Byla 2A-115-553/2012
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo atsakovų J. G. ir N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams J. G. ir N. G. dėl skolos priteisimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija), t. y. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovų J. G. ir N. G. solidariai 928,34 Lt už gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-09-10 Bendrija gyventojų susirinkime nusprendė atlikti pastato renovaciją. 2008-02-29 visuotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl namo modernizavimo ir investicijų projekto tvirtinimo. Buvo parengtas daugiabučio namo rekonstrukcijos projektas, už kurį ieškovas sumokėjo 55 700 Lt (55 700 Lt / 66 butai = 928,34 Lt vienam butui už projektą). Atsakovai nevykdo Bendrijos sprendimo apmokėti už pastato rekonstrukciją. Vyriausybei nutarus sumažinti kompensaciją namo renovacijai nuo 50 procentų iki 15 procentų, bendrija nutarė namo renovacijos netęsti. Prašė ieškinį tenkinti, nes atsakovai, būdami Bendrijos nariais, nevykdo prievolės Bendrijai, nekompensuoja turėtų išlaidų. Ieškovo atstovas E. G. M. paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo grąžinti dalį išlaidų už rekonstrukcijos projektą. Kai šis įsipareigojimas bus įvykdytas, lėšos bus grąžintos daugiabučio namo savininkams ir tokiu būdu nebus pažeistas 2008-02-29 Bendrijos narių susirinkimo patvirtinto investicijų projekto nuostatos, kurios nurodo, kad techninio projekto apmokėjimo šaltinis yra Vilniaus miesto savivaldybė.

5Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2008-02-29 Bendrijos narių susirinkimo sprendimu buvo patvirtintas investicinis projektas, kur Vilniaus miesto savivaldybė įvardinta kaip techninio projekto apmokėjimo lėšų šaltinis. Veikdamas kaip įgaliotas asmuo E. G. M. sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu dėl techninio projektavimo nepasirūpinęs savivaldybės garantijomis apmokėti techninio projektavimo išlaidas. Ignoravęs Bendrijos sprendimą, E. G. M. savavališkai apmokėjo projektavimo išlaidas iš bendrijos narių sukauptų lėšų. Bendrija nepriėmė sprendimo dalį rekonstrukcijos atlikti savais pinigais ir už parengtą projektą surenkant atitinkamą pinigų sumą iš namo savininkų. 2008-02-29 protokole nėra jokio sprendimo rinkti 928,34 Lt įnašus apmokėti techninio projektavimo išlaidas. Dalis Bendrijos narių padarė 10 procentų įnašą, apskaičiuotą pagal gyvenamąjį plotą, ir šiuo įnašu sukauptos lėšos be Bendrijos narių sutikimo Bendrijos pirmininko E. G. M. sprendimu buvo panaudotos ne pagal paskirtį, o pamokant techninio projektavimo išlaidas. Atsakovų atstovas paaiškino, kad savivaldybei grąžinus pinigus, bus galima kompensuoti bendrijos išlaidas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-21 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų J. G. ir N. G. solidariai ieškovo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai 928,34 Lt skolą ir 647,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovai yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Ieškovas įgyvendina namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų teises, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, ruošiantis statinio rekonstravimui, viena iš būtinų sąlygų yra atlikti projektavimo darbus (20 straipsnio 2 dalies 3 punktas). 2007-09-10 ieškovas gyventojų susirinkime nusprendė atlikti pastato renovaciją (b. 1. 7,8). 2008-02-29 visuotiniame Bendrijos narių susirinkime protokolu Nr. 3 Bendrijos nariai (butų ir kitų patalpų savininkai) balsų dauguma pritarė investicijų projektui, priėmė sprendimą dėl namo modernizavimo ir investicijų projekto patvirtinimo, savivaldybė turėjo kompensuoti 50 procentų renovacijos projekto ruošimo išlaidų (b.1. 9). Veikdamas pagal bendrijos narių įgaliojimą bendrijos pirmininkas 2008-04-10 su UAB „Projektų rengimo centras“ sudarė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo darbų sutartį Nr. 83T042. (b. 1. 12,13), priėmė projektuotojų sudarytą projektą (b. l. 17). Už rekonstrukcijos projektą ieškovas sumokėjo 55 700 Lt (b. l. 15,16). Iš viso Bendrijai priklauso 60 butų, tad vienam butui už projektą tenka mokėti 928,34 Lt. Atsakovai, vadovaujantis 470-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos įstatų 4.21., kaip Bendrijos nariai privalo laikytis Bendrijos įstatų, visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų, bei apmokėti bendrijos išlaidas, atsakyti pagal prievoles. Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas buvo nutaręs pasinaudoti namo apšiltinimo investiciniu projektu, naudojant Vilniaus miesto būsto atnaujinimo programos „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ teikiamą finansinę pagalbą. Vadovaujantis Bendrijos įstatų 6.8 p., Bendrijos gyventojų susirinkimo nutarimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių narių (b. 1. 7,10). Byloje pateikti minėti Bendrijos narių susirinkimo protokolai patvirtina, kad ieškinio reikalavimas dėl apmokėjimo už atliktus projektavimo darbus yra pagrįstas ir vykdytinas, kadangi priimti Bendrijos narių susirinkimuose sprendimai nėra nuginčyti, todėl privalomi vykdyti. Piniginių prievolių bendrijai klausimas buvo svarstomas bendrijos narių visuotiniame susirinkime, bendrijos nariai dauguma balsų pritarė namo renovacijai, atsakovas įstatymo nustatyta (CK 2.82 straipsnio 4 dalyje) tvarka neginčijo juridinio asmens organo sprendimo, todėl teismas ieškinį tenkino.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Atsakovai J. G. ir N. G. apeliaciniu skundu prašo 2011-09-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą panaikinti arba perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad 2007-09-10 Bendrijos gyventojų susirinkime buvo nutarta, kad vadovaujantis atnaujinimo programa „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ bus teikiama finansinė pagalba savivaldybės lėšomis parengiant namo renovacijos darbams investicinį projektą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šis projektas bus parengtas nemokamai, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis (b. l. 7, 8). Ši nuostata yra numatyta Būsto ir urbanistinės plėtros Vilniaus regiono padalinio, techninio projekto parengimo darbų finansavimo šaltiniu nurodytos savivaldybės lėšos (b. l. 95). Nei viename į bylą pateiktame Bendrijos protokole nenurodyta, kad už namo rekonstrukcijos techninio projekto parengimą sumokėta suma turi būti padengiama pačių namo gyventojų lėšomis. Ieškovas nepateikė teismui ir teismas neišreikalavo iš ieškovo, koks turėjo būti investicinio projekto finansavimo šaltinis, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad Bendrijos sprendimai nėra nuginčyti, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Bendrijos narių susirinkimų sprendimai neįpareigojo Bendrijos narių mokėti įnašus už renovacijos techninį projektą. 2010-04-08 buvo atliktas Bendrijos finansinės ūkinė veiklos patikrinimas ir nebuvo nustatyta, kad Bendrijos nariai yra skolingi už renovacijos techninį projektą. Apeliantai nurodė, kad analogiško pobūdžio civilinėje byloje Nr. 2-18448-599/2011 teismas priėmė sprendimą Bendrijos ieškinį dėl 928,34 Lt skolos už renovacijos projektą priteisimo atmesti, o civilinėje byloje Nr. 2-244-466/2012 teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio. Apeliantai papildomai pažymėjo, kad 2008-02-28 Bendrijos narių susirinkime buvo nutarta patvirtinti investicinį projektą, nurodantį Vilniaus miesto savivaldybę, kaip techninio projektavimo finansavimo šaltinį. Investicinio projekto administratoriaus sprendimas pasiskolinti pradinio įnašo lėšų pateisintinas, nes avansas buvo būtinas pradėti projektavimą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad kuris nors iš sumokėjusių pradinį įnašą Bendrijos narių yra davęs sutikimą panaudoti savo įnašo dalį techninio projekto apmokėjimui, kaip nurodo Bendrijos įstatų 4.24 ir 4.25 punktai. Ieškovas ne konkurso tvarka (buvo atlikta formali apklausa) pasirinko techninio projektuotojo vykdytoją, apie pasirinkimą neinformavo ir jo nepateikė tvirtinimui Vilniaus miesto savivaldybei, kaip projekto finansuotojui, tuo sudarydamas sąlygas savivaldybei neprisiimti ar atsisakyti savo įsipareigojimų. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad Bendrija, atsisakiusi vykdyti renovaciją, nebegali pretenduoti į savivaldybės kompensaciją techninio projektavimo išlaidoms. Apeliantai paaiškino, kad iš 2009-06-22 Bendrijos susirinkimo protokolo matyti, jog atsakovas J. G. asmeniškai kėlė klausimą dėl reikalo nutarti, kaip turėtų būti grąžintos pasiskolintos iš Bendrijos narių lėšos, tačiau ieškovas šios minties nepalaikė ir jokio sprendimo nepriėmė.

8Atsiliepime į apeliacinė skundą ieškovas nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo 2011-09-21 sprendimą palikti nepakeistą. Kartu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantai iš dalies teisūs sakydami, kad namo renovacijos projektas bus parengtas nemokamai, t. y. savivaldybės lėšomis, tačiau apeliantai žino, kad minėtą projektą sumokės pinigus tik tada, kai bus atlikta gyvenamojo namo renovacija (b. l. 55). 2009-06-22 Bendrijos narių susirinkime (protokolo Nr. 6) pats J. G. teigė, kad reikia iš butų savininkų surinkti pinigus už techninį projektą, o dabar nenori už jį sumokėti. 2008-02-29 visuotinio Bendrijos narių susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas dėl namo modernizavimo ir investicijų projekto tvirtinimo. Buvo nutarta, kad investicija neturi viršyti 1 343 384 Lt, t. y. už tokią pinigų sumą modernizuoti namą bei iš butų savininkų surinkti 10 proc. investicinio projekto vertės pinigų sumą. Minėtą sprendimą įvykdė 45 butai iš 60 ir buvo surinkta 79 767 Lt mokesčių už renovaciją. Kadangi 2009-06-22 sprendimu Bendrijos narių susirinkimas atsisakė daryti renovaciją, todėl Vilniaus miesto savivaldybė nebeturėjo pareigos kompensuoti projektavimo išlaidas. Šiuo atveju tie butų savininkai, kurie už renovaciją sumokėjo nuo 3 432 Lt iki 928,34 Lt, liko apgauti, nes prarado pinigus. Bendrija, priėmusi sprendimą atsisakyti daryti renovaciją, pradėjo grąžinti pinigus, t. y. skirtumą tarp sumokėtos sumos ir privalomų už projektą sumokėti 928,34 Lt, tiems asmenims, kurie permokėjo. Bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimas yra siejamas su tuo, kaip Bendrija naudojo iš butų savininkų surinktus pinigus, o ne sprendė, kas ir kiek skolingas Bendrijai.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9CPK 320 straipsnis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

10Tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, kad atsakovai, būdami ieškovo 470-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos nariais, atsisako mokėti 928,34 Lt už gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą. Pagrindinis atsakovų (apeliantų) argumentas, pagrindžiantis tokį atsisakymą, yra tai, kad nebuvo Bendrijos narių bendro sprendimo rinkti lėšas iš Bendrijos narių rekonstrukcijos projektui apmokėti, kadangi šį projektą turėjo finansuoti Vilniaus miesto savivaldybė. Apeliantai nurodė, kad ieškovo sprendimas pasiskolinti pradinio įnašo lėšų pateisintinas, nes avansas buvo būtinas pradėti projektavimą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad kuris nors iš sumokėjusių pradinį įnašą Bendrijos narių yra davęs sutikimą panaudoti savo įnašo dalį techninio projekto apmokėjimui, kaip nurodo Bendrijos įstatų 4.24 ir 4.25 punktai. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ 4 skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-579/2003). Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Tačiau CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Nagrinėjamos bylos atveju iš Bendrijos narių prašomos priteisti išlaidos už rekonstrukcijos projektą, kadangi šios išlaidos liko nekompensuotos Bendrijai nusprendus atsisakyti daryti renovaciją, taigi šios išlaidos nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl byloje turi būti nustatyta, ar dėl šių išlaidų buvo priimtas Bendrijos narių sprendimas (CK 4.85 straipsnis).

112007-09-10 Bendrijos narių susirinkimas nutarė parengti investicijų projektą pasinaudojant Vilniaus miesto būsto atnaujinimo programos „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ teikiama finansine pagalba (investicijų projektas parengiamas nemokamai) (b. l. 8). 2008-02-29 vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu nutarta pradinį 10 procentų investicijos įnašą pagal pasirašytas rangos sutartis iki 134 338,40 Lt sumokėti iš turimų sukauptų lėšų (arba surinkti iš butų ir kitų patalpų savininkų kartu su kitais mokesčiais) ir šią sumą paskirstyti taip: iki 22 400 Lt sumokėti už rangos darbų konkurso organizavimą ir darbų priežiūrą bei kreiptis į paskolą suteikusį banką dėl dalies pradinio įnašo įskaitymo, likusią dalį iki 111 938,40 Lt sumokėti rangovui (b. l. 10). Minėti Bendrijos narių sprendimai yra nenuginčyti, todėl teisėti ir galiojantys. Kadangi Bendrija nutarė surinkti iš kiekvieno namo gyventojo po 10 proc. nuo renovacijos išlaidų sumos (b. l. 7), todėl darytina išvada, kad ir atsakovai turėjo sumokėti minėtą sumą ieškovui, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad šios sumos atsakovai liko nesumokėję ir dabar nenori apmokėti dalį (928,43 Lt) už rekonstrukcijos techninį projektą sumokėtų pinigų (55 700 Lt), nors visa 55 700 Lt suma buvo apmokėta iš ieškovo surinktų 10 proc. nuo renovacijos išlaidų sumos įnašų. Apeliantai pažymėjo, kad rekonstrukcijos techninį projektą turėjo finansuoti Vilniaus miesto savivaldybė, kadangi 2007-09-10 Bendrijos gyventojų susirinkime buvo nutarta, kad vadovaujantis atnaujinimo programa „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ bus teikiama finansinė pagalba savivaldybės lėšomis parengiant namo renovacijos darbams investicinį projektą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-23 nutarimu Nr. 1213 patvirtintų Valstybinės parmos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energetinio efektyvumo nustatymo taisyklių 2 punktą „Daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektas (toliau vadinama – investicijų projektas) – daugiabučio namo energinio audito ir namo, jo atskirų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninių apžiūrų, atliekamų statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (Žin., 2002, Nr. 81-3504), nustatyta tvarka, duomenų ir išvadų pagrindu parengtas daugiabučio namo modernizavimo planas, numatantis namo energinių savybių ir fizinės būklės pagerinimo priemones, kurių bendras energinis efektyvumas – ne mažesnis kaip 10 balų, šių priemonių įgyvendinimo lėšų šaltinius ir investicijų atsipirkimo laiką“. Tokiu būdu apeliantų minimas investicinis projektas, dėl kurio parengimo buvo nutarta 2007-09-10 Bendrijos narių susirinkime negali būti sutapatinamas su Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techniniu projektu, kurį ieškovas užsakė atlikti pagal 2008-04-10 su UAB „Projektų rengimo centras“ sudarytą Projektavimo darbų sutartį Nr. 83TP042 (b. l. 12) ir už kurio parengimą įsipareigojo sumokėti 55 700 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugiabučio namo rekonstrukcijos techninio projekto parengimas yra projektavimo rangos sutarties dalykas (CK 6.700 straipsnis), taigi su rekonstrukcijos techninio projekto parengimu susiję darbai yra rangos darbai, dėl kurių apmokėjimo Bendrijos nariai priėmė sprendimą (davė savo sutikimą šiuos darbus apmokėti) 2008-02-29 Bendrijos narių susirinkime, kuriame buvo nutarta dalį 10 procentų investicijos įnašo pagal pasirašytas rangos sutartis iki 111 938,40 Lt sumokėti rangovui. Tokiu būdu darytina išvada, kad apeliantai, būdami Bendrijos nariais, neturi teisės atsisakyti apmokėti proporcingą dalį išlaidų, kurias Bendrija balsų dauguma nutarė patirti.

12Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovams mokėtiną dalį pagal atsakovų valdomo nuosavybės teisėmis objekto name skaičių. Kaip minėta, CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato savininko pareigą prisidėti prie bendrų išlaidų namui išlaikyti proporcingai savo daliai bendroje nuosavybėje. Atsakovų dalis turi būti nustatoma pagal CK 4.82 straipsnio 5 dalį – pagal nuosavybės teise priklausančių patalpų ploto ir gyvenamojo namo ploto santykį. Bendras namo butų plotas yra 3 125,20 km. v., o atsakovų nuosavybės teisėmis valdomo 11 buto bendras plotas yra 60,87 kv. m. Todėl atsakovams pagal įstatyme nustatytą reguliavimą tenka sumokėti 0,019477153 dalį projekto parengimo kainos, viso – 1 084,88 Lt (55 700 Lt x 0,019477153). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepakeičia priteistos iš atsakovų sumos, nenustatęs, kad priteista suma yra didesnė, negu būtų apskaičiuota pagal apeliantų valdomo buto bendro ploto ir namo naudingo ploto santykį, kartu nepablogindamas apeliantų padėties, dėl ieškovo reikalaujamos sumos apskaičiavimo būdo nesant ginčo.

13Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

14Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė 2011-11-10 mokėjimo nurodymą dėl 400 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 140, 139). CPK 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, į suteiktos pagalbos pobūdį (atsiliepimas į apeliacinį skundą), bylos sudėtingumą daro išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti advokato pagalbos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma (400 Lt) yra pagrįsta ir priteistina iš atsakovų (CPK 93 ir 98 straipsniai).

15Teismas, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Atsakovų J. G. ir N. G. apeliacinį skundą atmesti.

17Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-21 sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti ieškovui 470-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai (j. a. k. 125240520) iš atsakovų J. G. (duomenys neskelbtini) ir N. G. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimi po 200 Lt (du šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai