Byla 2-280-527/2007

1Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Rūtai Brazauskienei, atsakovo V. R. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, atsakovo bankrutavusios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ atstovams administratoriaus įgaliotam asmeniui Benediktui Algirdui Petrošiui ir advokatui Audriui Banzaičiui, atsakovo UAB ,,Vadybos apskaita“ atstovui advokatui Audriui Banzaičiui, trečiojo asmens ieškovų pusėje akcinės bendrovės SEB Vilniaus bankas atstovui advokatui Alfonsui Masiliūnui, trečiojo asmens atsakovų pusėje akcinės bendrovės „Turto bankas“ atstovui Egidijui Česnauskiui, trečiojo asmens atsakovų pusėje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovei Živilei Marozienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir šeimos turtu bei dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovų D. M. ir R. M. patikslintą ieškinį atsakovams bankrutavusiai įmonei R. M. prekybos namai „Tuktukas“, UAB ,,Vadybos apskaita“ ir V. R. , tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB Vilniaus bankas (ieškovų pusėje) ir akcinei bendrovei „Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui (atsakovų pusėje),

Nustatė

2ieškovai D. M. ir R. M. 2006-11-10 patikslintu ieškiniu (2t.,b.l.7-16) prašo:

31) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių D. M. ir R. M. nuosavybe bei šeimos turtu butą, esantį adresu ( - ) /( - ) , Vilniuje, unikalus Nr.( - ) ;

42) pripažinti negaliojančiu 2006 m. sausio 27 d. varžytynių aktą Nr.1, sudarytą tarp R. M. prekybos namų „Tuktukas" bankroto administratoriaus UAB „Vadybos apskaita" įgalioto asmens B.A.Petrošiaus ir V. R. ;

53) taikyti restituciją ir įpareigoti:

6- V. R. ne vėliau kaip per 7 dienas po sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo perduoti ieškovui R. M. butą, esantį adresu ( - ) / ( - ) , Vilniuje, unikalus Nr.( - ) ;

7- UAB ,,Vadybos apskaita“ grąžinti atsakovui V. R. sumokėtus 410.000,00 Lt po to, kai šis butas bus perduotas ieškovui;

84) priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai iš atsakovų UAB ,,Vadybos apskaita“ ir V. R. .

9Ieškovai nurodė, kad 2004-07-10 jie sudarė santuoką (b.l.93). Iki santuokos sudarymo – 2002-08-12 - ieškovas R. M. su trečiuoju asmeniu AB SEB Vilniaus bankas sudarė kredito sutartį, pagal kurią buvo suteikta 240.000,00 Lt paskola būsto pirkimui. Pasinaudodamas šia paskola, ieškovas įsigijo 3 kambarių, 91,18 m2 bendrojo ploto butą, esantį, ( - ) / ( - ) , Vilniuje, unikalus Nr.( - ) (toliau ieškinyje – „butas“). Užtikrinant prievolių pagal kredito sutartį vykdymą, butas buvo įkeistas paskolos davėjui AB SEB Vilniaus bankas (b.l.97, įrašas NTR centrinio duomenų banko išrašo 7.2 punkte). Iki 2006-02-02, kai mokėjimai buvo nutraukti dėl žemiau nurodytų aplinkybių (buto pardavimo varžytynėse), ieškovai bankui pagal kredito sutartį buvo sumokėję apie 60.000,00 Lt. Dalis šios sumos buvo mokėta iki santuokos sudarymo, o dalis – po santuokos sudarymo. Paskola, palūkanos bei delspinigiai buvo nurašomi iš R. M. banko sąskaitos, tad mokėjimo dokumentų nėra. Mokėjimui bankui kas mėnesį buvo skirtingo dydžio, todėl nėra galimybės apskaičiuoti sumokėtų sumų vadovaujantis vien tik kredito sutartimi.

10Po santuokos sudarymo ieškovai savo lėšomis butą remontavo, pirko buitinę techniką bei virtuvės baldus. Remonto darbams ir medžiagoms (be buitinės technikos, santechnikos įrenginių ir virtuvės baldų vertės) buvo išleista apie 30.000Lt: visame bute buvo peršlifuotas ir perlakuotas parketas, visame bute sudėtos naujos grindjuostės, išgriauta pertvarinė siena tarp prieškambario ir virtuvės, virtuvėje ir prieškambaryje įrengtos pakabinamos lubos, virtuvėje ir vonioje sudėtos naujos plytelės, visi buto kambariai naujai perdažyti, sutvarkyta laiptinės aikštelė prie buto lauko durų (sudėtos pakabinamos lubos, išdažytos sienos ir turėklai, ištiestos tarketo grindys), virtuvėje išvedžiota nauja elektros instaliacija. Šias aplinkybes patvirtina turto vertintojo išvada.

11Dar iki santuokos įregistravimo ieškovė bute deklaravo savo gyvenamąją vietą (b.l.98) ir jame gyveno, nes butas, nors ir buvo įsigytas ieškovo R. M. vardu, buvo numatytas kaip būsimos šeimos gyvenamoji patalpa. 2005-02-04 ieškovams gimė sūnus J. (b.l.94), kuris su tėvais gyveno bute iki pat jo išnuomavimo G. V. . Iš 2005-08-17 nuomos sutarties tarp R. M. ir G. V. matyti, kad butas pastarajam buvo išnuomotas už 1.600,00 Lt mėnesinį nuomos mokestį, be to, nuomininkas įsipareigojo mokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas, sunaudotą elektros energiją bei vandenį (sutarties 6 str. ir 7 str.). Ši sutartis buvo sudaryta dėl to, kad, gimus sūnui, ieškovų išlaidos padidėjo, materialinė padėtis žymiai pablogėjo, todėl kilo rizika, jog bus nebeįmanoma vykdyti prievolių bankui pagal kredito sutartį. Siekdami išspręsti iškilusias materialines problemas ir kartu išsaugoti šeimos gyvenamąją vietą ateityje, ieškovai išnuomojo butą ir laikinai išsikėlė gyventi į kitiems asmenims priklausantį butą ( - ) , Vilniuje. Šis butas buvo ne visiškai įrengtas, todėl ieškovai mokėjo tik už komunalinius patarnavimus ir suvartotą elektros energiją bei vandenį. Nuo 2006-01-01 ieškovai išsinuomojo butą, esantį ( - ) , Vilniuje (2t.,b.l.17), už kurio nuomą moka po 600 Lt per mėnesį. Šiame bute ieškovai gyvena iki šiol, tačiau jų deklaruota gyvenamoji vieta yra ( - ) .

12Dėl bankroto bylos iškėlimo ir buto pardavimo varžytynėse

132004-05-14 Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovo individualiai įmonei (R. M. prekybos namai „Tuktukas“), įsteigtai iki santuokos nutraukimo, paties R. M. prašymu buvo iškelta bankroto byla (b.l.9 ir b.l.89), bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vadybos apskaita“. 2004-07-05 nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino dviejų kreditorių finansinius reikalavimus 400.528,43 Lt sumoje (b.l.90): Marijampolės apskrities VMI (246.356,43 Lt) ir VSDFV Marijampolės skyriaus (154.172,00 Lt).

142004-11-19 kreditorių susirinkimas nusprendė parduoti ieškovų butą. Kadangi butas yra įkeistas AB SEB Vilniaus bankui, užtikrinant jo įsigijimui suteikto kredito grąžinimą, buvo nutarta butą parduoti, suderinus su įkaito turėtoju (susirinkimo protokolas Nr.2, b.l.10 ir b.l.102). Susirinkime taip pat buvo nutarta buto pardavimo kainą nustatyti pagal turto vertintojo atliktą įkainavimą. Įkaito turėtojas AB SEB Vilniaus bankas nedavė sutikimo parduoti butą varžytynėse, tačiau, nepaisant to, 2005-09-20 R. M. prekybos namų ,,Tuktukas” kreditorių susirinkime kreditoriaus AB ,,Turto bankas” siūlymu buvo nuspręsta butą parduoti varžytynėse už AB ,,Turto bankas“ pasiūlytą pradinę pardavimo kainą (susirinkimo protokolas Nr.3, b.l.103 ir b.l.11). Taigi, šiame susirinkime kreditoriai iš esmės pakeitė savo poziciją tiek dėl buto pardavimo suderinus su hipotekos kreditoriumi, tiek ir dėl buto pradinės pardavimo kainos nustatymo pagal turto vertintojo įvertinimą. Ieškovas apie paskelbtas varžytynes buvo informuotas administratoriaus UAB „Vadybos apskaita“ 2005-12-15 raštu (b.l.100). Varžytynės įvyko 2006-01-16, kuriose dalyvavo vienintelis pirkėjas atsakovas V. R. , atstovaujamas įgalioto asmens A. K. . Turto pardavimo iš varžytynių akte Nr.01, kuris surašytas 2006-01-27 ir kreditorių susirinkimo pirmininko patvirtintas sausio 30 d., nurodyta, kad butas V. R. parduotas už 410.000,00 Lt (b.l.88). Apie varžytynių rezultatus ieškovai nebuvo informuoti iki tol, kol varžytynių aktas nebuvo išduotas ieškovei pagal teismo liudijimą (b.l.76). Ieškovų nuomone, jų butas varžytynėse parduotas neteisėtai, o 2006-01-27 varžytynių aktas Nr.01 pripažintinas niekiniu sandoriu dėl žemiau nurodytų motyvų.

15Dėl buto pripažinimo ieškovų bendrąja jungtine nuosavybe

16Butas varžytynėse buvo parduotas, siekiant patenkinti kreditorių bankroto byloje reikalavimus. Šie reikalavimai yra susidarę iki ieškovų santuokos (b.l.9 ir b.l.89,90,93) ir kyla iš vieno sutuoktinio individualios įmonės, įsteigtos iki santuokos, veiklos. Ši įmonė nėra bendroji sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.), todėl pagal CK 3.110 str. 1 d. jos kreditorių reikalavimai negali būti tenkinami iš bendro sutuoktinio turto. Pagal CK 3.89 str. 1 d. normą, preziumuojama, kad butas, kurį įsigijo R. M. iki santuokos sudarymo, yra jo asmeninė nuosavybė. Tačiau įstatymas numato galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, šią prezumpciją nuginčyti. Pagal CK 3.90 str. turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, gali būti teismo pripažįstamas bendrąja nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių lėšomis ar darbu arba jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu jos viršija panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Teismas, pripažindamas butą ieškovų bendrąja jungtine nuosavybe, turėtų atsižvelgti į tokias aplinkybes:

17ieškovė dar iki santuokos sudarymo deklaravo savo gyvenamąją vietą bute ir jame gyveno. Tai patvirtina, kad faktiškai abu ieškovai prižiūrėjo ir išlaikė butą, kaip būsimos šeimos gyvenamąją patalpą, dar iki tapdami sutuoktiniais;

18po santuokos sudarymo butas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis;

19po santuokos sudarymo sutuoktiniai iš bendrų lėšų turėjo sumokėti didžiąją dalį įmokų (paskolos ir palūkanų) pagal kredito sutartį su AB SEB Vilniaus bankas, tačiau, pastarajam sutikus, mokėjimai buvo sustabdyti iki ieškovų reikalavimų, susijusių su buto pardavimu varžytynėse, išnagrinėjimo teisme. Nepaisant to, po santuokos sudarymo ieškovai sumokėjo nemažą dalį paskolos, palūkanų bei delspinigių bankui;

20butas buvo vienintelė ieškovams nuosavybės teise priklausiusi gyvenamoji patalpa, kurią jie faktiškai laikė savo ir nepilnamečio sūnaus J. būstu. Pardavus iš varžytynių butą, ieškovai ir jų mažametis sūnus neteko vienintelės nuosavybės teise turėtos gyvenamosios patalpos. Nuomos pagrindu naudojantis patalpomis, nėra jokio apibrėžtumo dėl galimybės gyventi vienoje vietoje ilgesnį laiką, o nuolatinis persikraustymas kenkia sūnaus interesams.

21Dėl buto pripažinimo šeimos turtu

22CK 3.84 str. yra numatyta, kad, neatsižvelgiant į tai, kieno nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo šeimos gyvenamoji patalpa, ji pripažįstama šeimos turtu nuo santuokos įregistravimo dienos. Akivaizdu, kad ieškovams priklausantis butas iki jo pardavimo varžytynėse buvo vienintelė jų ir jų sūnaus gyvenamoji patalpa, todėl būtent jis pripažintinas šeimos turtu. Manytina, kad buto išnuomojimo faktas nepanaikina galimybės pripažinti butą šeimos turtu, nes tik vieno ar abiejų sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas gali būti pripažįstamas šeimos turtu; trumpalaikės nuomos sutartis negarantuoja ieškovams ir jų sūnui teisių į kokią nors kitą gyvenamąją patalpą. LAT nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-90/2005 nurodė, kad, nustatant, kur yra šeimos gyvenamoji patalpa, reikia atsižvelgti į CK 2.16 str. ir 2.17 str. numatytus gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus. Vadovaujantis šiais kriterijais, konstatuotina, kad būtent butas, esantis ( - ) / ( - ) , Vilniuje, yra ieškovų ir jų sūnaus gyvenamoji patalpa ir šeimos turtas: jie kartu ten ilgiausiai gyveno iki santuokos ir po jos sudarymo, ten yra jų turtas (buitinė technika, baldai), šį butą jie remontavo iš savo bendrų lėšų, ten yra jų deklaruota gyvenamoji vieta. Iš šio buto ieškovai laikinai išsikraustė tik dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties. Nei vienoje kitoje patalpoje ieškovai kartu ilgiau kaip vienerius metus nėra gyvenę.

23Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir CK 3.84 str., konstatuotina, kad butas, esantis ( - ) /( - ) , Vilniuje, iki jo pardavimo ginčijamose varžytynėse buvo ieškovų šeimos gyvenamoji patalpa.

24Dėl varžytynių akto pripažinimo niekiniu

25Varžytynės, kuriose buvo pardavinėjamas ieškovų butas, įvyko 2006-01-16. Ieškovų nuomone, tai buvo tik formalios varžytynės, nes realiai dėl buto pirkimo kainos pirkėjai nesivaržė. Ieškovų žiniomis, atsakovas V. R. , atstovaujamas įgalioto asmens A. K. , varžytynių protokole buvo nurodytas kaip vienintelis pirkėjas, nepaisant to, kad dalyvauti varžytynėse užsiregistravo ir daugiau asmenų, kurie buvo sumokėję pradinius įnašus. 2006-01-27 bankrutavusios įmonės administratoriaus UAB „Vadybos apskaita“ įgaliotas asmuo B.A.Petrošius ir atsakovas V. R. pasirašė varžytynių aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (akto 4 p.). Pagal šį aktą B.A.Petrošius perdavė, o V. R. priėmė butą už 410.000,00 Lt. Šis aktas prilygintinas pirkimo – pardavimo sandoriui ir gali būti ginčijamas, vadovaujantis sandorių negaliojimo pagrindais (Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų, kuriais vadovavosi bankroto administratorius, 27 p. ir CPK XLIX skyriaus, kuriuo turėjo būti vadovaujamasi, realizuojant ieškovų turtą, 725 str. 6 d. ir 8 d.). 2006-01-27 bankrutavusios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ administratoriaus UAB „Vadybos apskaita“ įgalioto asmens B.A.Petrošiaus ir atsakovo V. R. pasirašytas varžytynių aktas, kuris 2006-01-30 buvo patvirtintas kreditorių susirinkimo pirmininko E.Česnauskio (toliau – „varžytynių aktas“), pripažintinas negaliojančiu, vadovaujantis CK 1.80 str. bei CPK 602 str. normomis.

26Dėl varžytynių akto prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms

27a) CPK 746 str. 3 d. normai, kuri draudžia išieškoti iš hipoteka įkeisto turto, kai hipotekos kreditorius neišreiškia aiškaus sutikimo vykdyti tokį išieškojimą. Hipotekos kreditorius – AB SEB Vilniaus bankas nedavė sutikimo vykdyti išieškojimą iš ieškovams priklausančio buto. Administratorius UAB „Vadybos apskaita“ šio atsisakymo neskundė ir savo ataskaitoje, pateiktoje 2005-09-20 kreditorių susirinkimui tvirtinti, nurodė, kad bankas nedavė sutikimo parduoti iš varžytynių ieškovų butą ir kad „vadovaujantis CPK 746 straipsnio 3 dalimi, jeigu hipotekos kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto negalima“. Iš susirinkimo protokolo matyti, kad kreditoriai vienbalsiai administratoriaus ataskaitą patvirtino (darbotvarkės 2 punktas), vadinasi, pritarė ir jo pozicijai dėl CPK 746 str. taikymo. Tačiau, svarstydami 3 ir 4 darbotvarkės klausimus, patys kreditoriai priėmė visiškai priešingą sprendimą, vadovaudamiesi CK 2.50 str., ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. ir LAT Senato 2001-12-21 nutarimo Nr.33 15 punkto nuostata, jog, iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei, visi kreditoriai turi pareikšti finansinius reikalavimus, nepriklausomai nuo to, su kuo – su įmone ar su jos savininku, kaip privačiu asmeniu – buvo sudaryta sutartis. Pažymėtina, kad nei viena iš čia nurodytų normų ar teisės aiškinimo taisyklių nepaneigia CPK 746 str. 3 d. numatyto draudimo taikymo pardavinėjant ieškovų turtą. Ieškovai ir patys neneigia, kad R. M. visu savo turtu turi atsakyti už jo vardu įregistruotos individualios įmonės prievoles, nes individuali įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo. Tačiau ši atsakomybė turi būti realizuojama, laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos, tame tarpe ir CPK 746 str. 3 d. numatyto draudimo. LAT 2004-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-573/2001 nurodė, kad vienas iš būdingų įkeitimo teisės, kaip daiktinės teisės, bruožų, yra jos absoliutumas ir pirmumas prieš kitus kreditorius, o šiuo atveju įkeitimo teisės absoliutumo principas ir buvo pažeistas;

28b) CK 4.93 str. 2 d. 1 p. ir 3 d. imperatyvioms normoms, kurios numato, jog niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus ir kad nuosavybė neatlygintinai iš savininko prieš jo valią gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Iki šiol nei bankrutuojančios įmonės administratorius, nei jos kreditoriai, priėmę sprendimą parduoti varžytynėse ieškovų butą, nėra nurodę nei vienos įstatymo normos, kuri leistų bankroto administratoriui parduoti fizinio asmens turtą, neperduotą individualiai įmonei, prieš pastarojo valią. Kaip matyti iš ĮBĮ (2 str., 11 str., 31 str. ir kt.) bei iš poįstatyminių teisės aktų (pvz. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr.831) sisteminės analizės, bankroto administratorius yra asmuo, kurio veikla yra reglamentuojama specialiais teisės aktais ir kuris administruoja bankrutuojančios įmonės turtą, užtikriną skaidrų bankroto procedūros vykdymą ir atsiskaitymą su įmonės kreditoriais. Nei viename iš šių teisės aktų nėra nustatyta bankroto administratoriaus teisė varžytynėse parduoti fizinių asmenų turtą. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra numatyta procedūra, pagal kurią bankrutavusiais būtų pripažįstami fiziniai asmenys, vadinasi, administratoriai neturi jokios kompetencijos nei administruojant, nei realizuojant fizinių asmenų turtą, kuris nebuvo perduotas individualios įmonės veiklai. ĮBĮ 33 str. 1 d. nurodyta, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas įvertinamas ir parduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka, o nekilnojamasis turtas parduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš šių normų sisteminės analizės akivaizdu, kad ne įmonės, o jos savininko nekilnojamojo turto pardavimas negalėjo būti vykdomas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, t.y. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarka, patvirtinta LR Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr.831.

29Fizinių asmenų turto realizavimo tvarka numatyta CPK. Parduodant ieškovų butą iš varžytynių šia tvarka nebuvo vadovautasi, todėl pripažintina, kad buvo pažeistos minėtos CK 4.93 str. normos, nes, vykdant neteisėtas varžytynes, iš savininko ir jo šeimos prievarta buvo atimtas vienintelis jų nuosavybėje buvęs nekilnojamasis turtas. Pažymėtina, kad buto paėmimas iš ieškovų neatlygintinai ir prieš jų valią, nesilaikant įstatyme numatytos tvarkos, nėra tik formalus pažeidimas. Kadangi ieškovų butas realizuotas ne įstatyme numatyta tvarka, ieškovai neteko galimybės naudotis teisėmis, kurias skolininkams suteikia CPK, tame tarpe ir teisę reikšti nuomonę dėl parduodamo buto kainos, reikalauti ekspertizės turto vertei nustatyti, skųsti kiekvieną antstolio patvarkymą, tame tarpe ir varžytynių paskelbimą, taip sustabdant neteisėtų varžytynių vykdymą (jeigu tam yra pagrindas) ir pan. Be to, kai turtas realizuojamas varžytinėse CPK numatyta tvarka, turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina teismas, tokiu būdu vykdydamas šios procedūros teisėtumo kontrolę (CPK 725 str.). Ieškovų buto pardavimo teisėtumo kontrolės niekas nevykdė, nes du kreditoriai nusprendė parduoti butą varžytynėse vieno iš kreditorių AB „Turto bankas“ atstovo (kartu ir kreditorių susirinkimo pirmininko) pasiūlymu už jo pasiūlytą kainą, o vėliau tas pats asmuo (kreditorių susirinkimo pirmininkas) patvirtino varžytynių aktą.

30Varžytinių akte (b.l.88) turto pardavėju nurodyta bankrutavusi įmonė R. M. prekybos namai „Tuktukas“, o UAB „Vadybos apskaita“ įgaliotas asmuo B.A.Petrošius – varžytinių vykdytoju. Tačiau parduotas butas bankrutavusiai įmonei nepriklausė, todėl varžytinių vykdytojas pardavė ne pardavėju nurodytam asmeniui priklausiusį turtą.

31Dėl restitucijos taikymo

32CK 1.80 str. numatyta, kad kai sandoris negalioja, taikoma restitucija. Todėl, panaikinus varžytynių aktą, atsakovui V. R. grąžintini 410.000,00 Lt po to, kai jis perduos jo vardu įregistruotą butą ieškovui R. M. . Ieškovų nuomone, nėra priežasčių, dėl kurių teismas šioje byloje negalėtų taikyti restitucijos. Priešingai, atsakovas V. R. bei UAB „Vadybos apskaita“, atstovaujama įgalioto asmens B.A.Petrošius – ginčijamo pirkimo pardavimo sandorio šalys – elgėsi nesąžiningai, todėl nėra jokių sąlygų, trukdančių išreikalauti nekilnojamąjį daiktą iš atsakovo V. R. . Jų nesąžiningą elgesį patvirtina šios aplinkybės:

331) 2006-01-09 AB SEB Vilniaus bankas ir R. M. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su skundu dėl varžytynių (byla Nr.2-488/2004). Apie tai, kad paduotas šis skundas, žinojo tiek UAB „Vadybos apskaita“ įgaliotas asmuo B.A.Petrošius (iš karto po jų padavimo), tiek ir V. R. atstovas A. K. (buvo informuotas varžytynių metu). Šias aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai. Pagal CPK 703 str. 1 d. normą, antstolis turi atšaukti varžytynes, kai yra abejonių dėl jų teisėtumo. Šia taisykle turėjo vadovautis ir UAB „Vadybos apskaita“ įgaliotas asmuo B.A.Petrošius, nes jis vykdė varžytynes, kuriose buvo parduodamas fizinio asmens turtas. Nepaisant to, varžytynės įvyko, o jose dalyvavusių asmenų pats B.A.Petrošius apie savininko ir hipotekos kreditoriaus skundą neinformavo. Apie šį faktą varžytynėse dalyvavę asmenys, įskaitant ir V. R. atstovą A. K. , buvo informuoti varžytynes stebėjusios V. M. .

342) nepaisant to, kad V. R. žinojo apie savininko ir hipotekos kreditoriaus skundus dėl varžytynių teisėtumo, jis pasirašė varžytynių aktą bei paskubėjo įregistruoti savo nuosavybės teisę į butą Nekilnojamojo turto registre tą pačią dieną, kai aktą patvirtino kreditorių susirinkimo pirmininkas (2006-01-30). Kreditorių susirinkimo pirmininkas patvirtino aktą kitą darbo dieną po varžytynių. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkoje, patvirtintoje LR Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr.831, nėra numatyta, per kiek dienų turi būti patvirtintas varžytynių aktas. Todėl kreditorių susirinkimo pirmininkas, atsižvelgdamas į tai, kad varžytynėse buvo parduotas ne įmonės, o fizinio asmens turtas, privalėjo pagal analogiją taikyti CPK 725 str. 1 d. normą, numatančią, jog varžytynių aktas tvirtinamas ne anksčiau kaip po 20 dienų. Šis terminas nustatytas tam, kad būtų galima išvengti apsunkinimų, susijusių su nuosavybės įregistravimu kito asmens vardu, jeigu kuris nors suinteresuotas asmuo ginčytų varžytynių teisėtumą. Tačiau, matyt, ieškovų buto pirkėjas, bankroto administratorius ir kreditoriai taip skubėjo įforminti buto perleidimo sandorį, kad „pamiršo“ tiek apie banko nesutikimą parduoti butą (vadinasi, ir galimą varžytynių ginčijimą), tiek ir apie minėtus skundus, paduotus Kauno apygardos teismui, tiek ir apie kokį nors protingą terminą, kurį reikėtų išlaukti iki varžytynių akto tvirtinimo.

353) darydamas spaudimą, atsakovo V. R. atstovas A. K. pašalino varžytynėse užsiregistravusius dalyvius iš varžytynių, tokiu būdu siekdamas išvengti tikro varžymosi dėl buto pirkimo ir kainos kėlimo (ieškinio II.3.3. dalis). Šis elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Tai, kad atsakovo V. R. atstovas A. K. yra nekilnojamojo turto verslininkas, nuolat dalyvauja varžytynėse ir bando daryti įtaką jose dalyvaujantiems asmenims, patvirtina ir LAT 2005-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-534/2005, 2005-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2005

36Restitucijos taikymą palengvina ir ta aplinkybė, jog lėšos, gautos už varžytynėse parduotą butą, yra areštuotos, taigi yra galimybė jas grąžinti V. R. .

37Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 str. pagrindu

38Fizinio asmens turtas gali būti realizuojamas tik CPK numatyta tvarka. Įmonės administratorius ir kreditoriai šios tvarkos nesilaikė ir tuo užkirto kelią varžytynių teisėtumo kontrolei. Tačiau tai, kad varžytynės vyko ne įstatymuose numatyta tvarka, negali užkirsti kelio ieškovams ginti savo interesus, vadovaujantis CPK normomis. Tai, kad fizinio asmens – įmonės savininko turto realizavimui taikomos CPK numatytos taisyklės, nurodė ir LAT Senatas 2001-12-21 nutarime Nr.33, kurio 15 punkte nurodyta, kad „Teismas turi imtis priemonių, kad šis [savininko] turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą, išskyrus tą jo dalį, į kurią išieškojimas negali būti nukreiptas pagal CPK priedėlį Nr.2. Į šeimos turtą išieškojimas gali būti nukreiptas laikantis CK 3.85 str. 3 dalyje numatytų apribojimų“. Kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktas yra ypatingas pirkimo – pardavimo atvejis, kuris nuo įprasto pirkimo – pardavimo skiriasi tuo, jog čia, užtikrinant viešąjį interesą, naudojama tam tikra valstybės prievarta ir specialus teisinis reguliavimas, tai įstatymas numato ir specialius pagrindus, kuriais vadovaujantis turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu. Šie pagrindai numatyti CPK 602 str. Ieškovų nuomone, yra bent du pagrindai pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu:

39a) dėl varžytynių dalyvių neteisėto pašalinimo iš varžytynių proceso (CPK 602 str. 3 p.). Ieškovų žiniomis, dalyvauti varžytynėse atvyko ir užsiregistravo 7 asmenys, kurie buvo sumokėję ir pradinį mokestį, tačiau, atsakovo V. R. atstovui darant spaudimą ir siūlant atsiskaityti už jų pasišalinimą iš varžytynių, šie asmenys dėl buto pirkimo nebesivaržė. Dėl nesąžiningų atsakovo V. R. atstovo A. K. veiksmų realios varžytynės nevyko, nes V. R. buvo vienintelis jų dalyvis. Dėl buto kainos niekas nesivaržė, todėl jis buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą, negu jo rinkos vertė.

40b) dėl buto pardavimo už žymiai mažesnę, negu rinkos kaina (CPK 602 str. 6 p.). CPK normos įpareigoja antstolį nustatyti varžytynėse parduodamo turto pradinę kainą, atsižvelgiant į jo rinkos vertę (CPK 718 str., 681 str.). Nustatant parduodamo turto rinkos kainą, atsižvelgiama ir į išieškotojo nuomonę, o, esant nesutarimui dėl kainos, skiriama ekspertizė. Šiuo atveju parduodamo buto pradinė kaina buvo nustatyta pagal vieno iš kreditorių atstovo pasiūlymą, nepagrįstą jokiais skaičiavimais ir realiomis gyvenamojo ploto kainomis prestižinėse Vilniaus vietose. Šią aplinkybę įrodo UAB „Krivita“ turto vertės pažyma ir duomenys apie AB „Turto bankas“ vertintojų atliktą parduodamo buto įvertinimą, apie kurį teismo posėdyje nurodė AB „Turto bankas“ atstovas ir kurio išvadų ieškovai pareikalavo iš šios bendrovės. Kadangi tikrų varžytynių nebuvo, atsakovas V. R. nusipirko butą už pradinę pardavimo kainą, nepaisant to, kad patys kreditoriai buvo nustatę 5.000,00 Lt kainos didinimo intervalą (b.l.11 ir b.l.102). Beje, šis intervalas yra nustatytas pažeidžiant CPK 713 str. 4 d. (minimalus kainos didinimo intervalas turėjo būti 12.300 Lt – trys procentai pradinės kainos).

41Atsakovo Bankrutavusios įmonės R. M. prekybos namai ,,Tuktukas“ administratorius atsiliepimu į ieškinį (1t.,b.l.150-151) prašė ieškinį atmesti. Administratoriaus nuomone, reikalavimas panaikinti 2006-01-27 varžytynių aktą yra neteisėtas, kadangi tokiu būdu ieškovai siekia išvengti CK 2.50 str. 4 d. ir 2003-11-06 Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 dalyje numatytos neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko atsakomybės už bankrutavusios įmonės prievoles.

42D. M. ieškinį grindžia savo teise į bendrąją jungtinę ginčo buto nuosavybę, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad varžytynių metu ginčo butas buvo būtent bendroji jungtinė nuosavybė. Prieš paskelbdamas varžytynes administratorius įsitikino, kad ginčo butas priklauso R. M. ir kad jis butą įsigijo dar iki santuokos. Vadovaujantis CK 4.253 str. 2 dalimi, ginčo buto nuosavybės teisės turi būti registruojamos Nekilnojamojo turto registre, o vadovaujantis 4.262 str., šio registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, neįregistravęs nekilnojamo daikto įsigijimo fakto Nekilnojamojo turto registre, asmuo neturi teisės šį faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2 d. nuostatos). Kadangi nei R. M. , nei D. M. buto nuosavybės teisių iki pat varžytynių neginčijo, administratoriui nebuvo jokio pagrindo laikyti jį bendrosios jungtinės nuosavybės objektu.

43Ieškovai, prašydami pripažinti ginčo butą bendrąja jungtine nuosavybe, netiesiogiai pripažįsta, kad varžytynių metu tas butas buvo asmeninė nuosavybė. Tokį reikalavimą ieškovai galėjo reikšti dar iki varžytynių, kai butas priklausė vienam iš jų, tačiau to nepadarė.

44D. M. pretenzijos į ginčo butą nepagrįstos. Savo teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę ji kildina iš jos, kaip sutuoktinės, asmeninio įnašo R. M. dar iki santuokos paimtos paskolos grąžinimui, tačiau nepateikia įrodymų, kiek asmeninių ar bendrų lėšų paskolos grąžinimui yra panaudota. CK 3.90 str. 1 dalyje numatytais pagrindais bendrąja jungtine nuosavybe gali būti pripažįstamas tik iki santuokos įsigytas ir santuokoje esminiai pagerintas turtas, o CK 3.90 str. 2 dalyje numatytais pagrindais - tik santuokoje asmeniniams poreikiams įgytas turtas, todėl, administratoriaus nuomone, ieškinys grindžiamas neįrodytu teiginiu, kad ginčo butas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o ieškovė neturi šioje byloje reikalavimo teisės.

45Nepagrįsti ieškovų teiginiai apie jų nepilnamečio vaiko teisių pažeidimą, taip pat pretenzijos ginčo butą pripažinti vieninteliu šeimos būstu. Prieš paskelbiant varžytynes administratorius įsitikino, kad ginčo bute R. M. negyveno.

46Bankroto administratorius nesutinka, kad parduodamas neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turtą iš varžytynių jis pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Nors norminiuose teisės aktuose ir nėra reglamentuota konkreti tokio turto pardavimo bankroto byloje tvarka, tačiau iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens sampratos bei sistemiškai aiškinant įmonių bankroto ir vykdymo procesus reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką akivaizdu, kad toks išieškojimas yra ne tik administratoriaus teisė, bet ir pareiga.

47Varžytynes administratorius vykdė, vadovaudamasis Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr.831 patvirtinta Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarka. Šioje tvarkoje nėra privalomo reikalavimo parduodamą turtą įvertinti LR turto ir verslo vertinimo įstatymo pagrindu, taip pat, varžytynės laikomos įvykusiomis ir nepakėlus pradinės kainos. Patvirtinti pradinę pardavimo kainą yra kreditorių susirinkimo kompetencija. Nei ieškovai, nei hipotekos kreditorius nepareiškė jokių pretenzijų dėl kreditorių susirinkimo nustatytos pradinės turto pardavimo kainos. Apie varžytynes buvo paskelbta viešai teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl ieškovų pretenzijos dėl per mažos turto pardavimo kainos yra nepagrįstos.

48Nepagrįstas ieškovų kaltinimas administratoriui, kad jis nesikreipė dėl ginčo buto pardavimo į teismą, tuo pažeisdamas 2001-07-05 Ūkio ministro įsakymu Nr.221 patvirtintas Verslo administratorių etikos taisykles. Tik gavęs 2005-11-25 atsakymą iš teismo (teisėjos N.Indreikienės raštas) administratorius ėmėsi Varžytynių organizavimo.

49Trečio asmens ieškovų pusėje AB SEB Vilniaus banko argumentai taip pat nepagrįsti. Hipotekos kreditorius nepareiškė savo reikalavimo bankroto byloje, todėl ir šioje byloje reikalavimo teisės neturi.

50Atsakovas UAB ,,Vadybos apskaita“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (2t.,b.l.29), palaikydamas atsakovo Bankrutavusios įmonės R. M. prekybos namai ,,Tuktukas“ administratorius išdėstytus argumentus, prašė patikslintą ieškinį atmesti ir papildomai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka dėl šių priežasčių.

  1. Vykdydamas varžytines, bankroto administratorius vadovavosi ĮBĮ ir poįstatyminiais aktais. Dauguma šių teisės aktų normų yra imperatyvios, o pats įstatymas yra specialusis, todėl, kilus teisės normų konkurencijai, privaloma vadovautis šiuo specialiuoju įstatymu. Ieškovai nepateikia jokių nurodytų teisės aktų pažeidimo atvejų, todėl administratoriaus veiksmai, įskaitant ir ginčo turto pardavimą iš varžytynių, negali būti pripažinti neteisėtais.
  2. Ieškovo R. M. turtą administratorius pardavė iš varžytynių kaip bankrutavusios neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turtą. Tokią teisę administratoriui ir atsakomybę atsakovui lėmė jo pasirinkta verslo forma: įmonės savininko civilinė atsakomybė už individualios įmonės prievoles numatyta CK 2.50 str. 4 d. ir 2003-11-06 Individualių įmonių įstatymo Nr.IX-1805 2 str. 1 dalyje. Administratoriui vykdant varžytynes nebuvo žinoma jokių pagrindų, kliudančių taikyti šią atsakomybės formą. Tuo tarpu ieškovas siekia šios atsakomybės išvengti.
  3. Prieš vykdydamas varžytynes, administratorius patikrino nuosavybės teisių į varžytynėse parduotą butą registravimo duomenis Nekilnojamojo turto registre ir įsitikino, kad jam neįregistruotas nei bendrosios jungtinės nuosavybės, nei šeimos būsto teisinis režimas. Administratorius taip pat pats asmeniškai įsitikino, kad niekas iš ieškovų ar jų šeimos narių bute faktiškai negyvena, butas yra išnuomotas. Nei buto savininkas, nei kas nors iš jo šeimos narių jokių veiksmų dėl buto nuosavybės ar jo teisinio režimo pakeitimo nesiėmė nei iki varžytynių, nei kurį laiką po jų, nors varžytynes stebėjo ieškovo R. M. motina ir turėjo visą informaciją apie jų rezultatus.
  4. Vienintelis, pareiškęs pretenzijas dėl turto pardavimo iki varžytynių, buvo tretysis asmuo hipotekos kreditorius. Šias pretenzijas administratorius teikė kolegialiam svarstymui kreditorių komitete, taip pat dėl jų gavo kvalifikuotų teisininkų, įskaitant ir Kauno apygardos teismo teisėjos, nuomonę. Vieningai buvo pripažinta, kad banko pretenzijos nepagrįstos, nes bankroto įstatymas nenumato hipotekos kreditoriaus sutikimo parduodant įkeistą turtą bankroto procese. Kaip papildomas argumentas buvo pripažinta tai, kad hipotekos kreditoriaus interesai šiuo atveju ginami lygiai taip pat, kaip jie ginami parduodant įkeistą ribotos civilinės atsakomybės bankrutavusio juridinio asmens turtą.

515. Varžytynes administratorius vykdė, vadovaudamasis Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr.831 patvirtinta Tvarka. Šioje tvarkoje nėra privalomo reikalavimo parduodamą turtą įvertinti, taip pat varžytynės laikomos įvykusiomis ir nepakėlus pradinės kainos. Nei ieškovai, nei hipotekos kreditorius nereiškė jokių pretenzijų dėl kreditorių nuspręstos pradinės turto pardavimo kainos. Apie varžytynes buvo paskelbta viešai teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl ieškovų pretenzijos dėl varžytynių neskaidrumo ar per mažos turto pardavimo kainos yra nepagrįstos.

526. Ieškovai prašo teismo pripažinti ginčo butą bendrąja jungtine nuosavybe LR CK 3.90 str. pagrindu, tačiau nurodytas straipsnis leidžia teismui bendrąja jungtine nuosavybe pripažinti tik vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, tuo tarpu ieškinio padavimo metu butas nepriklausė nei vienam iš sutuoktinių. Analogiškai neturi logikos ieškovų prašymas pripažinti svetimą turtą jų vieninteliu šeimos būstu.

532.. Ieškovai galėtų prašyti teismą nustatyti juridinės reikšmės turintį faktą, kad bankroto administratoriaus parduotas butas dar iki varžytynių jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir buvo vieninteliu šeimos būstu, tačiau toks prašymas turėtų būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Ieškovai nepateikia jokių įrodymų, kad būsto įsigijimui ar jo esminiam pagerinimui buvo panaudotos kito sutuoktinio lėšos. Be to, prašoma pripažinti vieninteliu šeimos būstu butą, kuriame jie faktiškai negyveno, o naudojo kaip komercinį pajamų (nuomos) šaltinį. Ieškovų prašymas pripažinti butą bendrąja nuosavybe ir vieninteliu šeimos turtu neturi juridinės reikšmės sprendžiant varžytynių teisėtumo klausimą, nes šiuos faktus jie galėtų panaudoti tik nuo įregistravimo juridinių asmenų registre (CK 3.84 str. 4 d.).

543. Ieškovai teigia, kad, vykdydamas varžytynes, administratorius turėjo vadovautis CPK XLIX skyriaus normomis, tačiau CPK 1 str. 1 dalis kaip tik ir numato išimtį, kad bankroto bylose šis kodeksas netaikomas, kai tai numatyta kituose įstatymuose, o būtent tai ir numatyta ĮBĮ 1 str. 3 dalyje.

554. Ieškovų nuomone, bankroto byloje ĮBĮ nustatyta tvarka gali būti sprendžiami tik su bankrutavusios įmonės turtu susiję klausimai, neliečiant neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turto, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įpareigojanti traukti į bankroto bylą individualios įmonės savininką kaip atsakovą suponuoja ne tik teisę, bet ir pareigą ĮBĮ nustatyta tvarka bankroto procese spręsti dėl visų neribotos civilinės atsakomybės teisinės formos įmonės teisinių santykių, įskaitant ir jos savininko civilinę atsakomybę prieš įmonės kreditorius.

565. Ieškovai apeliuoja į varžytynių dalyvio nesąžiningus veiksmus ar gal net nusikalstamas veikas varžytynių metu, tačiau tai nepagrįsta įrodymais ir pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Ieškinyje nurodomos Aukščiausiojo Teismo bylos šioje byloje prejudicinės galios neturi.

57Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas V. R. (2t.,b.l.32-36) prašo patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad patikslintas ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

581. Nepagrįsti ieškinio motyvai dėl ginčo buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi jie prieštarauja pateiktiems įrodymams ir materialinėms teisės normoms. Ieškovai netinkamai taiko CK 3.90 str. 1 d. ir 2 d. bei ieškovų teiginiai prieštarauja LR Statybos įstatymo 2 str. 18- 21 dalims.

59LR CK 3.90 str. 1. d. nustato, kad „turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita)“. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas turtas būtų santuokos metu iš esmės pagerintas. Be to, ieškovų nurodyti tariami remonto darbai negali būti pripažinti kapitaliniu remontu, rekonstrukcija, pertvarkymu, kadangi tai yra tik paprastas remontas (LR Statybos įstatymo 2 str. 21 d.). Jei tie darbai, kuriuos ieškovai nurodė, ir buvo atlikti, tuomet jie neatitinka LR Statybos įstatymo 2 str.18 ir 19 d. išaiškinimo, kas yra kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas, todėl ieškovai nepagrįstai savo reikalavimą grindžia CK 3.90 str. 1 d.

60Ieškovų teiginiai, kad remonto darbams buvo išleista 30.000 Lt, nepagrįsti įrodymais. Ieškovai nurodo, kad šias aplinkybes įrodinės turto vertintojo išvada. Pagal LR Turto ir verslo ir pagrindų vertinimo įstatymo 2 d. 8 d., turto ar verslo (toliau - turto) vertinimas - nešališkas turto vertės nustatymas taikant šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje, todėl, vadovaujanti šia norma, turto vertintojas negali pagrįsti nurodytų ieškovų teiginių.

61CK 3.90 str. 2 d. numato, kad „jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė". Kaip matyti iš ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties, tai ieškovas R. M. minėtą butą įsigijo 2002-07-24 sutartimi iš pardavėjo A. P. už 348.000 litų, iš kurių 108.000 litų sumokėjo iki sutarties pasirašymo, o likusius 240.000 litų įsipareigojo apmokėti iš gautos paskolos. Ieškovai sudarė santuoką 2004-07-10, tai yra praktiškai po dviejų metų po buto įsigijimo. Šiuos du metus ieškovas už gautą kreditą mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad iš viso kredito nuo kredito gavimo pradžios yra sumokėję apie 60.000 Lt, todėl nepagrįsti ieškovų teiginiai , kad po santuokos sudarymo ieškovai iš bendrų lėšų turėjo sumokėti didžiąją dalį įmokų (paskolos ir palūkanų) pagal kredito sutartį su AB SEB Vilniaus bankas. Taigi aiškiai matyti, kad santuokoje sumokėta kredito dalis neviršijo asmeninių ieškovo lėšų, todėl šiuo pagrindu negali būti pripažinta bendrąja jungtine nuosavybe.

62Be to, CK 3.90 str. 2 d. norma taikoma tais atvejais, kai turtas įgyjamas jau gyvenant santuokoje, tuo tarpu butas yra įgytas iki santuokos. Be to, vadovaujantis šia norma, ieškovė D. M. turi įrodyti, kad santuokinės lėšos viršija R. M. asmenines lėšas. Todėl ieškinys šiuo pagrindu taip pat negali būti tenkintinas.

63Ieškovų teiginiai, kad ieškovė ,,dar iki santuokos sudarymo deklaravo savo gyvenamąją vietą bute ir jame gyveno. Tai patvirtina, kad faktiškai abu ieškovai prižiūrėjo ir išlaikė butą, kaip būsimos šeimos gyvenamąją patalpą, dar iki tapdami sutuoktiniais bei kad butas buvo vienintelė ieškovams nuosavybės teise priklausiusi gyvenamoji patalpa, kurią jie faktiškai laikė savo ir nepilnamečio sūnaus J. būstu“, negali būti pagrindas butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi tai prieštarauja LR CK 3.90 str., kuris nustato atvejus, kada asmeninis turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe.

64Prie ieškinio pateiktame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006-02-15 išraše nurodyta, kad butas ( - ) , Vilniuje buvo įregistruotas R. M. asmeninės nuosavybės teise. Kaip matyti iš santuokos liudijimo, šis butas įgytas iki santuokos. LR CK 3.89 str. 1 d. 1 p. nustato, kad turtas, įgytas iki santuokos, yra asmeninė nuosavybė. LR Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 str. nustato, kad „visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“, todėl ginčo butas yra asmeninė R. M. nuosavybė.

652. Nepagrįstas ieškinio reikalavimas pripažinti ginčo butą šeimos turtu. Nepagrįsti ieškinio motyvai, kad ginčo butas yra vienintelė šeimos (tame tarpe ir sūnaus) turėta gyvenamoji patalpa, kadangi ieškovai minėtame bute negyveno nuo 2005-08-17, kai minėtą butą išnuomojo, ir tai patvirtina nuomos sutartis. LR CK 3.84 str. 2 d. nustato, kad šeimos turtas yra šeimos gyvenamoji patalpa. Taigi iš minėtos normos seka, kad šeimos gyvenamąja reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena. LAT 2006-03-29 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-241/2006 išaiškino, kad „teismų praktikoje šeimos turtu pripažįstama gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena“, todėl ieškovų reikalavimas pripažinti ginčo butą šeimos turtu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovų sūnus faktiškai ten negyveno, yra nepagrįstas ir atmestinas.

66LR CK 3.84 str. 4 dalis nustato, kad sutuoktiniai šeimos turto statusą gali panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, kai nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Minėtas ginčo butas buvo įregistruotas kaip asmeninė nuosavybė, todėl ieškovai neturi pagrindo prieš jį, kaip sąžiningą trečiąjį asmenį, grįsti savo ieškinį šeimos turto statusu.

67Ieškovai savo ieškinį grindžia LAT civilinėje byloje Nr.3K-3-T 90/2005 priimta 2005-03-14 nutartimi, kurioje išaiškinta, kad, nustatant, kur yra šeimos gyvenamoji patalpa, reikia atsižvelgti į CK 2.16 str. ir 2.17 str. numatytus gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus“. Būtent minėtoje nutartyje ir pasisakyta, kad nustatytina faktinė gyvenamoji vieta. CK 2.16 str. 1 d. nustato, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena. Pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2005-08-17 ieškovai su sūnumi faktiškai ginčo bute negyveno, todėl nutartyje nurodytais kriterijais ginčo butas negali būti laikomas gyvenamąją patalpa ir šeimos turtu, nes gyvenamosios vietos deklaravimas nėra tas kriterijus, kuris suteikia teisę turtą pripažinti šeimos turtu.

683. Ieškovų reikalavimas varžytynių aktą pripažinti niekiniu yra nepagrįstas ir atmestinas. Nepagrįstai ieškinyje nurodyta, kad varžytynės buvo formalios, kadangi dalyvavo tik vienas dalyvis. Tai prieštarauja materialinėms teisės normoms, kadangi LR Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr.831 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Tvarkos 26.1 p. nustato, kad varžytynės yra teisėtos, jei atvyksta nors vienas pirkėjas, kuris pasiūlo lygią ar didesnę sumą už pradinį įkainojimą.

694. Nepagrįsti ieškinio motyvais, kad varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu LR CK 1.80 str. pagrindu, kaip prieštaraujantis LR CPK 746 str. 3 d. Ieškovai netinkamai taiko šią civilinę proceso normą, kadangi ĮBĮ 33 str. 1 ir 3 dalys nustato, kad bankroto byloje nekilnojamasis turtas bei įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui. Taigi, vadovaujantis šia norma, parduodant turtą bankroto byloje vadovaujamasi ne civilinio proceso kodekso normomis, bet minėta LR Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr.831 patvirtinta Tvarka. ĮBĮ 33 str. 3 dalis reglamentuoja, kad bankroto byloje nekilnojamasis turtas bei įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui. Minėtos Tvarkos 4 punktas nustato, kad „iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, pranešus apie tai įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui.“ Taigi įkaito turėtojo sutikimo nereikia , o užtenka tik pranešimo.

70Ieškovai, prašydami pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, nepagrįstai taiko civilinio proceso normas, kadangi LR CPK 1 str. 1 d. nustato, kad „darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto ir restruktūrizavimo bylos bei ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. LR CPK 626 str. 1 d. 3 p. nustato, kad antstolis privalos sustabdyti vykdomąją bylą, iškėlus skolininkui bankroto bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui. Todėl, sistemiškai aiškinant šias normas, darytina išvada, kad parduodant turtą iš varžytynių bankroto byloje netaikomos civilinio proceso normos.

71Tai, kad neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio turtas turi būti pardavinėjamas bankroto byloje, o ne antstolio, patvirtina ir ieškinyje nurodytas išaiškinimas. LAT Senato 2001-12-21 nutarimo Nr.33 15 punkto 3 dalyje išaiškinta, kad „kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kurios turtas pagal Įmonių įstatymo 7 straipsnį yra neatskirtas nuo įmonininko turto, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas“.

72Ieškovai nepagrįstai remiasi LAT 2004-10-27 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-573/2001, kadangi šių bylų yra skirtingos faktinės bylos aplinkybės, kadangi nurodytoje byloje buvo parduodamas tik įkeistas turtas, o ne neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio turtas.

735. Nepagrįsti ieškinio argumentai, kad varžytynių aktas laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms normoms CK 4.93 str. 2 d. l p. ir 3 d., todėl yra niekinis ir negaliojantis. Ieškovai netinkamai taiko materialines teisės normas. Turtas iš varžytynių buvo parduotas vadovaujantis Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr.831 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinta Tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui. LR CK 2. 50 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Taigi minėta norma bei ĮBĮ visumoje, aiškinant jį sistemiškai, leidžia bankrutuojančios įmonės administratoriui parduoti individualios įmonės savininko turtą. Todėl ieškovai nepagrįstai nurodo, kad varžytynių aktu pažeistos CK 4.93 str. 2 d. l p. ir 3 d. normos, kadangi turtas parduotas įstatymų nustatyta tvarka.

74Nepagrįstai ieškinyje nurodyta, kad bankroto byloje galima parduoti tik įmonės turtą ir negalima parduoti įmonės savininko turto. Šie argumentai prieštarauja ĮBĮ 31 str. 1 d. 2 p., kuris nustato, kad likviduojant bankrutavusią įmonę administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą, ir LR CK 2.50 str. 4 d., kuri nustato, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Tai patvirtina ir LAT 2004-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-308/2004.

75Nepagrįstai ieškinyje nurodyta, kad turtas parduotas nesilaikant įstatymų tvarkos, kadangi ieškovai nepagrįstai apeliuoja į civilinio proceso normas, kurios netaikomos parduodant turtą iš varžytinių bankroto byloje.

766. Nepagrįstai ieškinyje nurodoma, kad taikytina restitucija, kadangi atsakovas V. R. , kaip sandorio šalis, buvau nesąžininga. CK 6.67 str. nustato, kada preziumuojama, kad sandorio šalys yra nesąžiningos. Ieškovai savo ieškinyje nenurodo, kad būtų nors viena aplinkybė išvardinta minėtoje normoje, kuri preziumuotų nesąžiningumą, todėl ieškovai nesąžiningumą turi įrodyti.

77Nepagrįstai ieškinyje nurodyta, kad „apie tai, kad paduotas šis skundas žinojo tiek UAB „Vadybos apskaita" įgaliotas asmuo B.A.Petrošius (iš karto po jų padavimo), tiek ir V. R. atstovas A. K. (buvo informuotas varžytinių metu)“. Šie teiginiai yra aiškiai nepagrįsti, kadangi, visų pirma, A. K. nebuvo jo atstovas, jis dalyvavau varžytynėse asmeniškai be jokio įgalioto asmens. Be to, varžytynių metu nebuvo pranešta, kad yra paduotas skundas.

78Ieškinyje nurodyta, kad „bankroto administratorius turėjo vadovautis LR CPK 703 str. l d. norma, kuri numato, kad antstolis turi atšaukti varžytines, kai yra abejonių dėl jų teisėtumo, o taip pat privalėjo taikyti CPK 725 str. l d., kuri, numato jog varžytinių aktas tvirtinamas ne anksčiau kaip po 20 dienų“. Šie teisiniai argumentai nepagrįsti, kadangi ĮBĮ 33 str. 3 dalis reglamentuoja, kad bankroto byloje nekilnojamasis turtas bei įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.

79Nepagrįstai nurodyta, kad jo atstovas darė spaudimą ir pašalino kitus užsiregistravusius asmenis. Tai yra akivaizdi netiesa, kadangi A. K. nebuvo jo atstovas. Be to, joks asmuo, tame tarpe ir A. K. , nedarė jokio poveikio.

807. Nepagrįsti ieškinio argumentai, kad varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu LR CPK 602 str. pagrindu, kadangi parduodant turtą iš varžytynių netaikomos civilinio proceso normos (ĮBĮ 33 str. 3 d.). Ieškovai nurodo, kad „tai, kad fizinio asmens - įmonės savininko turto realizavimui taikomos CPK numatytos taisyklės, nurodė ir LAT Senatas 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr.33 15 punkte, tačiau iš tiesų šiame punkte nėra nurodyta, kad iš savininko turto išieškoma civilinio proceso tvarka.

81Nepagrįsti ieškinio motyvai, kad varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu dėl varžytynių dalyvių neteisėto pašalinimo iš varžytinių proceso (CPK 602 str. 3 p.), kadangi nė vienas dalyvis nebuvo pašalintas, o, be to, ši CPK norma netaikoma, kadangi negali būti taikomas CPK.

82Nepagrįsti ieškinio argumentai, kad varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu, kadangi butas parduotas už žymiai mažesnę, negu rinkos kaina (CPK 602 str. 6 p.), tuo pažeidžiant CPK 718 str.ir 713 str. normas. Kaip jau minėta, turto pardavimui bankroto byloje CPK normos netaikomos, o turtas paduodamas vadovaujantis ĮBĮ 33 str. 3 d. LR Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr.831 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos 7 punktu, kuris nustato, kad pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Be to, minėtos tvarkos 26.2 p. nustato, kad turtas parduodamas, kai pasiūloma lygi ar didesnė už pradinį įkainojimą kaina. Tai, kad turtas buvo įvertintas rinkos kaina, patvirtina jo pateikta buto vertinimo ataskaita.

83Atsiliepimu į ieškovų patikslintą ieškinį tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius (1t.,b.l.121-122, 2t.,prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Individualios įmonės savininkas bankroto atveju, jei neužtenka įmonės turto, atsako savo asmeniniu turtu. 2005-09-20 kreditorių susirinkime buvo nutarta parduoti R. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Goštauto g. 2-45, Vilniuje. Įmonės administratorius, vykdydamas kreditorių susirinkimo nutarimą, pasiūlė AB SEB Vilniaus bankas, kaip hipotekos turėtojui, tapti kreditoriumi, tačiau bankas atsisakė. Kadangi butas R. M. priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl nei kreditorių susirinkimo, nei administratoriaus veiksmuose neteisėtų veiksmų nėra.

84Atsiliepimu į ieškovų patikslintą ieškinį tretysis asmuo AB SEB Vilniaus bankas (1t.,b.l. , 2t.,b.l.64) sutinka su ieškiniu. AB SEB Vilniaus bankas 2002-08-02 būsto pirkimo kreditavimo sutartimi Nr.2050218010266-07 suteikė R. M. 240.000,00 Lt kreditą iki 2027-07-31, kurio paskirtis - 91.18 kv.m. ploto buto (unikalus numeris 10/960-0104-01-0:0024), adresu ( - ) /( - ) , Vilnius, pirkimas. AB SEB Vilniaus bankui šis butas buvo įkeistas hipoteka.

852004-11-19 kreditorių susirinkime buvo nuspręsta parduoti minėtą butą, tačiau bankas nesutiko parduoti. Banko nuomone, bankroto administratorius neturi teisės vykdyti išieškojimo iš fizinių asmenų turto, tokią teisę turi antstoliai. 2005-09-20 kreditorių susirinkime buvo nuspręsta parduoti minėtą butą, apie pardavimą informuojant hipotekos kreditorių AB SEB Vilniaus banką. 2004-01-16 varžytynėse butas buvo parduotas už pradinę 410.000,00 Lt sumą. 2006-01-27 surašytas varžytynių aktas Nr.01, kuriuo bankroto administratorius UAB „Vadybos apskaita" perdavė, o V. R. priėmė nuosavybėn minėtą butą. Pradinę kainą varžytynėms patvirtino ne kreditorių susirinkimas, kaip kad yra numatyta Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkoje (I d. 7 p.), o vienas kreditorius - AB „Turto bankas". Be to, atsižvelgiant į aukštą kainų lygį Vilniaus mieste ir į tai, kad butas yra viename iš prestižinių Vilniaus rajonų (centre), pradinė buto kaina yra aiškiai per maža. Kreditorių susirinkimas patvirtino 5000 Lt kainos minimalų kėlimo intervalą, kaip to reikalauja minėtos tvarkos III d. 17 p. Tačiau per vykdytas varžytynes šio kreditorių susirinkimo nutarimo ir minėtos tvarkos III d. 17 p. nesilaikyta, nes turto kaina nebuvo pakelta nuo pradinės net privalomu minimaliu kainos didinimo intervalu. Tokie administratoriaus veiksmai viršija ĮBĮ jam suteiktus įgaliojimus ir grubiai pažeidžia šio įstatymo 1 str., nes šis įstatymas nėra tiesiogiai taikomas fiziniams asmenims. Bankroto administratorius pats pardavinėdamas įmonės savininko (ne įmonės) turtą minėto įstatymo nustatyta tvarka, pažeidė šį įstatymą, CK XI skyrių, CPK XXXVI skyrių ir Konstitucijoje įtvirtintą privačios nuosavybės neliečiamumo principą.

86Tretysis asmuo AB Turto bankas atsiliepimu į ieškovų patikslintą ieškinį (1t.,b.l.134-139) nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti dėl šių motyvų:

871. Pagal CK 3.87 str. 1 d. bendru laikomas tik toks sutuoktinių turtas, kurį jie įgyja sudarę santuoką. Ginčo butas viešame registre buvo registruotas tik R. M. vardu, kas leidžia ginčo butą laikyti asmenine R. M. nuosavybe (CK 3.88 str. 3 d.). Ieškovai ieškinyje neneigia, kad ginčo butą R. M. įsigijo asmeninės nuosavybės teise beveik prieš du metus iki santuokos sudarymo, todėl tretieji asmenys pagrįstai jį laikė asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.). Sutuoktinis, siekiantis pripažinti asmeninį kito sutuoktinio turtą bendrąja jungtine nuosavybe, turėtų įrodyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas susituokus, bei kad iš esmės turtas pagerėjo jo arba bendromis lėšomis (CK 3.90 str. 1 d.). Nei vienos iš paminėtų aplinkybių ieškovai neįrodinėja. Ieškovai neįrodė CK 3.90 str. 2 d. numatytų aplinkybių, todėl ši norma šio ginčo atveju netaikytina, nes turtas buvo įsigytas dar iki santuokos sudarymo. Ieškinyje klaidingai nurodoma buto įsigijimo kaina – 580.000,00 Lt. Buto įsigijimo sutartyje nurodyta, kad butas parduodamas už 348.000,00 Lt, iš kurių 108.000 Lt pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš patvirtinant šią sutartį, o likusius 240.000,00 Lt R. M. turėjo sumokėti gavęs iš AB Vilniaus banko paskolą. Kokio dydžio paskola buvo gauta, kokiam laikotarpiui, kaip vyko grąžinimas ir iš kokių lėšų, kiek buvo grąžinta iki santuokos sudarymo, kiek po jos, ieškovai įrodymų nepateikė, todėl nėra galimybės padaryti išvadų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių lėšų panaudojimo. Be to, tikėtina, kad AB SEB Vilniaus bankui butas buvo įkeistas kaip asmeninė R. M. nuosavybė ir šio buto teisinis režimas keičiamas nebuvo. Taip pat abejotina, kad ieškovai, kurių nei vienas nebėra ginčo buto savininkai, turi teisę nustatinėti sutuoktinių turto teisinį režimą turtui, kuris priklauso trečiajam asmeniui.

882. ĮBĮ 1 str. 3 d. numatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms, todėl darytina išvada, kad ĮBĮ normos laikytinos specialiomis teisės normomis. Minimo įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendra jungtine nuosavybe. Teismas turi imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo, jog prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001-12-21 nutarimo Nr. 33 11 p. 5 d.). Esant neaiškumui dėl neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankroto procedūros vykdymo, jinai vykdytina atsižvelgiant ir į kitų teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001-12-21 nutarimo Nr.33 15 p. 3 d. išaiškinta, kad kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kurios turtas yra neatskirtas nuo įmonės savininko turto, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku, kaip privačiu asmeniu, - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. CK 2.50 str. 4 d. numatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.

89Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jog individualios įmonės bankroto atveju kreditorinius reikalavimus pareiškia kreditoriai, sudarę sandorius tiek su įmone, tiek su jos savininku kaip fiziniu asmeniu, bei vertinant aukščiau minėtų teisės normų nuostatas, darytina išvada, jog visų kreditorių reikalavimų patenkinimas spręstinas vykdant įmonės bankroto procedūrą, kurios metu tiek įmonės, tiek, prireikus, jos savininko turto pardavimą vykdo įmonės bankroto administratorius. Antstoliui nesuteikiama teisė vykdyti bankrutuojančios įmonės bei jos dalyvio turto pardavimą ir atsiskaitymą su kreditoriais (ĮBĮ 18 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad pasibaigus neribotos civilinės atsakomybės asmens bankroto bylai, pasibaigia ir šios įmonės savininko prievolės prieš įmonės kreditorius. Ši nuostata patvirtina tą aplinkybę, kad visi klausimai, susiję su kreditorių reikalavimų patenkinimu, įmonės ir jos savininko turto pardavimu, turi būti sprendžiami bankroto procedūros metu ir įgyvendinami bankroto administratoriaus.

90,,Administratorius, neturėdamas teisės vykdė išieškojimą, vadovaudamasis 1997-10-01 Vyriausybės nutarimu Nr.1074, išieškojimą nukreipė į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl pažeidė imperatyvias teisės normas, kurios numato, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CK 4.93 str. 2 d. 1 p., 3 d.) ir dėl šių priežasčių varžytynių aktas yra niekinis ir negaliojantis.“ Šie argumentai nepagrįsti dėl to, kad išieškojimas buvo nukreiptas į asmeninį įmonės savininko turtą, išieškojimą vykdė tinkamas subjektas - bankroto administratorius, bei išieškojimas buvo vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka bei 2001-07-03 Vyriausybės nutarimu Nr.831 patvirtinta tvarka.

913. Ginčo butas viešame registre buvo registruotas tik kaip asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, todėl tiek bankroto administratorius, tiek kreditoriai, tiek teismas neturėjo pagrindo abejoti galimybe nukreipti į jį išieškojimą, tuo labiau, kad jokių ginčų dėl turto teisinio režimo nustatymo ar jo padalijimo nebuvo (CK 3.84 str. 4 d.). Dėl išdėstytų aplinkybių ir dėl to, kad ginčo butas buvo parduotas vykdant priverstinį turto pardavimą, kurio vykdymo metu nereikia specialaus teismo leidimo ir kuris vykdomas specialaus subjekto (šiuo atveju bankroto administratoriaus), CK 3.85 str. 2 d. nuostatos netaikytinos, nes jose numatytas teismo leidimo gavimas, jeigu nekilnojamąjį daiktą parduoda pats sutuoktinis.

924. 2001-07-03 Vyriausybės nutarimu Nr.831 patvirtintos Tvarkos 2.3 punkte numatyta, kad įmonių, kurių bankroto bylos iškeltos iki įsigaliojo 2001-03-20 ĮBĮ, turtas viešose varžytynėse parduodamas vadovaujantis minėta tvarka. Šios tvarkos 7 p. numatyta, kad iš varžytynių parduodamas turtas kreditorių susirinkimo sprendimu gali būti įvertintas. Todėl tai yra kreditorių teisė, o ne pareiga. Butas buvo parduotas už didesnę kainą nei įsigytas, be to, varžytynių metu esant didesniam susidomėjimui kaina galėjo išaugti.

93Atsiliepimu į ieškovų patikslintą ieškinį tretysis asmuo AB Turto bankas (2t.,b.l.69-72) prašo patikslintą ieškinį atmesti dėl šių priežasčių.

94Ieškovai ieškinį papildė aplinkybėmis dėl pinigų sumokėjimo pagal kredito sutartį, nurodydami, kad buvo sumokėta apie 60.000 Lt, tačiau nepaaiškino, kokia dalis buvo sumokėta iki santuokos sudarymo, kokia po santuokos sudarymo ir iš kokių lėšų. Ieškovai taip pat nurodo, kad buto remonto darbams ir medžiagoms buvo išleista apie 30.000 Lt, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Į tokius nekonkrečius bei įrodymais nepagrįstus ieškovų argumentus negalima ir atsikirsti.

95Ieškovai nepateikė naujų, pagrįstų įrodymais argumentų dėl buto pripažinimo šeimos turtu. Teismų praktikoje šeimos turtu pripažįstama gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena. Iš byloje esančių nuomos sutarčių darytina išvada, kad ginčo butas nebuvo faktinė šeimos gyvenamoji vieta. Šeima gyvendavo kitur, o butas buvo reikalingas kaip papildomų pajamų gavimo šaltinis, be to, neaišku, ar tas pajamas ieškovai buvo deklaravę ir už jas susimokėję mokesčius, todėl nėra pagrindo tokio turto laikyti šeimos gyvenamąja patalpa bei pripažinti šeimos turtu.

96CK 3.84 str. 4 d. numatyta, kad sutuoktiniai faktą dėl šeimos turto prieš sąžiningus trečiuosius asmenis gali panaudoti tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Ginčo butas viešame registre buvo registruotas tik kaip asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, todėl tiek bankroto administratorius, tiek kreditoriai, tiek teismas neturėjo pagrindo abejoti galimybe nukreipti į jį išieškojimą, tuo labiau, kad jokių ginčų dėl turto teisinio režimo nustatymo ar jo padalijimo nebuvo.

97Ieškovai, prašydami pripažinti varžytinių aktą niekiniu, nurodo, kad buvo pažeistos imperatyvios CPK teisės normos, reglamentuojančios išieškojimo vykdymą iš fizinių asmenų turto. Ginčas šioje byloje iš esmės vyksta dėl to, kokios teisės normos turėtų būti taikomos kai bankrutuoja neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir jo turto neužtenka prievolėms įvykdyti bei reikia nukreipti išieškojimą į juridinio asmens dalyvio turtą.

98ĮBĮ 2001-03-20 Nr.IX-216 1 str. 3 d. numatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms, todėl darytina išvada, kad įmonių bankroto įstatymo normos laikytinos specialiomis teisės normomis. ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendra jungtine nuosavybe. Teismas turi imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo, jog prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001-12-21 nutarimo Nr.33 11 p. 5 d.).

99Esant neaiškumui dėl neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankroto procedūros vykdymo, jinai vykdytina atsižvelgiant ir į kitų teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001-12-21 nutarimo Nr.33 15 p. 3 d. išaiškinta, kad kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kurios turtas yra neatskirtas nuo įmonės savininko turto, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku, kaip privačiu asmeniu, - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. CK 2.50 str. 4 d. numatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p., 31 str. 3 ir 6 punktuose numatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus, tenkina patvirtintus kreditorių reikalavimus, grąžina įmonės savininkui turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais, o 18 str. 1 d. numatyta, kad, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, antstolis perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui arešto bei vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės.

100Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jog individualios įmonės bankroto atveju kreditorinius reikalavimus pareiškia kreditoriai sudarę sandorius tiek su įmone, tiek su jos savininku kaip fiziniu asmeniu, bei vertinant aukščiau minėtų teisės normų nuostatas, darytina išvada, jog visų kreditorių reikalavimų patenkinimas spręstinas vykdant įmonės bankroto procedūrą, kurios metu tiek įmonės, tiek, prireikus, jos savininko turto pardavimą vykdo įmonės bankroto administratorius. Antstoliui nesuteikiama teisė vykdyti bankrutuojančios įmonės bei jos dalyvio turto pardavimą ir atsiskaitymą su kreditoriais.

101Ieškovai, nurodydami, kad administratorius neturi teisės vykdyti išieškojimo iš fizinio asmens juridinio asmens dalyvio turto, nepasisako, kaip toks išieškojimas turėtų būti vykdomas. Manytina, kad administratoriui neturint teisės vykdyti išieškojimo iš fizinio asmens - juridinio asmens dalyvio turto, iš vis nebūtų galima taikyti ĮBĮ neribotos civilinės atsakomybės asmenims, nes dažniausiai tokios įmonės neturi turto arba jo turi labai mažai, o išieškojimas, siekiant užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą, nukreipiamas į jų dalyvių turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad pasibaigus neribotos atsakomybės asmens bankroto bylai, pasibaigia ir šios įmonės savininko prievolės prieš įmonės kreditorius. Ši nuostata tik dar kartą patvirtina tą aplinkybę, kad visi klausimai, susiję su kreditorių reikalavimų patenkinimu, įmonės ir jos savininko turto pardavimu, turi būti sprendžiami bankroto procedūros metu ir įgyvendinami bankroto administratoriaus.

102Ieškovai teigia, kad administratoriui vykdant išieškojimą buvo pažeistos ir imperatyvios teisės normos, kurios numato, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CK 4.93 str. 2 d. 1 p., 3 d.) ir dėl šių priežasčių varžytynių aktas yra niekinis ir negaliojantis. Šis ieškovų argumentas nepagrįstas visų pirma dėl to, kad išieškojimas buvo nukreiptas į asmeninį įmonės savininko turtą, antra - išieškojimą vykdė tinkamas subjektas - bankroto administratorius, trečia - išieškojimas buvo vykdomas jau aukščiau aptartų teisės aktų nustatyta tvarka bei 2001-07-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.831 patvirtinta bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarka, todėl ieškovų minėtų imperatyvių teisės normų reikalavimai pažeisti nebuvo.

103Ieškovų argumentai, kad parduodant turtą bankroto procedūros metu jie neteko galimybės naudotis CPK skolininkams suteikiamomis teisėmis, nepagrįsti, nes ir ĮBĮ yra numatyta kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo tvarka, kuria, ieškovas R. M. yra pasinaudojęs. ĮBĮ įmonės savininkams, kurie byloje laikytini bendraatsakovais, nedraudžia teikti prašymus ir siūlymus tiek įmonės administratoriui, tiek kreditorių susirinkimui. Šiomis teisėmis ieškovas R. M. taip pat naudojosi, teikdamas prašymus dėl kreditorinių reikalavimų peržiūrėjimo ir jų patikslinimo. Vertinant ĮBĮ normas, darytina išvada, kad jomis nėra ribojamos bankroto proceso dalyvių teisės ir šių teisių tikrai nėra mažiau nei CPK. Kiekvienas proceso dalyvis turi būti iniciatyvus ir gali pasirinkti, kokiomis teisėmis jis pageidauja naudotis, o nesinaudojimas įstatymų suteikiamomis teisėmis ar netinkamas naudojimasis jomis negali būti aiškinamas kaip teisių pažeidimas.

104Ieškovai, pasisakydami dėl restitucijos taikymo, nurodo, kad sandorio šalys elgėsi nesąžiningai. Šie ieškovų argumentai nepagrįsti.

105Visų pirma, sandorio šalimi neteisingai nurodoma UAB „Vadybos apskaita", kuri buvo tik varžytynių vykdytojas. Varžytynės vyko vadovaujantis 2001-07-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.831 patvirtinta Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarka, vykdant R. M. prekybos namų „Tuktukas" bankroto procedūrą. Varžytynių aktas buvo surašytas vadovaujantis minėtu nutarimu patvirtinta forma ir jame aiškiai nurodoma bankrutuojanti įmonė. Įmonės administratorius šiuo atveju laikytinas tik įmonės atstovu, o ne savarankišku teisinių santykių subjektu. Atkreiptinas dėmesys, kad pinigai už parduotą turtą buvo sumokėti ne į administratoriaus, o į bankrutavusios įmonės sąskaitą ir 2006-05-11 Kauno apygardos teismo nutartimi šioje įmonėje esančiomis lėšomis uždrausta disponuoti. UAB „Vadybos apskaita" nelaikytina tinkamu atsakovu šioje byloje, kadangi yra tik bankrutavusios įmonės atstovas.

106Kaip nesąžiningą elgesį patvirtinančią aplinkybę ieškovai nurodo tai, kad į teismą buvo kreipęsi su skundu dėl varžytynių, apie tai žinojo administratorius, kuris turėjo jas atšaukti. Kaip jau minėta, varžytynės buvo vykdomos vadovaujantis ne CPK normomis, o 2001-07-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.831 patvirtinta Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarka, kurioje nėra numatyta varžytynių atšaukimo galimybė. Teisę sustabdyti varžytynių vykdymą turėjo teismas, gavęs skundus, tačiau duomenų, jog buvo priimta nutartis, draudžianti vykdyti varžytynes ar atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, nėra, todėl nėra pagrindo varžytynių vykdymą laikyti nesąžiningu elgesiu.

107Kitas ieškovų argumentas dėl nesąžiningo elgesio siejamas su varžytynių akto patvirtinimu. 2001-07-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr.831 patvirtintos Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos 23 punkte yra numatoma, kad varžytynių aktas surašomas varžytynių laimėtojui sumokėjus visą sumą už įsigytą turtą ir kad šį aktą tvirtina kreditorių susirinkimo pirmininkas. Terminas aktui patvirtinti nėra numatytas, todėl jis sietinas su visišku atsiskaitymu už įsigytą turtą. Ieškovai, nurodydami, kad vadovaujantis CPK 725 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, varžytynių aktas tvirtinamas ne anksčiau kaip po 20 dienų, nepasisakė, kad šis terminas skaičiuojamas nuo varžytynių dienos. Šiuo atveju ginčo turto varžytynės vyko 2006-01-16, o varžytynių aktas patvirtintas 2006-01-30, todėl buvo pakankamai laiko ieškovams kreiptis į teismą, prašant ginti jų nuomone pažeistas teises. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 512 str. numatytas trumpesnis, t.y. 10 dienų, terminas skundams dėl antstolio veiksmų paduoti. Apie varžytynių vietą ir laiką ieškovams buvo žinoma, ieškinyje nurodoma, kad jas stebėjo ieškovo R. M. mama V. M. , todėl ieškovai turėjo visas galimybes laiku ir tinkamai ginti savo teises.

108Šalių nesąžiningumą ieškovai argumentuoja ir tuo, kad iš varžytynių buvo pašalinti varžytynėse užsiregistravę dalyviai. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų prie patikslinto ieškinio pateikta nebuvo.

109Vertinant ankščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo buto varžytynės buvo vykdomos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo pripažinti 2006-01-27 varžytynių akto Nr.01 niekiniu ir negaliojančiu.

110Patikslintas ieškinys atmestinas.

111Nustatyta, kad ieškovai santuoką sudarė 2004-07-10 (b.l.93). 2002-08-12, t.y. iki santuokos sudarymo, ieškovas R. M. sudarė kredito sutartį su trečiuoju asmeniu AB SEB Vilniaus bankas, pagal kurią jam buvo suteikta būsto pirkimui 240.000,00 Lt paskola, už kurią ieškovas įsigijo 3 kambarių, 91,18 kv.m bendrojo ploto butą, esantį, ( - ) / ( - ) , Vilniuje, unikalus Nr.( - ) (toliau – „butas“). Užtikrinant prievolių pagal kredito sutartį vykdymą, butas buvo įkeistas paskolos davėjui AB SEB Vilniaus bankas (b.l.97, įrašas NTR centrinio duomenų banko išrašo 7.2 punkte). Dar iki santuokos įregistravimo ieškovė D. M. šiame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą (b.l.98). 2005-02-04 ieškovams gimė sūnus J. (b.l.94). Nuomos sutartis (2t.,b.l.34) patvirtina, kad ginčo butą R. M. 2005-08-17 išnuomojo G. V. už 1.600,00 Lt mėnesinį nuomos mokestį. Nuomos sutartis (2t.,b.l.17) patvirtina, kad nuo 2006-01-01 ieškovai išsinuomavo butą, esantį ( - ) , Vilniuje, už 600 Lt per mėnesį. Šiame bute ieškovai gyvena iki šiol, tačiau jų deklaruota gyvenamoji vieta tebėra ( - ) .

112Taip pat nustatyta, kad 2004-05-14 Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovo R. M. individualiai įmonei (R. M. prekybos namai „Tuktukas“), įsteigtai iki santuokos nutraukimo, paties R. M. prašymu buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vadybos apskaita“ (b.l.9 ir b.l.89). 2004-07-05 nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino dviejų kreditorių finansinius reikalavimus 400.528,43 Lt sumoje (b.l.90): Marijampolės apskrities VMI (246.356,43 Lt) ir VSDFV Marijampolės skyriaus (154.172,00 Lt). 2004-11-19 kreditorių susirinkimas nusprendė parduoti AB SEB Vilniaus bankui įkeistą ieškovų butą, suderinus su įkaito turėtoju, pagal turto vertintojo nustatytą kainą (susirinkimo protokolas Nr.2, b.l.10 ir b.l.102). Kadangi įkaito turėtojas AB SEB Vilniaus bankas nedavė sutikimo parduoti butą varžytynėse, todėl 2005-09-20 buvo sukviestas R. M. prekybos namų ,,Tuktukas” kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriaus AB ,,Turto bankas” siūlymu buvo nuspręsta butą parduoti varžytynėse, informuojant apie pardavimą hipotekos kreditorių, už nustatytą minimalią AB ,,Turto bankas“ pasiūlytą pardavimo kainą su 5.000 Lt kainos didinimo intervalu (susirinkimo protokolas Nr.3, b.l.103 ir b.l.11). Ieškovas R. M. apie paskelbtas varžytynes buvo informuotas administratoriaus UAB „Vadybos apskaita“ 2005-12-15 raštu (b.l.100). Varžytynės įvyko 2006-01-16, kuriose dalyvavo vienintelis pirkėjas atsakovas V. R. . Turto pardavimo iš varžytynių akte Nr.01, kuris surašytas 2006-01-27 ir kreditorių susirinkimo pirmininko patvirtintas sausio 30 d., nurodyta, kad butas V. R. parduotas už 410.000,00 Lt (b.l.88).

113Dėl buto pripažinimo ieškovų bendrąja jungtine nuosavybe

114Teismo nuomone, ieškinio motyvai dėl ginčo buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe yra visiškai nepagrįsti, kadangi jie prieštarauja tiek pačių ieškovų pateiktiems įrodymams, tiek ir materialinėms teisės normoms, t.y. CK 3.90 str. 1 d. ir 2 d. bei LR Statybos įstatymo 2 str. 18- 21 dalims.

115Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 1 p. yra preziumuojama, kad butas, kurį įsigijo R. M. iki santuokos sudarymo, yra jo asmeninė nuosavybė. LR Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 str. nustato, kad „visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Prie ieškinio pateiktame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006-02-15 išraše nurodyta, kad butas ( - ) , Vilniuje buvo įregistruotas R. M. asmeninės nuosavybės teise. Nors įstatymas ir numato galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, šią prezumpciją nuginčyti, tačiau, teismo nuomone, ieškovai šios įstatyme įtvirtintos prezumpcijos šioje byloje pareikštu ieškiniu ir pateiktais įrodymais nenuginčijo.

116LR CK 3.90 str. 1. d. nustato, kad „turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita)“. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas turtas būtų santuokos metu iš esmės pagerintas. Be to, ieškovų nurodyti tariami remonto darbai negali būti pripažinti kapitaliniu remontu, rekonstrukcija, pertvarkymu, kadangi tai yra tik paprastas remontas (LR Statybos įstatymo 2 str. 21 d.). Jei tie darbai, kuriuos ieškovai nurodė, ir buvo atlikti, tuomet jie neatitinka LR Statybos įstatymo 2 str.18 ir 19 d. išaiškinimo, kas yra kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas, todėl ieškovai nepagrįstai savo reikalavimą grindžia CK 3.90 str. 1 d. Be to, ieškovų teiginiai, kad remonto darbams buvo išleista 30.000 Lt, taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais.

117CK 3.90 str. 2 d. numato, kad „jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė". Kaip matyti iš ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovas R. M. minėtą butą įsigijo 2002-07-24 sutartimi iš pardavėjo A. P. už 348.000 litų, iš kurių 108.000 litų sumokėjo iki sutarties pasirašymo, o likusius 240.000 litų įsipareigojo apmokėti iš gautos paskolos. Ieškovai sudarė santuoką 2004-07-10, tai yra praktiškai po dviejų metų po buto įsigijimo. Jokiais duomenimis nepaneigta, kad šiuos du metus ieškovas už gautą kreditą mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Be to, patys ieškovai ieškinyje nurodo, kad iš viso kredito nuo kredito gavimo pradžios yra sumokėta tik apie 60.000 Lt, todėl jų teiginiai, kad po santuokos sudarymo ieškovai iš bendrų lėšų turėjo sumokėti didžiąją dalį įmokų (paskolos ir palūkanų) pagal kredito sutartį su AB SEB Vilniaus bankas, yra visiškai nepagrįsti. Taigi aiškiai matyti, kad santuokoje sumokėta kredito dalis neviršijo asmeninių ieškovo lėšų ir kad šiuo pagrindu butas negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, pažymėtina, jog CK 3.90 str. 2 d. norma taikoma tik tais atvejais, kai turtas įgyjamas jau gyvenant santuokoje, tuo tarpu butas yra įgytas iki santuokos.

118Ieškovų teiginiai, kad „ieškovė D. M. dar iki santuokos sudarymo deklaravo savo gyvenamąją vietą bute ir jame gyveno. Tai patvirtina, kad faktiškai abu ieškovai prižiūrėjo ir išlaikė butą, kaip būsimos šeimos gyvenamąją patalpą, dar iki tapdami sutuoktiniais bei kad butas buvo vienintelė ieškovams nuosavybės teise priklausiusi gyvenamoji patalpa, kurią jie faktiškai laikė savo ir nepilnamečio sūnaus J. būstu“, negali būti pagrindas butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi tai prieštarauja LR CK 3.90 str., kuris nustato atvejus, kada asmeninis turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe.

119Dėl buto pripažinimo šeimos turtu

120Teismo nuomone, ieškinio reikalavimas pripažinti ginčo butą šeimos turtu pirmiausia yra nepagrįstas vien dėl to, kadangi šis butas jau yra parduotas varžytynėse ir ieškovams nebepriklauso.

121Nepagrįsti ieškinio motyvai, kad ginčo butas yra vienintelė šeimos (tame tarpe ir sūnaus) turėta gyvenamoji patalpa, kadangi ieškovai minėtame bute negyveno nuo 2005-08-17, kai butą išnuomojo G. V. , o patys nuo 2006-01-01 gyvena nuomojamame bute, esančiame ( - ) , Vilniuje..

122LR CK 3.84 str. 2 d. nustato, kad šeimos turtas yra šeimos gyvenamoji patalpa. Taigi iš minėtos normos seka, kad šeimos gyvenamąja reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena. LAT 2006-03-29 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-241/2006 išaiškino, kad „teismų praktikoje šeimos turtu pripažįstama gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena“, todėl ieškovų reikalavimas pripažinti ginčo butą šeimos turtu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovų šeima su sūnumi, gimusiu 2005-02-04, faktiškai tame bute negyvena nuo 2005-08-17, yra nepagrįstas ir atmestinas.

123LR CK 3.84 str. 4 dalis nustato, kad sutuoktiniai šeimos turto statusą gali panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, kai nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Minėtas ginčo butas buvo įregistruotas kaip asmeninė nuosavybė, todėl ieškovai neturi pagrindo prieš atsakovą R. , kaip sąžiningą trečiąjį asmenį, grįsti savo ieškinį šeimos turto statusu. Vien ši aplinkybė, kad ginčo butas viešame registre buvo registruotas tik kaip asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė ir jokių ginčų dėl turto teisinio režimo nustatymo ar jo padalijimo nebuvo, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad bankroto administratorius neturėjo jokio pagrindo abejoti galimybe nukreipti į jį išieškojimą.

124Ieškovai savo ieškinį grindžia LAT civilinėje byloje Nr.3K-3-T 90/2005 priimta 2005-03-14 nutartimi, kurioje išaiškinta, kad, nustatant, kur yra šeimos gyvenamoji patalpa, reikia atsižvelgti į CK 2.16 str. ir 2.17 str. numatytus gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus“. Būtent minėtoje nutartyje ir pasisakyta, kad nustatytina faktinė gyvenamoji vieta. LR CK 2.16 str. 1 d. nustato, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena. Pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2005-08-17 ieškovai su sūnumi faktiškai ginčo bute negyveno, todėl nutartyje nurodytais kriterijais ginčo butas negali būti laikomas gyvenamąja patalpa ir šeimos turtu, nes vien gyvenamosios vietos deklaravimas nėra tas kriterijus, kuris suteikia teisę turtą pripažinti šeimos turtu.

125Dėl varžytynių akto pripažinimo niekiniu

126Ieškovų nuomone, 2006-01-16 varžytynės buvo formalios, nes realiai dėl buto pirkimo kainos pirkėjai nesivaržė, o atsakovas V. R. varžytynių protokole buvo nurodytas kaip vienintelis pirkėjas, nepaisant to, kad dalyvauti varžytynėse užsiregistravo ir daugiau asmenų, kurie buvo sumokėję pradinius įnašus, todėl 2006-01-27 bankrutavusios įmonės administratoriaus UAB „Vadybos apskaita“ įgalioto asmens B.A.Petrošiaus ir atsakovo V. R. pasirašytas varžytynių aktas, kuris 2006-01-30 buvo patvirtintas kreditorių susirinkimo pirmininko E.Česnauskio, pripažintinas negaliojančiu, vadovaujantis CK 1.80 str. bei CPK 602 str. normomis (Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų, kuriais vadovavosi administratorius, 27 p. ir CPK XLIX skyriaus, kuriuo turėjo būti vadovaujamasi, realizuojant ieškovų turtą, 725 str. 6 d. ir 8 d.).

127Teismo nuomone, vien dėl to, kad varžytynėse dalyvavo tik vienas dalyvis, nėra jokio pagrindo varžytynių akto pripažinti niekiniu. Minėtos LR Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr.831 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Tvarkos 26.1 p. nustato, kad varžytynės yra teisėtos, jei atvyksta nors vienas pirkėjas, kuris pasiūlo lygią ar didesnę sumą už pradinį įkainojimą. O ta aplinkybė, kad dalyvauti varžytynėse buvo užsiregistravę ir daugiau asmenų, kurie buvo sumokėję pradinius įnašus, teismo nuomone, taip pat nepatvirtina nei varžytynių formalumo, nei jų neskaidrumo, kadangi, kaip nustatyta V. R. atstovės ir varžytynes vykdžiusio administratoriaus įgalioto asmens paaiškinimais teismo posėdyje, visi užsiregistravę asmenys atsisakė toliau dalyvauti varžytynėse po to, kai iš administratoriaus sužinojo, kad hipoteka butui ir po varžytynių nebus panaikinta.

128Dėl varžytynių akto prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms

129Ieškovai, prašydami pripažinti varžytynių aktą niekiniu, nurodo, kad buvo pažeistos imperatyvios CPK teisės normos, reglamentuojančios išieškojimo vykdymą iš fizinių asmenų turto. Ginčas šioje byloje iš esmės vyksta dėl to, kokios teisės normos turėtų būti taikomos kai bankrutuoja neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir jo turto neužtenka prievolėms įvykdyti bei reikia nukreipti išieškojimą į juridinio asmens dalyvio turtą.

1302001-03-20 ĮBĮ Nr.IX-216 1 str. 3 d. numatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms, todėl darytina išvada, kad ĮBĮ normos laikytinos specialiomis teisės normomis ir taikytinos šioje byloje, suteikiant joms prioritetą prieš CPK normas. ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendra jungtine nuosavybe. Teismas turi imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo, jog prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001-12-21 nutarimo Nr.33 11 p. 5 d.).

131LAT Senato 2001-12-21 nutarimo Nr.33 15 p. 3 d. išaiškinta, kad kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kurios turtas yra neatskirtas nuo įmonės savininko turto, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku, kaip privačiu asmeniu, - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. CK 2.50 str. 4 d. numatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p., 31 str. 3 ir 6 punktuose numatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus, tenkina patvirtintus kreditorių reikalavimus, grąžina įmonės savininkui turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais, o 18 str. 1 d. numatyta, kad, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, antstolis perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui arešto bei vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės.

132Tai, kad parduodant turtą iš varžytynių bankroto byloje netaikomos civilinio proceso normos, patvirtina ir CPK 626 str. 1 d. 3 p., nustatantis, kad, iškėlus skolininkui bankroto bylą, antstolis privalos sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui.

133Pažymėtina, jog LAT 2005-01-19 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-41/2005 yra aiškiai nurodęs, kad bankrutavusios įmonės turtas parduodamas specialaus akto – Vyriausybės nutarimo – patvirtinta tvarka; tokiam turto pardavimui netaikoma CPK VI dalis, reglamentuojanti teismo sprendimų vykdymo tvarką.

134Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jog individualios įmonės bankroto atveju kreditorinius reikalavimus pareiškia kreditoriai sudarę sandorius tiek su įmone, tiek su jos savininku kaip fiziniu asmeniu, bei vertinant aukščiau minėtų teisės normų nuostatas, darytina išvada, jog visų kreditorių reikalavimų patenkinimas spręstinas vykdant įmonės bankroto procedūrą, kurios metu tiek įmonės, tiek, prireikus, jos savininko turto pardavimą vykdo įmonės bankroto administratorius. Antstoliui nėra suteikta teisė vykdyti bankrutuojančios įmonės bei jos dalyvio turto pardavimą ir atsiskaitymą su kreditoriais.

135Ieškovai, nurodydami, kad administratorius neturi teisės vykdyti išieškojimo iš fizinio asmens juridinio asmens dalyvio turto, nepasisako, kaip toks išieškojimas turėtų būti vykdomas. AB ,,Turto bankas“ teisus teigdamas, kad administratoriui neturint teisės vykdyti išieškojimo iš fizinio asmens - juridinio asmens dalyvio turto, iš vis nebūtų galima taikyti ĮBĮ neribotos civilinės atsakomybės asmenims, nes dažniausiai tokios įmonės neturi turto arba jo turi labai mažai, o išieškojimas, siekiant užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą, nukreipiamas į jų dalyvių turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad pasibaigus neribotos atsakomybės asmens bankroto bylai, pasibaigia ir šios įmonės savininko prievolės prieš įmonės kreditorius. Ši nuostata tik dar kartą patvirtina tą aplinkybę, kad visi klausimai, susiję su kreditorių reikalavimų patenkinimu, įmonės ir jos savininko turto pardavimu, turi būti sprendžiami bankroto procedūros metu ir įgyvendinami bankroto administratoriaus.

136Nepagrįsti ieškinio argumentai, kad varžytynių aktas laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms normoms CK 4.93 str. 2 d. l p. ir 3 d., todėl yra niekinis ir negaliojantis. Teismo nuomone, ieškovai materialines teisės normas taiko netinkamai. Turtas iš varžytynių buvo parduotas vadovaujantis Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr.831 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinta Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui. LR CK 2. 50 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad varžytynių aktu pažeistos CK 4.93 str. 2 d. l p. ir 3 d. normos, kadangi, kaip jau minėta, įstatymai leidžia bankrutuojančios įmonės administratoriui parduoti bankrutuojančios individualios įmonės savininko turtą, kuriuo šiuo atveju būtent ir buvo parduotas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, šis ieškovų argumentas nepagrįstas visų pirma dėl to, kad išieškojimas buvo nukreiptas į asmeninį įmonės savininko turtą, antra - išieškojimą vykdė tinkamas subjektas - bankroto administratorius, trečia - išieškojimas buvo vykdomas jau aukščiau aptartų teisės aktų nustatyta tvarka bei 2001-07-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr.831 patvirtinta Tvarka, todėl ieškovų minėtų imperatyvių teisės normų reikalavimai pažeisti nebuvo.

137Ieškinio argumentai, kad bankroto byloje galima parduoti tik įmonės turtą ir negalima parduoti įmonės savininko turto, prieštarauja ĮBĮ 31 str. 1 d. 2 punktui, nustatančiam, kad likviduojant bankrutavusią įmonę administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą, ir LR CK 2.50 str. 4 daliai, nustatančiai, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Tai patvirtina ir LAT 2004-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-308/2004.

138Ieškovų argumentai, kad parduodant turtą bankroto procedūros metu jie neteko galimybės naudotis CPK skolininkams suteikiamomis teisėmis, nepagrįsti, nes ir ĮBĮ yra numatyta kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo tvarka, kuria, ieškovas R. M. yra pasinaudojęs. ĮBĮ įmonės savininkams, kurie byloje laikytini bendraatsakovais, nedraudžia teikti prašymus ir siūlymus tiek įmonės administratoriui, tiek kreditorių susirinkimui. Šiomis teisėmis ieškovas R. M. taip pat naudojosi, teikdamas prašymus dėl kreditorinių reikalavimų peržiūrėjimo ir jų patikslinimo. Vertinant ĮBĮ normas, darytina išvada, kad jomis nėra ribojamos bankroto proceso dalyvių teisės ir šių teisių tikrai nėra mažiau nei CPK. Kiekvienas proceso dalyvis turi būti iniciatyvus ir gali pasirinkti, kokiomis teisėmis jis pageidauja naudotis, o nesinaudojimas įstatymų suteikiamomis teisėmis ar netinkamas naudojimasis jomis negali būti aiškinamas kaip teisių pažeidimas.

139Teismo nuomone, nepagrįsti ir ieškinio motyvai, kad varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu LR CK 1.80 str. pagrindu, kaip prieštaraujantis LR CPK 746 str. 3 d. Ieškovai bankroto byloje kilusiam teisiniam santykiui šią civilinę proceso normą taiko netinkamai, kadangi, vadovaujantis CPK 1 str. 1 dalimi ir ĮBĮ 33 str. 3 dalimi, bankroto byloje įkeistas turtas iš varžytynių parduodamas ne civilinio proceso kodekso, o Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui. Teismui nekyla abejonių, kad šiuo atveju bankrutuojančios įmonės administratorius, pardavinėdamas bankrutuojančios įmonės savininko vardu registruotą hipotekos kreditoriui įkeistą turtą, kuris pagal galiojančius įstatymus nėra atskirtas nuo bankrutuojančios personalinės įmonės turto, turėjo vadovautis specialiąja norma, nustatančia išimtis iš bendros taisyklės, o būtent ĮBĮ 33 str. 3 dalimi ir LR Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr.831 (su vėlesniais pakeitimai ) patvirtinta „Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarka“. Šios Tvarkos 4 punktas nustato, kad „iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, pranešus apie tai įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui.“ Taigi, akivaizdu, kad įkaito turėtojo sutikimas bankroto byloje administratoriui parduodant įkeistą turtą varžytynėse nėra reikalingas ir kad užtenka tik pranešimo hipotekos kreditoriui. Teismo nuomone, toks įkeisto turto pardavimo varžytynėse bankroto proceso metu teisinis reglamentavimas laikytinas išimtimi iš CPK 746 str. įtvirtintos bendros taisyklės.

140Ieškovai nepagrįstai remiasi LAT 2004-10-27 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-573/2004. Šių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, kadangi nurodytoje byloje įkeistas turtas buvo parduodamas ne bankroto proceso metu.

141Dėl atsakovo V. R. sąžiningumo ir galimybės taikyti restituciją

142Nepagrįstai ieškinyje nurodoma, kad taikytina restitucija, kadangi atsakovas V. R. , kaip sandorio šalis, buvo nesąžininga. CK 6.67 str. nustato, kada preziumuojama, kad sandorio šalys yra nesąžiningos. Ieškovai savo ieškinyje nenurodo, kad būtų nors viena aplinkybė, išvardinta minėtoje normoje, kuri preziumuotų nesąžiningumą, todėl ieškovai nesąžiningumą turėjo įrodyti.

143Kaip nesąžiningą elgesį patvirtinančią aplinkybę ieškovai nurodo tai, kad į teismą buvo kreipęsi su skundu dėl varžytynių, apie tai žinojo administratorius, kuris turėjo jas atšaukti. Kaip jau minėta, varžytynės buvo vykdomos vadovaujantis ne CPK normomis, o 2001-07-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr.831 patvirtinta Tvarka, kurioje nėra numatyta varžytynių atšaukimo galimybė. Teisę sustabdyti varžytynių vykdymą turėjo teismas, gavęs skundus, tačiau duomenų, jog buvo priimta nutartis, draudžianti vykdyti varžytynes ar atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, nėra, todėl nėra pagrindo varžytynių vykdymą laikyti nesąžiningu elgesiu.

144Nepagrįstai ieškinyje nurodyta, kad „apie tai, kad paduotas šis skundas, žinojo tiek UAB „Vadybos apskaita" įgaliotas asmuo B.A.Petrošius (iš karto po jų padavimo), tiek ir V. R. atstovas A. K. (buvo informuotas varžytynių metu)“. Šie teiginiai yra aiškiai nepagrįsti, kadangi, visų pirma, byloje nėra įrodyta, kad A. K. buvo varžytynėse asmeniškai dalyvavusio V. R. atstovas, be to, nepateikta jokių įrodymų ir apie tai, kad varžytynių metu buvo pranešta apie paduotą skundą. Be to, ieškovai jokiais įrodymais neįrodė ir tos aplinkybės, kad V. R. atstovas darė spaudimą ir pašalino iš varžytynių kitus užsiregistravusius asmenis.

145Kitas ieškovų argumentas dėl nesąžiningo elgesio siejamas su varžytynių akto patvirtinimu. Ieškinyje nurodyta, kad „bankroto administratorius turėjo vadovautis LR CPK 703 str. l d. norma, kuri numato, kad antstolis turi atšaukti varžytynes, kai yra abejonių dėl jų teisėtumo, o taip pat privalėjo taikyti CPK 725 str. l d., kuri, numato jog varžytynių aktas tvirtinamas ne anksčiau kaip po 20 dienų“. Šie teisiniai argumentai nepagrįsti, kadangi minėtos 2001-07-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr.831 patvirtintos Tvarkos 23 punkte yra numatoma, kad varžytynių aktas surašomas varžytynių laimėtojui sumokėjus visą sumą už įsigytą turtą ir kad šį aktą tvirtina kreditorių susirinkimo pirmininkas. Terminas aktui patvirtinti nėra numatytas, todėl jis sietinas su visišku atsiskaitymu už įsigytą turtą. Ieškovai, nurodydami, kad vadovaujantis CPK 725 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, varžytynių aktas tvirtinamas ne anksčiau kaip po 20 dienų, nepasisakė, kad šis terminas skaičiuojamas nuo varžytynių dienos. Šiuo atveju ginčo turto varžytynės vyko 2006-01-16, o varžytynių aktas patvirtintas 2006-01-30, todėl, teismo nuomone, buvo pakankamai laiko ieškovams kreiptis į teismą, prašant ginti jų nuomone pažeistas teises. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 512 str. numatytas trumpesnis, t.y. 10 dienų, terminas skundams dėl antstolio veiksmų paduoti. Apie varžytynių vietą ir laiką ieškovams buvo žinoma, ieškinyje nurodoma, kad jas stebėjo ieškovo R. M. mama V. M. , todėl pripažintina, kad ieškovai turėjo visas galimybes laiku ir tinkamai ginti savo teises.

146Šalių nesąžiningumą ieškovai argumentuoja ir tuo, kad iš varžytynių buvo pašalinti varžytynėse užsiregistravę dalyviai, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų prie patikslinto ieškinio pateikta nebuvo.

147Be to, pažymėtina, jog patikslintame ieškinyje atsakovu neteisingai nurodoma UAB „Vadybos apskaita", kuri buvo tik varžytynių vykdytojas. Varžytynės vyko vadovaujantis 2001-07-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr.831 patvirtinta Tvarka, vykdant R. M. prekybos namų „Tuktukas" bankroto procedūrą. Varžytynių aktas buvo surašytas vadovaujantis minėtu nutarimu patvirtinta forma ir jame aiškiai nurodoma bankrutuojanti įmonė. Įmonės administratorius šiuo atveju laikytinas tik įmonės atstovu, o ne savarankišku teisinių santykių subjektu. Atkreiptinas dėmesys, kad pinigai už parduotą turtą buvo sumokėti ne į administratoriaus, o į bankrutavusios įmonės sąskaitą. Teismo nuomone, UAB „Vadybos apskaita" nelaikytina tinkamu atsakovu šioje byloje, kadangi yra tik bankrutavusios įmonės atstovas.

148Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 str. 3 ir 6 punktų pagrindu

149Nepagrįsti ieškinio motyvai, kad varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu dėl varžytynių dalyvių neteisėto pašalinimo iš varžytinių proceso (CPK 602 str. 3 p.), kadangi, kaip jau minėta prieš tai, bylos medžiaga nėra nustatyta, kad kuris nors asmuo būtų buvęs neteisėtai pašalintas iš varžytynių.

150Nepagrįsti ir ieškinio argumentai dėl buto pardavimo už žymiai mažesnę, negu rinkos kaina (CPK 602 str. 6 p.), tuo pažeidžiant CPK 718 str. ir 713 str. normas. Kaip jau minėta, turto pardavimui bankroto byloje CPK normos netaikomos, o turtas parduodamas vadovaujantis ĮBĮ 33 str. 3 d. ir LR Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr.831 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinta Tvarka, kurios 7 punkte nustatyta, kad pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas, o 26.2 punkte numatyta, kad turtas parduodamas, kai pasiūloma lygi ar didesnė už pradinį įkainojimą kaina. Tai, kad turtas buvo įvertintas rinkos kaina, patvirtina atsakovo V. R. pateikta minėto buto vertinimo ataskaita (2t., b.l.37-62), kuria remiantis nustatyta, kad šio buto rinkos vertė 2006-01-30 (kai aktas buvo patvirtintas kreditorių susirinkimo pirmininko) buvo 430.000 Lt. Teismas už pagrindą ima būtent šią turto vertinimo ataskaitą, kadangi, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovų pateiktoje Turto vertės pažymoje (1t.,b.l.182-192), nepagrįstai nustačiusioje 2006-01-16 buto rinkos vertę buvus 730.000 Lt, liko neįvertinta hipoteka, ką patvirtina vertintojui pateiktas 2002-07-29 pažymėjimas (1t.,b.l.186), kuriame duomenų apie buto hipoteką nebuvo. Šiuo atveju tai, kad buvo parduotas įkeistas butas, laikytina aplinkybe, iš esmės keičiančia buto rinkos vertę. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad butų kainos Vilniuje 2006 m. pabaigoje sparčiai kilo, todėl visiškai realu, kad parduodamo buto kaina, nustatyta AB ,,Turto bankas” vertintojų 2005-10-12 ir paskelbta 2005-12-14 skelbime apie numatytas varžytines, varžytinių dieną 2006-01-16 galėjo būti padidėjusi. Tačiau tai, kad AB ,,Turto bankas” vertintojai galimo kainos padidėjimo labai tiksliai neįvertino (kas, beje, ir nėra įmanoma), nelaikytina pagrindu pripažinti, kad butas buvo parduotas už nerealiai mažą kainą. Kadangi butas buvo parduotas už 2005-09-20 kreditorių susirinkimo nutarimo, kurio ieškovui ir trečiajam asmeniui ieškovo pusėje AB SEB Vilniaus bankas atskiroje byloje nuginčyti nepavyko, pasiūlytą ir AB ,,Turto bankas” vertintojų nustatytą kainą, artimą rinkos kainai, pripažintina, kad nurodytos Tvarkos reikalavimai nebuvo pažeisti.

151Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad ginčo buto varžytynės buvo vykdomos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl ieškinys pripažinti 2006-01-27 varžytynių aktą Nr.01 niekiniu ir negaliojančiu visais nurodytais pagrindais taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

152Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-268, 270 str.,

Nutarė

153ieškinį bylą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir šeimos turtu bei dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atmesti.

154Sprendimui įsiteisėjus panaikinti atsakovo V. R. buto areštą, pritaikytą Kauno apygardos teismo 2006-06-20 nutartimi

155Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Irenai... 2. ieškovai D. M. ir R. M. 2006-11-10 patikslintu ieškiniu (2t.,b.l.7-16)... 3. 1) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių D. M. ir R. M. nuosavybe bei... 4. 2) pripažinti negaliojančiu 2006 m. sausio 27 d. varžytynių aktą Nr.1,... 5. 3) taikyti restituciją ir įpareigoti:... 6. - V. R. ne vėliau kaip per 7 dienas po sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo... 7. - UAB ,,Vadybos apskaita“ grąžinti atsakovui V. R. sumokėtus 410.000,00 Lt... 8. 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai iš atsakovų UAB ,,Vadybos... 9. Ieškovai nurodė, kad 2004-07-10 jie sudarė santuoką (b.l.93). Iki santuokos... 10. Po santuokos sudarymo ieškovai savo lėšomis butą remontavo, pirko buitinę... 11. Dar iki santuokos įregistravimo ieškovė bute deklaravo savo gyvenamąją... 12. Dėl bankroto bylos iškėlimo ir buto pardavimo varžytynėse... 13. 2004-05-14 Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovo individualiai įmonei (R.... 14. 2004-11-19 kreditorių susirinkimas nusprendė parduoti ieškovų butą.... 15. Dėl buto pripažinimo ieškovų bendrąja jungtine nuosavybe... 16. Butas varžytynėse buvo parduotas, siekiant patenkinti kreditorių bankroto... 17. ieškovė dar iki santuokos sudarymo deklaravo savo gyvenamąją vietą bute ir... 18. po santuokos sudarymo butas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis... 19. po santuokos sudarymo sutuoktiniai iš bendrų lėšų turėjo sumokėti... 20. butas buvo vienintelė ieškovams nuosavybės teise priklausiusi gyvenamoji... 21. Dėl buto pripažinimo šeimos turtu... 22. CK 3.84 str. yra numatyta, kad, neatsižvelgiant į tai, kieno nuosavybė iki... 23. Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir CK 3.84 str.,... 24. Dėl varžytynių akto pripažinimo niekiniu... 25. Varžytynės, kuriose buvo pardavinėjamas ieškovų butas, įvyko 2006-01-16.... 26. Dėl varžytynių akto prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms... 27. a) CPK 746 str. 3 d. normai, kuri draudžia išieškoti iš hipoteka įkeisto... 28. b) CK 4.93 str. 2 d. 1 p. ir 3 d. imperatyvioms normoms, kurios numato, jog... 29. Fizinių asmenų turto realizavimo tvarka numatyta CPK. Parduodant ieškovų... 30. Varžytinių akte (b.l.88) turto pardavėju nurodyta bankrutavusi įmonė R. M.... 31. Dėl restitucijos taikymo... 32. CK 1.80 str. numatyta, kad kai sandoris negalioja, taikoma restitucija. Todėl,... 33. 1) 2006-01-09 AB SEB Vilniaus bankas ir R. M. kreipėsi į Kauno apygardos... 34. 2) nepaisant to, kad V. R. žinojo apie savininko ir hipotekos kreditoriaus... 35. 3) darydamas spaudimą, atsakovo V. R. atstovas A. K. pašalino varžytynėse... 36. Restitucijos taikymą palengvina ir ta aplinkybė, jog lėšos, gautos už... 37. Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 str. pagrindu... 38. Fizinio asmens turtas gali būti realizuojamas tik CPK numatyta tvarka.... 39. a) dėl varžytynių dalyvių neteisėto pašalinimo iš varžytynių proceso... 40. b) dėl buto pardavimo už žymiai mažesnę, negu rinkos kaina (CPK 602 str. 6... 41. Atsakovo Bankrutavusios įmonės R. M. prekybos namai ,,Tuktukas“... 42. D. M. ieškinį grindžia savo teise į bendrąją jungtinę ginčo buto... 43. Ieškovai, prašydami pripažinti ginčo butą bendrąja jungtine nuosavybe,... 44. D. M. pretenzijos į ginčo butą nepagrįstos. Savo teisę į bendrąją... 45. Nepagrįsti ieškovų teiginiai apie jų nepilnamečio vaiko teisių... 46. Bankroto administratorius nesutinka, kad parduodamas neribotos civilinės... 47. Varžytynes administratorius vykdė, vadovaudamasis Vyriausybės 2001-07-03... 48. Nepagrįstas ieškovų kaltinimas administratoriui, kad jis nesikreipė dėl... 49. Trečio asmens ieškovų pusėje AB SEB Vilniaus banko argumentai taip pat... 50. Atsakovas UAB ,,Vadybos apskaita“ atsiliepime į patikslintą ieškinį... 51. 5. Varžytynes administratorius vykdė, vadovaudamasis Vyriausybės 2001-07-03... 52. 6. Ieškovai prašo teismo pripažinti ginčo butą bendrąja jungtine... 53. 2.. Ieškovai galėtų prašyti teismą nustatyti juridinės reikšmės... 54. 3. Ieškovai teigia, kad, vykdydamas varžytynes, administratorius turėjo... 55. 4. Ieškovų nuomone, bankroto byloje ĮBĮ nustatyta tvarka gali būti... 56. 5. Ieškovai apeliuoja į varžytynių dalyvio nesąžiningus veiksmus ar gal... 57. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas V. R. (2t.,b.l.32-36) prašo... 58. 1. Nepagrįsti ieškinio motyvai dėl ginčo buto pripažinimo bendrąja... 59. LR CK 3.90 str. 1. d. nustato, kad „turtas, kuris yra vieno sutuoktinio... 60. Ieškovų teiginiai, kad remonto darbams buvo išleista 30.000 Lt, nepagrįsti... 61. CK 3.90 str. 2 d. numato, kad „jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo... 62. Be to, CK 3.90 str. 2 d. norma taikoma tais atvejais, kai turtas įgyjamas jau... 63. Ieškovų teiginiai, kad ieškovė ,,dar iki santuokos sudarymo deklaravo savo... 64. Prie ieškinio pateiktame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 65. 2. Nepagrįstas ieškinio reikalavimas pripažinti ginčo butą šeimos turtu.... 66. LR CK 3.84 str. 4 dalis nustato, kad sutuoktiniai šeimos turto statusą gali... 67. Ieškovai savo ieškinį grindžia LAT civilinėje byloje Nr.3K-3-T 90/2005... 68. 3. Ieškovų reikalavimas varžytynių aktą pripažinti niekiniu yra... 69. 4. Nepagrįsti ieškinio motyvais, kad varžytynių aktas pripažintinas... 70. Ieškovai, prašydami pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą... 71. Tai, kad neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio turtas turi būti... 72. Ieškovai nepagrįstai remiasi LAT 2004-10-27 nutartimi civilinėje byloje... 73. 5. Nepagrįsti ieškinio argumentai, kad varžytynių aktas laikytinas... 74. Nepagrįstai ieškinyje nurodyta, kad bankroto byloje galima parduoti tik... 75. Nepagrįstai ieškinyje nurodyta, kad turtas parduotas nesilaikant įstatymų... 76. 6. Nepagrįstai ieškinyje nurodoma, kad taikytina restitucija, kadangi... 77. Nepagrįstai ieškinyje nurodyta, kad „apie tai, kad paduotas šis skundas... 78. Ieškinyje nurodyta, kad „bankroto administratorius turėjo vadovautis LR CPK... 79. Nepagrįstai nurodyta, kad jo atstovas darė spaudimą ir pašalino kitus... 80. 7. Nepagrįsti ieškinio argumentai, kad varžytynių aktas pripažintinas... 81. Nepagrįsti ieškinio motyvai, kad varžytynių aktas pripažintinas... 82. Nepagrįsti ieškinio argumentai, kad varžytynių aktas pripažintinas... 83. Atsiliepimu į ieškovų patikslintą ieškinį tretysis asmuo Valstybinio... 84. Atsiliepimu į ieškovų patikslintą ieškinį tretysis asmuo AB SEB Vilniaus... 85. 2004-11-19 kreditorių susirinkime buvo nuspręsta parduoti minėtą butą,... 86. Tretysis asmuo AB Turto bankas atsiliepimu į ieškovų patikslintą ieškinį... 87. 1. Pagal CK 3.87 str. 1 d. bendru laikomas tik toks sutuoktinių turtas, kurį... 88. 2. ĮBĮ 1 str. 3 d. numatyta, kad kitų įstatymų nuostatos,... 89. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jog... 90. ,,Administratorius, neturėdamas teisės vykdė išieškojimą, vadovaudamasis... 91. 3. Ginčo butas viešame registre buvo registruotas tik kaip asmeninė vieno... 92. 4. 2001-07-03 Vyriausybės nutarimu Nr.831 patvirtintos Tvarkos 2.3 punkte... 93. Atsiliepimu į ieškovų patikslintą ieškinį tretysis asmuo AB Turto bankas... 94. Ieškovai ieškinį papildė aplinkybėmis dėl pinigų sumokėjimo pagal... 95. Ieškovai nepateikė naujų, pagrįstų įrodymais argumentų dėl buto... 96. CK 3.84 str. 4 d. numatyta, kad sutuoktiniai faktą dėl šeimos turto prieš... 97. Ieškovai, prašydami pripažinti varžytinių aktą niekiniu, nurodo, kad buvo... 98. ĮBĮ 2001-03-20 Nr.IX-216 1 str. 3 d. numatyta, kad kitų įstatymų... 99. Esant neaiškumui dėl neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens... 100. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jog... 101. Ieškovai, nurodydami, kad administratorius neturi teisės vykdyti... 102. Ieškovai teigia, kad administratoriui vykdant išieškojimą buvo pažeistos... 103. Ieškovų argumentai, kad parduodant turtą bankroto procedūros metu jie... 104. Ieškovai, pasisakydami dėl restitucijos taikymo, nurodo, kad sandorio šalys... 105. Visų pirma, sandorio šalimi neteisingai nurodoma UAB „Vadybos apskaita",... 106. Kaip nesąžiningą elgesį patvirtinančią aplinkybę ieškovai nurodo tai,... 107. Kitas ieškovų argumentas dėl nesąžiningo elgesio siejamas su varžytynių... 108. Šalių nesąžiningumą ieškovai argumentuoja ir tuo, kad iš varžytynių... 109. Vertinant ankščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo buto... 110. Patikslintas ieškinys atmestinas.... 111. Nustatyta, kad ieškovai santuoką sudarė 2004-07-10 (b.l.93). 2002-08-12,... 112. Taip pat nustatyta, kad 2004-05-14 Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovo R.... 113. Dėl buto pripažinimo ieškovų bendrąja jungtine nuosavybe... 114. Teismo nuomone, ieškinio motyvai dėl ginčo buto pripažinimo bendrąja... 115. Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 1 p. yra preziumuojama, kad butas, kurį... 116. LR CK 3.90 str. 1. d. nustato, kad „turtas, kuris yra vieno sutuoktinio... 117. CK 3.90 str. 2 d. numato, kad „jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo... 118. Ieškovų teiginiai, kad „ieškovė D. M. dar iki santuokos sudarymo... 119. Dėl buto pripažinimo šeimos turtu... 120. Teismo nuomone, ieškinio reikalavimas pripažinti ginčo butą šeimos turtu... 121. Nepagrįsti ieškinio motyvai, kad ginčo butas yra vienintelė šeimos (tame... 122. LR CK 3.84 str. 2 d. nustato, kad šeimos turtas yra šeimos gyvenamoji... 123. LR CK 3.84 str. 4 dalis nustato, kad sutuoktiniai šeimos turto statusą gali... 124. Ieškovai savo ieškinį grindžia LAT civilinėje byloje Nr.3K-3-T 90/2005... 125. Dėl varžytynių akto pripažinimo niekiniu... 126. Ieškovų nuomone, 2006-01-16 varžytynės buvo formalios, nes realiai dėl... 127. Teismo nuomone, vien dėl to, kad varžytynėse dalyvavo tik vienas dalyvis,... 128. Dėl varžytynių akto prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms... 129. Ieškovai, prašydami pripažinti varžytynių aktą niekiniu, nurodo, kad buvo... 130. 2001-03-20 ĮBĮ Nr.IX-216 1 str. 3 d. numatyta, kad kitų įstatymų... 131. LAT Senato 2001-12-21 nutarimo Nr.33 15 p. 3 d. išaiškinta, kad kai bankroto... 132. Tai, kad parduodant turtą iš varžytynių bankroto byloje netaikomos... 133. Pažymėtina, jog LAT 2005-01-19 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-41/2005... 134. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jog... 135. Ieškovai, nurodydami, kad administratorius neturi teisės vykdyti... 136. Nepagrįsti ieškinio argumentai, kad varžytynių aktas laikytinas... 137. Ieškinio argumentai, kad bankroto byloje galima parduoti tik įmonės turtą... 138. Ieškovų argumentai, kad parduodant turtą bankroto procedūros metu jie... 139. Teismo nuomone, nepagrįsti ir ieškinio motyvai, kad varžytynių aktas... 140. Ieškovai nepagrįstai remiasi LAT 2004-10-27 nutartimi civilinėje byloje... 141. Dėl atsakovo V. R. sąžiningumo ir galimybės taikyti restituciją... 142. Nepagrįstai ieškinyje nurodoma, kad taikytina restitucija, kadangi atsakovas... 143. Kaip nesąžiningą elgesį patvirtinančią aplinkybę ieškovai nurodo tai,... 144. Nepagrįstai ieškinyje nurodyta, kad „apie tai, kad paduotas šis skundas,... 145. Kitas ieškovų argumentas dėl nesąžiningo elgesio siejamas su varžytynių... 146. Šalių nesąžiningumą ieškovai argumentuoja ir tuo, kad iš varžytynių... 147. Be to, pažymėtina, jog patikslintame ieškinyje atsakovu neteisingai nurodoma... 148. Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 str. 3 ir 6 punktų... 149. Nepagrįsti ieškinio motyvai, kad varžytynių aktas pripažintinas... 150. Nepagrįsti ir ieškinio argumentai dėl buto pardavimo už žymiai mažesnę,... 151. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad ginčo buto... 152. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-268, 270 str.,... 153. ieškinį bylą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir šeimos... 154. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti atsakovo V. R. buto areštą, pritaikytą... 155. Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...