Byla 2A-2529-467/2013

Dėl sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys - „Swedbank“, AB, U. A., AB bankas SNORAS, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Liudos Uckienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės S. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys - „Swedbank“, AB, U. A., AB bankas SNORAS, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė S. Š. 2012 m. gegužės 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti jos ir atsakovo A. Š. santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą šalims padalyti taip: ieškovei priteisti 37/4019 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), grožio salono patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui 140 146 Lt kompensaciją už ieškovei natūra tenkantį visą turtą, leidžiant ieškovei priteistos kompensacijos dalį tiesiogiai mokėti šalių bendram kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutarties Nr.07-051532-FA ir tolesnių jos pakeitimų prieduose nurodytus kredito grąžinimo grafikus; priteisti ieškovei ir atsakovui solidariai vykdyti įsipareigojimus pagal 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutartį Nr. 07-051532-FA ir jos 2009 m. spalio 1 d., 2010 m. birželio 30 d. ir 2011 m. vasario 1 d. pakeitimus; priteisti ieškovei 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog santuoką su atsakovu įregistravo 1991 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Kelis pastaruosius metus šalių santykiai ėmė blogėti, atsakovas tapo irzlus, vis mažiau laiko praleisdavo namuose, tarp šalių vis dažniau kildavo konfliktai, atsakovas nebeskyrė laiko šeimai, nesirūpino bendra buitimi. Nuo 2010 m. ieškovės ir atsakovo santykiai darėsi vis labiau įtempti, kadangi atsakovas visiškai neprisidėdavo prie įsipareigojimų trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB vykdymo pagal 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutartį. Ieškovė viena mokėjo kredito įmokas, tikėdamasi, kad atsakovas ims rūpintis šeima. Atsakovo iniciatyva, jam elgiantis nelojaliai ir nesąžiningai, nuo 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutarties pasirašymo šalys sudarė dar tris šios kredito sutarties pakeitimus, kuriais prie kredito buvo prijungti atsakovo asmeniniai kreditoriniai įsipareigojimai bankui „Swedbank“, AB. Šalių pilnamečio sūnaus išlaikymu ir studijų finansavimu jau kelerius metus rūpinasi tik ieškovė. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 37/4019 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 40 200 Lt, grožio salono patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių vertė 261 000 Lt, butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 99 000 Lt. Visas šalims priklausantis nekilnojamasis turtas natūra turėtų būti priteistas ieškovei, kadangi turtas buvo išsaugotas tik jos pastangomis. Jei ieškovė nebūtų mokėjusi kredito įmokų, kreditorius „Swedbank“, AB būtų nutraukęs kreditavimo sutartį ir šalims priklausantis turtas būtų parduotas iš varžytynių. Atsakovui turėtų būti priteista pusės turto vertės dydžio piniginė kompensacija, kurią ieškovė sumokėtų tiesiogiai kreditoriui „Swedbank“, AB. Atsakovas jau kelerius metus oficialiai nedirba, savo vardu neturi jokio registruoto vertingo turto, todėl akivaizdu, kad visą solidarią prievolę pagal kreditinį įsipareigojimą įvykdys viena ieškovė. Sutuoktinių turto vertė - 360 370 Lt, remiantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu, kiekvienam sutuoktiniui tenkančio turto vertė yra 180 185 Lt. Solidarių kreditorinių įsipareigojimų vertė - 121 871,20 EUR (420 455,64 Lt), kurie taip pat būtų dalinami lygiomis dalimis. Nors šalys yra solidarūs skolininkai, ieškovei įvykdžius visą prievolę, ji įgytų teisę iš atsakovo regreso tvarka išsireikalauti 210 227,82 Lt. Kadangi pastaruosius kelerius metus ieškovė viena išlaikė šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą ir daugiau kaip metus viena mokėjo kredito sutarties įmokas, atsakovui tenkanti piniginė kompensacija mažintina ta sumos dalimi, kurią pastaraisiais metais ieškovė skyrė turto išlaikymui ir solidarių įsipareigojimų vykdymui, t.y. atsakovui mokėtina kompensacija mažintina 40 039 Lt suma. Ieškovė, siekdama vykdyti kreditinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB ir neprarasti nekilnojamojo turto, buvo priversta skolintis pinigų iš trečiųjų asmenų. Ji pasiskolino 26 000 Lt, U. A. išduodama du paprastuosius neprotestuotinus vekselius 10 000 Lt ir 16 000 Lt sumai. Kadangi pasiskolintus pinigus ji panaudojo solidarių kreditinių įsipareigojimų vykdymui, U. A. yra bendras šalių kreditorius. Ieškovei taip pat priteistina 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, buvo sugriautas jos pasitikėjimas, žlugo ilgametė santuoka, ji patiria nuolatinį pergyvenimą dėl savo ir sūnaus finansinės padėties, baimę prarasti nekilnojamąjį turtą ir sunkiai kurtą asmeninį verslą. Dėl atsakovo neteisėto ir nelojalus elgesio ieškovė ne tik patiria nuolatinius dvasinius išgyvenimus, tačiau ir atsidūrė itin sunkioje finansinėje padėtyje, kuri neabejotinai turi įtakos ir jos patirtos neturtinės žalos dydžiui.

6Atsakovas A. Š. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog piniginių prievolių kredito įstaigai nevykdymas negali būti vertinamas kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Pripažino, kad šalys daugiau nei metus laiko gyvena atskirai ir jų santuoka faktiškai iširusi, tačiau jiems abiem nepavyksta susitarti dėl santuokoje įgyto turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo, kadangi ieškovė nuolat keičia savo nuomonę, todėl norėtų, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kredito sutartį su trečiuoju asmeniu „Swedbank“, AB 111 503,70 EUR sumai dėl grožio salono įsigijimo šalys sudarė 2007 m., tada, kai atsakovo pajamos buvo gana didelės – 121 127 Lt per metus, o tai reiškia, kad kredito įmokas pagal minėtą sutartį jis ir mokėjo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo finansines galimybes nuo 2007 m. mokėti kredito įmokas, o iš jos pateiktų su ieškiniu bankinių mokėjimo kvitų matyti, kad ji įmokas bankui pradėjo mokėti nuo 2011 m., t.y. tada kai šalys kartu nebegyveno ir atsakovas nebeturėjo finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimų bankui dėl darbo neturėjimo, ekonominės krizės, gaunamų mažesnių pajamų. Kredito sutartis buvo keičiama, siekiant sudaryti galimybę vykdyti kreditorinius įsipareigojimus pratęsiant kredito sutarties terminą, išlaikant įkeistą turtą. Atsakovas sutiktų, kad visas turtas atitektų ieškovei, jei ieškovei atitektų visi kreditiniai įsipareigojimai, taip pat sutiktų mokėti iki 2010 metų, kol gyveno kartu, susidariusias skolas už komunalines paslaugas per pusę. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytos piniginės kompensacijos jam sumažinimu, kadangi jis nuo 2007 m. iki 2011 m. mokėjo visas kredito įmokas bankui, be to šalių sūnus yra pilnametis, o nepilnamečių vaikų, į kurių interesus būtų atsižvelgiama dalinant turtą, šalys neturi. Ieškovė nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su jos sveikata ar turtine padėtimi, kurioms esant, galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovas pagal ieškovės prievoles trečiajam asmeniui U. A. neatsako, nes tai ieškovės asmeninis įsipareigojimas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vekselius U. A. išdavė šeimos interesais ir kad gautas pinigines lėšas panaudojo šeimos interesais. Be to atsakovas apie išduotus vekselius informuotas nebuvo. Ieškovė pati ieškinyje nurodė, kad šalys nuo 2010 m. neveda šeimyninio gyvenimo, o vekseliai išrašyti 2011 m. sausio 30 d. ir 2011 m. birželio 1 d. Atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo nėra, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą ieškovei. Atsakovo sunki turtinė padėtis negali būti traktuojama kaip jo kaltė dėl šeimos iširimo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė ieškovės S. Š. ir atsakovo A. Š. santuoką, sudarytą 1991 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo S. Š. paliko santuokinę pavardę – Š., A. Š. – jo pavardę Š.; nustatė ieškovei ½ dalį ir atsakovui ½ dalį turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje; priteisė natūra S. Š. turtą: ½ dalį 37/4019 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,4019 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė – 236000 Lt; ½ dalį grožio salono, esančio (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 130 500 Lt; ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 49 500 Lt; priteisė natūra atsakovui turtą: ½ dalį 37/4019 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,4019 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė – 236000 Lt; ½ dalį grožio salono, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 130 500 Lt; ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 49 500 Lt; ieškovės ir atsakovo su trečiuoju asmeniu „Swedbank“, AB 2007 m. gegužės 31 d. sudarytos kredito sutarties su vėlesniais jos pakeitimas pagrindu paimtą ir negrąžintą kreditą paliko solidaria šalių prievole. Teismas padarė išvadą, jog abi šalys buvo netolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį (šeimyninį) gyvenimą, todėl jos abi pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliu ir pasitikėti vienas kitu. Teismas nurodė, jog, sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, teisiškai nėra reikšminga, kuris sutuoktinis yra kaltesnis, nes konstatuotina, kad abi šalys iš esmės pažeidė santuokines pareigas. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo: ieškovė nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su jos sveikata ar turtine padėtimi, kurioms esant galima nukrypti nuo , šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas jau kelerius visiškai neprisideda prie bendro turto išlaikymo ir ji viena išlaiko nekilnojamąjį turtą, moka kredito įmokas, nelaikytinos tokiomis, kurioms esant, teismas pripažintų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kadangi kreditorius „Swedbank“, AB nesutiko, kad šalių solidarius kreditinius įsipareigojimus asmeniškai perimtų viena ieškovė, todėl teismas sprendė, jog prievolė pagal 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutartį Nr. 07-051532-FA ir tolesnius jos pakeitimus lieka solidari. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog prievolės pagal 2011 m. sausio 30 d ir 2011 m. birželio 1 d. neprotestuotinus vekselius yra solidariosios, todėl jos liko asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Teismas nurodė, jog pagal 2011 m. sausio 30 d. ir 2011 m. birželio 1 d. neprotestuotinus vekselius S. Š. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti U. A. atitinkamai 10 000 Lt ir 16 000 Lt ir, nors ieškovė nurodė, kad šios sumos buvo mokamos kreditinių įsipareigojimų „Swedbank“, AB dengimui, tačiau byloje duomenų, jog nurodytos sumos tikrai buvo perduotos ieškovei, nėra. Teismas pažymėjo, kad minėti paprastieji neprotestuotini vekseliai išrašyti šalims jau gyvenant atskirai ir net, jei būtų padaryta išvada, kad pinigai ieškovei buvo perduoti, byloje įrodymų, kad būtent šios pinigų sumos buvo naudojamos kreditinių įsipareigojimų bankui dengimui, nėra.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovė S. Š. apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, jog byloje įrodyta, kad atsakovas nuo 2010 m. paliko šeimą ir kad nuo 2011 m. vasario mėnesio šeima visiškai nesirūpino. Todėl būtent atsakovas turėjo įrodyti priešingai (CPK 178 str.). Teismui sprendime nurodžius, kad pagal CK 3.60 straipsnį, ieškinį pareiškęs sutuoktinis privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę, įrodinėjimo pareiga buvo nepagristai perkelta ieškovei ir nebuvo įvertinta, jog ieškovė, reikšdama savo reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, remiasi ir CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino daugiau kaip metus. Dėl šios priežasties, teigdamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas privalėjo objektyviais įrodymais pagrįsti, kad nuo faktinio šeimos palikimo bent jau rūpinosi šeima, ar pateikti pagrįstus įrodymus, kodėl negalėjo to daryti bent minimaliai. Nors atsakovui palikus šeimą, šalių sunūs jau buvo pilnametis, tačiau ieškovė jautė pareigą rūpintis jauno amžiaus sūnumi, bijojo dėl jo ateities, ieškojo lėšų, kad sūnus galėtų studijuoti ir kurti savo gyvenimą. Visos šios aplinkybės ieškovei sukėlė daug išgyvenimų ir streso, todėl jai turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovo, dėl kurio kaltės ši situacija ir susiklostė. Nei pareikštu ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nereiškė reikalavimo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir jai priteisti didesnę santuokoje įgyto turto dalį, ieškovė tik reiškė reikalavimą dėl bendro turto atidalijimo būdo. Priimdamas skundžiamą sprendimą ir spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo ir solidarių įsipareigojimų vykdymo klausimą, teismas neįvertino aplinkybės, kad esamų skolinių įsipareigojimų vertė viršija turto vertę, taip pat nepasisakė dėl rašytiniais įrodymais pagrįstos aplinkybės, kad ieškovė yra suinteresuota turto išsaugojimu, o atsakovas – ne. Kadangi dalijamas turtas yra minusinės vertės, natūralu, kad atsakovo suinteresuotumo jį išsaugoti nėra, be to, kaip teisino posėdžio metu nurodė pats atsakovas, savo gerbūvį jis kuriasi kitur, todėl ir buto išsaugojimas atsakovui nerūpi, tuo tarpu ieškovė yra suinteresuota turto išsaugojimu, kadangi grožio salono patalpose yra jos ilgai kurtas verslas, o butas - vienintelė gyvenamoji patalpa. ½ dalį nekilnojamojo turto priteisus atsakovui, vėliau kyla rizika, kad ieškovė kredito įmokas vis tiek mokės viena, o atsakovui priklausys ½ patalpų ir jis galės sąmoningai trukdyti ieškovės verslo vykdymui minėtame nekilnojamame turte. Atsakovui priteistinos kompensacijos nemažinant bent puse sumos, kurią turto išlaikymui skyrė ieškovė, susiklostytų nesąžininga ir neteisinga situacija, kai atsakovas daugiau kaip du metus, būdamas darbingo amžiaus, sąmoningai visiškai neprisideda prie turto išlaikymo, nepadeda sūnui, tačiau vis tiek gauna tokią pačią turto dalį kaip ieškovė. Priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė teismas, trečiojo asmens U. A. parodymai teisme patvirtina, kad pinigus pagal vekselius ieškovė gavo ir juos panaudojo bendriems įsiskolinimams padengti. Tai, kad pasiskolinti pinigai buvo panaudoti paskolos dengimui, įrodo ir tai, kad pati ieškovė pinigų neturėjo, jos gaunamų pajamų dydį patvirtina su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai apie deklaruotas pajamas.

11Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei šis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpino, galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis būtų be jokių svarbių priežasčių, netikėtai, spontaniškai ir neplanuotai palikęs šeimą. Šioje byloje teismas tokių aplinkybių nenustatė, o faktiškai šalys nuo 2010 metų pradėjo nesutarti dėl abiejų šalių nebesugebėjimo vykdyti kredito sutarčių, pasirašytų su „Swedbank“, AB, dėl ko bendras šalių gyvenimas viename bute tapo neįmanomas ir atsakovas dėl tokių aplinkybių buvo priverstas išsikraustyti pas savo tėvus, o ieškovė liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas tinkamai įvertino, patvirtina, kad atsakovas ilgą laiką rūpinosi šeima, mokėjo kredito įmokas „Swedbank“, AB, nes turėjo tokias finansines galimybes. Atsakovas teismui pateikė paaiškinimus, kurie CPK 186 straipsnio pagrindu laikomi įrodymais, paneigiančius prezumpciją ir patvirtinančius ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovės ieškiniu siūlytas turto padalijimo būdas, pagal kurį visas šalių turimas nekilnojamasis turtas atitektų ieškovei, o atsakovui būtų išmokama piniginė kompensacija, ją tiesiogiai išmokant bendram abiejų šalių kreditoriui „Swedbank“, AB, neatitinka atsakovo ir kreditoriaus interesų. Teismas tinkamai konstatavo, kad šalims atitenka po ½ buto, grožio salono ir žemės sklypo. Aplinkybė, kad ieškovė pati bankui kurį laiką mokėjo įmokas, negali būti vertinama kaip didesnis jos įnašas į bendrą turtą, nes atsakovas analogiškas įmokas bankui mokėjo anksčiau, ką patvirtina jo pateiktas atsiskaitomosios sąskaitos išrašas. Atsakovas iki 2010 metų (net 3 metus) vykdė įsipareigojimus kreditoriui, o jam netekus tokių galimybių, ieškovė santuokoje tęsė tokių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams ir tai atitiko CK 3.27 straipsnio 2 dalį. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog prievolės pagal 2011 m. sausio 30 d ir 2011 m. birželio 1 d. neprotestuotinus vekselius yra solidariosios, todėl jos lieka asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Kadangi atsakovo kaltės pagal CK 3.60 straipsnį dėl santuokos nutraukimo nėra, todėl ieškovei iš atsakovo nepriteistina ir neturtinė žala.

12Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog neprieštarauja ieškovės reikalavimams dėl įkeisto turto perleidimo ieškovei, tačiau prievolė pagal kredito sutartį yra bendra, t.y. kreditą privalo grąžinti ieškovė ir atsakovas solidariai.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 314 straipsnio tvarka teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktą naują įrodymą – informaciją apie buto pardavimo skelbimą, kadangi šis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui ir šiame teisme nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su pateikiamu įrodymu.

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės S. Š. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą.

17Ieškovė vienu iš apeliacinio skundo argumentų ginčija teismo išvadą dėl jos (ieškovės) ir atsakovo abipusės kaltės, nutraukiant santuoką, nustatymo. Apeliantė tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog dėl santuokos iširimo kaltas tik atsakovas, kuris iš esmės pažeidė savo sutuoktinio pareigas, bet ne ieškovė. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu atveju ji prašė taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, kadangi atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpino. Tai, kad atsakovas objektyviai paliko šeimą dar anksčiau nei 2011 metais, patvirtino ir pats atsakovas, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, apeliantės tvirtinimu, pilnai neįsigilino į šias bylos aplinkybes. Atsakovas ieškovės nurodytos prezumpcijos nepaneigė, o teismas be pagrindo įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovei. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

18CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį (šeimyninį) gyvenimą sudarė pakankamą bei pagrįstą pagrindą konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltę ir santuokos iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-580/2004, taip pat 2004-05-26 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-331/2004 ir kt. suformavo vieningą praktiką aiškinant ir taikant materialinės teisės normas santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės bylose. Šiose nutartyse pažymėta, kad CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

19Prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovė ieškinyje nurodė, kad kelis pastaruosius metus šalių santykiai ėmė blogėti, atsakovas tapo irzlus, vis mažiau laiko praleisdavo namuose, tarp šalių vis dažniau kildavo konfliktai, atsakovas nebeskyrė laiko šeimai, nesirūpino bendra buitimi. Nuo 2010 m. ieškovės ir atsakovo santykiai darėsi vis labiau įtempti, kadangi atsakovas visiškai neprisidėdavo prie įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo, ieškovė viena mokėjo kredito įmokas, tikėdamasi, kad atsakovas ims rūpintis šeima, tačiau atsakovo iniciatyva, jam elgiantis nelojaliai ir nesąžiningai, nuo 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutarties pasirašymo šalys sudarė dar tris šios kredito sutarties pakeitimus, kuriais prie kredito buvo prijungti atsakovo asmeniniai kreditoriniai įsipareigojimai bankui, šalių pilnamečio sūnaus išlaikymu ir studijų finansavimu jau kelerius metus rūpinasi tik ieškovė. Šalys bendro ūkio neveda faktiškai dar anksčiau nei nuo 2011 metų, kada atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpino. Atsakovas šių aplinkybių iš esmės nepripažino, tvirtino ir įrodinėjo, jog ieškovė iškreipia faktines aplinkybes, nes ji taip pat yra kalta dėl šalių santuokos iširimo, t.y. atsakovas ilgą laiką rūpinosi šeima, mokėjo kredito įmokas „Swedbank“, AB, nes turėjo tokias finansines galimybes, tačiau ieškovė nebuvo supratinga dėl jo darbo netekimo ir sumažėjusių pajamų, aiškiai neieškojo sprendimo dėl skolų grąžinimo, o leido joms didėti, laikė, kad pareiga išlaikyti turtą ir šeimą tenka tik atsakovui kaip vyrui. Taigi ieškovė taip pat pažeidė savo sutuoktinės pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje (CK 3.61 str. 1 d.). Šalys byloje pripažino, kad faktiškai gyvena atskirai jau keletą metų. Iš bylos duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pagrindiniai abiejų šalių įrodymai, pagrindžiantys jų nurodytas aplinkybes, yra pačių šalių paaiškinimai, o taip pat iš dalies rašytiniai įrodymai (duomenys apie kredito įmokų mokėjimus, pažymos apie valstybinį socialinį draudimą ir kt.). Todėl, įvertinus visus byloje esančius įrodymus objektyviai (CK 1.5 str., CPK 185 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas pakankamais ir leistinais įrodymais paneigė ieškovės nurodytą prezumpciją, dėl ko ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką tik dėl atsakovo kaltės yra neteisingas, kadangi byloje įrodyta, jog abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Šis faktas pripažintinas įrodytu pakankama byloje esančių įrodymų visuma.

20Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrįstai netenkintas ir ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.).

21Įstatyme nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų privalomai spręstinų klausimų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai Švenčioniai bendru susitarimu turto nepasidalijo, todėl šiuo klausimu turėjo priimti sprendimą šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas, kas ir buvo padaryta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (CK 3.116-3.129 str.). Ieškovė apeliaciniame skunde iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

22CK 3.118 straipsnyje numatyta, jog dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t.y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ar kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros ar asmeninės skolos. Spręsdamas šiuos klausimus teismas turi vadovautis CK 3.87-3.91 straipsnių nuostatomis. Bylos duomenys tvirtina, jog tarp šalių nėra ginčo, kad į bendrą dalintino turto balansą įtrauktinas šis turtas: 37/4019 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 236 000 Lt vertės, grožio salono patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 261 000 Lt vertės, butas, esantis (duomenys neskelbtini), 99 000 Lt vertės. Pirmosios instancijos teismas šį nekilnojamąjį turtą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe ir padalino jį natūra tarp sutuoktinių lygiomis dalimis – po ½ dalį kiekvienam (CK 3.117 str. 1 d.). Ieškovė su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas parinko netinkamą turto padalijimo būdą. Apeliantės tvirtinimu, teismas turėjo tenkinti ieškinį ir padalinti santuokoje įgytą turtą taip, kaip prašė ieškovė, t.y. visas šalių turimas nekilnojamasis turtas skirtinas natūra ieškovei, o atsakovui būtų išmokama piniginė kompensacija, ją tiesiogiai išmokant bendram abiejų šalių kreditoriui „Swedbank“, AB.

23Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta, pažymėdama, kad, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o, kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias faktines aplinkybes, pats parinkti santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2006), prioritetą skirdamas turto padalijimo natūra principui, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau teismo parinktas turto padalijimo būdas neabejotinai turėtų išspręsti tarp šalių kilusius ginčus dėl turto, atkurti šalių teisinę taiką bei užkirsti kelią šalių ginčams ateityje.

24Nagrinėjamoje byloje, visų pirma, svarbi aplinkybė yra tai, jog šalių esamų skolinių įsipareigojimų vertė viršija dalintino turto vertę, be to šalių kreditorius „Swedbank“, AB, nors ir neprieštarauja ieškovės reikalavimams dėl įkeisto turto perleidimo ieškovei, tačiau prievolė pagal kredito sutartį yra bendra, t.y. kreditą privalo grąžinti ieškovė ir atsakovas solidariai, t.y. kreditorius nesutinka, kad šalių solidarioji prievolė būtų panaikinta. Tokiu atveju priteisus visą šalių nekilnojamąjį (ir įkeistą bankui) turtą tik ieškovei, o iš apeliantės atsakovui priteisus kompensaciją, mokėtiną tiesiogiai abiejų šalių kreditoriui – bankui, kredito sutarties sąlygos dėl šalių solidariosios atsakomybės liktų galioti tol, kol galutinai ir tinkamai būtų įvykdyta kredito sutartis, o toks sutarties įvykdymas išimtinai priklausytų nuo ieškovės noro ir finansinių galimybių. Tuo atveju, jeigu ieškovė nebevykdytų kredito sutarties ir bankas nuspręstų išsiieškoti negrąžintą kreditą bei su juo susijusius mokėjimus (palūkanas, delspinigius ir pan.), išieškojimas būtų nukreiptas į abi šalis, tačiau atsakovas teismo sprendimo pagrindu jokio nekilnojamojo turto neturėtų, o pareiga atsakyti kreditoriui išliktų, nes ieškovės sumokėta piniginė kompensacija nepadengtų viso įsiskolinimo bankui. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, šalys turi ir daugiau kreditorių, kurie turi teisę nukreipti išieškojimą į abiejų sutuoktinių turtą, todėl visą turtą priteisus tik ieškovei būtų pažeistos ir šių kreditorių teisės. Dėl to pirmosios instancijos teismas, dalindamas šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, pasirinko teisingą jo padalijimo būdą – natūra kiekvienai iš šalių po ½ dalį.

25Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo mažinti atsakovui tenkančios turto dallies sumą ta apimtimi, kuria ieškovė pati sumokėjo “Swedbank”, AB kredito įmokas, nors apeliaciniame skunde ieškovė ir nurodo, kad tokiu būdu susiklostytų nesąžininga ir neteisinga situacija, kai atsakovas daugiau kaip du metus, būdamas darbingo amžiaus, sąmoningai visiškai neprisideda prie turto išlaikymo, nepadeda sūnui, tačiau vis tiek gauna tokią pačią turto dalį kaip ieškovė. Aplinkybė, kad ieškovė pati bankui kurį laiką mokėjo įmokas, negali būti vertinama kaip didesnis įnašas į bendrą turtą, nes, kaip tvirtina bylos duomenys (sąskaitos išrašas b.l. 102-123, t.2), atsakovas įmokas bankui mokėjo anksčiau, kai tam turėjo palankesnes finansines galimybes. Įsipareigojimus kreditoriams sutuoktiniai turi vykdyti pagal savo finansines galimybes, o, jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis (CK 3.27 str. 2 d.). Tokiu būdu iki 2010 metų įsipareigojimus šalių kreditoriams daugiau vykdė atsakovas, o pastarajam tokių galimybių netekus, ieškovė, vis dar būdama su atsakovu santuokoje, tęsė tokių įsipareigojimų vykdymą, kas atitinka CK 3.27 straipsnio 2 dalį.

26Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad skola pagal 2011-01-30 ir 2011-06-01 neprotestuotinus vekselius trečiajam asmeniui U. A. yra asmeninė jos prievolė. Apeliantė tvirtina, kad paties U. A. parodymai teisme patvirtina, kad pinigus pagal vekselius ieškovė gavo ir juos panaudojo bendriems įsiskolinimams padengti, nes tuo metu ieškovė pinigų neturėjo, jos gaunamų pajamų dydį patvirtina su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai apie deklaruotas pajamas. Teisėjų kolegija ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes byloje apskritai nėra įrodymų, kad vekseliuose nurodytas pinigų sumas ieškovė yra gavusi. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, to neneigia ir apeliantė, vekseliai buvo išrašyti šalims jau gyvenant atskirai, atsakovas apie minimus paprastuosius neprotestuotinus vekselius informuotas nebuvo. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad vekseliuose nurodytos sumos buvo panaudotos skolos bankui padengimui (kaip matyti iš mokėjimo dokumentų, ieškovė nuo 2010 m. paskolos dengimui bankui pervesdavo tik nedideles įmokas, nė vienos iš vekseliuose nurodytos sumos nėra pervedusi iš karto ir pan.). Remtis vien tik ieškovės ir trečiojo asmens U. A. parodymais, kad pinigus pagal vekselius ieškovė gavo ir juos panaudojo bendriems įsiskolinimams padengti, nesant kitų objektyvių įrodymų, nėra pagrindo, nes minimus parodymus duoda akivaizdžiai sandoriu suinteresuotos šalys – vekselio turėtojas ir vekselio davėjas, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, kad skola pagal 2011-01-30 ir 2011-06-01 neprotestuotinus vekselius trečiajam asmeniui U. A. yra asmeninė ieškovės prievolė, palieka nepakeistą.

27Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, apskųstasis teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

28Atmetus ieškovės apeliacinį skundą iš jos atsakovui priteistina 1000 Lt išlaidų (b.l. 18, t.3) advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93, 98 str.).

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Atsisakyti priimti ieškovės pateiktą naują įrodymą - informaciją apie buto pardavimo skelbimą.

31Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš ieškovės S. Š. atsakovui A. Š. 1000 (vieną tūkstantį) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.