iki 3 212 400 Lt (kreditorinis reikalavimas ir administravimo išlaidos) ir tik tada, nepardavus turto, perimti bankrutavusios įmonės turtą. Šiuo atveju BAB „Matas“ akcijų savininkui nebūtų pagrindo abejoti, ar kreditoriai sąžiningai įvykdė turto pardavimo procedūras. Teismo įsitikinimu, nustačius, kad bankroto byloje UAB „Okseta“ perėmė didesnės vertės turtą nei jos kreditoriniai reikalavimai, būtent UAB „Okseta“ yra tinkamas atsakovas byloje. Teismas nelaikė bankroto administratorius K. B. kaltu, jog jis BAB „Matas“ bankroto byloje neginčijo 2006 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo perduoti bendrovės turtą kreditoriams ir tokiu neveikimu padarė bankrutuojančios įmonės savininkui nuostolių.

9Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Okseta“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo VĮ Valstybės turto fondo ieškinį atmesti. Atsakovas skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas sprendimą turėjo nurodyti teisinį ieškinio tenkinimo pagrindą, tai yra nurodyti, kokio konkretaus įstatymo pažeidimas buvo pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, o ne apsiriboti bendrosios CK 1.5 straipsnio normos įrašymu.
  2. Teismas nenustatė juridinių faktų, kurie yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Pripažindamas, jog atsakovo UAB „Okseta“ veiksmai iš esmės buvo teisėti, teismas privalėjo ieškinį atmesti. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis negali prieštarauti motyvuojamajai daliai.
  3. Ieškovas buvo informuojamas apie visus UAB „Okseta“ veiksmus BAB „Matas“ bankroto byloje. BAB „Matas“ bankroto byloje ieškovas buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Ieškovas nepasinaudojo galimybe ginti savo teises BAB „Matas“ bankroto byloje. Ieškovas žinojo apie 2006 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo BAB „Matas“ nekilnojamąjį turtą nuspręsta perduoti UAB „Okseta“, tačiau nutarimo neginčijo, nors ieškinyje nurodo, kad būtent minėtas nutarimas buvo pagrindas nuostoliams atsirasti. Teismas, taikydamas CK 1.5 straipsnio nuostatas vien tik atsakovui, turėjo pasisakyti ir dėl nurodyto straipsnio taikymo ieškovui, nes jame įtvirtinti principai įpareigoja ieškovą domėtis savo teisėmis ir pareigomis.
  4. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą dėl BAB „Matas“ pabaigos, konstatavo, kad 2006 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimas per įstatymo nustatytą terminą nebuvo apskųstas, todėl nėra pagrindo laikyti jį negaliojančiu. Minėto sprendimo ieškovas neskundė, jis yra įsiteisėjęs. Tarp BAB „Matas“ ir kreditoriaus UAB „Okseta“ įvyko nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus perleidimas.
  5. Teismas netinkamai taikė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto nuostatas. Nei bankroto administratorius, kurio pareiga užtikrinti visų kreditorių ir pačios bankrutavusios įmonės teisių ir pareigų pusiausvyrą, nei ieškovas neskundė 2006 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, todėl BAB „Matas“ kreditorių ir pačios bendrovės teisių ir interesų pusiausvyra buvo nepažeista. Ieškovas turėjo ginčyti kreditorių susirinkimo 2006 m. spalio 2 d. nutarimą ir tik teismui pripažinus nurodytą nutarimą negaliojančiu, atsirastų teisė reikalauti nuostolių atlyginimo.
  6. Liudytoja - ieškovo darbuotoja R. M. nurodė, kad nėra UAB „Okseta“ kaltės, o visa nekilnojamojo turto perdavimo procedūra atitinka įstatymų reikalavimus. Jos nuomone, susidariusioje situacijoje kaltė tenka administratoriui, kuris neapgynė ir neužtikrino BAB „Matas“ interesų.
  7. Teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė K. B. individualios įmonės, o įtraukė fizinį asmenį K. B. .

10Apeliaciniu skundu ieškovas VĮ Valstybės turto fondas prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti – priteisti iš atsakovo UAB „Okseta“ 1 087 600 Lt nuostolių atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas skundą grindžia šiais argumentais:

    1. Ieškovas sutinka su teismo argumentais dėl atsakovo civilinės atsakomybės nustatymo, tačiau nesutinka dėl priteistos žalos dydžio.
    2. Įmonės turtas prieš perleidžiant jį kreditoriui turėjo būti realizuojamas bent jau nustatant pradinę priverstinio pardavimo vertės kainą. Ieškovas, nustatydamas valstybei padarytą žalą, įvertino BAB „Matas“ nekilnojamąjį turtą ir nustatė, kad turto priverstinio pardavimo vertė 2006 m. lapkričio 2 d. duomenimis – 4 300 000 Lt. Valstybei padaryti nuostoliai yra skirtumas tarp mažiausios turto vertės (priverstinio pardavimo vertės) ir kreditoriaus reikalavimo bei administravimo išlaidų sumos (4 300 000 – 3 212 400 = 1 087 600 Lt).
    3. Pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį, žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojusias teismo sprendimo priėmimo dieną, todėl ieškovas padarytą žalą gali vertinti pagal naujausią turto vertintojo išvadą. Teismo argumentai, esą žala nustatoma pagal neteisėtų veiksmų atlikimo - 2006 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo ir 2006 m. spalio 3 d. perdavimo–priėmimo metu turimą turto vertinimo ataskaitą, prieštarauja CK normai. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovo patirtos žalos dydžio.
    4. Neteisėtas sprendimas perduoti kreditoriams neparduotą likviduojamos AB „Matas“ nekilnojamąjį turtą, esantį Paplaujos g. 3, Vilniuje, buvo priimtas dar 2006 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkime (2006 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkime toks sprendimas buvo priimtas pakartotinai), kai turtas dar nebuvo įvertintas priverstinio pardavimo verte, todėl nėra pagrindo vadovautis UAB „Verslavita“ 2006 m. rugsėjo 29 d. vertinimo ataskaita. Nustačius atsakovo piktnaudžiavimą, nebuvo pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydį, nes nėra atsakovo veiksmus pateisinančių aplinkybių.

11Atsiliepime į atsakovo UAB „Okseta“ apeliacinį skundą ieškovas VĮ Valstybės turto fondas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti ir egzistuoja sąlygos taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovas, perimdamas likviduojamos BAB „Matas“ turtą, nebuvo tiek sąžiningas, rūpestingas ir apdairus, kiek atitinamomis sąlygomis buvo būtina.
  2. Atsakovui perėmus visų kreditorių reikalavimus ir tapus vieninteliu BAB „Matas“ kreditoriumi, jis įgijo teisę vienasmeniškai spręsti likusio BAB „Matas“ turto disponavimo klausimą. Likviduojamos AB „Matas“ nekilnojamąjį turtą pardavus rinkos kainomis būtų gauta didesnė, negu nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma, todėl didelė dalis gautų lėšų atitektų valstybei. Atsakovas pasinaudojo teise perimti bendrovės nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu gauti pelno ieškovo sąskaita. Atsakovas įgijo teisę perimti nuosavybėn visą likusį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė žymiai didesnė nei atsakovo kreditorinis reikalavimas. Toks elgesys yra piktnaudžiavimas ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalimi.
  3. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala valstybei, atstovaujamai ieškovo. Ieškovo nuostoliai pasireiškė atsakovo gauta nauda. Ieškovas nuostolius skaičiuoja kaip skirtumą tarp mažiausios turto vertės ir kreditoriaus reikalavimo bei administravimo išlaidų sumos, o tai sudaro 1 087 600 Lt.
  4. Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ieškovas negynė savo teisių bankroto byloje. Ieškovas siekė, kad būtų išvengta žalos valstybei, ne kartą atkreipė atsakovo dėmesį į jo neteisėtus veiksmus bei siūlė juos atšaukti.
  5. Ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra ekonomiškiausias. Ginčijant bankroto byloje sudarytus sandorius, kreditorių priimtus sprendimus ar teismo, nagrinėjusio bankroto bylą, sprendimą dėl įmonės pabaigos, bankroto procesas užsitęstų, padidėtų administravimo išlaidos, o priimto teismo sprendimo reikšmė ieškovui liktų ta pati.

12Atsiliepime į ieškovo VĮ Valstybės turto fondo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Okseta“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas niekada nepripažino, jog dėl jo veiksmų VĮ Valstybės turto fondas, atstovaujantis valstybę, patyrė žalą. Ginčydamas patį žalos faktą, atsakovas tuo pačiu ginčijo ir jos dydį. Visi UAB „Okseta“ veiksmai yra teisėti, neprieštaraujantys teisės normoms.
  2. Ieškovas nepateikia įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog žala patirta dėl neteisėto kreditorių susirinkimo sprendimo perduoti kreditoriams neparduotą likviduojamos AB „Matas“ nekilnojamąjį turtą. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 28 d. spendime dėl BAB „Matas“ pabaigos konstatavo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas per įstatymo nustatytą terminą nebuvo skųstas, todėl nėra pagrindo laikyti jį negaliojančiu.
  3. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad žalą patyrė dėl atsakovo ir bankroto administratoriaus veiksmų, nors ieškinyje nurodė, jog žalą išimtinai patyrė dėl atsakovo UAB „Okseta“ veiksmų.

13Atsiliepime į ieškovo VĮ Valstybės turto fondo ir atsakovo UAB „Okseta“ apeliacinius skundus tretysis asmuo K. B. prašo ieškovo VĮ Valstybės turto fondo apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo VĮ Valstybės turto fondo ieškinį atmesti. Atsiliepimas į skundus grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovas neįrodė atsakovo UAB „Okseta“ neteisėtų veiksmų, todėl taikyti civilinės atsakomybės UAB „Okseta“ nėra pagrindo. Likviduojamos BAB „Matas“ kreditorius, nepavykus varžytinėse realizuoti nekilnojamojo turto, turėjo teisę spręsti, kaip turėtų būti realizuojamas turtas tenkinant kreditorinius reikalavimus.
  2. Ieškovas, norėdamas prisiteisti žalą, turėjo ginčyti patį sandorį, kuriuo buvo perduotas likviduojamos įmonės turtas, ir 2006 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-327-45/06, kuriuo buvo nustatyta, jog BAB „Matas“ nekilnojamasis turtas atsakovui UAB „Okseta“ buvo perduotas teisėtai. Atsakovas UAB „Okseta“ veikė teisėtai, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją.
  3. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimu turto perleidimo sandoris bei BAB „Matas“ bankroto procedūros, tarp jų ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka, buvo pripažintos teisėtomis, šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais ir tampa nenuginčijamos. Iš 2006 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo matyti, kad bylos įrodinėjimo dalykas yra BAB „Matas“ bankroto proceso metu sudarytų sandorių teisėtumas, todėl nagrinėjamu atveju teisės ginčyti šių sandorių teisėtumą ieškovas neteko tada, kai įsiteisėjo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimas. Be to, 2006 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas turi res judicata galią, tai yra pripažinta, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai.
  4. Teismas pirmiausia turėtų nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tik vėliau svarstyti galimų nuostolių ar žalos dydį. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo padarytą žalą vadovaujantis sprendimo priėmimo metu buvusiomis rinkos kainomis turi piktnaudžiavimo požymių.
  5. Argumentai, kad bankroto procedūros turėjo būti tęsiamos ir įvairiais būdais bandoma parduoti BAB „Matas“ nekilnojamąjį turtą, kai to nepavyko padaryti net du kartus, yra nepagrįsti, nes tokiu atveju nebūtų įgyvendinami bankroto procedūrai keliami tikslai.
  6. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „Okseta“ valstybės nuosavybėn perdavė 857 922,10 Lt daugiau nei buvo vertas jos kreditorinis reikalavimas. Todėl argumentas, kad UAB „Okseta“ padarė žalos valstybei, yra nepagrįstas.

14Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

15Ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš delikto, t. y. turtinės prievolės dėl žalos padarymo (CK 6.246 - 6.249 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Ieškovo teigimu, įmonės bankroto procese kreditoriai įstatymo jiems suteiktomis teisėmis turi naudotis sąžiningai, protingai ir teisingai, nepažeidžiant skolininko (bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, jos savininkų ir dalyvių) teisių ir interesų. Sąmoningus veiksmus, kai BAB „Matas“ nekilnojamasis turtas nebuvo toliau parduodamas varžytynėse, o atsakovas, sukaupęs visus kreditorinius reikalavimus, perėmė nuosavybėn likusį BAB „Matas“ nekilnojamąjį turtą, kurio vertė žymiai didesnė už atsakovo kreditorinį reikalavimą, ieškovas vertina kaip piktnaudžiavimą ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje suteikta teise disponuoti bankrutavusios įmonės turtu, tuo padarant žalos valstybei - BAB „Matas“ akcijų savininkei. Ieškovo įsitikinimu, piktnaudžiaujant teise atsakovo atlikti neteisėti veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą, kurio dydį sudaro skirtumas tarp atsakovo perimto BAB „Matas“ turto vertės ir atsakovo kreditorinio reikalavimo bei administravimo išlaidų sumos. Atsakovas tvirtina, kad BAB „Matas“ bankroto procese jo, kaip kreditoriaus, veiksmai buvo teisėti ir neprieštaravo teisės normoms. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su ieškovo argumentais, padarė išvadą, kad atsakovas, perimdamas BAB „Matas“ turtą, kurio vertė buvo didesnė už atsakovo kreditorinio reikalavimo ir bankroto administravimo išlaidų sumą, sukūrė civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nes tokį atsakovo elgesį įvertino kaip nesąžiningą, nerūpestingą ir neapdairų BAB „Matas“ ir jos savininko atžvilgiu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija negali sutikti. Išanalizavusi bylos aplinkybes ir įvertinusi įrodymus teisėjų kolegija byloje padarė priešingą teisinę išvadą, kurios pagrindu konstatuoja, kad nėra įrodyta viena iš būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėti atsakovo veiksmai BAB „Matas“ bankroto procese.

16Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Šia konstitucine nuostata turi būti vadovaujamasi ir juridinių asmenų veikloje (CK 1.137 str.). Įstatymas draudžia piktnaudžiauti teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises arba įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.137 str. 3 d.). Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Tokiu atveju žala turi būti atlyginama bendraisiais civilinės atsakomybės taikymo pagrindais (CK 6.245 – 6.304 str.). Bet kuriuo atveju civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Sprendžiant dėl žalos atlyginimo, būtina teisiškai įvertinti ir kvalifikuoti civilinių teisinių santykių subjektų veiksmus ir civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinį ryšį. Viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų yra neteisėti veiksmai. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, jeigu atsakingo asmens elgesys yra neteisėtas. Jeigu asmens elgesys buvo teisėtas, civilinė atsakomybė neatsiranda. Analizuojant, ar šiuo atveju egzistuoja pastaroji atsakomybės taikymo sąlyga, reikia vertinti, ar nepažeidė teisinių reikalavimų atsakovas, kaip kreditorius dalyvaudamas BAB „Matas“ bankroto teisiniuose santykiuose. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal šios teisės normos prasmę veiksmų teisėtumą arba neteisėtumą nulemia tokių veiksmų padarymo metu galiojęs atitinkamas teisinis reglamentavimas. Kadangi ieškovas žalos atsiradimą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų (teisei priešingo elgesio) BAB „Matas“ bankroto procedūrų vykdymo metu, būtina išsiaiškinti ir įvertinti, ar atsakovo elgesys ir veiksmai neatitiko bankroto teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, ypatingai tų, kurios reguliuoja kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės teisių ir interesų apsaugą. Bankroto teisinius santykius reguliuoja specialaus įstatymo - ĮBĮ normos, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Griežtas bankroto proceso reguliavimas specialiosiomis ĮBĮ nuostatomis tiesiogiai siejamas su įmonių bankroto teisės instituto paskirtimi ir tikslu – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Bankrutuojančios (bankrutavusios) bendrovės akcininkai (ar akcininkas) savo vaidmenį bendrovėje galėjo atlikti ir atliko iki bankroto bylos iškėlimo, tuo tarpu po bankroto proceso pradžios prioritetas teikiamas bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. ĮBĮ numato tam tikras bankrutuojančios bendrovės akcininko (savininko) teises, kuriomis naudodamasis jis gali dalyvauti bankroto procese ir taip ginti savo teises tiek, kiek tokių galimybių jam suteikia ĮBĮ. Viena iš tokių įstatyme aptartų teisių yra likviduotos dėl bankroto įmonės akcininkų turtinė teisė į dalį bendrovės turto, kuris lieka visiškai atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais (ĮBĮ 31 str. 6 p.). Ieškovo nuomone, BAB „Matas“ varžytynėse anksčiau neparduotas nekilnojamasis turtas, įvertinant jo rinkos vertę arba priverstinio pardavimo kainą, galėjo būti toliau parduodamas tokiu būdu, kad už parduotą turtą gautų lėšų pakaktų visiškai atsiskaityti su kreditoriais, padengti bankroto administravimo išlaidas, o likusi jų dalis galėtų būti perduota BAB „Matas“ visų akcijų savininkei – valstybei.

17ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai (ĮBĮ 33 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, kito turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Tiek ĮBĮ, tiek minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintas Aprašas kreditoriams suteikia plačias teises dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto valdymo ir disponavimo juo. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas įmonės turtas kreditorių susirinkimo sprendimu gali būti įvertintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.

18Iš prijungtos BAB „Matas“ bankroto bylos duomenų matyti, kad šios įmonės kreditorių komitetas dar 2005 m. gegužės 5 d. nutarė įmonės nekilnojamąjį turtą, esantį Paplaujos g. 3, Vilniuje, parduoti varžytynėse, nustatant 9 000 000 Lt pradinę pardavimo kainą, kurios nemažinti, jeigu turto nepardavus pirmose varžytynėse reikėtų skelbti antrąsias varžytynes (bankroto bylos t. 2, b. l. 6). Minėtas turtas pirmosiose ir antrosiose varžytynėse, skelbtose 2005 m. birželio 17 d. ir 2005 m. liepos 4 d., nebuvo parduotas. Svarstydamas atsakovo atsakomybės atsiradimo sąlygas už BAB „Matas“ savininkui padarytą žalą, pirmosios instancijos teismas reikšmingomis laikė aplinkybes, kad BAB „Matas“ kreditorių nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo varžytynėse pradinė kaina buvo nepagrįstai didelė, kad tokia nereali parduodamo turto kaina neįvykus pirmosioms varžytynėms be pagrindo nebuvo sumažinta, kad nebebuvo skelbiamas tolesnis turto pardavimas sumažintomis kainomis. Nurodęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad nesąžiningi, neprotingi ir neteisingi veiksmai, susiję su BAB „Matas“ nekilnojamojo turto pardavimo organizavimu ir vykdymu (nerealios pradinės turto pardavimo kainos nustatymas, jos nesumažinimas neįvykus varžytynėms, vėlesnis turto pardavimo neorganizavimas sumažintomis kainomis), buvo atlikti tik todėl, kad atsakovas UAB „Okseta“ siekė perimti visą BAB „Matas“ nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad kreditoriams nustatant varžytynėse parduodamo turto pradinę pardavimo kainą, organizuojant ir vykdant turto pardavimą varžytynėse atsakovas nebuvo BAB „Matas“ bankroto teisinių santykių dalyvis, nes dar nebuvo bankrutavusios įmonės kreditoriumi. Asmuo, nesantis bankroto teisinių santykių dalyviu, neturi jokios galimybės ĮBĮ nustatyta tvarka perimti bankrutavusios įmonės turtą. BAB „Matas“ kreditoriumi atsakovas tapo tik 2006 m. kovo 30 d., kai buvo patvirtintas jo 2 652 077,90 Lt kreditorinis reikalavimas, įgytas AB Turto bankui aukcione pardavus turėtą kreditorinį reikalavimą (bankroto byla, t. 2, b. l. 220-225, 243-244). Nei nagrinėjamoje, nei prijungtoje BAB „Matas“ bankroto byloje nėra jokių duomenų, įgalinančių daryti išvadą, kad atsakovas, iki jo įtraukimo į BAB „Matas“ kreditorių sąrašą turėjo ar galėjo turėti įtaką nustatant BAB „Matas“ turto pardavimo kainas, organizuojant ir vykdant turto priverstinio pardavimo procedūras. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovas galėjo imtis kokių nors veiksmų, turėjusių ar galėjusių turėti įtaką tam, kad po 2005 m. liepos 4 d. (neįvykus antrosioms turto varžytynėms) daugiau kaip metus laiko nebebuvo sprendžiamas BAB „Matas“ neparduoto nekilnojamojo turto tolesnio pardavimo organizavimo ar kitokio panaudojimo klausimas. Atsakovas niekaip negali būti atsakingas, kad BAB „Matas“ varžytynėse parduotino turto kaina buvo nustatyta nepagrįstai didelė ir be pagrindo ji nebuvo mažinama. Atkreiptinas dėmesys, kad pradinė turto pardavimo kaina BAB „Matas“ kreditorių komiteto 2005 m. gegužės 5 d. posėdyje buvo nustatyta ir pardavimo tvarka buvo patvirtinta didžiausią kreditorinį reikalavimą turėjusios valstybės institucijos – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlymu, šį kreditorių penkių narių komitete atstovavusių trijų asmenų balsais.

19BAB „Matas“ kreditoriumi atsakovas tapo kreditorinių reikalavimų teisės perleidimo sutarčių pagrindu. Teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartimi įtraukiant atsakovą į BAB „Matas“ kreditorių sąrašą, jis turėjo daugiau kaip 85 proc. dydžio kreditorinį reikalavimą nuo nepatenkintų kreditorinių reikalavimų bendros sumos. Prieš atsakovui tampant BAB „Matas“ kreditoriumi dar nebuvo išspręstas BAB „Matas“ neparduoto nekilnojamojo turto, esančio Paplaujos g. 3, Vilniuje, tolesnio panaudojimo klausimas. ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kaip panaudoti neparduotą turtą, sprendžia kreditorių, kurių reikalavimai nėra patenkinti susirinkimas (Aprašo 30 p.). Šį klausimą BAB „Matas“ kreditoriai sprendė 2006 m. rugpjūčio 9 d. ir 2006 m. spalio 2 d. susirinkimuose (bankroto bylos t. 3, b. l. 82, 101). Atkreiptinas dėmesys, kad neparduoto turto panaudojimo klausimas tuo laikotarpiu privalėjo būti išspręstas, nes artėjo dvejų metų terminas nuo teismo nutarties pripažinti BAB „Matas“ bankrutavusia ir paskelbti likviduojama įsiteisėjimo dienos. ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto bei kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, likvidavimo procedūra laikoma baigta. ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vienas iš neparduoto turto panaudojimo būdų yra jo perdavimas kreditoriams (ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad atsakovas, tik 2006 m. kovo 30 d. įtrauktas į BAB „Matas“ kreditorių sąrašą, negali būti pripažintas atsakingu už tai, kad per beveik 24 mėn. laikotarpį nuo teismo nutarties paskelbti BAB „Matas“ likviduojama dėl bankroto įmone, nebuvo išspręstas BAB „Matas“ nekilnojamojo turto pardavimo, perdavimo kreditoriams ar kitokio panaudojimo klausimas. BAB „Matas“ kreditorių 2006 m. spalio 2 d. susirinkime svarstant neparduoto turto panaudojimo klausimą buvo likę vos du mėnesiai iki ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos likvidavimo procedūros trukmės pabaigos, todėl kreditoriai pagrįstai galėjo nuspręsti dėl neparduoto turto perdavimo kreditoriams, kurių reikalavimai dar nebuvo patenkinti (ĮBĮ 33 str. 1 d., Aprašo 31.4 p.). Kreditorių susirinkimo sprendimas neparduotą turtą perduoti kreditoriams pagrįstas įstatyme įtvirtinta teise, todėl negali būti laikomas neteisėtu. Ieškovo argumentai, kad BAB „Matas“ neparduotas turtas, prieš perleidžiant jį kreditoriui (byloje – atsakovui) turėjo būti pardavinėjamas nustatant bent pradinę priverstinio pardavimo kainą, kuri, ieškovo vertinimu, 2006 m. lapkričio 2 d. sudarė apie 4 300 000 Lt, neparemti nei įstatymo nuostatomis, nei faktine situacija, susidariusia BAB „Matas“ bankroto bylos procese baigiantis dvejų metų terminui nuo BAB „Matas“ paskelbimo likviduojama įmone.

20Sprendžiant pagal ieškinio bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų turinį, darytina išvada, jog žalos ieškovui atsiradimas siejamas ne tiek su pačiu turto perdavimo atsakovui faktu, kiek su aplinkybe, kad kreditoriui buvo perduotas žymiai didesnės už kreditoriaus reikalavimo ir bankroto administravimo išlaidų sumą vertės turtas. Pažymėtina, kad nei ĮBĮ, nei kiti bankroto teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai nereglamentuoja kreditoriams perduotino bankrutavusios įmonės turto įvertinimo sąlygų ir tvarkos. Matyt, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, kaip ir ieškovas, laikėsi pozicijos, kad turto atsakovui perdavimas buvo neteisėtas tuo aspektu, kad nuspręsdamas perimti ir perimdamas didesnės už kreditorinį reikalavimą vertės turtą kreditorius pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nebuvo sąžiningas ir apdairus, taip pažeisdamas BAB „Matas“ savininko teises ir interesus. Taigi, ieškovas ir pirmosios instancijos teismas atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas grindė bendrųjų civilinės teisės normų, įtvirtinančių civilinių teisinių santykių subjektų teisių ir pareigų įgyvendinimo principus, pažeidimu (CK 1.5 str. 1 d., 1.137 str., 6.4 str., 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.). Ieškovo teigimu, perimdamas didesnės už kreditorinį reikalavimą vertės turtą, atsakovas piktnaudžiavo kreditoriui suteiktomis teisėmis, be teisinio pagrindo pažeisdamas BAB „Matas“ akcininko teisę gauti likviduotos dėl bankroto įmonės turto dalį, likusią atsiskaičius su kreditoriais, ir taip padarydamas žalą akcininkui, kurią sudaro skirtumas tarp atsakovui perduoto turto vertės ir atsakovo kreditorinio reikalavimo bei neapmokėtų bankroto administravimo išlaidų sumos. Teisėjų kolegija nesutinka su argumentais, kuriais remiantis buvo įrodinėjama, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė piktnaudžiavimu ĮBĮ suteiktomis teisėmis, siekiant neteisėtai gauti naudos ir tuo pačiu padarant žalą BAB „Matas“ savininkui. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji norminė taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios rūpestingumo pareigos pobūdis, turinys, laipsnis nėra vienodi ir priklauso nuo daugelio įvairių aplinkybių. Ieškovo reikalavimas grindžiamas žalos padarymu neteisėtai perduodant kreditoriui bankrutavusios įmonės turtą. Kaip jau pažymėta, bankroto procesą reglamentuojančio specialaus įstatymo paskirtis ir tikslas yra užtikrinti kuo geresnį kreditorių reikalavimų patenkinimą. Nors įstatyme numatytomis bankroto procedūromis taip pat ginami ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės bei jos savininkų teisės ir interesai, tačiau prioritetas čia teikiamas kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Kadangi ieškiniu įrodinėjama, kad žalos bankrutavusios įmonės savininkui padarė kreditorius (byloje – atsakovas), būtina įvertinti, kokį rūpestingo elgesio pobūdį ir laipsnį turi atitikti kreditoriui galinčios atsirasti pareigos bankrutavusios įmonės ar jos savininko teisių ir interesų apsaugos užtikrinimo atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditoriaus pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeistos bankrutavusios įmonės (skolininko) ir jos savininkų teisės ir teisėti interesai, pobūdis ir laipsnis negali būti didesnis už tokios įmonės administratoriui ar pačiam tokios įmonės savininkui (savininkams) atsirandančią rūpestingumo pareigą. Kiekvieno privataus juridinio asmens, kurio veiklos paskirtis - privačių interesų tenkinimas siekiant pelno, teisėtas tikslas bankroto procese yra kuo geresnis savo kreditorinio reikalavimo patenkinimas. Asmuo – bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorius gali būti pripažintas atsakingu už tokios įmonės ar jos savininko teisėms ir interesams padarytą žalą tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad kreditoriaus teises jis įgyvendino jomis piktnaudžiaudamas, t. y. nesąžiningai ir nerūpestingai. Prieš BAB „Matas“ 2006 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimą, nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dydis sudarė 3 001 365,45 Lt (iš to skaičiaus UAB „Okseta“ – 2 698 980,05 Lt reikalavimas ir UAB „Naujoji investicija“ - 302 385,40 Lt reikalavimas). Kreditorių susirinkimui buvo pateikti bankroto administratoriaus užsakymu atlikto neparduoto BAB „Matas“ turto vertinimo duomenys, kuriuose nurodyta, kad šio turto priverstinio pardavimo kaina sudarytų 4 054 400 Lt (bankroto bylos t. 3, b. l. 122-193). 2006 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta BAB „Matas“ turtą perduoti kreditoriui už 3 212 400 Lt įvertinimą, taip padengiant 3 000 000 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus ir 212 400 Lt administravimo išlaidų. Kaip jau minėta, bankroto teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai nereglamentuoja kreditoriams perduotino bankrutavusios įmonės turto įvertinimo sąlygų ir tvarkos. Atsižvelgiant į 2006 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo protokole išdėstytus kreditoriaus UAB „Okseta“ atstovo paaiškinimus dėl šio kreditoriaus turėtų išlaidų BAB „Matas“ bankroto procese, pripažintina, kad sprendimas dėl perduodamo kreditoriui turto įvertinimo buvo priimtas nepiktnaudžiaujant kreditoriaus teisėmis. UAB „Okseta“ už 3 510 000 Lt kainą aukcione įgijo AB Turto banko turėtą 2 652 078 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, kurio kilmė – BAB „Matas“ mokestinės nepriemokos į valstybės biudžetą. Tokiu būdu, kreditorinio reikalavimo už 2 652 078 Lt dydį įgijėjas UAB „Okseta“ patyrė 857 922 Lt išlaidų, o buvusio kreditoriaus reikalavimo, kurį sudarė finansinės pretenzijos valstybės biudžetui, patenkinimas ne tik buvo visiškai įvykdytas, bet ir padidėjo 857 922 Lt suma. Esant tokioms aplinkybėms, logišku ir pagrįstu laikytinas UAB „Okseta“ atstovo paaiškinimas 2006 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkime, kad tokiu būdu valstybės interesai BAB „Matas“ bankroto procese yra patenkinti. Kreditoriams perduodamo turto verte buvo dengiamos ir bankroto administravimo išlaidos, kurios sudarė 212 400 Lt (UAB „Okseta“ įsipareigojo padengti 141 600 Lt, o UAB „Naujoji investicija“ - 70 800 Lt administravimo išlaidų). Įvertinus kreditoriaus UAB „Okseta“ papildomų išlaidų įsigyjant AB Turto banko turėtą kreditorinį reikalavimą (857 922 Lt), taip pat minėtiems dviem kreditoriams tenkančių padengti bankroto administravimo išlaidų (212 400 Lt) dydį, taip pat atsižvelgiant į kreditoriams pateiktus turto vertinimo duomenis, pagal kuriuos turto priverstinio pardavimo kaina sudarė 4 054 400 Lt, kreditorių susirinkimo sprendimas perduoti turtą už 3 212 400 Lt įvertinimą negali būti pripažintas piktnaudžiavimu kreditorių teisėmis disponuojant neparduotu bankrutavusios įmonės turtu. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimant sprendimą dėl turto perdavimo, atsakovas, kaip BAB „Matas“ kreditorius, savo subjektinėmis teisėmis naudojosi protingai ir rūpestingai, o požymių, kad šiomis teisėmis būtų piktnaudžiaujama – nenustatyta. Teisėtas naudojimasis teisėmis reiškia elgesį, atitinkantį turimų (įgytų) civilinių teisių turinį, neperžengiant tų teisių ribų, todėl toks naudojimasis teisėmis negali sukelti kitų asmenų teisių pažeidimo. Pažymėtina, kad kreditoriui perduodamo turto įkainojimas ir to turto perdavimas BAB „Matas“ bankroto byloje pagrįsti nenuginčytais ir galiojančiais 2006 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimu ir 2006 m. spalio 3 d. turto perdavimo aktu. Esant nenuginčytiems turto perdavimo teisiniams pagrindams negalima daryti išvados, kad atsakovas gavo naudą iš neteisėtų veiksmų, atliktų BAB „Matas“ savininko (akcininko) atžvilgiu.

21Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas UAB „Okseta“ pagrįstai kelia tinkamo atsakomybės subjekto už žalą, kuri gali atsirasti bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei (jos savininkui), problemą. Kaip jau akcentuota, kreditoriaus pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeistos bankrutavusios įmonės (skolininko) ir jos savininkų teisės ir teisėti interesai, laipsnis negali būti didesnis už tokios įmonės administratoriui ar pačiam tokios įmonės savininkui (savininkams) atsirandančios rūpestingumo pareigos laipsnį. ĮBĮ aiškiai įtvirtina bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės administratoriaus pareigą ginti tiek visų kreditorių, tiek ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Kreditoriams tokia pareiga įstatymu nėra apibrėžta. Taigi laikytina, kad bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratoriui taikytini aukštesni rūpestingumo pareigos standartai, didesnis šios pareigos laipsnis ginant bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, o tuo pačiu ir jos savininkų (akcininkų) teises ir interesus bankroto procese.

22Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinės teisės normas, reguliuojančiais deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, taip pat ĮBĮ normas, reglamentuojančiais kreditorių teises ir pareigas įmonių bankroto procese, todėl pripažindamas atsakovą atsakingu už ieškovo nurodytų nuostolių atsiradimą ir priteisdamas juos atlyginti, priėmė neteisingą sprendimą (CPK 330 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepadarė neteisėtų veiksmų, kuriais galėjo būti padaryta žala valstybei, kaip bankrutavusios BAB „Matas“ visų akcijų savininkei, todėl priima šioje byloje naują sprendimą - atmesti ieškovo ieškinį.

23Priėmus byloje naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, atsakovui iš ieškovo turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias pagal byloje pateiktus dokumentus sudaro žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 ir 4 d.).

24Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 str. 4 d. nuostata).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

26Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimą.

27Priimti naują sprendimą. Ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Okseta“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmesti.

28Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Okseta“ (kodas 161410513) iš ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo (kodas 110073154) 12 420 (dvylika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų.

29Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartimi (iš dalies pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartimi) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą uždarosios akcinės bendrovės „Okseta“ (kodas 161410513) vardu įregistruotam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei jai priklausančioms piniginėms lėšoms.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 4. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 6 d.... 5. Ieškovo manymu, atsakovo UAB „Okseta“ neteisėti veiksmai, perimant... 6. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovo... 7. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo su... 8. Teismo įsitikinimu, BAB „Matas“ akcijų savininkas - valstybė,... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Okseta“ prašo Panevėžio apygardos... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas VĮ Valstybės turto fondas prašo Panevėžio... 11. Atsiliepime į atsakovo UAB „Okseta“ apeliacinį skundą ieškovas VĮ... 12. Atsiliepime į ieškovo VĮ Valstybės turto fondo apeliacinį skundą... 13. Atsiliepime į ieškovo VĮ Valstybės turto fondo ir atsakovo UAB „Okseta“... 14. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas... 15. Ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš delikto, t. y. turtinės... 16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad... 17. ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios... 18. Iš prijungtos BAB „Matas“ bankroto bylos duomenų matyti, kad šios... 19. BAB „Matas“ kreditoriumi atsakovas tapo kreditorinių reikalavimų teisės... 20. Sprendžiant pagal ieškinio bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų... 21. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas UAB „Okseta“ pagrįstai kelia... 22. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad... 23. Priėmus byloje naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, atsakovui iš... 24. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 str. 4 d.... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimą.... 27. Priimti naują sprendimą. Ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo... 28. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Okseta“ (kodas 161410513)... 29. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartimi (iš...