Byla A-143-806-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio, sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. G., atsakovo atstovui Žydriui Mukuliui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Eglei Bainauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo

2A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Labanoro regioninio parko direkcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Švenčionių rajono savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas A. G. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 2 – 3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Labanoro regioninio parko direkciją (toliau – ir atsakovas) parengti ir išduoti projektavimo sąlygas buvusio ūkinio pastato atstatymui jam nuosavybės teise priklausančiame sklype ( - ).

6Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimu jam buvo atkurta nuosavybė, grąžinant žemę, nuosavybės teise priklausiusią K. L., natūra. Atsakovas 2007 m. balandžio 5 d. raštu Nr. V1(8.2)-162 atsisakė parengti ir išduoti projektavimo sąlygas buvusio ūkinio pastato atstatymui, nurodydamas, kad žemės sklypas, kuriame nėra buvę gyvenamojo namo, nėra laikomas sodyba, nes šis sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.09: 2003 ,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – Reglamentas STR 1.01.09:2003) apibrėžtos sodybos sąvokos, todėl sodybos vieno iš statinių atstatymas šiame sklype pažeistų Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas. Pareiškėjo nuomone, toks sprendimas, kad jo sklype nebuvo sodybos, yra nepagrįstas, nes Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 18 d. nutartimi buvo nustatyta, kad pakanka duomenų apie K. L. priklausiusią sodybą, kurios dalis, t. y. ūkinis pastatas, buvo ir jam šiuo metu priklausančiame žemės sklype, ir dėl to juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra nereikalingas. Šio sprendimo atsakovas neskundė, jis įsiteisėjo. Teigė, kad ūkinis pastatas buvo vienas iš buvusios sodybos, kuri šiuo metu pagal žemėtvarkos projektus yra atsidūrusi keliuose gretimuose sklypuose, statinių. Buvusios sodybos teritorija negali būti sutapatinama su naujai suformuotomis teritorijomis. Reglamentas STR 1.01.09:2003 nereglamentuoja situacijų, kai prašoma leisti atstatyti regioninio parko teritorijoje buvusius pastatus. Nagrinėjant šį ginčą turi būti tiesiogiai taikomas Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas.

7Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 19 – 20) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4 –1086/2006 konstatavo, jog juridinis faktas gali būti nustatomas tik dėl buvusios sodybos, o ne atskiro statinio. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2004 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-122-02-2004 nutraukė bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, motyvuodamas tuo, kad nebus sukurtos teisinės pasekmės, t. y. kad pareiškėjas negalės atstatyti pastato. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419 patvirtinto Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento 7 punktas nustato, jog buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Švenčionių rajono apylinkės teismas nagrinėjo klausimą dėl vieno statinio (ne sodybos) buvimo pareiškėjo sklype. Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento 29.1 punktas numato, kad viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą su vienu gyvenamuoju namu ir priklausiniais. <...> priklausiniai negali būti statomi toliau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo (gyvenamuoju namu užstatomas plotas iki 120 m2). Atsižvelgiant į tai, jis negali išduoti projektavimo sąlygų. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1437-20/2005 atmetė reikalavimą išduoti projektavimo sąlygas, o pareiškėjas šio sprendimo neskundė.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono savivaldybė (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepimu į skundą (b. l. 14 – 15) su skundu nesutiko.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius išduoda projektavimo sąlygų sąvadą tik tuomet, kai yra gautos projektavimo sąlygos iš visų suinteresuotų institucijų. Švenčionių rajono savivaldybės administracija negalėjo išduoti pareiškėjui projektavimo sąlygų sąvado klojimo atstatymui, kadangi Labanoro regioninio parko direkcija neišdavė projektavimo sąlygų.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu

13(b. l. 42 – 44) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė paraišką Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriui parengti projektavimo sąlygas kluono atstatymo jam priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), projektavimui. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius 2007 m. balandžio 18 d. raštu Nr. S-307 informavo pareiškėją, kad negali išduoti projektavimo sąlygų kluono atstatymo projektavimui, kadangi Labanoro regioninio parko direkcija 2007 m. balandžio 5 d. raštu Nr. V1(8.2)-162 informavo, jog negali išduoti projektavimo sąlygų kluono atstatymo projektavimui pareiškėjui priklausančiame sklype. Teismas pažymėjo, jog Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Pagal Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento 7 punktą, buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Teismas nurodė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas nagrinėjo pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjui priklausančiame 1,74 ha žemės sklype, esančiame ( - ), buvo kluonas, priklausęs K. L., nustatymo. Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-122-02-2004, 2004 m. birželio 18 d. nutartimi bylą nutraukė, nes duomenys apie sodybą, kuriai priklausė pastatas, išlikę, ir pareiškėjas juos gali gauti kita tvarka. Teismas pažymėjo, jog pagal Reglamento STR 1.01.09:2003 5.38 punktą sodyba – juridiškai įformintas žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento 29.1 punkte nustatyta, kad Labanoro regioniniame parke viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą su vienu gyvenamuoju namu ir priklausiniais, <...>, priklausiniai negali būti statomi toliau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo (gyvenamuoju namu užstatomas plotas iki 120 m2). Teismas nustatė, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype nėra buvę gyvenamojo namo, o tik K. L. priklausiusios sodybos dalis, t. y. ūkinis pastatas. Kadangi sodyba siejama su gyvenamuoju pastatu, o ne su atskirais sodybos priklausiniais, o vieno iš priklausinių atstatymas pareiškėjui priklausančiame sklype pažeistų Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti projektavimo sąlygas kluono atstatymo projektavimui pareiškėjui priklausančiame sklype, todėl patenkinti skundą pagrindo nėra.

15III.

16Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 48 – 49) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

17Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendimą grindė poįstatyminiais teisės aktais – Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentu ir Reglamentu STR 1.01.09:2003, kurie nereglamentuoja buvusių sodybų atstatymo saugomose teritorijose, o kalba tik apie naujų sodybų formavimą. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime išaiškino, jog negalima poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu,

18taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 18 d. nutartimi buvo nustatyta, kad pakanka duomenų apie K. L. priklausiusią sodybą, kurios dalis, t. y. ūkinis pastatas, buvo ir jam šiuo metu priklausančiame žemės sklype, ir dėl to juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra nereikalingas. Šio sprendimo atsakovas neskundė, jis įsiteisėjo. Todėl nagrinėjant šį ginčą turi būti tiesiogiai taikomas Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Tokią praktiką suformavo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3747-1/2006.

19Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 58 – 59) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Atsakovas nurodo, kad sprendimas išduoti projektavimo sąlygas yra priimamas vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir poįstatyminių teisės aktų nuostatomis – šiuo atveju Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento 7, 29.1 punktais, Reglamentu STR 1.01.09:2003. Atsižvelgiant į šiuos teisės aktus, negalima išduoti pareiškėjui projektavimo sąlygų. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1437-20/2005 atmetė reikalavimą išduoti projektavimo sąlygas, o pareiškėjas šio sprendimo neskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4 –1086/2006 konstatavo, jog juridinis faktas gali būti nustatomas tik dėl buvusios sodybos, o ne atskiro statinio.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 60) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Apeliacinis skundas atmestinas.

26Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo 1, 74 ha dydžio žemės sklypas (kuriame pareiškėjas faktiškai jau pastatė statinį ir, siekdamas įteisinti šią statybą, prašė parengti bei išduoti jam minėtas projektavimo sąlygas) yra žemės ūkio paskirties žemėje ir yra Labanoro regioninio parko hidrografiniame (gamtiniame) draustinyje. Teisiniai santykiai dėl statybos draustinio teritorijoje reglamentuojami specialios teisės normos - Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, ir poįstatyminio teisės akto (šio įstatymo 5 str. 2 d. pagrindu kompetentingos institucijos patvirtinto) Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento. Todėl nagrinėjant šį administracinį ginčą būtina vadovautis šiais teisės aktais.

27Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2001-12-04 įstatymo Nr. IX-628 redakcija) nurodyta, kad gamtiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento 7 punkte yra pateikta buvusios sodybos sąvoka, pagal kurią buvusi sodyba - sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Todėl sprendžiant buvusios sodybos buvimo fakto nustatymo klausimą būtina išaiškinti, ar pareiškėjo nurodyta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 18 d. nutartis (kuria byla dėl pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad minėtame žemės sklype buvo K. L. priklausęs klojimas, buvo nutraukta) atitinka Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto juridinio fakto ar Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento 7 punkte nurodyto teismo sprendimo sampratas. Be to, būtina nustatyti, ar nėra kitų šiose teisės normose nurodytų buvusios sodybos buvimo fakto požymių, kurie yra pakankami nustatyti tokį faktą.

28Iš minėtos Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 18 d. nutarties matyti, kad pareiškėjas prašė nustatyti ne buvusios sodybos, o atskiro statinio (klojimo) buvimo faktą. Todėl ir atsižvelgiant į tai, jog nurodyta civilinė byla buvo teismo nutraukta, to pakanka konstatuoti, kad nurodyta teismo nutartis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento 7 punkto taikymo požiūriu nėra reikšminga. Kaip pažymėta aukščiau, pareiškėjas jau pasistatė siekiamą įteisinti statinį (pagal bylos duomenis, tai įvyko 2002 m.). O tai reiškia, kad šiuo atveju nėra ir kito Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto buvusios sodybos teisinę reikšmę turinčio požymio – išlikusių buvusių (sodybos) statinių liekanų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo nurodyta (tariamai buvusi) sodyba yra (buvo) pažymėta vietovės ar kituose planuose, taip pat nėra istorinių – archyvinių dokumentų, patvirtinančių tokios sodybos buvimo faktą.

29Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad nurodytų materialinės teisės normų taikymo prasme pareiškėjas neturi teisės gauti jo prašomų projektavimo sąlygų, t.y. atsakovo atsisakymas išduoti tokias sąlygas yra pagrįstas.

30Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

32136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas A. G. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 2 –... 6. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimu jam buvo... 7. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 19 – 20) prašė skundą atmesti kaip... 8. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m.... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono savivaldybė (toliau –... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybės... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu... 13. (b. l. 42 – 44) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.... 14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė paraišką Švenčionių rajono... 15. III.... 16. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 48 – 49) prašo panaikinti Vilniaus... 17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendimą grindė poįstatyminiais teisės... 18. taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo,... 19. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 58 – 59) prašo Vilniaus... 20. Atsakovas nurodo, kad sprendimas išduoti projektavimo sąlygas yra priimamas... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 60)... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Apeliacinis skundas atmestinas.... 26. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo 1, 74 ha dydžio žemės sklypas... 27. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2001-12-04... 28. Iš minėtos Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 18 d.... 29. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad nurodytų... 30. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 32. 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija... 33. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą... 34. Nutartis neskundžiama....