Byla II-97-414/2011

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. S. ir jo atstovui adv. Kęstučiui Jonaičiui, nedalyvaujant administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. S. skundą,

Nustatė

2Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-10-26 nutarimu Nr. AD-949 G. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1611 str., padarymą.

3Administracinė nuobauda G. S. buvo paskirta už tai, kad jis būdama BSB „Pušaitė“ pirmininku, neturėjo galiojančios sutarties su komunalinių atliekų tvarkytoju UAB“Švara“, su kuriuo savivaldybė sudariusi Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sutartį dėl atliekų tvarkymo. Tuo G. S. pažeidė Kauno miesto tarybos 2008 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. T-142 patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 24, 76, 77.2 punktų reikalavimus.

4G. S. ir jo atstovas prašė ištirti bei nustatyti, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-03-20 sprendimu Nr.T-142 patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių (Tarybos 2010-09-16 sprendimo Nr.T-496 redakcija) 76 punktas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, Civilinio kodekso 6.156 str. 1, 2 dalims, pripažinti ginčijamą punktą negaliojančiu ir netaikytinu nuo tos dienos, kai jo pagrindu atsirado teisinės pasekmės; 77.2 punktas prieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 str. 2 daliai, Viešojo administravimo įstatymo 16 str. 3 daliai, 17 str. 3 daliai, Civilinio kodekso 6.156 str. 1, 2 dalims, pripažinti ginčijamą punktą negaliojančiu ir netaikytinu nuo tos dienos, kai jo pagrindu atsirado teisinės pasekmės; panaikinti Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-10-26 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.AD-949 ir pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Atstovas paaiškino, kad kaltinimas nepagrįstas, nes BSB „Pušaitė" veikia pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, įgyvendinant namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, todėl pareiškėjas nėra atsakinga daugiau, nei už namo Kranto al. 48, Kaune, bendrojo naudojimo patalpas, nes kitokių objektų BSB „Pušaitė" neturi. Pabrėžė, kad savivaldybių tarybas Atliekų tvarkymo įstatymo 31 str. 1 dalis įpareigoja patvirtinti Taisykles, reglamentuojančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą, nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas, tačiau Taisyklėse, kurių tariamai nevykdė pareiškėja, nėra apibrėžta viešosios paslaugos ar viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos samprata. Pažymėjo, kad Taisyklių 77.2 punkte yra nustatyta pareiga, susijusi su kaltinimu, kurios esmė yra įpareigojimas sudaryti sutartį, nors sutartis sudaryta su UAB„Vitaresta" dėl aptariamų paslaugų, tačiau, kaip galima manyti, savivaldybė neleidžia, t.y. draudžia, naudotis UAB„Vitaresta" paslaugomis. Tačiau CK įtvirtina viena pagrindinių sutarčių elementą - sutarties laisvės principą, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas bei draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (LR CK 6.156 str. 1, 2 dalys). Laiko, kad Taisyklių 76 ir 77.2 punktuose norminio pobūdžio teisės ir pareigos yra suformuluotos netinkamai, jų turinys prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir yra neteisėtos.

5Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

6Nutarimas panaikintinas ir byla nutrauktina.

7Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju administracinė komisija), nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).

8Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

9Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

10Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Administraciniam teisės pažeidimui būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai – jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.

11Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija, kad jis jam inkriminuojamo pažeidimo nepadarė – t. y. nėra administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės.

12ATPK 1611 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą. G. S. kaltinamas pažeidus Kauno miesto tarybos 2008 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. T-142 patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, (toliau-Taisyklės) 24, 76, 77.2 punktų reikalavimus. Šiose Taisyklėse nurodyta, jog savivaldybės teritorijoje komunalines atliekas surenka ir tvarko įstatymų nustatyta tvarka parinktas komunalinių atliekų tvarkytojas, kuris teikia paslaugas pagal sutartyje su Savivaldybe nustatytomis sąlygomis; savivaldybės teritorijoje esantys komunalinių atliekų turėtojai gali naudotis tik tų komunalinių atliekų tvarkytojų, su kuriais Savivaldybė sudarė sutartis, paslaugomis. Apie šiuos komunalinių atliekų tvarkytojus teikiama informacija skelbimais viešose vietose ir žiniasklaidoje; sutartis su komunalinių atliekų tvarkytoju privalo sudaryti daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai.

13Tokiu būdu, pareiškėjas verčiama sudaryti sutartį su savivaldybės nustatytu komunalinių atliekų tvarkytoju, t.y. sukurti civilinius sutartinius prievolinius teisinius santykius.

14Teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad G. S., kaip BSB „Pušaitė“ pirmininkas, vykdydamas 2010-02-26 BSB“Pušaitė“ visuotinio susirinkimo nutarimus (bl. 75-76), nutraukė sutartį su UAB“Kauno Švara“ ir sudarė sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo su UAB“Vitaresta“ (bl. 84-90).

15Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau-Įstatymas) 20 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodyta, jog aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas. Susirinkimas turi teisę nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus; nustatyti ir patvirtinti namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisykles. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas įpareigoja bendrijos pirmininką bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka organizuoti bendrijos ūkinę veiklą, susijusią su bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. 29 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja bendrijos narį, be kita ko, vykdyti bendrijos narių susirinkimo sprendimus.

16Tokiu būdu, G. S., kaip bendrijos pirmininkas ir kaip bendrijos narys, būdamas atsakingas už bendrijos visuotiniame susirinkime priimto sprendimo vykdymą, teisėtai veikė sudarydamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį su UAB“Vitaresta“. Kadangi byloje nėra duomenų, kad bendrijos 2010-02-26 visuotiniame susirinkime vienbalsiai priimtas sprendimas sudaryti sutartį dėl atliekų tvarkymo su UAB“Vitaresta“ būtų nuginčytas, jis yra galiojantis ir juo privalo vadovautis visi namo butų savininkai ir bendrijos pirmininkas (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog G. S. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, nenustačius G. S. kaltės dėl ATPK 1611 straipsnyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo (ATPK 250 straipsnio 1 punktas), o dėl to atmestinas prašymas ištirti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-03-20 sprendimu Nr.T-142 patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių teisėtumą ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

17Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p.,

Nutarė

18Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

19Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai