Byla I-2167-789/2013
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Karoliui Merkevičiui ir atsakovo atstovei Astai Vitėnienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. B. (Z. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Nustatė

2pareiškėjas Z. B. pateikė teismui skundą (b. l. 1–3), kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2013-01-10 sprendimą Nr. (15/6-8)-15PR-8 ir įpareigoti Departamentą jo prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo.

3Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad 2013-01-10 Departamentas, remdamasis 2013-01-10 savo paties išvada Nr. (15/6-8)-19PR-8RN „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui Z. B. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - )“, priėmė sprendimą.

4Paaiškino, kad nesutinka su atsakovo teiginiu, kad „<...> Z. B. nenoras grįžti į kilmės valstybę nėra sąlygotas jokiomis realiai egzistuojančiomis su prieglobsčio būtinybe susijusiomis priežastimis, kadangi jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms negrėstų pavojus, reikalaujantis asmens tarptautinės apsaugos. Dėl šių priežasčių Z. B. prašymas dėl prieglobsčio suteikimo ir šio prašymo pateikimo motyvai visiškai neatitinka Įstatyme 86 ir 87 straipsnių nustatytų kriterijų dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo“. Per apklausą, vykusią 2013-01-04, pareiškėjas nurodė priežastis, kodėl bijo gyventi kilmės valstybėje, išsamiai papasakojo, kad ( - ) važiuodamas automobiliu su savo broliu pateko į eismo įvykį, per kurį žuvo jaunuolis. Nuo to laiko žuvusio jaunuolio giminaičiai pradėjo pareiškėjui grasinti, kad žuvusio vaikino brolis, kuris šiuo metu sėdi kalėjime, atkeršys už jį, kai tik bus paleistas į laisvę. Jie kelis kartus lankėsi pareiškėjo namuose, ieškodami jo arba jo brolio. Pareiškėjo motina kreipėsi į policiją, tačiau pareigūnai jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Pareiškėjas, suprasdamas, kad neturi kitos išeities ir kilmės valstybėje jo teisės nebus apgintos, išvyko iš kilmės valstybės ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pabrėžė, kad dėl periodiško persekiojimo, nuolatinio gyvenimo baimėje ir teisėsaugos institucijų pasyvumo negali pasilikti kilmės valstybėje ir pagrįstai prašosi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

5Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 87 str. yra reglamentuojamas papildomos apsaugos suteikimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, kad svarstant klausimą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo turi būti įvertinta objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma (LVAT 2008-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1631/2008). Pažymėjo, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra pagrįsta dažnu, prieš jį nukreiptu persekiojimu, teisėsaugos institucijų pasyvumu.

6Atkreipė dėmesį į tai, kad, skiriant draudimo atvykti į šalį terminą, atsakovas turėjo nurodyti ir tokio sprendimo motyvus. Pareiškėjas negali pateikti išsamių argumentų dėl atsakovo sprendimo uždrausti pareiškėjui dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo priėmimo motyvai jam nėra žinomi. Pareiškėjui nežinant, kuo remdamasis atsakovas priėmė minėtą sprendimą, yra ribojama jo teisė į gynybą.

7Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–16) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei išsamiai ištyręs visus pareiškėjo pateiktus faktus, pagrįstai nustatė, jog jo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir jam negali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kokiu UTPĮ 87 str. 1 d. punktu remiantis jam reikėtų suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

8Paaiškino, kad buvo nustatyti esminiai prieštaravimai (Išvados 4 psl.). Abejoti pareiškėjo pateikta persekiojimo istorija verčia ir tokie faktai, jog jis negalėjo pasakyti, kokioje gatvėje įvyko eismo įvykis, nurodė, kad motina kreipėsi į policiją dėl persekiojimo po pirmojo trijų vyrų vizito, nors grasinta pirmąjį kartą nebuvo, bei paaiškinimas, jog policija negalėjo niekuo padėti, nes, pasak prieglobsčio prašytojo, neturėjo jokių duomenų apie tuos asmenis, nors motina vieną jų pažino ir žinojo, jog jis buvo per teismo posėdį.

9Pažymėjo, kad prieglobsčio teisėje yra taikomas „abejonės privilegijos“ principas, kuris yra įtvirtintas Europos Sąjungos Tarybos 2004-04-29 direktyvos 2004/83/EB 4 str. 5 d. ir UTPĮ 83 str. Departamento užduotis yra įvertinti prieglobsčio prašytojo pateiktų įrodymų pagrįstumą ir prieglobsčio prašytojo patikimumą, todėl atsižvelgiama į visą prieglobsčio prašytojo byloje surinktą informaciją. Prieglobsčio prašytojo pareiga pagrįsti prieglobsčio prašymą priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu individualios grėsmės įrodymu, t. y. turi pateikti tikrovę atitinkančią informaciją, visus turimus dokumentus ir paaiškinimus dėl prieglobsčio prašymo motyvų, atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojo teiginiai atrodo įtikimi, nuoseklūs, neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams, o pats pareiškėjas kelia pasitikėjimą, net ir nesant pakankamai įrodymų, duomenys vertinami jo naudai, nes neįmanoma įrodyti kiekvienos detalės. Abejonės privilegijos principas netaikomas, jei prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi esminiai prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti, o prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, nepatvirtinti rašytiniais dokumentais, pagrįstai laikomi nepatikimais ir atmetami. Atsižvelgus į faktinius prieštaravimus, konstatuota, jog prieglobsčio prašytojas yra nepatikimas, o jo persekiojimo istorija – neįtikima ir paremta apgaule.

10Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas sąmoningai klaidino tyrimą, buvo nesąžiningas, pateikė prieštaringą informaciją, nors buvo informuotas apie pareigą prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu suteikti tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus, todėl pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikytos UTPĮ 83 str. 2 d. nuostatos, kuriomis remiantis visi jo pateikti duomenys laikomi nepatikimais ir yra atmetami bei nenagrinėjami.

11Nurodė, kad pagal UTPĮ 133 str. 2 d. užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi minėta nuostata įpareigoja Departamentą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis yra išsiunčiamas. Jokių papildomų sąlygų, papildomo pagrindimo arba išimčių prieglobsčio prašytojams UTPĮ 133 str. nuostatos nenustato. Lietuvos Respublikos įstatymai ir įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai taip pat nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti laikotarpio nustatymo kriterijų, todėl Departamentui šiuo aspektu yra suteikta diskrecija veikti savo nuožiūra. Pareiškėjo atveju Departamentas pagal savo kompetenciją nustatė, kad jis pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką bei piktnaudžiavo prieglobsčio suteikimo procedūra, todėl buvo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

12Papildomai pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

132004-11-15 įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo nuostatomis, Departamento sprendime dėl prieglobsčio nesuteikimo turi būti nurodyti šio sprendimo motyvai, o, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-12-24 įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo nuostatomis, Departamentui priimant sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo ir draudimo atvykti, tokio sprendimo motyvai nurodomi išvadoje, kurios pagrindu priimamas toks sprendimas. Taigi Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja Departamentą išplėstai nurodyti motyvus tik sprendimo dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo, o išsiuntimo ir draudimo atvykti motyvai privalo būti išdėstyti tik išvadoje.

14Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

15Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko remdamasi iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

16Skundas atmestinas.

17Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl to, ar pagrįstai Departamento 2013-01-10 sprendimu Nr. (15/6-8)-15PR-8 ( - ) piliečiui Z. B. nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) bei nuspręsta uždrausti jam dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką.

18Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ( - ) kartu su 3 ( - ) piliečiais buvo sulaikytas pareiškėjas Z. B., kuris su savimi turėjo ( - ) piliečio pasą ( - ). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-10-25 nutartimi paskyrė pareiškėjui 20 d. suėmimą, 2012-11-14 jis buvo laikinai sulaikytas, o 2012-11-15 Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nusprendė jį sulaikyti ir apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) (Z. B. asmens bylos Nr. ( - ) l. 2–3, 6–7 ir 11–12).

19Pareiškėjas, būdamas Užsieniečių registracijos centre, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsieniečių registracijos centre 2013-01-04 buvo atlikta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa, per kurią pareiškėjas nurodė: jokioms politinėms partijoms nepriklauso; yra pabėgėlis iš ( - ) ir apie 5 m. gyveno bendrabutyje ( - ); paskutiniuosius metus nuomojo butą ( - ); iš ( - ) išvyko dėl problemų ir ketino kurioje nors valstybėje prašyti laikino prieglobsčio; ( - ) su broliu važiuodami partrenkė vaikiną, todėl jį ir jo brolį persekioja žuvusio eismo įvykyje vaikino giminės ar draugai, grasina atkeršyti; jo mama kreipėsi į policiją dėl persekiojimo, tačiau niekas nepadėjo (Z. B. asmens bylos Nr. ( - ) l. 16–21).

20Apklausoje, vykusioje 2013-01-07, pareiškėjas nurodė, kad gimė, augo ir gyvena ( - ); mama gyvena ( - ) patalpose, kurių adreso nežino; kartu su avarijoje žuvusiu vaikinu buvo jo dėdė; eismo įvykio metu automobilį vairavo jo brolis; mano, kad jei sugrįš į ( - ), jį gali nužudyti ar sužaloti.

21Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytus motyvus, apklausose pateiktus faktus, Departamentas 2013-01-10 sprendimu Nr. (15/6-8)-15PR-8 ( - ) piliečiui Z. B. nesuteikė laikino teritorinio prieglobsčio, prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į ( - ) ir nuo išsiuntimo dienos uždrausti jam dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką (Z. B. asmens bylos Nr. ( - ) l. 56–58).

22Nesutikdamas su tokiu Departamento sprendimu, Z. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Departamentą jo prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo.

23Ginčo teisiniams santykiams taikytinos UTPĮ bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V-361 patvirtintos Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatos.

24Pagal UTPĮ 80 str. Departamentas, iš esmės nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį, atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka 86 ar 87 str. nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra priežasčių, nurodytų įstatymo 88 str.

25UTPĮ 86 str. 1 d. nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų UTPĮ 88 str. Pažymėtina, kad UTPĮ 86 str. 1 d. pateikta pabėgėlio statuso sąvoka atitinka 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) 1 str. A d. pateiktą pabėgėlio apibrėžimą. Tam, kad asmuo būtų pripažintas pabėgėliu pagal Ženevos konvencijos 1 str. A d. ir UTPĮ 86 str. 1 d., jis turi ne iš dalies atitikti pabėgėlio statuso apibrėžimą, o in corpore turi būti įvykdytos visos jame nurodytos sąlygos, t. y. asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš šių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; asmuo negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba negali ten grįžti, nes bijo persekiojimo.

26UTPĮ 87 str. reglamentuoja papildomos apsaugos suteikimą užsieniečiui. Šiame straipsnyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas dažniems žmogaus teisių pažeidimams.

27Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra „visiškai pagrįstos baimės“ prieglobsčio prašytojui egzistavimas, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra nustatyti UTPĮ 86 str. 1 d. (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų) ar 87 str. 1 d. (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ir kt.). Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (LVAT 2010-12-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2011-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr.

28A662-3577/2011).

29Pagal Tvarkos aprašo 66.1. p. persekiojimu laikomi persekiojimo dalyvių veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Persekiojimo veiksmai, inter alia, gali būti: fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir / arba teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba taikomos diskriminuojant; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei, politinėmis pažiūromis, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojamas; galimybės atsiteisti dėl neproporcingos ar diskriminuojamos bausmės nebuvimas; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus UTPĮ 88 str. 3 ir 4 p.; prieš asmens lytį ar vaikus nukreipti veiksmai. Pažymėtina, kad persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, t. y. nukreiptas tiesiogiai prieš prieglobsčio prašantį asmenį, ir susijęs su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais.

30Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 str. A d. 2 p. išvardytų priežasčių, taip pat atitikti UTPĮ 86 str. 1 d. nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (LVAT 2010-06-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1538/2010, 2011-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3577/2011).

31UTPĮ 77 str. 2 d. nustatyta, kad prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Pagal UTPĮ 2 str. 1 d. akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį – toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį.

32Departamentas nustatė, kad pareiškėjas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį, nes nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo, kuris yra paremtas prieštaringa informacija ir kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka.

33Pareiškėjo prieglobsčio prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad kilmės valstybėje jis ir jo brolis buvo asmenų persekiojami dėl to, kad jie, važiuodami automobiliu, pateko į eismo įvykį, per kurį žuvo vaikinas. Tačiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pagrindas pripažinti, jog prieš jį buvo panaudotas individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl jo politinių įsitikinimų. Pareiškėjo pasakojimas vienareikšmiškai tvirtina, kad kilmės valstybėje jis nebuvo persekiojimas nė dėl vienos iš UTPĮ 86 str. 1 d. ir Ženevos konvencijos 1 str. A d. nurodytų priežasčių. Priešingai, Z. B. patvirtino, kad buvo persekiojamas siekiant atkeršyti už eismo įvykyje žuvusį vaikiną. Taigi pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statusui įgyti keliamų reikalavimų, nustatytų UTPĮ 86 str. 1 d., t. y. pareiškėjo persekiojimas negrindžiamas rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais.

34Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir prieglobsčio prašytojo apklausose Z. B. nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad Departamentas išvadoje ir sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo apklausose pateiktoje informacijoje yra esminių prieštaravimų, kurie verčia abejoti pasakojimo patikimumu. Z. B. pateikė prieštaringą informaciją apie eismo įvykio detales, žuvusio jaunuolio laidotuvių išlaidų apmokėjimą, negalėjo nurodyti, kurioje gatvėje įvyko avarija, skirtingai nurodė persekiojusių asmenų skaičių, persekiojimo dažnumą ir kt. Be to, Z. B. apklausose nurodė, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo ne jis, o brolis, kuris teismo dėl to įvykio buvo išteisintas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo mama dėl grasinimų kreipėsi į policiją, tačiau ši nesiėmė veiksmų. Pareiškėjas nenurodė, kad į policiją dėl persekiojimo būtų kreipęsis jis ar jo brolis, kurio vairuojamas automobilis partrenkė vaikiną. Pažymėtina, kad persekiojimu laikomi tik pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu veiksmai, o iš pareiškėjo pasakojimo tokių išvadų padaryti negalima. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta pagrįstomis Departamento išvadas, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, kuriems esant suteikiamas prieglobstis, todėl daro išvadą, kad Z. B. prašymas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

35Teismui pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjui turėjo būti suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, tačiau iš skundo nėra aišku, kokiu UTPĮ 87 str. 1 d. punktu remiamasi. Kaip nustatyta, Z. B. pasakojimas nepatvirtina, kad prieš jį buvo ar gali būti panaudotas smurtas. Nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas, nei prieglobsčio byloje esanti medžiaga, įskaitant 2013-01-09 pažymą apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį ( - ), nepatvirtina, kad, pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Prieglobsčio prašytojas nepateikė objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad ( - ) bus pažeistos jo teisės ir laisvės. Iš surinktos informacijos darytina išvada, kad ( - ) nevyksta Europos Sąjungos Tarybos 2004-04-29 direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 15 str. c p. ir UTPĮ 87 str. 1 d. 3 p. nurodyti veiksmai, t. y. smurto veiksmai, sudarantys rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

36Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Z. B. nenoras grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįstas jokiomis realiai egzistuojančiomis su tarptautinės apsaugos būtinybe susijusiomis priežastimis, nenustatyta, kad jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms grėstų pavojus, reikalaujantis tarptautinės apsaugos, todėl pareiškėjo atžvilgiu UTPĮ 87 str. 1 d. netaikytina. Taigi, Departamento sprendimas nesuteikti Z. B. papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas remiantis byloje esančia medžiaga ir yra pagrįstas.

37Pareiškėjas taip pat nesutinka su Departamento sprendimo dalimi, kuria jam uždrausta dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką, nes nenurodyti tokio sprendimo motyvai. Pagal UTPĮ 133 str. 2 d. užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įsigaliojus Departamento sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, pareiškėjas taptų šiai kategorijai priklausančiu asmeniu, todėl draudimas atvykti į šalį yra teisėtas.

38Departamentas išvadoje nurodė, kad Z. B. pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką ir nebuvo sąžiningas, nurodydamas prieglobsčio prašymo motyvus, todėl yra tikslinga jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko ir joje buvo neteisėtai, nėra. Jokių papildomų sąlygų ar papildomo pagrindimo UTPĮ 133 str. 2 d. nuostatos nereikalauja, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamame sprendime atsakovas nenurodė tokio sprendimo motyvų. Pareiškėjo teisė į gynybą šiuo atveju apribota nebuvo, nes tiek pats pareiškėjas, tiek jam atstovaujantys advokatai turi teisę susipažinti su byloje surinktais dokumentais. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas pagrįstai uždraudė Z. B. atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus.

39Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir išanalizavęs teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 str. 1 d. ir 87 str. 1 d. reikalavimų, todėl pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga jam negali būti suteikta (UTPĮ 77 str. 2 d.). Departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarką. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti remiantis skunde išdėstytais argumentais. Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš naujo.

40Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., teisėjų kolegija

Nutarė

41pareiškėjo Z. B. (Z. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

42Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėjas Z. B. pateikė teismui skundą (b. l.... 3. Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad 2013-01-10... 4. Paaiškino, kad nesutinka su atsakovo teiginiu, kad „<...> 5. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau... 6. Atkreipė dėmesį į tai, kad, skiriant draudimo atvykti į šalį terminą,... 7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–16)... 8. Paaiškino, kad buvo nustatyti esminiai prieštaravimai (Išvados 4 psl.).... 9. Pažymėjo, kad prieglobsčio teisėje yra taikomas „abejonės... 10. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas sąmoningai klaidino tyrimą, buvo... 11. Nurodė, kad pagal UTPĮ 133 str. 2 d. užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas... 12. Papildomai pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 13. 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti... 14. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis iš esmės... 15. Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko remdamasi iš esmės... 16. Skundas atmestinas.... 17. Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl to, ar pagrįstai Departamento... 18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ( -... 19. Pareiškėjas, būdamas Užsieniečių registracijos centre, pateikė prašymą... 20. Apklausoje, vykusioje 2013-01-07, pareiškėjas nurodė, kad gimė, augo ir... 21. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytus motyvus, apklausose pateiktus faktus,... 22. Nesutikdamas su tokiu Departamento sprendimu, Z. B.... 23. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos UTPĮ bei Lietuvos Respublikos vidaus... 24. Pagal UTPĮ 80 str. Departamentas, iš esmės nagrinėdamas prašymą suteikti... 25. UTPĮ 86 str. 1 d. nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas... 26. UTPĮ 87 str.... 27. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą 28. A662-3577/2011).... 29. Pagal Tvarkos aprašo 66.1. p. persekiojimu laikomi persekiojimo dalyvių... 30. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad persekiojimo... 31. UTPĮ 77 str. 2 d. nustatyta, kad prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas... 32. Departamentas nustatė, kad pareiškėjas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą... 33. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad kilmės... 34. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir prieglobsčio prašytojo... 35. Teismui pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjui turėjo būti suteikta... 36. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Z. B. nenoras... 37. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Departamento sprendimo dalimi, kuria jam... 38. Departamentas išvadoje nurodė, kad Z. B. pažeidė... 39. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir išanalizavęs... 40. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1... 41. pareiškėjo Z. B. (Z. B.) skundą... 42. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...