Byla 2S-255-390/2009
Dėl vykdymo išlaidų priteisimo, kuria pareiškėjo pareiškimas atmestas

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Sauliaus Virbicko atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarties, civilinėje byloje pagal antstolio Sauliaus Virbicko pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, kuria pareiškėjo pareiškimas atmestas.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Antstolis Saulius Virbickas kreipėsi į teismą prašydamas Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai priteisti iš skolininko D. U. vykdomojoje byloje Nr. 0127/03/03658 turėtas vykdymo išlaidas: 60,00 Lt bendrųjų vykdymo išlaidų, 40,00 Lt už užklausas nustatant skolininko turtinę padėtį, 20,00 Lt už patvarkymus, t.y. iš viso 120,00 Lt. Nurodė, jog Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaujanti išieškotoją - valstybę, 2005-11-25 mokėjimo pavedimu Nr. 446 sumokėjo antstolio Sauliaus Virbicko kontorai 120,00 Lt bylos vykdymo išlaidų, po vykdomosios bylos užbaigimo skolininkui buvo pasiūlyta per 10 dienų nuo siūlymo gavimo dienos sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau skolininkas nustatytu terminu vykdymo išlaidų geruoju nesumokėjo.

4Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Nustatė, kad antstolis 2005-12-12 grąžino išieškotojui vykdomąjį dokumentą dėl 400,00 Lt išieškojimo iš skolininko D. U., surašęs išieškojimo negalimumo aktą. Konstatavo, kad vykdomasis dokumentas įvykdytas nebuvo, todėl nėra pagrindo, remiantis CPK 610 str., priteisti iš skolininko jo vykdymo išlaidas. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog išieškotojas sumokėjo vykdymo išlaidas. Vadovaujantis išdėstytu teismas sprendė, kad antstolio prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis Saulius Virbickas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir prašymą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:

62005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 30 p. nustato, kad išieškotojo sumokėtos išlaidos išieškomos iš skolininko. Nors buvo surašytas turto neradimo aktas, tačiau antstolis, kaip išieškotojo atstovas, turi teisę kreiptis į teismą dėl išieškotojų patirtų nuostolių priteisimo iš skolininko.

7Tai, kad nebuvo pateikti įrodymai apie išieškotojo turėtas išlaidas nebuvo pagrindas teismui netenkinti prašymo. Teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

8Skundžiama nutartimi teismas užkirto kelią pašalinti trūkumus taip pat užkirto kelią išieškotojui prisiteisti turėtas išlaidas.

9Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi užkirto kelią valstybei, kuriai atstovauja AVMI, susigrąžinti apmokėtas vykdymo išlaidas.

10Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

12Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netaikė civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinio dokumento trūkumų šalinimą, netinkamai taikė normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų priteisimo tvarką, priėmė nepagrįstą, neteisėtą, todėl naikintiną nutartį.

13Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė dėl dviejų priežasčių: prie pareiškimo nepridėtų jame nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų bei vykdomojo dokumento neįvykdymo. Civilinio proceso teisėje su atskirais atvejais taikomomis išimtimis galioja principas, jog kiekvienas į teismą besikreipiantis asmuo turi įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (CPK 12 str., 178 str.). Šio principo įgyvendinimas praktikoje atsispindi konkrečiu įpareigojimu procesiniame dokumente nurodyti reiškiamą reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 4 p.) bei pareiga turimus rašytinius įrodymus pridėti prie pateikiamo procesinio dokumento (CPK 114 str.). Tačiau CPK 115 str. nuostatos, jog teismas nurodytų pareigų vykdymo tinkamumą vertina procesinio dokumento priėmimo stadijoje, į teismą besikreipiančiai šaliai nesilaikant nustatytos tvarkos teismas privalo paskirti terminą trūkumams pašalinti ir, trūkumų nepašalinus, procesinį dokumentą laiko nepaduotu bei grąžina jį padavusiam asmeniui, suponuoja išvadą, kad procesinio dokumento trūkumai ar jo turinį patvirtinančių įrodymų nepateikimas kartu su procesiniu dokumentu dėl savo procesinio pobūdžio jokiomis aplinkybėmis negali būti vertinami kaip pagrindas procesiniame dokumente nurodytam materialiam teisiniam reikalavimui atmesti. Todėl aptariamas ginčijamos nutarties motyvas vertintinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgdama į tai, jog su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė ginčijamoje nutartyje nurodytus įrodymus, vykdymo išlaidų apmokėjimo faktą patvirtina ir išieškotoja savo atsiliepime į atskirąjį skundą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pareiškimo trūkumas buvo pašalintas, todėl yra pagrindas vertinti pareiškimo dalyko pagrįstumą.

14Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog vykdomąją bylą užbaigus surašant išieškojimo negalimumo aktą nėra teisinio pagrindo vykdymo išlaidas išieškoti iš skolininko. Pagal CPK 632 str. 2 p. vykdomoji byla laikoma baigta ir CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąją dokumentą išieškotojui. CPK 631 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui. 2003-08-19 vykdomasis dokumentas Nr. 2-931,1-4980 buvo grąžintas išieškotojui su išieškojimo negalimumo aktu, nes skolininkas neturi turto ar lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą. Taigi šiuo atveju vykdomoji byla laikoma baigta ir antstolių kontora įgyja teisę į atitinkamų vykdymo išlaidų atlyginimą.

15Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad užbaigus vykdomąją bylą, vykdymo išlaidos CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka išieškomos iš skolininko ir pervedamos išieškotojui. CPK 611 straipsnyje nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Tokia nurodytų normų redakcija iš esmės reiškia, kad dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisę kreiptis į teismą turi tik antstolis. Tačiau nei šioje normoje, nei kitose vykdymo procesą reglamentuojančiose normose nenumatytas draudimas, kad antstoliui pareiškimu prašant priteisti vien išieškotojo sumokėtas vykdymo išlaidas pastarosios negalėtų būti priteistos tiesiogiai šias išlaidas patyrusiam išieškotojui, juo labiau, kad šias išlaidas antstolis bet kuriuo atveju vėliau turėtų pervesti išieškotojui. Kadangi išieškotojas Alytaus apskrities VMI antstoliui jau yra sumokėjusi vykdymo išlaidas, todėl darytina išvada, jog gali būti tenkinamas antstolio prašymas vykdymo išlaidas priteisti ne jam, bet tiesiogiai išieškotojui. Tai užtikrintų proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 7 straipsnis) ir sudarytų prielaidas išvengti nereikalingo vykdymo išlaidų perskirstymo, taip pat nepažeistų nei išieškotojo, nei skolininko teisių.

16Pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjo prašymas buvo atmestas, pripažinus nepagrįsta ir ją panaikinus, nesant CPK 327 str., 329 str. 1 d. nustatytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia klausimą iš esmės. Kadangi antstolio atliktų procesinių veiksmų apskundimui CPK numatyta speciali tvarka (CPK XXXI skyrius), šios bylos nagrinėjimo ribos apima tik antstolio prašymo priteisti vykdymo išlaidas bei šių išlaidų sumos pagrįstumo įvertinimą. Antstoliui 2005 m. spalio 4 d. surašius išieškojimo negalimumo aktą Nr. 0127/03/03658, vykdomoji byla buvo užbaigta CPK 632 str. 2 p. pagrindu ir atsirado prielaidos išspręsti vykdymo išlaidų paskirstymo klausimą. Skolininkui buvo išsiųstas raštiškas siūlymas, kuris, vadovaujantis CPK 604 str., laikomas tinkamai įteiktu, skolininkas per nustatytą terminą vykdymo išlaidų neapmokėjo, todėl atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl šių išlaidų priteisimo. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys antstolio nurodomų bendrųjų vykdymo išlaidų, taip pat išlaidų už atskirus vykdymo veiksmus dydžių pagrįstumą, bei, kaip jau minėta, aplinkybę, jog šias išlaidas apmokėjo išieškotoja, todėl tenkintinas reikalavimas šias išlaidas priteisti iš skolininko.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 2 p., teisėjų kolegija,

Nutarė

19Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

20Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, priteisti iš skolininko D. U., asmens kodas ( - ) gyvenančio adresu ( - ) 120 Lt (šimtą dvidešimt litų) vykdomojoje byloje Nr. 0127/03/03658 patirtų vykdymo išlaidų išieškotojai Alytaus apskrities VMI.

Proceso dalyviai