Byla I-407-609/2013
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos L.B. atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Indrei Nausėdienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L.B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šilutės rajono savivaldybės administracijai, Nemuno deltos regioninio parko direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Nustatė

2pareiškėja L.B. prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2012 09 06 sprendimą Nr. 17SD-(14.17.31)-2794 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrių įpareigoti išduoti leidimą rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą.

3Skunde (b.l. 5,6) nurodyta, kad 2012 09 06 sprendimu Nr. 17SD-(14.17.31)-2794 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius atsisakė jai leisti rengti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), formavimo pertvarkymo projektą, nesant galimybės formuoti įsiterpusio žemės sklypo, besiribojančio su valstybinės žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. ( - ), perduoto patikėjimo teise valdyti Šilutės rajono savivaldybei. Teigiama, jog skundu ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, jo argumentacija nepagrindžia valstybinės žemės sklypo valdytojos Šilutės rajono savivaldybės teisių pažeidimo. Pareiškėja mano, jog atsakovė nenurodė įstatymo ar poįstatyminio akto, kuris esamoje situacijoje draustų atlikti žemės sklypo pertvarkymo projektą. Be to, nurodė, kad priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus bei istorikės pažymoje nurodytas aplinkybes.

4Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašo skundą patenkinti ir pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 06 02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas nenumato, kad įsiterpusiu laikytinas ir toks žemės sklypas, kuris ribojasi su patikėjimo teise perduotu valstybinės žemės sklypu, tačiau mano, kad ginčo situacija atsakovės įvertinta labai formaliai. Nurodė, jog įsiterpusiu laikytinas ir toks žemės sklypas, kuris ribojasi su keliu (gatve), kai tuo tarpu didžioji dalis kelių patikėjimo teise perduoti savivaldybėms. Be to, teisia, jog savivaldybei patikėjimo teise perduotame žemės sklype yra įrengtas pylimas, kuris, kaip ir kelias, yra inžinerinis statinys, skirtas visuomeniniams poreikiams. Priimant sprendimą, prašo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais ir skundą patenkinti.

5Atsakovės atsiliepime (b.l. 29,30) nurodyta, jog ji su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 06 02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas savo sprendimu gali parduoti ne aukciono būdu įsiterpusį valstybinės žemės sklypą besiribojančio nekilnojamojo turto registre įregistruoto privačios žemės sklypo savininkui. Nurodė, jog pagal šį teisės aktą įsiterpusiais laikytini tik laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų). Teigia, kad įstatymo leidėjas suformavo baigtinį sąrašą objektų, su kuriais besiribojantis valstybinės žemės sklypas gali būti laikomas įsiterpusiu, tuo tarpu valstybinė žemė, valdoma patikėjimo teise, minėtame besiribojančių objektų sąraše nenurodyta. Kadangi laisvos valstybinės žemės plotas, kurį siekia įsigyti pareiškėja, neatitinka visų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 06 02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nurodytų sąlygų.

6Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašo skundo netenkinti, vadovaujantis atsiliepime išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad žemės sklypas, kurį siekiama prisijungti, yra akligatvis ir yra naudojamas transporto priemonių apsisukimui.

7Trečiųjų suinteresuotų asmenų Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina nurodytoms proceso šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyumo 78 straipsnio 3 dalis).

8Konstatuojama.

9Byloje ginčas kilo dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, siekiant ne aukciono būdu įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, besiribojantį su pareiškėjos valdomu žemės sklypu, teisėtumo ir pagrįstumo.

10Nustatyta, jog pareiškėjai L.B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) ir pastatas-tvartas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) (b.l. 18,19). Siekdama padidinti esamą žemės sklypą laisvos valstybinės žemės sąskaita, 2012 08 16 prašymu (b.l. 7) pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrių, prašydama išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

11Ginčijamu 2012 09 06 sprendimu Nr. 17SD-(14.17.31)-2794 „Dėl atsisakymo leisti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projektą“ (b.l. 8) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjas atsisakė pareiškėjai leisti rengti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), formavimo pertvarkymo projektą, nesant galimybei formuoti įsiterpusio žemės sklypo, besiribojančio su valstybinės žemės sklypu, kadastrinis Nr. ( - ), patikėjimo teise perduotu valdyti Šilutės rajono savivaldybei.

12Valstybinės žemės sklypų pardavimas privačion nuosavybėn yra žemės reformos sudėtinė dalis. Žemės reforma - tai valstybės vykdomas žemės santykių pertvarkymas, kai keičiama žemės priklausomybė ir naudojimo tvarka. Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei patvirtinimą, tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško, ar vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą. Vienas iš žemės reformos tikslų - asmenų teisės į žemės nuosavybę bei naudojimą įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis parduodant žemę, pageidaujantiems ją pirkti (Žemės reformos įstatymo 2 straipsnis).

13Žemės santykių pertvarka visų pirma vykdoma teisinėmis priemonėmis. Teisinio reguliavimo tikslas - teisingai suderinti reikšmingus interesus, užtikrinti jų pusiausvyrą. Žemės reformos proceso santykius reglamentuojančios teisės normos, tarp jų ir valstybinės žemės pardavimą asmenims, turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo tikslus, į tai, kokie įstatyme numatyti būdai jiems pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 11 09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011).

14Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 06 02 nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas), kurio 2.15 punkte detalizuojama Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinta teisės norma, numatyta, kad laisvos valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

15Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir Šilutės rajono savivaldybei patikėjimo teise perduoto žemės sklypo, neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, tačiau atsakovės tvirtinimu, siekiamas prisijungti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos.

16Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas nedetalizuoja, kokia forma turi būti valdomi privatūs žemės sklypai, tarp kurių yra įsiterpę valstybinės žemės sklypai, galintys būti parduodami be aukciono. Ten tik nurodyta, jog žemės sklypas turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Vertinant Nutarimo 2.15 punkto turinį matyti, kad iš esmės ši teisės norma reikalauja, jog visi su laisvos valstybinės žemės plotu besiribojantys žemės sklypai būtų suformuoti ir turėtų savininkus ar teisėtus valdytojus.

17Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypas yra įsiterpęs tarp pareiškėjos žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir 1,2188 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, 2010 05 26 priėmimo-perdavimo aktu Nr. AŽ-4-(15.10) nuo 2010 06 11 perduoto valdyti patikėjimo teise Šilutės rajono savivaldybei.

18Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1418 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklės suteikia teisę savivaldybės taryboms sprendimu prašyti perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, nurodant konkrečias reikmes pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, kurioms vykdyti valstybinės žemės sklypas prašomas perduoti savivaldybei.

19Nors nustatyta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Šilutės rajono savivaldybei perduotas nuo 2010 06 11, tačiau Šilutės rajono savivaldybės taryba valios dėl įsiterpusio žemės sklypo patikėjimo teise perdavimo konkrečioms reikmėms Šilutės rajono savivaldybei nėra išreiškusi. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ginčo žemė yra teritorijoje, kuri pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus yra numatyta valstybės, savivaldybių reikmėms ar visuomenės bendrojo naudojimo objektų statybai, ar ją numatyta perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

20Byloje esančiame 2012 01 16 istorikės J.V. rašte (b.l. 14) pažymėta, jog pakoregavus pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, padidinant sklypą rytų kryptimi valstybinės žemės sąskaita, būtų atkurta istorinė žemėvalda bei sudaryta galimybė atkurti sunaikintą istorinę sodybvietę.

21Viešojo administravimo institucijų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo principais, tame tarpe proporcingumo principu.

22Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad tam tikros numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio teismo 2004 12 13, 2009 12 11, 2012 10 31 nutarimai).

23Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs (inter alia 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimuose), kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).

24Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu ar kitu teisės aktu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 02 01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-171/2010, 2010 10 11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1237/2010).

25Kadangi nutarimo 2.15 punkto nuostatomis siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 11 09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011), nenustačius kitų kliūčių laisvos valstybinės žemės sklypo prijungimui prie pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2012 09 06 sprendimas Nr. 17SD-(14.17.31)-2794 naikintinas.

26Atsižvelgiant į aplinkybę, jog žemės sklypų formavimas yra priskirtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijai, teismas negali viešojo administravimo subjekto įpareigoti priimti konkretų sprendimą dėl žemės sklypo suformavimo, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti 2012 08 16 pareiškėjos prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

27Kadangi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 10 04 įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 20 punkte numatytas 20 darbo dienų prašymo leisti pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas, sprendimas dėl 2012 08 16 pareiškėjos prašymo turėtų būti priimtas per 20 darbo dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

28Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

29skundą patenkinti iš dalies.

302012 09 06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus sprendimą Nr. 17SD-(14.17.31)-2794 panaikinti.

31Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrių įpareigoti per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti 2012 08 16 L.B. prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir priimti sprendimą.

32Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėja L.B. prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 3. Skunde (b.l. 5,6) nurodyta, kad 2012 09 06 sprendimu Nr. 17SD-(14.17.31)-2794... 4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašo skundą patenkinti ir... 5. Atsakovės atsiliepime (b.l. 29,30) nurodyta, jog ji su skundo reikalavimu... 6. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Trečiųjų suinteresuotų asmenų Šilutės rajono savivaldybės... 8. Konstatuojama.... 9. Byloje ginčas kilo dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta leisti rengti žemės... 10. Nustatyta, jog pareiškėjai L.B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas,... 11. Ginčijamu 2012 09 06 sprendimu Nr. 17SD-(14.17.31)-2794 „Dėl atsisakymo... 12. Valstybinės žemės sklypų pardavimas privačion nuosavybėn yra žemės... 13. Žemės santykių pertvarka visų pirma vykdoma teisinėmis priemonėmis.... 14. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte... 15. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad laisvos valstybinės... 16. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas... 17. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypas yra... 18. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn... 19. Nors nustatyta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ),... 20. Byloje esančiame 2012 01 16 istorikės J.V. rašte (b.l. 14) pažymėta, jog... 21. Viešojo administravimo institucijų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos... 22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo... 23. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, Lietuvos... 24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą... 25. Kadangi nutarimo 2.15 punkto nuostatomis siekiama užtikrinti racionalios... 26. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog žemės sklypų formavimas yra priskirtas... 27. Kadangi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos... 28. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi... 29. skundą patenkinti iš dalies.... 30. 2012 09 06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 31. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės... 32. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...