Byla eR-30-143/2015

Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjai L. I., pareiškėjos atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui, atsakovo atstovui Rokui Stabingiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. I. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Darbo partijai, V. M. dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir atsakovas, Vyriausioji rinkimų komisija) 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. Sp-180 ,,Dėl L. I. ir V. V. išbraukimo iš Jurbarko rajono savivaldybėje iškelto Darbo partijos kandidatų sąrašo, paaiškėjus, kad buvo perkami rinkėjų balsai“ (toliau – ir Sprendimas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 119 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2008 m. spalio 1 d. ir 2014 m. gegužės 27 d. nutarimais, 2004 m. lapkričio 5 d., 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadomis, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas arba Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 86 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-7-858/2015, 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje

5Nr. R-25-146/2015 ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos narių J. J. ir E. M. 2015 m. balandžio 2 d. išvada „Dėl galimų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimų Jurbarko rajono savivaldybėje“ (toliau – ir Išvada), nusprendė: konstatuoti, kad vykdant rinkimus į savivaldybės tarybą ir savivaldybės tarybos narius – merus Jurbarko rajono savivaldybėje (rinkimų apygardoje Nr. 12) buvo padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai: pažeistas draudimas pirkti rinkėjų balsus (6 str. 1 d.). Balsai buvo perkami Darbo partijos kandidačių V. V. ir L. I. naudai (1 p.); panaikinti Darbo partijos kandidačių V. V. ir L. I. registravimą po rinkimų dienos (2 p.); pripažinti negaliojančiais už kandidatę V. V. paduotus 400 rinkimų reitingo balsus ir už kandidatę L. I. paduotus 361 rinkimų reitingo balsą (3 p.); nustatyti, kad pagal Darbo partijos iškeltą kandidatų sąrašą Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nare yra išrinkta V. M. (4 p.).

6Pareiškėja L. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. Sp-180.

7Pareiškėja nurodo, kad nepadarė jokio rinkimus reglamentuojančio teisės akto pažeidimo, niekas nepirko rinkėjų balsų jos naudai. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas pats savaime nėra ir negali būti įrodymas, kad realiai įvyko neteisėti veiksmai, t. y. realiai įvyko jos rinkėjų balsų pirkimas. Atsakovas, konstatuodamas realiai tariamai jau įvykusį balsų pirkimą, tiesiogiai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes tokį faktą, kuris tuo pačiu užtraukia baudžiamąją atsakomybę, galima konstatuoti tik esant apkaltinamajam nuosprendžiui. Tyrimo išvadoje yra padarytos subjektyvios ir tikrovės neatitinkančios išvados, kurios pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, pasiremiant neįrodytais teiginiais tapo tariamai neginčijamais įrodymais apie tariamai įvykusius rinkėjų balsų papirkimus. Pareiškėja pažymi, kad šiai bylai reikšmingos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos (6 str. 1, 2 d.). Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti

8du pakankamai savarankiški draudimai. Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti rinkėjų teisę laisva valia susiformuoti nuomonę apie kandidatus, atsižvelgiant į jų savybes, garantuoti sąžiningą konkurenciją tarp kandidatų, šios normos taip pat sietinos su poreikiu užtikrinti veiksmingą agitacijos kontrolę, turint galvoje, kad rinkimų agitacija pakankamai išsamiai reglamentuojama įstatymo. Atsakovas, konstatuodamas faktus, privalėjo nustatyti, o ne remtis ikiteisminio tyrimo prielaida, kad realiai buvo perkami rinkėjų balsai, tačiau to neatliko, nors skundžiamame sprendime jau konstatavo, jog papirkimas buvo atliktas. Realiai nėra jokių objektyvių įrodymų apie rinkėjo balso pirkimą, nes to nebuvo. Nepagrįstai nurodyta, kad jos artimiems giminaičiams tariamai buvo mokama už balsavimą. Yra mokytoja, todėl tokios netiesos skleidimas grubiai ją diskredituoja. Tai, kad asmenys jos vyro buvo atvežti į balsavimą, teisine prasme nieko nereiškia. Pats atsakovas yra nustatęs rinkėjų vežimo tvarką. Tai, kad rinkėjai turėjo lapelį su V. V. (kandidatų sąrašo Nr. ( - )) ir L. I. (kandidatų sąrašo Nr. ( - )) numeriais, nėra ir negali būti laikoma Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu (akivaizdu, kad tokio pobūdžio veiksmai mažų mažiausiai patenka į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtį). Visi kiti išvadoje nurodyti teiginiai (kad jie po rinkimų nuvyko į parduotuvės aikštelę ir t. t.) yra tik subjektyvus vertintojų įsivaizdavimas, jog tai kaip nors gali būti susiję su rinkimų tvarkos pažeidimu. Yra tik subjektyvios prielaidos ir nėra objektyvių duomenų, jog yra įvykęs realus rinkėjų papirkimas. Pareiškėja, be to, teigia, kad atsakovas neturi teisinių galimybių iš naujo svarstyti, keisti ir naikinti jau patvirtintų galutinių rinkimų rezultatų (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 85 str.). Skundžiamas sprendimas priimtas subjektyviai ir pažeidžiant teisės doktriną. Atsakovas paviešino savo paties sukurtą tariamą tiesą. Paskelbta žinia grubiai pažeidė jos garbę ir dalykinę reputaciją.

9Atsakovas atsiliepimu į skundą prašo atmesti skundą.

10Atsakovas nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo duomenų, kad kandidačių L. I. (Darbo partijos kandidatų sąrašo Nr. ( - )) ir V. V. (Darbo partijos kandidatų sąrašo Nr. ( - )) naudai buvo perkami bent 11 asmenų balsai. Vyriausioji rinkimų komisija nėra ikiteisminio tyrimo institucija ir remiasi visais turimais duomenimis – ikiteisminio tyrimo medžiaga, Jurbarko rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkės V. J. ir kitų komisijos narių paaiškinimais, „Baltųjų pirštinių“ atstovų paaiškinimais. Nesutinka, kad pažeidė pareiškėjos nekaltumo prezumpciją, nes priimtas sprendimas negali būti vertinamas baudžiamosios teisės kontekste ir pagal baudžiamosios teisės principus, rinkėjų papirkimo atvejus tiria ir vertina pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas. Pareiškėja nenurodė su įvykiu susijusių faktinių aplinkybių, o tik siekia sukelti abejonę atsakovo turimais duomenimis. Pažymi, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostata nustato, jog sprendimas dėl kandidatų gali būti priimtas po rinkimų dienos, ir šio termino niekaip nedetalizuoja. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2015 m. balandžio 8 d. surinkus reikiamus duomenis ir atlikus išsamų tyrimą dėl rinkėjų papirkimo, todėl įstatymo nustatytais įgalinimais nepiktnaudžiavo. Asmenys, kurie daro šiurkštų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimą, patys prisiima riziką dėl savo reputacijos pablogėjimo. Nurodo, kad V. M. šiuo metu yra tapusi Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nare.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Darbo partija atsiliepimu į skundą prašo patenkinti skundą.

12Darbo partija nurodo, kad, vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalimi, Vyriausioji rinkimų komisija dar iki galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimo turi išnagrinėti visus skundus ir turimą informaciją dėl tam tikrų teisės aktų pažeidimų ir, jei tam yra pagrindas, pritaikyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnio nuostatas. Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus, ji yra saistoma savo pačios sprendimo ir nebeturi teisės pritaikyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnyje numatytų veiksmų. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą po galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo Jurbarko rajone, plečiamai aiškino viešosios teisės nuostatas, taip pažeisdamas ne tik Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir teisės doktriną bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-910/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012). Plečiamai aiškinant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnio nuostatas, būtų sukuriama teisinė galimybė Vyriausiajai rinkimų komisijai neapibrėžtą laikotarpį turėti teisę pritaikyti paminėtas nuostatas, kurios vien dėl savo ultima ratio pobūdžio negali būti interpretuojamos kaip neterminuotos. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti galutiniai rinkimų rezultatai Jurbarko rajono savivaldybėje, nebuvo apskųstas, taip atimant paskutinę galimybę pritaikyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnį.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu į skundą nurodo, kad neturi komentarų dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. Sp-180. Pagal šį sprendimą 2015 m. balandžio 14 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos pirmajame posėdyje davė priesaiką ir jai išduotas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nario pažymėjimas.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15II.

16Skundas tenkintinas iš dalies.

17Pareiškėja, kaip Darbo partijos rinkimų sąraše ( - ) numeriu iškelta kandidatė į Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narius 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, skundžia atsakovo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. Sp-180, kuriuo, be kita ko, buvo panaikintas jos registravimas po rinkimų dienos (2 p.), pripažintas negaliojančiu už jos kandidatūrą paduotas 361 rinkimų reitingo balsas (3 p.) bei nustatyta, kad pagal Darbo partijos iškeltą kandidatų sąrašą Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nare yra išrinkta trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. (4 p.). Iš šio atsakovo sprendimo taip pat matyti, kad jį priimant, be kita ko, buvo vadovaujamasi Išvada, o faktiniu jo priėmimo pagrindu buvo Išvados pagrindu konstatavimas, kad, vykdant paminėtus rinkimus (rinkimų apygardoje Nr. 12), buvo padaryti šiurkštūs Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai: pažeistas draudimas pirkti rinkėjų balsus (6 str. 1 d.). Sprendime taip pat nurodyta, kad balsai buvo perkami jos (pareiškėjos) ir kitos Darbo partijos kandidatės (V. V.) naudai.

18Pasisakydama dėl šios bylos nagrinėjimo apimties, kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 ir 22 straipsnių nuostatomis dėl asmens (kiekvieno suinteresuoto subjekto) savo (pabrėžta kolegijos) teisių ar įstatymų nustatytų interesų gynimo administraciniame teisme, pažymi, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra tik tos Sprendimo dalys, kuriose buvo tiesiogiai sprendžiami su pareiškėjos teisėmis susieti klausimai. Kita vertus, kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose formuojamą praktiką ir jos nekvestionuodama (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.), pažymi, kad Išvada teismo turi būti vertinama kaip Sprendimo motyvuojamoji dalis, t. y. Sprendimas ir Išvada laikytini vientiso atsakovo priimto (pareiškėjos skundžiamo) administracinio akto dalimis.

19Kolegija, spręsdama Sprendimo pagrįstumo klausimą, pažymi, kad, kaip jau buvo pasakyta, atsakovas konstatavo, jog, vykdant paminėtus rinkimus (rinkimų apygardoje Nr. 12), buvo pažeistas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas pirkti rinkėjų balsus. Ši teisės norma bei su jos taikymu susieta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo

2086 straipsnio 1 dalis yra specialiosios teisės normos, reglamentuojančios teisinius santykius dėl draudimo papirkti rinkėjus ir tokio draudimo nesilaikymo teisines pasekmes (pastebėtina, kad jos kartu su kitais teisės šaltiniais yra nurodytos įžanginėje Sprendimo dalyje). Todėl teisės taikymo požiūriu pirmiausia būtina vadovautis šių teisės normų nuostatomis, pateikti jų aiškinimą bei aptarti jų taikymą byloje nagrinėjamoje situacijoje.

21Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnyje yra įtvirtintas bendrojo pobūdžio draudimas papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Šio straipsnio 1 dalyje (2014-06-26 įstatymo Nr. XII-966 redakcija), be kita ko, nurodyta, kad <...> rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą numatomą kelti kandidatu ar numatantį išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius - merus asmenį, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

22Šioje straipsnio dalyje nustatytų draudimų nesilaikymo teisinės pasekmės yra nustatytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnyje (2014-06-26 įstatymo Nr. XII-966 redakcija), pagal kurį:

231. Jeigu partija ar rinkimų komitetas, ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo

246 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą - už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į savivaldybės tarybos narius - merus, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka;

252. Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ar kiti šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba kad dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba kad pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų:

261) vienmandatėje rinkimų apygardoje - kandidato, kuriam tenka mandatas; 2) daugiamandatėje rinkimų apygardoje - kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu;

273. Rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

28Kolegija, aptardama Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnio taikymą byloje nagrinėjamoje situacijoje, pažymi, kad šiuo (teisės taikymo) aspektu nagrinėjamai bylai yra reikšminga aptariamo straipsnio 1 dalis, kuri atsakovo ir buvo pritaikyta (nurodyta), priimant pareiškėjos skundžiamą Sprendimą. Šioje dalyje, be kita ko, yra pasakyta ir apie tam tikrą jos taikymo ribojimą laike: <...> „jei (šiurkštus Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio

291 dalies) pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio

309 dalyje“. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja skunde bei trečiasis suinteresuotas asmuo Darbo partija atsiliepime į pareiškėjos skundą kelia klausimą dėl pareiškėjai pritaikytų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo laike ribojimo paskelbus galutinius rinkimų rezultatus (tokio paskelbimo laikas yra nustatytas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 85 str. 1 d., pagal kurią galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus konkrečioje rinkimų apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų ir rinkimų rezultatus paskelbia Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje), pripažįsta būtina pateikti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies taikymo laike aiškinimą.

31Aptariamoje straipsnio dalyje paminėta Įstatymo 37 straipsnio 9 dalis nustato tam tikras Vyriausiosios rinkimų komisijos taikytinas priemones (pasekmes) tais atvejais, kai Įstatymo

326 straipsnio 1 dalies pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu, tai laikytina žemutine Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies taikymo laike riba. Viršutinė arba kitokia 86 straipsnio 1 dalies taikymo laike riba tiesiogiai nenurodyta nei Įstatymo 86 straipsnyje, nei kitose šio įstatymo normose. Tai galėtų suponuoti išvadą, kad Įstatymo 86 straipsnio nuostatos galėtų būti taikomos be jokio apribojimo laike, pvz., praėjus metams, dviem metams ir pan. po to, kai tam tikrų savivaldybių tarybų galutiniai rinkimų rezultatai buvo patvirtinti ir naujai išrinkta savivaldybės taryba jau pradėjo savo veiklą. Tačiau toks Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies taikymo laike aiškinimas, kolegijos manymu, kertasi su aptariamo straipsnio 2 dalimi ta prasme, kad būtent šioje straipsnio dalyje yra kalbama apie rinkimų pripažinimą negaliojančiais, tai Įstatymo 85 straipsnio taikymo kontekste yra galima ir po to, kai galutiniai rezultatai jau buvo paskelbti. Pažymėtina, kad Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies taikymui, palyginus su šio straipsnio 1 dalies taikymu, yra konkrečiai išvardytos papildomos su esmine įtaka rinkimų rezultatams siejamos sąlygos. O aptariamo straipsnio 3 dalyje yra nustatyta dar viena rinkimų pripažinimo (paskelbimo) negaliojančiais sąlyga: rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus. Aiškindama Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies taikymą laike sisteminiu teisės aiškinimo būdu, kolegija pažymi, kad joje nurodytos sankcijos (kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimas ir kandidato registravimo panaikinimas po rinkimų dienos) yra nukreiptos kandidato statusą turintiems asmenims. Šiame kontekste pažymėtina, kad kandidato į savivaldybės tarybos narius statusas, kaip ir jo neliečiamybė, pasibaigia įsigaliojus galutiniams rinkimų rezultatams (Įstatymo 46 str. 3 d.). Tai, kolegijos manymu, taip pat leidžia daryti (patvirtina) šios teisės normos taikymo laike aiškinimo išvadą, kad Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatos Vyriausiosios rinkimų komisijos gali būti taikomos tik iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

33Byloje neginčijamai nustatyta, kad galutiniai rinkimų į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą rezultatai Vyriausiosios rinkimų komisijos buvo paskelbti 2015 m. kovo 22 d. sprendimu

34Nr. Sp-137, t. y. iki Sprendimo priėmimo. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau pateiktą Įstatymo

3586 straipsnio 1 dalies taikymo laike aiškinimą, konstatuotina, kad pareiškėjos atžvilgiu priimto Sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir turi būti naikintina.

36Atsižvelgdama į administracinių teismų praktikos svarbą tokio pobūdžio administracinėms byloms, kolegija pripažįsta būtina pasisakyti ir Sprendimo pagrįstumo klausimu.

37Tai darydama, kolegija pažymi, jog ABTĮ taikymo požiūriu atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, iš kurio, be kita ko, reikalaujama, kad jo priimami sprendimai atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio nustatytus reikalavimus. Pagal šio straipsnio 1 dalį (2014-11-11 įstatymo Nr. XII-1317 redakcija), individualus administracinis aktas (ABTĮ taikymo prasme Sprendimas pripažintinas tokiu aktu) turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Kaip jau buvo pasakyta, Išvada yra laikytina sudedamąja (motyvuojamąja) Sprendimo dalimi. Todėl pirmiausia turi būti nustatyta, ar Išvadoje pateiktas Sprendimo pagrindimas atitinka paminėtus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Vertindama Išvadą šiuo aspektu, kolegija pažymi, kad joje nurodyta informacija apie su pareiškėja siejamą Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, pirmiausia, nėra individualizuota, t. y. remiantis Išvada, neįmanoma nustatyti, kokie konkrečiai tariamai padaryti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai yra siejami būtent su pareiškėjos arba jos naudai veikusių kitų asmenų neteisėtais veiksmais. Kolegija taip pat pažymi, kad Išvadoje nurodyti atsakovo įgalintų atstovų (komisijos narių) bendravimo (pokalbio) su galimais Sprendimo priėmimui (nagrinėjamai bylai) reikšmingos informacijos turėtojais rezultatai, pirma, nėra individualizuoti (kalbant apie pareiškėją); antra, yra bendrojo pobūdžio; trečia, tokie informacijos šaltiniai (Išvadoje nurodytų pokalbių rezultatai) yra antriniai įrodomąją reikšmę turinčios informacijos šaltiniai, todėl ABTĮ 57 straipsnio taikymo požiūriu patikimumo prasme negali būti pripažinti tinkamais įrodymais šioje administracinėje byloje.

38Pasisakydama dėl Išvadoje minimo ikiteisminio tyrimo duomenų, kolegija pažymi, kad byloje nėra (atsakovas nepateikė) įrodymų, jog Išvados rengėjai ir kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka buvo teisėtai supažindinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pastebėtina, kad dėl šios priežasties kolegija atsisakė tirti ikiteisminio tyrimo medžiagą (nepripažino šių duomenų leistinais įrodymais šioje administracinėje byloje).

39Byloje esančių įrodymų įvertinimo kontekste kolegija pažymi, kad, remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadose pateiktais Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje (ir jo 86 str. 1 d.) naudojamos sampratos „šiurkštus pažeidimas“ išaiškinimais (nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-01 sprendime administracinėje byloje

40Nr. R-25-146/2015), tam, kad pažeidimas būtų laikomas šiukščiu Įstatymo pažeidimu, yra būtini (būtina nustatyti) masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo požymiai. Išvadoje kolegijos aptartu būdu nurodytos faktinės aplinkybės (ABTĮ 57 str. taikymo prasme įrodymai) akivaizdžiai neatitinka nurodytų šiurkštaus pažeidimo nustatymo kriterijų. Kitų įrodymų, patvirtinančių Sprendimo pagrįstumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, atsakovas nepateikė. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad tam tikro viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo pagrįstumas (pabrėžtina, jo priėmimo metu) teismui turi būti įrodinėjamas paties viešojo administravimo subjekto. Tokia įrodinėjimo našta tiesiogiai arba netiesiogiai negali būti perkelta bylą nagrinėjančiam teismui. Priešingu atveju, būtų pažeistas vienas iš pamatinių teismo veiklos principų – nešališkumas.

41Atsižvelgdama į šiuos (Sprendimo pagrįstumo) klausimu išsakytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to negali būti pripažintas pagrįstu.

42Apibendrindama nurodytus argumentus bei atsižvelgdama į tai (kaip jau buvo pasakyta, kalbant apie bylos nagrinėjimo ribas), kad pareiškėja šioje administracinėje byloje gali ginti tik savo teises ar įstatymų saugomus interesus, kolegija tenkina pareiškėjos skundą iš dalies, panaikindama Sprendimo dalis, kuriose nurodyta, kad balsai buvo perkami L. I. naudai, panaikintas Darbo partijos kandidatės L. I. registravimas po rinkimų dienos bei pripažintas negaliojančiu už kandidatę L. I. paduotas 361 rinkimų reitingo balsas.

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

44Pareiškėjos L. I. skundą patenkinti iš dalies.

45Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. Sp-180 ,,Dėl L. I. ir V. V. išbraukimo iš Jurbarko rajono savivaldybėje iškelto Darbo partijos kandidatų sąrašo, paaiškėjus, kad buvo perkami rinkėjų balsai“ dalis, kuriose nurodyta, kad balsai buvo perkami L. I. naudai, panaikintas Darbo partijos kandidatės L. I. registravimas po rinkimų dienos bei pripažintas negaliojančiu už kandidatę L. I. paduotas 361 rinkimų reitingo balsas.

46Sprendimas neskundžiamas.