Byla 2A-1200/2014
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Aldaila“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. galutinio sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, priimto civilinėje byloje Nr. 2-953-480/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Daumonta“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Aldaila“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilęs ginčas dėl neatsiskaitymo už atliktus rangos darbus.

5Ieškovas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 214 841,70 Lt skolą, 18 893,76 Lt delspinigius, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reikalavimą grindė 2012-06-14, 2012-09-17 ir 2012-11-07 šalių Statybos subrangos sutartimis Nr. 1206-14s, Nr. 1209-17s, Nr. 1211-07s (toliau tekste ir – Sutartys), kuriomis ieškovas įsipareigojo VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės fizinės ir medicininės reabilitacijos skyriuje bei slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje atlikti elektros įrengimo darbus, o slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje atlikti žaibosaugos įrengimo darbus. Ieškovas atliko minėtus darbus, o atsakovas ieškovui liko skolingas 214 841,70 Lt. Pagal minėtų Sutarčių 9.13 punkto nuostatas, atsakovas privalo ieškovui taip pat sumokėti 0,05 procentų dydžio baudą (delspinigius) nuo neapmokėtos darbų sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. 18 893,76 Lt ir 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą.

6Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovo 214 841,70 Lt skolą, 18 893,76 Lt delspinigius, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovas teismui pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas vėlavo atlikti Sutartyse numatytus darbus, už kuriuos pagal Statybos subrangos sutarčių 9.12 punktą yra atsakovui skolingas 40 000 Lt baudą. Be to, atsakovas gavo iš VšĮ Alytaus S. Kudirkos ligoninės raštus Nr. SD-655, Nr. SD-656, kuriuose nurodyta, kad atsakovui už ne laiku atliktus rangos darbus yra apskaičiuoti delspinigiai. Dėl ne laiku ieškovo atliktų rangos darbų atsakovas patyrė nuostolius, todėl pagal Statybos subrangos sutarčių 8.2.2 ir 8.2.3 punktus atsakovas turėjo teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus.

8Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad rangos darbus vėlavo atlikti dėl to, kad atsakovas nebuvo tinkamai ir nustatytais terminais paruošęs objekto.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. galutiniu sprendimu 2013 m. liepos 30 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteista 214 841,70 Lt skola, 18 893,76 Lt delspinigiai, 6 procentų metinės procesinės palūkanos nuo 2013 m. liepos 23 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2 837 Lt žyminis mokestis ir 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidos, paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad Šalys Sutarčių 8.2 punkte numatė generalinio rangovo (atsakovo) teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus, jeigu subrangovas (ieškovas) generaliniam rangovui padaro nuostolius, darbus atlieka atsilikdamas nuo terminų, neperduoda nustatyta tvarka reikalingos statybinės dokumentacijos. Ieškovo atlikti darbai buvo tik dalis rekonstrukcijos darbų. Ieškovas pripažino, kad darbai buvo pradėti ir baigti ne Sutartyse numatytais terminais dėl to, kad pats atsakovas tinkamai ir laiku neparuošė objekto. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Atsakovas, nors ir pavėluotai, priėmė iš ieškovo rangos darbus, nereiškė pretenzijų dėl pradelstų terminų, pasirašė atliktų darbų priėmimo aktus be pastabų ir ieškovui nereiškė jokių pretenzijų, pateikus apmokėti PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus. Atsakovas taip pat nereiškė reikalavimų dėl netesybų per įstatymo nustatytą terminą. Atsakovas ieškovui pareiškė pretenzijas tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme, todėl teismas sprendė, kad atsakovas neteko teisės remtis termino praleidimo faktu. Teismas taip pat nustatė, kad VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė 2013 m. balandžio 9 d. raštais Nr. SD-655, Nr. SD-655 pranešė atsakovui apie delspinigių skaičiavimą dėl ne laiku atliktų darbų, tačiau, teismo nuomone, vien šie raštai nepatvirtina atsakovui padarytų nuotolių, jų dydžio, ieškovo kaltės dėl terminų praleidimo, nes atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių delspinigių sumokėjimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nei pasirašant atliktų darbų aktus, nei iki bylos iškėlimo teisme, o ir nagrinėjant bylą teisme, nepareiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl neperduotos statybinės dokumentacijos, o dalyvaudamas 2014 m. sausio 16 d. teismo posėdyje atsakovo direktorius G. B. negalėjo nurodyti, kokių konkrečiai dokumentų ieškovas atsakovui neperdavė. Byloje buvo pateikta Elektrotechninės dalies išpildomoji dokumentacija, atitikties deklaracijos ir įrenginių pasai, todėl sprendė, kad šie dokumentai taip pat buvo pateikti ir atsakovui. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad nebuvo nė vienos sąlygos, suteikiančios atsakovui teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus rangos darbus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Statybos rangos sutartis buvo sudaręs ne tik tiesiogiai su užsakovu VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligonine, tačiau ir su šio užsakovo rangovu UAB „Kegisa“, kuris už objekte atliktus darbus su atsakovu yra atsiskaitęs. Tuo tarpu atsakovas ieškovui liko skolingas 214 841,70 Lt, todėl sprendė, jog atsakovas iš esmės pažeidė Sutartimis prisiimtą prievolę su ieškovu tinkamai ir Sutartyse nustatyta tvarka bei terminais atsiskaityti. Kadangi atsakovas pažeidė sutartines prievoles, ieškovas įgijo teisę reikalauti ir 18 893,76 Lt netesybų, taip pat 6 procentų dydžio procesinių palūkanų.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti; taip pat prašo išreikalauti iš VĮ Alytaus S. Kudirkos ligoninės bendrastatybinių darbų ir subrangovų atliktų darbų žurnalus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Ieškovas vėlavo atlikti Sutartyse numatytus darbus – pagal 2012 m. birželio 14 d. Statybos subrangos sutartį Nr. 1206-14s 91 dieną; pagal 2012 m. rugsėjo 17 d. Statybos subrangos sutartį Nr. 1209-17s 67 dienas; pagal 2012 m. lapkričio 7 d. Statybos subrangos sutartį 42 dienas. Už vėlavimą atlikti rangos darbus ieškovui buvo priskaičiuota 40 000 Lt baudų. Minėtų Sutarčių 9.14 punktas numatė, kad tuo atveju, kai ieškovas privalo mokėti baudą, atsakovas turi teisę susidariusią baudų sumą išskaičiuoti iš ieškovui mokėtinos sutarties kainos. Sutarčių 8.2 punktuose taip pat buvo numatyta, kad atsakovas turi teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus, jeigu ieškovas generaliniam rangovui padaro nuostolius; darbus atlieka atsilikdamas nuo terminų; neperduoda generaliniam rangovui nustatyta tvarka reikalingos statybinės dokumentacijos. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė nė vienos Sutartyse numatytos sąlygos, leidžiančios sulaikyti mokėjimus.

142. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.125 straipsnio bei 1.127 straipsnio nuostatas ir neteisingai nustatė, kad ieškinio senaties terminas dėl nuotolių atlyginimo turi būti skaičiuojamas nuo Sutartyse nustatytos darbų baigimo datos, nes Sutartyse numatyta darbų baigimo data ir reali darbų atlikimo data skiriasi. Pilnas ir tinkamas darbų atlikimas, įskaitant atlikimo terminus, garantijų pateikimą, kitų įsipareigojimų tinkamas įvykdymas, baudų skaičiavimas ir pan., turėjo būti nustatomas ir užfiksuotas vadovams pasirašant baigiamąjį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (Sutarčių 10.6 p.). Toks aktas iki šiol nepasirašytas. Tik pasirašius baigiamąjį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, būtų galima įvertinti ir tiksliai konstatuoti, kokio dydžio netesybos gali būti reikalaujamos iš ieškovo, ir tik tuomet atsakovas žinos, kokio dydžio netesybų turi teisę reikalauti iš ieškovo. Tai turėtų būti laikoma ieškinio senaties reikalavimui dėl netesybų pradžia.

153. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakovui priėmus darbus ir nepareiškus pretenzijų dėl praleistų terminų, reiškia, jog atsakovas iš viso neturėjo ieškovui jokių pretenzijų, kadangi atsakovas, priėmęs darbus, per 14 dienų turėjo teisę ieškovui reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų (Sutarčių 7.3. p.).

164. Atsakovas iš VĮ Alytaus S.Kudirkos ligoninės, kurioje ieškovas atliko rangos darbus, gavo raštus Nr. SD-655 ir Nr. SD-656 „Dėl sutarties vykdymo“, kuriuose teigiama, jog buvo ne laiku baigti Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus patalpų rekonstrukcijos darbai ir atsakovui dėl to yra apskaičiuoti delspinigiai bei pateiktos sąskaitos faktūros su nurodytomis baudomis (delspinigiais). Atsakovas tik gavęs minėtus raštus sužinojo, kad dėl laiku neatliktų rangos darbų iš atsakovo yra reikalaujami delspinigiai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad minėti raštai dėl baudų nepatvirtina atsakovo patirtų nuostolių, nes minėtuose raštuose reikalaujama sumokėti baudas (delspinigius). Todėl atsakovas turėjo teisę sulaikyti mokėjimus Sutarčių 8.2.2 punkto pagrindu, kai dėl ieškovo kaltės generaliniam rangovui yra padaryti nuostoliai.

175. Tsulaikyti ieškovui mokėjimus ir Sutarčių 8.2.3 punkto pagrindu, kai ieškovas darbus atlieka atsilikdamas nuo terminų.

186. Atsakovas taip pat turėjo pagrindą sulaikyti mokėjimus ir Sutarčių 8.2.4 punkto pagrindu, kai ieškovas neperduoda generaliniam rangovui reikalingos statybinės dokumentacijos. Pagal S

197. Teismas neįvertino aplinkybės, kad rangos darbai buvo atliekami ypatingos svarbos objekte. Tuo tarpu slaugos skyriaus ir fizioterapijos palatose darbai atlikti be jokių kokybės sertifikatų, garantijų, išpildomųjų nuotraukų. Ligoninės rangos darbai buvo finansuojami iš Europos Sąjungos paramos lėšų, todėl turėjo būti užtikrinta galimybė tikrinti projekto tinkamą vykdymą ne tik jo įgyvendinimo metu, tačiau iki pat 2020 m. gruodžio 31 d.. Ieškovui tinkamai neįvykdžius savo prievolių, atsakovui gresia dar didesni nuostoliai, nes patikrinus projekto vykdymo tinkamumą ir nesant būtinos statybinės dokumentacijos, atsakovui gali būti taikomos sankcijos arba pareikalauta grąžinti iš Europos Sąjungos gautas paramos lėšas.

208. Teismas, priteisdamas iš atsakovo delspinigius bei palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netinkamai taikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas.

21Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

221. Ieškovas vėlavo atlikti rangos darbus, nes atsakovas tinkamai ir sutartais terminais neparuošė objekto. Ieškovas elektros instaliaciją galėjo pradėti vedžioti po objektą tik tuomet, kai buvo atlikti bendrastatybiniai darbai, išmūrytos sienos, padarytos pertvaros ir kiti darbai. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių neginčijo.

232. Apeliantas iki bylos nagrinėjimo teisme, daugiau nei metus atsakovui nereiškė pretenzijų nei žodžiu, nei raštu dėl atliktų darbų kokybės ir atlikimo terminų. Atliktų darbų aktai pasirašyti be jokių pastabų. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareikšdamas ieškovui pretenzijas dėl ne laiku užbaigtų darbų tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme, apeliantas netenka teisės remtis termino praleidimo faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.).

243. Apeliantas per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškęs jokių pretenzijų dėl netesybų, yra praleidęs šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

254. Apeliantas, pasirašydamas atliktų darbų aktus, nei iki bylos iškėlimo teisme, ir nagrinėjant bylą teisme nereiškė ieškovui pretenzijų dėl neperduotos statybinės dokumentacijos, o apelianto direktorius G. B., dalyvaudamas 2014 m. sausio 16 d. teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kokius dokumentus ieškovas privalėjo perduoti, tačiau neperdavė. Pažymi, kad elektrotechninės dalies išpildomoji dokumentacija, atitikties deklaracijos ir įrenginių pasai yra pateikti į bylą, juos ieškovas buvo perdavęs rangovui ir tai patvirtina byloje esantys ir iš užsakovo VšĮ Alytaus S. Kudirkos ligoninės išreikalauti duomenys. Todėl teismas teisingai sprendė, kad nebuvo nei vienos sąlygos, suteikiančios apeliantui teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus.

265. Apeliantui pažeidus sutartines prievoles, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo ne tik įvykdyti savo prievolę, tačiau taip pat ir netesybų.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

29Dėl naujų įrodymų išreikalavimo

30Ieškovas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš VĮ Alytaus S. Kudirkos ligoninės bendrastatybinių darbų ir subrangovų atliktų darbų žurnalus, kurie, jo nuomone, pagrindžia apeliacinio skundo argumentus, kad rangos darbai pavėluotai baigti dėl ieškovo kaltės. Tačiau naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas (CPK 314 str.). Pagal šią teisės normą apeliacinės instancijos teismas gali priimti naujus įrodymus tik tuo atveju, jeigu šių įrodymų nepagrįstai nepriėmė pirmosios instancijos teismas arba jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas neprašė teismo išreikalauti apeliaciniame skunde nurodomų dokumentų. Priešingai, byloje buvo išduotas teismo liudijimas, suteikiantis ieškovui teisę iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės (toliau tekste – ir Ligoninė) gauti statybinę dokumentaciją. Vadinasi, ieškovas siekė įrodyti jo reikalavimų pagrįstumą, tuo tarpu atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neįrodinėjo aplinkybių, kurias ketina naujais įrodymais grįsti apeliaciniame procese. Apeliantas nepagrindė, kodėl būtinybė pateikti (išreikalauti) naujus įrodymus iškilo po sprendimo priėmimo. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų konstatuoti atitinkamas faktines aplinkybes ir įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl nėra pagrindo tenkinti šį apelianto prašymą.

31Faktinės bylos aplinkybės

32Byloje nustatyta, kad šalys 2012-06-14, 2012-09-17, 2012-11-07 sudarė Statybos subrangos sutartis Nr. 1206-14s, Nr. 1209-17s, Nr. 1211-07s, kuriomis ieškovas įsipareigojo VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės fizinės ir medicininės reabilitacijos skyriuje bei slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje atlikti elektros ir žaibosaugos įrengimo darbus. Ieškovo teigimu, jis atliko minėtus rangos darbus, atsakovas šiuos darbus priėmė, tačiau su ieškovu neatsiskaitė – liko skolingas 214 841,70 Lt, todėl pagal minėtų Sutarčių 9.13 punkto nuostatas taip pat privalo sumokėti 0,05 procentų dydžio baudą (delspinigius) nuo neapmokėtos darbų sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. 18 893,76 Lt, bei 6 procentų metines procesines palūkanas. Atsakovas pripažino, kad ieškovas atliko statybos rangos darbus, tačiau nesilaikydamas Sutartyse nustatytų terminų. Ligoninė atsakovui (generaliniam rangovui) už ne laiku atliktus statybos rangos darbus yra apskaičiavusi delspinigius, todėl ieškovas (subrangovas) pagal Sutarčių 7.1, 9.12 punktus generaliniam rangovui privalo mokėti po 200 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Apelianto teigimu, ieškovas neįvykdė ir kitų Sutarties sąlygų: atlikęs darbus, neperdavė reikiamos dokumentacijos, todėl atsakovas sustabdė savo prievolės atsiskaityti vykdymą Sutarčių 8.2.2, 8.2.3 ir 8.2.4 punktų pagrindu.

33Taigi, pagal ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, apeliacijoje keliami generalinio rangovo prievolės atsiskaityti su subrangovu už priimtus darbus, statybos darbų priėmimo-perdavimo aktuose nenurodžius jokių pretenzijų dėl netinkamai įvykdytų Sutarčių, klausimai.

34Statybos subrangos sutarčiai taikomos tos pačios kaip ir statybos rangos sutarčiai reglamentuoti skirtos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo ir trečiojo skirsnių normos. Šiuo atveju CK 6.681 straipsnio, kuriame pateikta statybos rangos sutarties samprata, požiūriu generalinis rangovas veikia kaip užsakovas, o subrangovas – kaip rangovas.

35CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus (CK 6.38 str.). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.), kuriame yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). CK 6.662 straipsnio 3 dalis numato, kad j

36Sutarčių 8.2 punkte šalys numatė, kad generalinis rangovas turi teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus, jeigu subrangovas: 1) generaliniam rangovui padaro nuostolius (Sutarčių 8.2.2. p.); 2) darbus atlieka atsilikdamas nuo įsipareigotų terminų (Sutarčių 8.2.3. p.); 3) neperduoda generaliniam rangovui nustatyta tvarka reikalingos statybinės dokumentacijos (Sutarčių 8.2.4. p.). Atsakovas šiomis Sutarčių nuostatomis grindžia atsiskaitymo sulaikymo teisę, teigdamas, jog dėl ne laiku įvykdytų rangos darbų atsakovui buvo padaryti nuostoliai, taip pat jam nebuvo perduota statybinė dokumentacija.

37Byloje nėra ginčo, kad ieškovo atliekami darbai buvo pradėti ir baigti vėliau, nei buvo numatyta Sutartyse. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra rašytinių įrodymų, dėl kurios iš šalių kaltės rangos darbai pradėti ir baigti pavėluotai. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad minėtame objekte bendrastatybinius darbus atliko ne vienas subrangovas. Todėl negalima daryti išvados, kad būtent dėl ieškovo atliktų darbų buvo vėluojama priduoti rangos darbus atsakovo ir Ligoninės rangos sutartyje nustatytais terminais. Tokią išvadą taip pat leidžia daryti ieškovo atliktų darbų pobūdis (elektros instaliacijos darbai), kurie, akivaizdu, turėjo būti atliekami po kitų bendrastatybinių darbų, tokių kaip perdangų betonavimas, pertvarų pastatymas ir grindų įrengimas. Kai rangovas yra priėmęs darbus ir priėmimo-perdavimo aktuose nėra pareiškęs pretenzijų dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad terminas yra praleistas dėl subrangovo kaltės ir kad dėl to rangovas yra įgijęs sulaikymo teisę (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų apeliantas nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad rangos darbai Ligoninei priduoti ne laiku ne dėl ieškovo kaltės.

38Byloje nustatyta, kad visų Sutarčių 8.1 punktas numatė, jog atsiskaitoma turėjo būti už faktiškai per mėnesį atliktus darbus; darbų pridavimas-priėmimas turėjo būti įforminamas atliktų darbų priėmimo aktu F2 ir pažyma F3 apie atliktus darbus ir jų vertę.

39Ieškovui atliekant darbus pagal Statybos rangos sutartį 1206-14s, tarp šalių buvo pasirašyti atliktų darbų aktai ir Atliktų darbų vertės pažymos už 2012 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesius (1 t., 19-21, 22, 27-28, 29 b. l.), bei šių aktų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros DAU Nr. 0003437, DAU Nr. 0003449 (1 t., 18, 26 b. l.). Ieškovui atliekant darbus pagal Statybos rangos sutartį 1209-17s ir šios Sutarties 2013-01-11 priedą, tarp šalių buvo pasirašyti atliktų darbų aktai ir Atliktų darbų vertės pažymos už 2013 m. sausio mėn. (1 t., 31, 33, 37-39, 40 b. l.) bei šių aktų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros DAU Nr. 0003470, DAU Nr. 0003 (1 t., 30, 36 b. l.). Ieškovui atliekant darbus pagal Statybos rangos sutartį 1211-07s, tarp šalių buvo pasirašytas atliktų darbų aktas už 2013 m. sausio mėn. (1 t., 34 b. l.), pažyma apie atliktų darbų vertę už 2013 m. sausio mėn. (1 t., 35 b. l.) ir šių aktų pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra DAU Nr. 0003469 (1 t., 33 b. l.). Minėtus aktus, pažymas ir sąskaitas faktūras atsakovas priėmė be pastabų.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Ekama“ v. UAB „Versenta“; bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“; bylos Nr. 3K-3-361/2007). Taigi, atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Iš esmės tokio akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais (CK 6.662 straipsnis).

41Iš aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas iš ieškovo yra priėmęs rangos darbus be pretenzijų pagal visas minėtas Sutartis. Bylos duomenys liudija, kad minėti darbai yra perduoti užsakovui (Ligoninei), o Ligoninė yra visiškai atsiskaičiusi už šiuos darbus su generaliniu rangovu (2 t., 89, 92-96, 139 b. l.). Iš Ligoninės 2013-04-09 rašto Nr. SO-655 atsakovui matyti, kad Ligoninės statybos (rekonstrukcijos) užbaigimo aktas buvo pasirašytas 2013-02-12 (1 t., 70 b. l.). Tačiau atsakovas neatsiskaito su subrangovu, neatsiskaitymą grįsdamas pradelstais darbų atlikimo terminais, neperduota statybine dokumentacija ir sulaikymo teise. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovui pareiškė pretenzijas dėl ne laiku užbaigtų darbų (1 t. 1, 65 b. l.) tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme (t. 1, b. l. 4), todėl pagal minėtą teismų praktiką bei CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalį, atsakovas netenka teisės remtis termino praleidimo faktu bei aplinkybe dėl netinkamai įvykdytų Sutarčių, nebent pateiktų įrodymus, kad darbai, kurie turėjo būti atlikti iki ieškovui imantis rangos darbų (elektros instaliacijos įrengimo), buvo atlikti laiku, objektas buvo paruoštas ir perduotas ieškovui rangos subrangos sutartyse nustatytu terminu, tačiau subrangovas (ieškovas) dėl savo kaltės laiku darbų nepradėjo ir juos atliko pavėluotai. Minėta, kad tokių įrodymų apeliantas nepateikė.

42Vertinat apelianto argumentų dėl patirtų nuostolių pagrįstumą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Ligoninės 2013-04-09 raštas Nr. SO-655 atsakovui dėl priskaičiuotų delspinigių dėl 2012-03-22 Ligoninės ir atsakovo Statybos rangos sutartyje Nr. LS-38 numatytų terminų nesilaikymo, nepatvirtina atsakovo turėtų nuostolių, taip pat nepatvirtina subrangovo (ieškovo) kaltės dėl šių galimų apelianto nuostolių.

43Sutarčių sąlygos taip pat numatė atlikus rangos darbus perduoti generaliniam rangovui visą statybinę dokumentaciją. Šalių pasirašytuose darbų atlikimo aktuose, darbų vertės pažymose ir kituose dokumentuose generalinis rangovas subrangovui nenurodė jokių pretenzijų dėl statybinės dokumentacijos neperdavimo. Jokių pretenzijų nepateikė ir per Sutartyse nustatytą 14 dienų terminą (Sutarties 7.3 p.). Byloje pateikta Elektrotechninės dalies išpildomoji dokumentacija, Atitikties deklaracijos ir Įrenginių pasai paneigia apelianto argumentus, kad atsakovui nebuvo perduota statybinė dokumentacija (2 t., 146-173 b. l.), kadangi minėti dokumentai buvo išreikalauti iš Ligoninės, o pastaroji, teismo vertinimu, statybinę dokumentaciją perėmė iš apelianto kartu su atliktais rangos darbais.

44Taigi, įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, kad rangos darbai buvo atlikti pažeidžiant Sutarčių sąlygas, atitinkamai daryti priešingų išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo prievolę atsiskaityti su ieškovu už jo atliktus darbus.

45Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat ginčija netinkamu įrodinėjimo pareigos paskirstymu. Apelianto teigimu, ieškovas, o ne atsakovas privalėjo įrodyti, kad statybos rangos darbai pradėti ir baigti ne laiku dėl atsakovo kaltės. Ieškovui nepateikus šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, sulaikyti ieškovui mokėjimus Sutarčių 8.2.3 punkto pagrindu, kai ieškovas darbus atlieka atsilikdamas nuo terminų.

46Teisėjų kolegija dėl įrodinėjimo pareigos pasisakė aptardama darbų priėmimo-perdavimo aktų teisinę reikšmę. Papildomai pažymima, kad skolininko kaltė prievolės neįvykdymo atveju preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovas yra įrodęs, kad įvykdė prievolę atlikti darbus, o atsakovas savo priešpriešinės prievolės – už juos atsiskaityti – neįvykdė. Todėl būtent apeliantas, teigdamas, jog statybos rangos darbai pradėti ir baigti ne laiku dėl ieškovo kaltės privalėjo įrodyti šias aplinkybes, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

47CK 6.69 straipsnis įtvirtina daikto sulaikymo teisę, kaip kreditoriaus teisių gynybos būdą, kuriuo jis turi teisę naudotis tol, kol skolininkas įvykdo savo prievolę kreditoriui. Sulaikymo teisės objektu gali būti visi daiktinės teisės objektai, neišimti iš apyvartos, įskaitant ir nekilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigus ir kt. Daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. Svarbiausia aplinkybė yra reikalavimo teisės vykdytinumas bei skolininko prievolės nevykdymas arba netinkamas įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008).

48Pirmiau minėta, kad atsakovas iš ieškovo yra priėmęs rangos darbus pagal visas minėtas rangos Sutartis. Minėti darbai yra perduoti užsakovui (Ligoninei), o Ligoninė yra visiškai atsiskaičiusi už šiuos darbus su generaliniu rangovu. Šalių pasirašytuose Darbų atlikimo aktuose, Darbų vertės pažymose ir kituose dokumentuose generalinis rangovas, minėta, subrangovui nenurodė jokių pretenzijų. Byloje pateikta statybinė dokumentacija paneigia apelianto argumentus dėl neperduotos dokumentacijos, o Ligoninės raštas nepatvirtina apelianto nuostolių. Atsakovas ieškovui pareiškė pretenzijas dėl ne laiku užbaigtų darbų (1 t. 1, 65 b. l.) tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme (t. 1, b. l. 4). Nustačius šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių nesusiformavo daikto sulaikymo teisiniai santykiai, kadangi ieškovas sutartyse nustatytu atsiskaitymo laikotarpiu neturėjo pagrindo manyti, jog neatsiskaitoma dėl pradelstų darbų įvykdymo terminų ar kitų Sutarčių sąlygų pažeidimo. Tuo tarpu kreditorius daikto sulaikymo teise gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. Nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu atsakovas nebuvo pareiškęs ieškovui reikalavimo dėl Sutarčių netinkamo įvykdymo, atitinkamai nebuvo suėję jokie atsakovo reikalavimo terminai, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi daikto sulaikymo institutu ir nepagrįstai laikosi nuomonės, jog ieškovas apie pinigų sulaikymą galėjo būti informuotas jau pareiškus ieškinį teisme.

49Dėl delspinigių priteisimo

50Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovui iš atsakovo priteisė 18 893,76 Lt delspinigių. Apeliantas nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi, motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra restruktūrizuojama įmonė, o Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnis draudžia netesybų ir palūkanų skaičiavimą.

51Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnį, nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos.

52Nagrinėjamu atveju šalys Sutarčių 9.13 punktu numatė netesybas. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos, netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo 2013-07-22. Preliminarus sprendimas šioje byloje priimtas 2013-07-30, o atsakovui UAB „Aldaila“ restruktūrizavimo byla iškelta Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1109-221/2014, kuri įsiteisėjo 2014-01-07. Ieškovas netesybas prašo priteisti iki kreipimosi į teismą dienos už 180 dienų. Taigi, atsakovo prievolė sumokėti netesybas kilo dar iki atsakovui įgyjant restruktūrizuojamos įmonės statusą, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį šioje dalyje, nepažeidė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

53Dėl procesinių palūkanų priteisimo

54Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė procesines palūkanas, šią apeliacinio skundo dalį taip pat motyvuodamas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimu.

55Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Minėta, kad teismo nutartis, kuria atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla įsiteisėjo 2014-01-07. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 6 procentų procesines palūkanas nuo 2013-07-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. už laikotarpį iki ir po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktą prievolės, atsiradusios iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pažeidimo atveju, restruktūrizuojamos įmonės prievolė mokėti netesybas ar palūkanas yra sustabdyta. Todėl apeliantas teisus, nurodydamas, kad atsakovui iškėlus restruktūrizavimo bylą, t. y. po 2014-01-07, atsakovui negali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos. Taigi šioje dalyje yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodant, kad ieškovui iš atsakovo 6 procentų metinės procesinės palūkanos priteistinos nuo 2013-07-22, t. y. bylos iškėlimo teisme dienos, iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui (2014-01-07).

56Kiti apelianto argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

57Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Tačiau galutiniu sprendimu nuspręsdamas dėl procesinių palūkanų priteisimo, neįvertino aplinkybės, kad po preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl šioje dalyje turėjo pakeisti procesinių palūkanų skaičiavimo terminą Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, todėl skundžiamas sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, patikslinant procesinių palūkanų skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad ieškovui iš atsakovo 6 procentų metinės procesinės palūkanos priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-23) iki atsakovui restruktūrizavimo bylos iškėlimo (2014-01-07).

58Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59Ieškovas ir atsakovas apeliacinės instancijos teisme neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė rašytinių įrodymų apie tokių išlaidų turėjimą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nesprendžia (CPK 93 str. 98 str.).

60Apeliantas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, todėl atsakovui apeliacinės instancijos teisme priėmus nepalankų procesinį sprendimą, valstybei žyminis mokestis nepriteisiamas.

61Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

62Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. galutinį sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

63Patikslinti galutinio sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteistos procesinės palūkanos, nurodant, kad ieškovui uždarajai akcinei bendrovės „Daumonta“ (juridinio asmens kodas 153642871) iš atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Aldaila“ (juridinio asmens kodas 249656510) priteisiamos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-23) iki restruktūrizavimo bylos atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Aldaila“ iškėlimo dienos (2014-01-07).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilęs ginčas dėl neatsiskaitymo už atliktus rangos darbus.... 5. Ieškovas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą ieškiniu,... 6. Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį... 7. Atsakovas teismui pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas... 8. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad rangos darbus vėlavo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. galutiniu sprendimu 2013 m. liepos... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 13. 1. Ieškovas vėlavo atlikti Sutartyse numatytus darbus – pagal 2012 m.... 14. 2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.125 straipsnio bei 1.127... 15. 3. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakovui priėmus darbus ir... 16. 4. Atsakovas iš VĮ Alytaus S.Kudirkos ligoninės, kurioje ieškovas atliko... 17. 5. Tsulaikyti ieškovui mokėjimus ir Sutarčių 8.2.3 punkto pagrindu, kai... 18. 6. Atsakovas taip pat turėjo pagrindą sulaikyti mokėjimus ir Sutarčių... 19. 7. Teismas neįvertino aplinkybės, kad rangos darbai buvo atliekami ypatingos... 20. 8. Teismas, priteisdamas iš atsakovo delspinigius bei palūkanas iki teismo... 21. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 22. 1. Ieškovas vėlavo atlikti rangos darbus, nes atsakovas tinkamai ir sutartais... 23. 2. Apeliantas iki bylos nagrinėjimo teisme, daugiau nei metus atsakovui... 24. 3. Apeliantas per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą terminą... 25. 4. Apeliantas, pasirašydamas atliktų darbų aktus, nei iki bylos iškėlimo... 26. 5. Apeliantui pažeidus sutartines prievoles, ieškovas įgijo teisę... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 29. Dėl naujų įrodymų išreikalavimo... 30. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš VĮ Alytaus S. Kudirkos... 31. Faktinės bylos aplinkybės ... 32. Byloje nustatyta, kad šalys 2012-06-14, 2012-09-17, 2012-11-07 sudarė... 33. Taigi, pagal ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas... 34. Statybos subrangos sutarčiai taikomos tos pačios kaip ir statybos rangos... 35. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip... 36. Sutarčių 8.2 punkte šalys numatė, kad generalinis rangovas turi teisę... 37. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo atliekami darbai buvo pradėti ir baigti... 38. Byloje nustatyta, kad visų Sutarčių 8.1 punktas numatė, jog atsiskaitoma... 39. Ieškovui atliekant darbus pagal Statybos rangos sutartį 1206-14s, tarp... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo... 41. Iš aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas iš ieškovo yra... 42. Vertinat apelianto argumentų dėl patirtų nuostolių pagrįstumą, teisėjų... 43. Sutarčių sąlygos taip pat numatė atlikus rangos darbus perduoti... 44. Taigi, įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi... 45. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat ginčija netinkamu... 46. Teisėjų kolegija dėl įrodinėjimo pareigos pasisakė aptardama darbų... 47. CK 6.69 straipsnis įtvirtina daikto sulaikymo teisę, kaip kreditoriaus... 48. Pirmiau minėta, kad atsakovas iš ieškovo yra priėmęs rangos darbus pagal... 49. Dėl delspinigių priteisimo... 50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovui iš atsakovo... 51. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 52. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarčių 9.13 punktu numatė netesybas. Ieškovas... 53. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 54. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi,... 55. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už... 56. Kiti apelianto argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų... 57. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 59. Ieškovas ir atsakovas apeliacinės instancijos teisme neprašė priteisti... 60. Apeliantas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu yra atleistas nuo žyminio... 61. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. galutinį sprendimą iš esmės... 63. Patikslinti galutinio sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteistos...