Byla 2A-703-527/2007

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Leono Jachimavičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-16-217/2007 pagal ieškovų A. P. ir B. P. ieškinį atsakovams antstoliui J. K. ir A. K. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (tretieji asmenys – UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Jonavos paslaugos“, M. P. , A. P. ir LR Teisingumo ministerija).

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovai ieškiniu (t.1, b.l.1-5) ir patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.26-30) prašė atsakovo antstolio J. K. 2005-04-06 turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo ieškovės B. P. vardu registruotas dviejų kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr.( - ) (bendras plotas: 50,57 kv.m), esantis adresu ( - ) , Jonavoje, parduotas atsakovei A. K. , pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2005-04-06 atsakovas antstolis J. K. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo iš varžytynių už 10.610,00 Lt pirkėjui – atsakovei A. K. - pardavė ieškovų santuokoje įgytą dviejų kambarių butą su rūsiu. Ieškovų nuomone, pardavimo iš varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu, kadangi: pirma, butas parduotas nepagrįstai žema kaina, visiškai neatitikusia realios buto rinkos vertės; antra, išieškojimas atliktas iš bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės, nenustačius jame skolininko, t.y. ieškovės B. P. , dalies; trečia, nukreipiant 2.628,32 Lt skolos išieškojimą į skolininkui priklausantį būstą, buvo pažeistas CPK 663 str. 3 d. įtvirtintas reikalavimas.

4Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino:

51)

6pripažino negaliojančiu antstolio J. K. 2005-04-06 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr.0060/05/14 vykdomojoje byloje Nr.0060/04/01109, kuriuo ieškovės B. P. dviejų kambarių butas su rūsiu (unikalus Nr.( - ) ), esantis ( - ) , Jonavoje, parduotas atsakovei A. K. už 10.610,00 Lt;

72)

8grąžino šalis į pradinę padėtį, taikė dvišalę restituciją ir natūra grąžino ieškovei B. P. nuosavybėn dviejų kambarių su rūsiu butą (unikalus Nr. ( - ) ), esantį ( - ) , Jonavoje; atsakovės A. K. daiktines teises į butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ) , esantį ( - ) , Jonavoje, panaikino; priteisė atsakovei A. K. iš atsakovo antstolio J. K. 10.610,00 Lt varžytynėse sumokėtą įmoką;

93)

10priteisė iš atsakovo antstolio J. K. ieškovei B. P. 2.318,00 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 60,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

11Teismas nusprendė, kad 2005-04-06 turto pardavimo iš varžytynių aktas pažeidė CPK 681 str. reikalavimą turtą įkainoti rinkos kainomis, 663 str. 3 d. nustatytą apribojimą, jog išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galimas tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 3.000,00 Lt, taip pat CPK 667 str. įtvirtintus reikalavimus, jog antstolis, prieš skelbdamas varžytynes, privalėjo išieškotojui UAB „Jonavos paslaugos“ arba ieškovui A. P. pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, kadangi tik nustačius teismo nutartimi skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje bei šiai nutarčiai įsiteisėjus, išieškojimas turėjo būti nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 2, 3 d.). Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė A. K. įgijo butą per žema kaina, kuri neatitiko realiai tuo metu buvusios turto rinkos vertės (atsakovė sumokėjo tik 39 proc. buto rinkos vertės), todėl ji negalėjo būti laikoma sąžininga pirkėja.

12Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. prašo šį teismo sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir, priėmus naują sprendimą, ieškinį atmesti dėl šių argumentų:

131) teismas preziumavo, kad ginčo butas yra bendra ieškovų (sutuoktinių) nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Tai atitinka teisės normas, bet teismo nurodymas, kad prieš skelbdamas varžytynes antstolis privalėjo pasiūlyti trečiajam asmeniui UAB „Jonavos paslaugos“ arba ieškovui A. P. kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo, prieštarauja įstatymui. Teismas vadovavosi bendrąja teisės norma - CPK 667 str. 2 d. ir 3 d. Ši teisės norma negali būti taikoma, kadangi sutuoktinių turtui taikytina specialioji norma - CK 3.109 str., numatanti, kad iš bendro turto išieškomos prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, namų ūkio išlaikymu, solidarios prievolės. Ieškovų prievolė susidarė tenkinant bendrus šeimos poreikius, t.y. neapmokant bendro turto - buto eksploatacinių išlaidų. Buvo teikiamos paslaugos bendriems poreikiams tenkinti (šiluma, vanduo ir t.t.). Esant bendrai prievolei, nereikia nustatinėti sutuoktinių turto dalies ar skirstyti prievolę į dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ne kartą yra nurodęs, kad reikia atsižvelgti į prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą. Tik tai nustačius galima nuspręsti, kas yra atsakomybės subjektas pagal prievolę (LAT civilinė byla Nr.3K-3-314/2006). Taigi, šiuo atveju CK kaip tik nurodyta būtinybė nukreipti išieškojimą į bendrą turtą. Tokiu turtu ir buvo ginčo butas (CPK 182 str. nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymą). Į asmeninę sutuoktinio nuosavybę nukreipti išieškojimą galima tik tada, kai bendro turto būtų neužtekę (CK 3.113 str.). Antstolis, bendros prievolės išieškojimą nukreipęs į bendrą turtą, pasielgė teisingai;

142) teismas sprendime nurodė, kad ginčo buto rinkos vertė buvo 26.500,00 Lt, o dėl pradinės antstolio nurodytos buto kainos (12.000,00 Lt) neatitikimo šiai buto kainai atsakovė, kaip žmogus, galintis žinoti šį neatitikimą, buvo pripažinta nesąžininga turto įgijėja. Tai neteisinga ir neparemta įrodymais. CPK 270 str. 4 d. nurodo, kad teismas sprendime turi nurodyti motyvus, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas. Teismas vadovavosi turto vertintojo nustatyta buto kaina 2005-01-20 (Vertintojas V.Černius, II tomo priedas), tačiau, vadovaujantis šios ataskaitos 2.2 punktu, dviejų kambarių butų rinkos kainos Jonavos mieste 2005 m. sausio mėnesį buvo nuo 12.000,00 Lt. Teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl buvo atmesta ši galima buto pardavimo kaina. Vertintojo nurodyta butų rinkos kaina buvo tokia, kokią ir nustatė prieš varžytynes antstolis. Antstolis nustatė realią buto kainą, už kurią butas galėjo būti realiai parduotas. Antstolį įstatymas (CPK 718 str.) įpareigoja pardavimo kainą sumažinti iki 80 proc. nuo turto rinkos kainos. Antstolis vadovavosi šiuo nurodymu ir paskelbė varžytynėse parduodamo buto kainą 9.600,00 Lt (tai sudarė 80 proc. buto kainos). Ši kaina dalyvaujančių asmenų buvo pakelta. Atsakovė, kaip pasiūliusi didžiausią kainą, butą įsigijo teisėtai. Antstoliui įkainuojant butą, įstatymai nebuvo pažeisti. Vertintojas V.Černius tik patvirtino antstolio įvertinimą buvus teisingą. Antstolio nustatyta kaina buvo vertintojo nurodytame intervale. Tuo metu buvusią kainą patvirtino liudytoja I. K. (t.2, b.l.21), nurodžiusi, kad tuo metu tokių butų kaina buvo nuo 8.000,00 Lt iki 12.000,00 Lt. Butą vertinant brangiau, nei butų kaina rinkoje, jis nebūtų parduotas. Dalyvavę varžytynėse asmenys kainos žymiai nekėlė. LAT 2003-06-04 nutartyje Nr.3K-3-673/2003 konstatavo: „Turto įkainojimo paskirtis - nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai.... pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar būti didesnė už tokio turto rinkos kainą“. Pažymėtina, kad antstolio veiksmų ieškovai neskundė. Ieškovės sūnus M. P. teisme pripažino, kad dar prieš varžytynes ieškovę informavo apie antstolio veiksmus (t.2, b.l.14), tačiau pastaroji nepanoro pasinaudoti savo teisėmis skųsti antstolio veiksmus ar kitaip įtakoti ar dalyvauti procese. Iš šio liudytojo parodymų teisme (t.2, b.l.15) matyti, kad ieškovė, sužinojusi kad butas parduodamas, dėl šio antstolio veiksmo neprieštaravo;

153) buto pardavimo aktas po įvykusių varžytynių 2005-05-25 buvo patvirtintas Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjos (vykdomosios bylos l.63). Varžytynių aktas buvo patvirtintas praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio nuo varžytynių (varžytynės įvyko 2005-04-06, aktas tvirtinamas teisme 2005-05-25). M. P. , M. P. teisme patvirtino, kad ieškovė apie antstolio veiksmus sužinojo dar prieš varžytynes, tačiau jų neskundė. Ieškovė ir jos vyras šioje situacijoje nepasielgė apdairiai ir nepanoro pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis. Nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys ieškovės ir ieškovo negalėjimą dalyvauti antstoliui atliekant įstatyme numatytus veiksmus ar pateisinantys, dėl ko nebuvo antstolio veiksmai skundžiami. Teisėjas, tvirtindamas aktą, abejonių dėl varžytynių teisėtumo neturėjo. Patys turto savininkai jokių skundų nepateikė, nors procesas tęsėsi ne vieną mėnesį. Teisėjai buto pardavimo kaina buvo žinoma. Teismas, vadovaudamasis CPK 725 str. 2 d., 4 d., turi teisę akto netvirtinti. LAT 2006-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006 nurodo, „kad teisėjas, rezoliucija tvirtindamas turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi kruopščiai patikrinti CPK 725 str. 2 d. nustatytų sąlygų buvimą ar nebuvimą. Nurodytame straipsnyje nustatytų reikalavimų nevykdymas pripažintinas esminių proceso įstatymų pažeidimu. Varžytynių akto tvirtinimas pažeidžiant CPK 725 str. nuostatas tampa formaliu veiksmu, neatitinkančiu savo paskirties garantuoti varžytynių teisėtumą...". Atsakovė neabejoja, kad teismas pasielgė taip, kaip to reikalauja įstatymai. Ieškovai, žinodami apie antstolio veiksmus, jiems neprieštaravo, nustatytos kainos neskundė. Antstolio nustatyta buto kaina neperžengė turto vertintojo nurodytos butų kainų ribos. Todėl varžytynės negalėjo būti teismo pripažintos negaliojančiomis;

164) atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė pinigus už butą sumokėjo. Netgi pripažinus, kad sandoris - buto pirkimas-pardavimas iš varžytynių - yra negaliojantis, dar nereiškia, kad gali būti taikoma abipusė restitucija. LAT 2003-01-14 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-97/2003 nurodė, kad „sandorio pripažinimas negaliojančiu ne visada sukelia restituciją. Jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu restitucija negalima, asmens teisės ir interesai turi būti ginami kitais būdais, pvz. atlyginant žalą. Jeigu konstatuojami neteisėti antstolio veiksmai, padaryti vykdant varžytynes, tai skolininkas turi teisę reikalauti iš antstolių jų neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo“. Teismas nevertino svarbaus fakto, kad atsakovės pinigais buvo padengtas ieškovų buvęs įsiskolinimas trečiajam asmeniui UAB „Jonavos paslaugos“. Be to, sumokėjus trečiajam asmeniui ieškovų buvusią skolą, restitucija tampa neįmanoma;

175) teismo sprendimas prieštarauja įstatymo normoms bei suformuotai teismų praktikai, todėl jis turi būti naikinamas ir ieškovų ieškinys atmestas.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė B. P. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimo nekeisti, priteisti iš atsakovės jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis šiais argumentais:

191) apeliacinio skundo motyvai nepagrįsti ir negali būti pagrindas 2007-03-23 sprendimui naikinti, kadangi atsakovė nepasisakė dėl kitų teismo sprendimo motyvų, kurių pagrindu turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintas negaliojančiu ir taikyta restitucija. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo metu turi būti ginamos tiek išieškotojo, tiek skolininko teisės ir teisėti interesai, nes būtent skolininkas minėtoje proceso stadijoje realiai patiria neigiamus teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Veikti vienodai sąžiningai šalių (tiek skolininko, tiek kreditoriaus) atžvilgiu antstolį įpareigoja ir CPK, ir Antstolių įstatymas. CPK 681 str. 1 d. numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Areštuodamas ginčijamą turtą, antstolis įvertino jį 12.000,00 Lt, šio turto neapžiūrėjęs, neįvertinęs jo nusidėvėjimo. Todėl antstolis tokios turto vertės nustatyti negalėjo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad antstolis ginčo butą įkainojo ne pagal realią jo rinkos vertę, o savo nuožiūra, nepagrįstai jo vertę sumažindamas. Šias aplinkybes patvirtino atsakovo antstolio J. K. prašymu atlikta turto vertinimo ekspertizė, nustačiusi, kad arešto dienai turto vertė buvo 26.500,00 Lt, t.y. daugiau negu dvigubai didesnė, o pardavimo iš varžytynių metu - 27.200,00 Lt;

202) atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto nustatyta turto verte, neatsižvelgdama, kad turto vertintojas V.Černius Turto ekspertizės akto 2.2 punkte nurodo, kad 2005 metais dviejų kambarių butų rinkos kainos Jonavos mieste buvo nuo 12.000,00 litų. Pažymėtina, kad turto vertintojas nustatė konkretaus - ginčo buto, esančio ( - ) , Jonavoje - rinkos vertę jo arešto bei pardavimo iš varžytynių metu. Šio eksperto nustatyta turto vertė atitinkamu laikotarpiu yra pagrįsta ir šalių nenuginčyta. Atsakovės nurodytas ekspertizės akto 2.2. punktas tėra turto vertintojo nurodytas vienas iš vertinimo kriterijų, turėjusių įtakos kainos nustatymui. Šis kriterijus yra bendras, o toliau ekspertizės akte išdėstomi ginčo buto vertės nustatymo kriterijai bei jų pagrindimas. Todėl atsakovės bandymas vadovautis turto vertinimo ekspertizės dėstomojoje dalyje nurodytu vienu iš kriterijų, kuriais buvo nustatyta ginčo turto kaina, tėra jos užimta gynybinė pozicija, kuri prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams - Turto ekspertizės aktui. Todėl, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovė turto pardavimo iš varžytynių metu turto kainą pakėlė, ir jos pasiūlyta kaina buvo didžiausia, tačiau, vadovaujantis Turto ekspertizės aktu, ši kaina buvo beveik tris kartus mažesnė, negu reali rinkos kaina, ir daugiau negu dvigubai mažesnė, vertinant tai, kad priverstinio pardavimo kaina sudaro 80 proc. nustatytos rinkos vertės;

213) pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja parduodamo iš varžytynių turto kainos mažinti CPK 718 str. prasme, juo labiau, kad ši kaina negali būti mažinama, jeigu realiai nustatoma aiškiai per maža kaina ir pats išvaržomas turtas yra paklausus. Elgdamiesi kitaip tiek antstolis, tiek turto pardavimo varžytynėse dalyvaujantys asmenys elgiasi nesąžiningai, siekdami turtą įgyti už aiškiai per mažą kainą. Todėl atsakovės A. K. veiksmai turi būti traktuojami kaip nesąžiningo įgijėjo, kadangi ji turtą įgijo už aiškiai per žemą kainą. Dėl šio motyvo teismas turėtų kritiškai vertinti atsakovės motyvą, kad net ir pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, restitucija neturėtų būti taikyta, ir kad ji negalima jau vien todėl, kad atsakovė sumokėjo ieškovų buvusią skolą. Atsakovė nevertino teismo motyvo, kad antstolis, parduodamas turtą iš varžytynių, pažeidė imperatyvias įstatymo normas, o CK 1.80 str. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija);

224) CPK 663 str. 3 d. numatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 3.000,00 Lt. Trečiajam asmeniui UAB „Jonavos paslaugos" buvo priteista 2.628,24 Lt, t.y. skola neviršijo 3.000,00 Lt, todėl atsakovas antstolis J. K. išieškojimą iš būsto vykdė neteisėtai, pažeisdamas CPK 663 str. 3 d. LAT Civilinių bylų skyriaus kolegija 2004-10-07 konsultacijoje (LAT biuletenis „Teismų praktika" Nr.22, psl. 357) pasisakė, kad išieškomos sumos sąvoka turi būti aiškinama kaip vykdomajame dokumente nurodyta ir pagal jį iš skolininko priverstinio vykdymo proceso tvarka išieškotina pinigų suma. Vykdymo išlaidos į išieškomą sumą neįeina. Dėl to vykdymo išlaidų dydis neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl CPK 663 str. 3 d. nustatyto apribojimo taikymo. Tokiu atveju, pažeidus imperatyvias įstatymo nuostatas, turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintas negaliojančiu ir taikyta abipusė restitucija. CK 6 knygos X skyrius reglamentuoja restitucijos taikymo pagrindus ir būdus. CK 6.146 str. numato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Šiuo atveju nėra jokių pagrindų, dėl kurių restitucija nebūtų galima natūra – ieškovai iki šiol valdo ir naudojasi šiuo turtu, jis yra natūroje, todėl teismas pagrįstai taikė restituciją natūra. Kita vertus, kadangi teismas taikė abipusę restituciją, t.y. priteisiant atsakovei A. K. jos įmokėtą pinigų sumą, jos apeliacinio skundo motyvas, jog restitucija negalima, teismo turi būti atmestas kaip nepagrįstas;

235) ieškovės nuomone, buvo pažeistos CPK 667 str. 2 d. ir 3 d. nuostatos, todėl ieškovai šioje dalyje visiškai palaiko teismo sprendime išdėstytus motyvus. Pažymėtina, kad, panaikindamas turto pardavimo iš varžytynių aktą ir taikydamas abipusę restituciją, teismas nustatė ne vieną CPK normos pažeidimą (taip pat ir imperatyvios įstatymo normos pažeidimą), todėl teismas pagrįstai šį aktą pripažino negaliojančiu. Pripažinęs šį aktą negaliojančiu, teismas, taikydamas abipusę restituciją, atkūrė iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 str. 1, 2 p.), todėl teismo sprendimas, kaip pagrįstas ir teisėtas, turi būti paliktas galioti, o apeliacinis skundas atmestas.

24Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva", vadovaudamasis LR CPK 42 str. ir 47 str., pateikė savo rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės A. K. apeliacinio skundo, kuriuose nurodė, jog sutinka su pateiktu apeliaciniu skundu.

25Apeliacinis skundas atmestinas.

26Kolegijos nuomone, apeliacinis skundas negali būti pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimui naikinti visų pirma dėl tos priežasties, kad tiek ieškinys, tiek teismo sprendimas buvo grindžiami keliais argumentais, tame tarpe ir CPK 663 str. pažeidimu, o apeliantė nenurodė nei vieno argumento dėl šios normos netinkamo taikymo

27CPK 663 str. 3 d. (redakcija, galiojusi iki 2006-07-14) buvo numatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 3.000,00 Lt. Trečiajam asmeniui UAB „Jonavos paslaugos" buvo priteista 2.628,24 Lt, t.y. skola neviršijo 3.000,00 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad antstolis J. K. išieškojimą iš būsto vykdė neteisėtai, pažeisdamas CPK 663 str. 3 d. draudimą. LAT Civilinių bylų skyriaus kolegija 2004-10-07 konsultacijoje (LAT biuletenis „Teismų praktika" Nr.22, psl. 357) yra pasisakiusi, kad išieškomos sumos sąvoka turi būti aiškinama kaip vykdomajame dokumente nurodyta ir pagal jį iš skolininko priverstinio vykdymo proceso tvarka išieškotina pinigų suma, kas reiškia, kad vykdymo išlaidos į išieškomą sumą CPK 663 str. prasme neįeina ir kad vykdymo išlaidų dydis neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl CPK 663 str. 3 d. nustatyto apribojimo taikymo. Tokiu atveju, pažeidus imperatyvias įstatymo nuostatas, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo pagrįstai pripažintas negaliojančiu.

28Priverstinio teismo sprendimo vykdymo metu turi būti ginamos tiek išieškotojo, tiek skolininko teisės ir teisėti interesai, nes būtent skolininkas minėtoje proceso stadijoje realiai patiria neigiamus teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Veikti vienodai sąžiningai šalių (tiek skolininko, tiek kreditoriaus) atžvilgiu antstolį įpareigoja ir CPK, ir Antstolių įstatymas.

29CPK 681 str. 1 d. numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Nustatyta, kad 2005-01-20 areštuodamas ginčijamą turtą, antstolis įvertino jį 12.000,00 Lt, nedalyvaujant turto savininkei bei nenuvykęs į vietą, t.y. šio turto neapžiūrėjęs ir neįvertinęs realaus jo nusidėvėjimo. Vykdomojoje byloje Nr.0060/04/01109 esančiame 2005-01-19 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše šio buto vidutinė rinkos vertė nenurodyta, o pirkėjai A. K. įregistravus savo daiktines teises į butą Nekilnojamojo turto registre 2005-06-07 vidutinė buto rinkos vertė nurodyta 24.700 Lt. Antstolio J. K. prašymu atlikta turto vertinimo ekspertizė nustatė, kad arešto dienai ginčo turto vertė buvo 26.500,00 Lt, t.y. daugiau negu dvigubai didesnė, o pardavimo iš varžytynių metu - 27.200,00 Lt. Kadangi antstolis ir bylos nagrinėjimo metu nepagrindė, kuo vadovaudamasis nustatė tokią areštuojamo turto rinkos vertę, todėl pripažintina, kad antstolis ginčo butą įkainojo ne pagal realią jo rinkos vertę, o savo nuožiūra, nepagrįstai jo vertę sumažindamas, tuo pažeisdamas CPK 681 str. reikalavimą įkainoti turtą rinkos kainomis. Apeliantės nuomone, kad teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto nustatyta turto verte, neatsižvelgdamas į tai, kad pagal turto vertintojo V.Černiaus Turto ekspertizės akto 2.2 punkte nuorodą 2005 metais dviejų kambarių butų rinkos kainos Jonavos mieste buvo nuo 12.000,00 Lt. Atsakovės nurodytas ekspertizės akto 2.2. punktas, ką teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, tėra turto vertintojo nurodytas vienas iš vertinimo kriterijų, turėjusių įtakos kainos nustatymui. Šis kriterijus yra bendras, o toliau ekspertizės akte išdėstomi ginčo buto vertės nustatymo kriterijai bei jų pagrindimas. Teismas visiškai pagrįstai vadovavosi turto vertintojo nustatyta konkretaus - ginčo buto, esančio ( - ) , Jonavoje - rinkos verte jo arešto bei pardavimo iš varžytynių metu. Šio eksperto nustatyta turto vertė atitinkamu laikotarpiu yra pagrįsta ir šalių nenuginčyta, todėl pripažintina, kad šie apeliantės argumentai tėra jos užimta gynybinė pozicija, kuri prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams - Turto ekspertizės aktui. Todėl, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovė turto pardavimo iš varžytynių metu turto kainą pakėlė, ir jos pasiūlyta kaina buvo didžiausia, tačiau, vadovaujantis Turto ekspertizės aktu, ši kaina buvo beveik tris kartus mažesnė, negu reali rinkos kaina, ir daugiau negu dvigubai mažesnė, vertinant tai, kad priverstinio pardavimo kaina sudaro 80 proc. nustatytos rinkos vertės. Įstatymas neįpareigoja parduodamo iš varžytynių turto kainos mažinti CPK 718 str. prasme, juo labiau, kad ši kaina negali būti mažinama, jeigu realiai nustatoma aiškiai per maža kaina ir pats išvaržomas turtas yra paklausus. Elgdamiesi kitaip tiek antstolis, tiek turto pardavimo varžytynėse dalyvaujantys asmenys elgiasi nesąžiningai, siekdami turtą įgyti už aiškiai per mažą kainą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė A. K. turtą įgijo už aiškiai per žemą kainą, jos veiksmai apylinkės teismo pagrįstai traktuoti kaip nesąžiningo įgijėjo. Dėl šios priežasties kolegija kritiškai vertinti atsakovės motyvą, kad net ir pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, restitucija neturėtų būti taikyta, ir kad ji negalima jau vien todėl, kad atsakovė sumokėjo ieškovų buvusią skolą. Atsakovė neatsižvelgė į tai, kad antstolis, parduodamas turtą iš varžytynių, pažeidė imperatyvias įstatymo normas. CK 1.80 str. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o, kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija).

30CK 6 knygos X skyrius reglamentuoja restitucijos taikymo pagrindus ir būdus. CK 6.146 str. numato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra nustatyta jokių pagrindų, dėl kurių restitucija nebūtų galima natūra - ieškovai iki šiol valdo ir naudojasi šiuo turtu, jis yra natūroje, o atsakovei A. K. priteista jos įmokėta pinigų suma.

31Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad apylinkės teismas be pagrindo taikė CPK 667 str. 2 d. ir 3 d., kadangi sutuoktinių turtui taikytina specialioji norma - CK 3.109 str., numatanti, kad iš bendro turto išieškomos prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, namų ūkio išlaikymu, solidarios prievolės. Ieškovų prievolė susidarė tenkinant bendrus šeimos poreikius, t.y. neapmokant bendro turto - buto eksploatacinių išlaidų. Buvo teikiamos paslaugos bendriems poreikiams tenkinti (šiluma, vanduo ir t.t.). Esant bendrai prievolei, nereikia nustatinėti sutuoktinių turto dalies ar skirstyti prievolę į dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ne kartą yra nurodęs, kad reikia atsižvelgti į prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą. Tik tai nustačius galima nuspręsti, kas yra atsakomybės subjektas pagal prievolę (LAT civilinė byla Nr.3K-3-314/2006). Taigi, šiuo atveju CK kaip tik nurodyta būtinybė nukreipti išieškojimą į bendrą turtą, kuriuo šiuo atveju ir buvo ginčo butas. Į asmeninę sutuoktinio nuosavybę nukreipti išieškojimą galima tik tada, kai bendro turto būtų neužtekę (CK 3.113 str.). Antstolis, bendros prievolės išieškojimą šiuo atveju nukreipęs į bendrą turtą, kolegijos nuomone, CPK 667 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimų nepažeidė.

32Tačiau, nežiūrint į tai, kad vienas apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas, kolegija, atsižvelgdama į prieš tai aptartus apylinkės teismo nustatytus kitus CPK normų pažeidimus (taip pat ir imperatyvios įstatymo normos pažeidimą), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai varžytynių aktą pripažino negaliojančiu ir, taikydamas abipusę restituciją, atkūrė iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 str. 1, 2 p.), todėl teismo sprendimas, kaip pagrįstas ir teisėtas, paliktinas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 p.), priteisiant iš apeliantės ieškovei jos turėtas išlaidas advokato pagalbai surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

33Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK325-331 str.,

Nutarė

34apeliacinį skundą atmesti.

35Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti ieškovei B. P. iš atsakovės A. K. 1.000 Lt advokato pagalbos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 3. ieškovai ieškiniu (t.1, b.l.1-5) ir patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.26-30)... 4. Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį... 5. 1)... 6. pripažino negaliojančiu antstolio J. K. 2005-04-06 turto pardavimo iš... 7. 2)... 8. grąžino šalis į pradinę padėtį, taikė dvišalę restituciją ir natūra... 9. 3)... 10. priteisė iš atsakovo antstolio J. K. ieškovei B. P. 2.318,00 Lt turėtų... 11. Teismas nusprendė, kad 2005-04-06 turto pardavimo iš varžytynių aktas... 12. Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. prašo šį teismo sprendimą panaikinti... 13. 1) teismas preziumavo, kad ginčo butas yra bendra ieškovų (sutuoktinių)... 14. 2) teismas sprendime nurodė, kad ginčo buto rinkos vertė buvo 26.500,00 Lt,... 15. 3) buto pardavimo aktas po įvykusių varžytynių 2005-05-25 buvo patvirtintas... 16. 4) atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė pinigus už butą sumokėjo.... 17. 5) teismo sprendimas prieštarauja įstatymo normoms bei suformuotai teismų... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė B. P. prašo apeliacinį skundą... 19. 1) apeliacinio skundo motyvai nepagrįsti ir negali būti pagrindas 2007-03-23... 20. 2) atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto nustatyta... 21. 3) pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja parduodamo iš varžytynių turto... 22. 4) CPK 663 str. 3 d. numatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio... 23. 5) ieškovės nuomone, buvo pažeistos CPK 667 str. 2 d. ir 3 d. nuostatos,... 24. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva", vadovaudamasis LR CPK 42 str. ir 47... 25. Apeliacinis skundas atmestinas.... 26. Kolegijos nuomone, apeliacinis skundas negali būti pagrindu pirmosios... 27. CPK 663 str. 3 d. (redakcija, galiojusi iki 2006-07-14) buvo numatyta, kad... 28. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo metu turi būti ginamos tiek... 29. CPK 681 str. 1 d. numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį... 30. CK 6 knygos X skyrius reglamentuoja restitucijos taikymo pagrindus ir būdus.... 31. Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad apylinkės teismas be... 32. Tačiau, nežiūrint į tai, kad vienas apeliacinio skundo argumentas yra... 33. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK325-331 str.,... 34. apeliacinį skundą atmesti.... 35. Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. sprendimą palikti... 36. Priteisti ieškovei B. P. iš atsakovės A. K. 1.000 Lt advokato pagalbos...