Byla AS-438-1029-14
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja A. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–3) atsakovams Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir Kretingos rajono savivaldybei kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

51) įvertinti, ar teisėtai 1994–1995 m. buvo privatizuoti valstybiniai, o kartu su jais negrąžinti priklausiniai, stovintys žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklausė jos tėvams;

62) įvertinti, ar teisingas yra dabartinės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir visų iki jos buvusių ministerijų nenoras derėtis dėl išlikusių negrąžintų priklausinių ir užstatyto įvažiavimo į pastatą atlaisvinimo bei kitų techninių kliūčių, kurios apriboja jos pastato eksploatavimą ir žemės sklypo formavimą;

73) panaikinti visus neteisėtus sprendimus, vykdomus nuo 1992 m. Pramonės ir prekybos ministerijos, Centrinės privatizavimo komisijos, dalyvaujant Klaipėdos registro ir kadastro įmonei, Kretingos savivaldybei bei notarų kontorai;

84) išspręsti klausimą dėl žalos atlyginimo.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi (b. l. 5–6), be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

11Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Konkrečios bylų rūšys, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje, o ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatyti reikalavimai skundui.

12Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teismui pateikė ABTĮ reikalavimų neatitinkantį skundą, iš kurio neaišku, ar yra kilęs ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, ir, jeigu kilęs, tai koks. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010).

13Pareiškėja skunde prašo teismo įvertinti, ar teisėtai 1994–1995 m. buvo privatizuoti tam tikri valstybiniai priklausiniai, ar teisingas Ūkio ministerijos ir visų iki jos buvusių ministerijų nenoras derėtis dėl tam tikrų klausimų. Iš šio reikalavimo pareiškėja kildina išvestinį reikalavimą – atlyginti žalą. Teismo nuomone, minėtų aplinkybių įvertinimas / faktų konstatavimas nereikštų galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, nes nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes ir nurodytą ABTĮ reglamentavimą, konstatavo, kad pareiškėjos skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

14Teismas pareiškėjai išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio jai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

15Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Minėtame įstatyme nustatyti asmenys, galintys gauti antrinę teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindai, tvarka. Jeigu pareiškėja patenka į asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą sąrašą, ji galėtų pasinaudoti teisine pagalba teikiant skundus teismui ateityje. Be to, pareiškėja savo interesus gali ginti ir per atstovą pagal pavedimą (ABTĮ 49–50 straipsniai). Teismas neturi kompetencijos teikti asmenims konsultacijų, kaip turi būti formuluojamas skundas ir reikalavimai.

16III.

17Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 52) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties ir prašo šią nutartį panaikinti.

18Nurodo, kad teismas, atsisakydamas nagrinėti jos skundą, gina valstybinio turto, o kartu ir privataus turto vagystę ant grąžintinos savininkų žemės.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

22Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje“. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti“. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio „Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai“ 1 ir 2 dalyse inter alia nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

23Išanalizavus pareiškėjos skundą (b. l. 1–3), pateiktą pirmosios instancijos teismui, matyti, kad pirmaisiais dviem skundo reikalavimais pareiškėja siekia, kad teismas įvertintų, ar teisėtai 1994–1995 m. buvo privatizuoti valstybiniai, o kartu su jais negrąžinti priklausiniai, stovintys žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklausė jos tėvams, taip pat, ar teisingas yra dabartinės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir visų iki jos buvusių ministerijų nenoras derėtis dėl išlikusių negrąžintų priklausinių ir užstatyto įvažiavimo į pastatą atlaisvinimo bei kitų techninių kliūčių, kurios apriboja jos pastato eksploatavimą ir žemės sklypo formavimą. Tačiau, kaip matyti iš prieš tai nurodytų Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, teismui nėra suteikta teisė atlikti veiksmų ar neveikimo vertinimą ar tyrimą, nes toks vertinimas ar tyrimas nėra ginčo dėl teisės viešojo administravimo srityje sprendimas, todėl jis pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų apginti ar pakeisti jų apimties negali.

24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A469-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 11). Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad pareiškėjos prašymas atlikti minėtus veiksmus yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

25Pareiškėja savo skundo trečiuoju ir ketvirtuoju skundo reikalavimais prašė teismo panaikinti visus neteisėtus sprendimus, vykdomus nuo 1992 m. Pramonės ir prekybos ministerijos, Centrinės privatizavimo komisijos, dalyvaujant Klaipėdos registro ir kadastro įmonei, Kretingos savivaldybei bei notarų kontorai, bei išspręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Šiuo aspektu pasisakytina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012). Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi. Prie minėtos išvados Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėjo administracinėje byloje Nr. AS858-746/2010.

26Nagrinėjamu atveju nei iš nurodytų analizuojamų pareiškėjos skundo reikalavimų, nei iš skundo turinio nėra aišku, kokius sprendimus pareiškėja siekia apskųsti (šių sprendimų pareiškėja prie skundo taip pat neprideda), taip pat, kokiu būdu turėtų būti išspręstas žalos atlyginimo klausimas, t. y. nėra aišku, ar tai turtinė, ar neturtinė žala, kokiu būdu pareiškėja tokią žalą patyrė ir kokiu būdu ši žala turėtų būti jai atlyginta, ir ar iš viso yra reikalaujama žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nurodė daug faktų, tačiau teismui turi būti aišku, kokios konkrečiai aplinkybės buvo konkretaus skundžiamo akto, veiksmo ar neveikimo neteisėtumo pagrindas. Tokios pačios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2010 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-746/2010. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad pareiškėjos skundo trečiasis ir ketvirtasis reikalavimai yra nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

27Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą nutartį. Pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą atmesti.

30Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja A. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu... 5. 1) įvertinti, ar teisėtai 1994–1995 m. buvo privatizuoti valstybiniai, o... 6. 2) įvertinti, ar teisingas yra dabartinės Lietuvos Respublikos ūkio... 7. 3) panaikinti visus neteisėtus sprendimus, vykdomus nuo 1992 m. Pramonės ir... 8. 4) išspręsti klausimą dėl žalos atlyginimo.... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi... 11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos... 12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teismui pateikė ABTĮ reikalavimų... 13. Pareiškėja skunde prašo teismo įvertinti, ar teisėtai 1994–1995 m. buvo... 14. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio jai... 15. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės... 16. III.... 17. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 52) dėl Vilniaus apygardos... 18. Nurodo, kad teismas, atsisakydamas nagrinėti jos skundą, gina valstybinio... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV.... 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai Vilniaus apygardos... 22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1... 23. Išanalizavus pareiškėjos skundą (b. l. 1–3), pateiktą pirmosios... 24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs,... 25. Pareiškėja savo skundo trečiuoju ir ketvirtuoju skundo reikalavimais prašė... 26. Nagrinėjamu atveju nei iš nurodytų analizuojamų pareiškėjos skundo... 27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 29. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį... 30. Nutartis neskundžiama....