Byla e2A-570-252/2018

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3086-902/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ) ieškinį atsakovui R. Š. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. ( - ) darbo byloje Nr. ( - ) dalies panaikinimo,

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) ( - ) kreipėsi ieškiniu į apylinkės teismą prašydama: 1) panaikinti dalį Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. ( - ) darbo byloje Nr. ( - ), kuria R. Š. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, darbo sutartis su R. Š. nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; nuspręsta išieškoti iš ( - ) R. Š. naudai 3 012,90 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki sprendimo priėmimo – 2018 m. sausio 22 d. bei po 54,78 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. sausio 23 d. iki sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus ir 6 902,28 Eur kompensaciją; 2) atmesti R. Š. prašymą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu kaip nepagrįstą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad R. Š., kuris yra ir vienas iš ( - ) akcininkų, darbo sutarties pagrindu, buvo priimtas dirbti šios bendrovės vadybininku. Tarp akcininkų (bendrovės direktoriaus E. T. ir R. Š.) kilo nesutarimai dėl atsakovo nesąžiningumo proteguojant analogiško pobūdžio verslą vykdančias, jo šeimai priklausančias, įmones.
  3. Atsakovas siekė sutrikdyti įprastinę bendrovės veiklą bei nušalinti ( - ) direktorių, ėmė kenkti bendrovės veiklai bei menkinti bendrovės vadovo reputaciją. Reaguojant į galimai neteisėtus atsakovo veiksmus 2017 m. spalio 13 d. ( - ) direktoriaus įsakymu buvo atšaukti darbuotojo įgaliojimai atstovauti bendrovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis be bendrovės vadovo išankstinio informavimo ir sutikimo.
  4. 2017 m. spalio 18 d. pranešimu bendrovė ragino atsakovą tinkamai atlikti savo, kaip bendrovės darbuotojo, pareigas ir susilaikyti nuo bet kokių neteisėtų veiksmų. 2017 m. spalio 19 d. ( - ) nurodė, kad darbuotojas netinkamai vykdė savo funkcijas, t.y. netinkamai aptarnavo klientus, neracionaliai ir netinkamai organizavo darbą bei savalaikiai neinformavo vadovo apie situaciją su klientais, nesiėmė priemonių savalaikiai ir tinkamai aptarnauti tam tikrus klientus. Daugkartiniai darbdavio prašymai dėl darbuotojo elgesio buvo ignoruojami.
  5. Atsakovui 2017 m. spalio 13 d. buvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti dėl darbo funkcijų vykdymo, dėl vadovo garbės ir orumo žeminimo, neetiško bendravimo, klaidingos informacijos bendrovės klientui teikimo. Tačiau atsakovas toliau įžeidinėjo bendrovės vadovą, ragino kitus bendrovės darbuotojus nevykdyti vadovo nurodymų, atsisakyti susipažinti su bendrovės dokumentais. Pareikalavus pasiaiškinti ir dėl šių aplinkybių, R. Š. 2017 m. spalio 25 d. pateikė paaiškinimą dėl pirminio reikalavimo, kur savo kaltės nepripažino, situaciją vertino nesavikritiškai. Dėl antrojo reikalavimo pasiaiškinimo savalaikiai jis nepateikė.
  6. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. spalio 25 d. ( - ) direktoriaus įsakymu Nr. ( - ) atsakovas buvo atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio pagrindu, kadangi jis savo veiksmais pažeidė ( - ) Vadybininko pareiginių nuostatų, patvirtintų 2004 m. sausio 19 d. bendrovės direktoriaus įsakymu ( - ) 10, 12, 16, 22, 29, 32, 33, 38 punktus, padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, numatytus DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte bei pažeidė šio straipsnio 3 dalies 7 punktą.
  7. Sprendimą nutraukti darbo sutartį su atsakovu sąlygojo ne tik reikalavimuose įvardinti incidentai, bet ir tai, kad darbuotojas nereagavo į ( - ) vadovo daugkartinius prašymus nutraukti neteisėtus veiksmus, dariusius žalą bendrovei, jos darbuotojams ir menkinusius bendrovės reputaciją klientų akyse. Teigė, kad atsakovas veikė sąmoningai, pilnai suvokdamas savo elgesio pasekmes, nuolat įžeidinėdamas bendrovės vadovą, menkino jo reputaciją, sukėlė asmeninius išgyvenimus, frustracijos jausmą, todėl darbuotojo sukelti žalingi padariniai yra daugiau nei akivaizdūs.
  8. Patikrinus 2017 m. spalio 25 d. 17 val. 32 min. valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Sodra) duomenų bazę, informacijos apie R. Š. nedarbingumą, nebuvo. R. Š. su įsakymu susipažino tą pačią dieną, t.y. 2017 m. spalio 25 d. bendrovės patalpose, tačiau pasirašyti įteikiamus dokumentus atsisakė.
  9. Ieškovė nesutiko su Darbo ginčų komisijos atliktu darbo ginčo bylos duomenų vertinimu. Pabrėžė, kad įsakyme įvardyti atvejai, kada darbuotojas elgėsi neteisėtai, yra susiję būtent su jo, kaip darbuotojo, darbo funkcijų atlikimu ir absoliučiai neliečia akcininkų ginčo.
  10. Nurodė, kad Darbo ginčų komisija itin formaliai taikė sąvoką daugybiniai pažeidimai. Įsakymo formuluotė, jog darbuotojas atleidžiamas už pakartotinius, daugybinius šiurkščius darbo drausmės pažeidimus reiškia, kad buvo vertintas ne vienetinis atvejis, o darbuotojo sistemingas elgesys, pasireiškęs įvairiais neteisėtais veiksmai, įvardytais įsakymo motyvuojamoje dalyje. Atsakovo darbo drausmės pažeidimai buvo ne vienkartiniai, o netinkamas atsakovo elgesys darbo santykiuose buvo sistemingas ir tęstinis.
  11. Nurodė, kad Darbo ginčų komisija be jokio pagrindo pasisakė, kad įsakymas dėl atleidimo iš darbo buvo priimtas nepasibaigus paties darbdavio nustatytam terminui pasiaiškinimui pateikti. Liudytoja G. Č., skirtingai nei vertino komisija, paaiškino, kad ji buvo paprašyta dalyvauti darbuotojų susirinkime, vėliau vadovas nurodė patikrinti Sodros duomenų bazę, jungimosi laikas prie šios bazės yra 17 val. 32 min., o tik po to atsakovas buvo atleistas.
  12. Nesutinka, kad buvo pažeista drausminė nuobaudos skyrimo procedūra. Juolab, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad paaiškinimui pateikti skirtas terminas yra nepakankamas, tai nepaneigia fakto, jog šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai buvo padaryti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ( - ) R. Š. naudai 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 33,30 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
  2. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pagrindo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 22 d. sprendimo ir pažymėjo, kad DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktas neapima situacijos, kada šio straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus atlieka darbuotojas darbdavio atžvilgiu, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, kad darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą.
  3. Be to, teismas konstatavo, jog nė vienas 2017 m. spalio 25 d. įsakyme „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ Nr. ( - ) nurodytas atsakovo padarytas pažeidimas negali būti laikomas šiurkščiu ir padarytu pakartotinai, kaip tai numato DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kadangi byloje nėra surinkta tokių duomenų, jog per paskutinius 12 mėnesių R. Š. dirbdamas vadybininku, padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą.
  4. Teismas pažymėjo, kad iki pat 2017 m. spalio mėnesio atsakovas kiekvieną mėnesį be etatinio atlyginimo, papildomai buvo skatinamas net 405 Eur dydžio premija (bendrovės direktoriaus įsakymų pagrindu) už kokybiškai atliktus darbus ir gerus darbo rezultatus, kas teismo vertinimu rodė, jog darbdavys buvo itin patenkintas šio vadybininko atliekamo darbo rezultatais. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek E. T., tiek R. Š. gaudavo vienodo dydžio premijas per mėnesį, kas rodo, jog abiejų buvo vienodas indėlis į gerus darbo rezultatus.
  5. Teismas vertino, kad iš bylos duomenų galima spręsti, jog bendrovė turėjo du vadovus – direktorių E. T. bei faktinį vadovą R. Š..
  6. Nors teismas sutiko, kad R. Š., ( - ) veikdamas ne tik kaip akcininkas, bet ir dirbdamas vadybininko darbą, netinkamai atliko darbo funkcijas 2017 m. spalio 13 d. - spalio 25 d. laikotarpiu, kadangi tinkamai neaptarnavo klientų, nepagarbiai bendravo ir atsiliepė apie įmonės vadovą, pažeisdamas savo pareiginius nuostatus, tačiau teismas nevertino jo veiksmų piktybiškais, savanaudiškais, šiurkščiais, nukreiptais prieš bendrovę. Priešingai, nurodė, kad matyti, jog jis veikė išimtinai bendrovės interesais, siekė gerinti įmonės veiklą ir didinti jos pelną, o tiesioginių darbo funkcijų jis neatliko (tinkamai neaptarnavo klientų) tik dėl pateisinamų ir objektyvių priežasčių, kurias nulėmė paties bendrovės direktoriaus E. T. veiksmai – R. Š. įgaliojimų sustabdymas nuo spalio 13 dienos.
  7. Teismas pasisakė, kad būtent E. T. pažeidė DK 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, kadangi neveikė sąžiningai, nebendradarbiavo su darbuotoju R. Š. tuo metu, kai toks bendradarbiavimas buvo itin reikalingas, t.y. nesprendė problemos dėl R. Š. galimybės toliau tinkamai eiti vadybininko pareigas po pastarojo veiksmų apribojimo po 2017 m. spalio 13 d., o piktnaudžiavo savo teise.
  8. Teismas pažymėjo, kad R. Š. neveikimą pateisina vadovo, kuris turėjo pareigą visiems darbuotojams užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, kad jie tinkamai galėtų atlikti darbines funkcijas, neveikimas ir jis nesant jo kaltei, negali atsakyti drausmine tvarka.
  9. Teismas ginčo klausimu laikė teisiškai nereikšmingus liudytojo H. S., R. R. bei R. P. liudijimus dėl atsakovo duodamų nurodymų. Be to, pasisakė, kad bylos duomenimis bendrovės vadovas negalėjo tinkamai atriboti ar R. Š. E. T. turi pretenzijų kaip akcininkas, ar kaip vadybininkas. Juolab, kad tiek atsakovas, tiek byloje apklausti liudytojai nurodė, jog ginčo situaciją laiko dviejų akcininkų nesutarimais.
  10. Pirmosios instancijos teismas atsakovo teiginio ,,ištaisykite klaidas ir nejuokinkite pasaulio“ nevertino kaip įžeidžiančio pobūdžio, pasisakė, kad šis teiginys atspindėjo realią situaciją, todėl negali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Teismas konstatavo, jog R. Š. išsakytas teiginys, kad nėra aišku, ar direktorius dirba ar atostogauja, negali būti pagrindu drausminei atsakomybei kilti, kadangi nurodyti faktai – direktorius tai dirba, tai atostogauja, tai save atsišaukia iš atostogų yra atitinkantys tikrovę ir negalima nustatyti jo (direktoriaus) tolesnių veiksmų eigos – darbo įmonėje ar atostogų meto.
  11. Teismas sutiko, kad atsakovo pasakymas ,,Dvęsiančiojo kliedalai, net be klaidų laiško iš keturių žodžių suregzti negali...“ yra įžeidžiančio pobūdžio, tačiau vertino, kad tai iššaukė ir paties direktoriaus veiksmai, pagal atsakovo paaiškinimą, konfidencialios (arba įmonei labai svarbios) informacijos sąrašas buvo abstraktus ir neatitinkantis ( - ) veiklos ir dėl šio pasakymo atsiprašė.
  12. Apylinkės teismas sprendė, kad teisinio pagrindo šioje dalyje – dėl netinkamų, įžeidžiamo pobūdžio pavartotų žodžių (kaip padaryto etikos pažeidimo) R. Š. veiksmus vertinti kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir dėl to pateisinti jo atleidimą iš darbo, pagrindo nėra.
  13. Teismas pasisakė, kad iš byloje surinktos medžiagos nėra galimybės nustatyti ir kategoriškai teigti, jog aukščiau nurodytus įžeidžiamojo pobūdžio veiksmus R. Š. pavartojo veikdamas kaip vadybininkas, ar kaip akcininkas, nes jis 2017 m. spalio 13 d. būdamas ( - ) akcininku ir gavęs konfidencialią informaciją, turėjo teisę ją vertinti, išsakyti savo nuomonę. Teiginiai ,,...iškrapštysim iš direktoriaus vietos“ ar ,,žiūrėkit po kuo pasirašinėjant, po to jus užtampys po teismus“, teismo vertinimu, nėra įžeidžiamojo pobūdžio. Juolab, kad ginčo 2017 m. spalio 25 d. įsakyme dėl atsakovo atleidimo iš darbo nėra detalizuoti atsakovo pasisakymai, už kuriuos darbdavys jį atleido iš darbo. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog R. Š. 2017 m. spalio 25 d. neteisėtai filmavo asmenis (įsakyme jie neįvardinti), kadangi to ieškovas neįrodė.
  14. Teismas sutiko su Darbo ginčų komisijos padaryta išvada, jog R. Š. nepagarbų bendravimą su įmonės vadovu negalima laikyti šiurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu ir atleisti iš darbo, juolab, kai konfliktas vyko tarp dviejų (nepavaldžių vienas kitam) akcininkų, taip ginčą vertino kolektyvas (bendrovės darbuotojai), taip pat atsižvelgiant į R. Š. svarų indėlį bendrovės geriems rezultatams, gaunamai naudai (arba pelnui), ko pasėkoje bendrovės darbuotojai periodiškai buvo paskatinami už gerą darbą piniginėmis premijomis. Taip pat sutiko su Darbo ginčų komisijos padaryta išvada, jog konstatuoti DK 58 straipsnio 4 ir 5 dalių darbo sutarties nutraukimo procedūros pažeidimai yra esminiai, dėl ko atsakovo atleidimas iš darbo negali būti laikomas teisėtu.
  15. Teismas pažymėjo, kad atsakovui nebuvo suteikta pakankamai laiko pateikti darbdaviui paaiškinimus dėl jam inkriminuotų darbo pareigų pažeidimų, be to, ne už visus 2017 m. spalio 25 d. įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodytus pažeidimus iš jo buvo pareikalautas paaiškinimas. Esant tokiai situacijai, teismas laikė, jog yra pagrindas konstatuoti DK 58 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad R. Š. iš darbo vadybininko pareigose buvo atleistas jo nedarbingumo laikotarpiu, kas prieštarauja DK 65 straipsnio 6 daliai. Teismo vertinimu šiuo atveju pagrįstai buvo pritaikytinos DK 218 straipsnio 4, 6 dalies nuostatos ir atsakovui priteistos sumos apskaičiuotos teisingai.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ( - ) ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, kad teismas pažeidė materialines teisės normas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą, nesigilino į bylos esmę, nevertino ieškovės argumentų dėl netinkamai vykdytų atsakovo darbo pareigų ir DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pažeidimo bei ignoravo ieškovės paaiškinimus dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos, darbuotojo kaltės ir motyvų. Teismas nepagrįstai išplėtė įsakyme išdėstytus darbo sutarties nutraukimo teisinius pagrindus, konstatuodamas, kad bendrovė neįrodė pažeidimų pakartotinumo, nors darbuotojas buvo atleistas už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, kurių pakartotinumo įrodinėti nereikia.
  3. Apeliantė mano, kad R. Š. padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, numatytus DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte bei pažeidė savo pareiginių nuostatų 32 punktą - laikytis etikos reikalavimų. Pažymi, kad užgaulaus turinio pasisakymai buvo adresuoti bendrovės vadovo atžvilgiu, kuris yra įmonės darbuotojas.
  4. Atsakovo išsakyti teiginiai bei elektroninis susirašinėjimas (persiųstas ne tik vadovui, bet ir kitiems darbuotojams), ieškovės nuomone, negali būti laikomi atitinkantys tikrovę ar normaliu, protingu ir etišku bendravimu ir yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Juolab, kad tokie netinkami veiksmai atlikti darbo metu ir darbo vietoje.
  5. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti visi būtini, ir kasacinio teismo praktikoje aptariami, kriterijai sprendžiant dėl garbės ir orumo pažeidimo konstatavimo.
  6. Įsakyme įvardinti atvejai, kada darbuotojas elgėsi neteisėtai, yra susiję būtent su jo, kaip darbuotojo, darbo funkcijų atlikimu, ir absoliučiai nelietė akcininkų ginčo. Tai, kad darbuotojas ilgą laiką dirbo bendrovėje ar buvo skatintas premijomis nereiškia, kad jam negalioja teisės aktų nustatyti reikalavimai elgtis etiškai, o bendrovės akcininkų konfliktas negali būti pasiteisinimu darbuotojui elgtis ir veikti taip, kaip susiklosčiusioje situacijoje.
  7. Mano, kad teismas nepagrįstai darbuotojo pasakymą „Dvęsiančiojo kliedalai, net be klaidų laiško iš keturių žodžių suregzti negali“ laikė kaip teisėtą ir pagrįstą nuomonės išsakymą, taip pat įvertino bendrovės konfidencialios informacijos sąrašą (kuris net nebuvo pateiktas į bylą) kaip neatitinkantį bendrovės veiklos. Teismo motyvacija, kad tokį darbuotojo su vadovu bendravimo būdą iššaukė pats vadovas yra niekuo nepagrįsti.
  8. Nei darbo ginčų komisijos, nei teismo posėdžių metu atsakovas negalėjo įvardinti, kokių konkrečiai funkcijų jis negalėjo atlikti dėl 2017 m. spalio 13 d. įsakymo priėmimo. Šiuo įsakymu nebuvo apribotos atsakovo galimybės tinkamai atlikti darbo funkcijas. Įsakymas buvo priimtas siekiant užtikrinti bendrovės interesų apsaugą, nes kilo abejonių dėl atsakovo sąžiningumo ir lojalumo (kaip paaiškėjo vėliau, šios abejonės buvo pagrįstos - darbuotojas veikė konkuruojančių bendrovių vardu ir interesais). 2017 m. spalio 19 d. pranešimu bendrovė informavo darbuotoją apie visas aplinkybes, kodėl būtina užtikrinti veiksmų suderinimą su vadovu, darbuotojas raginamas tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, nekenkiant bendrovės interesams, o teismo pritarimas atsakovo teiginiams dėl įmonės vadovo nebuvimo darbe yra prieštaraujantys bylos duomenims.
  9. Pažymi, kad teismas ignoravo ieškovės argumentus, kad darbuotojas apie 2017 m. spalio 13, 17 dienomis neaptarnautus klientus informavo bendrovės vadovą tik 2017 m. spalio 18 d., t.y. praėjus 5 dienoms po nurodymo suderinti savo veiksmus su vadovu. Darbuotojas nuo 2017 m. spalio 13 d. nei karto nesikreipė į bendrovės vadovą, o priešingai nevykdė savo darbo funkcijų (arba vykdė jas aplaidžiai), nepateikdamas informacijos apie numatomus sudaryti sandorius, nekontroliuodamas prekių lydimųjų dokumentų užpildymo laiku, teikdamas klientams klaidingą informaciją, kaltindamas vadovą ir taip siekdamas permesti savo pareigas ir atsakomybę kitiems asmenims.
  10. Mano, kad 2017 m. spalio 16 d. pranešimas, kuriame kalbama apie bendrovės kreditinės kortelės naudojimą yra niekaip nesusijęs su tiesioginių vadybininko funkcijų atlikimu. O išvada apie vadovo nusišalinimą nuo jo pareigų atlikimo yra pagrįsta prielaidomis. Skirtingai nei vertino teismas, atsakovas savo elgesiu siekė sukelti situaciją, kada nėra įmanoma užtikrinti sklandaus ir efektyvaus bendrovės darbo organizavimo, todėl ir liudytojų H. S., R. R. ir R. P. parodymai neturėjo būti vertinami kaip teisiškai nereikšmingi ginčo klausimui.
  11. Apeliantės įsitikinimu, R. Š. veiksmai atitinka šiurkštaus darbo pažeidimo apibrėžtį. Ginčo sprendime ignoruoti bendrovės argumentai, pagrindžiantys, kad R. Š. veiksmai atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pažeidimo požymius.
  12. Atsakovas veikė pilnai suvokdamas savo elgesio pasekmes, tikslingai siekdamas trikdyti bendrovės veiklą, pažeminti vadovą E. T. kitų darbuotojų bei klientų akyse. Atsakovas kartu su sutuoktine aktyviai veikė konkuruojančių su ( - ) įmonių( - ) vardu, siekė nušalinti bendrovės vadovą nuo užimamų pareigų. Didžioji dalis bendrovės kvalifikuotų darbuotojų šiuo metu dirba atsakovo sūnaus įmonėje ( - ), kuri verčiasi analogiška stiklo įrenginių remonto veikla. Šios aplinkybės patvirtina, kad ( - ) direktoriaus veiksmai, kurių imtasi siekiant apsaugoti bendrovės turtą bei informaciją (pavyzdžiui, Konfidencialios informacijos sąrašo patvirtinimas) buvo pagrįsti ir protingi. Skunde nurodoma, kad dar nenutraukus darbo santykių, iš bendrovės elektroninio pašto buvo siunčiami pasiūlymai ir prisistatoma konkuruojančios įmonės vardu, o atsakovas ir teismo posėdžių metu nepripažino pavaldumo santykių.
  13. Mano, kad svarbu ir tai, kad po to, kai darbdavys užfiksavo aptariamus darbo pareigų pažeidimus, darbuotojas nepripažino savo veiksmų, kaip neatitinkančių darbdavio interesų.
  14. Nesutinka su apylinkės teismo vertinimu dėl pažeidimų pakartotinumo. Pačiame įsakyme aiškiai įvardintas atleidimo pagrindas - darbo sutartis nutraukta ne dėl pakartotinių pažeidimų, o dėl R. Š. daugybinių šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, t.y. darbo sutartis nutraukta DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kam nebūtinas pakartotinumo faktas).
  15. Apeliantė nesutinka dėl teismo konstatuotų procedūrinių pažeidimų priimant ginčo įsakymą atsakovo atžvilgiu. Mano, kad darbuotojui buvo suteikta pakankamai laiko pasiaiškinti. Net ir išklausius darbuotojo paaiškinimus, drausminės atsakomybės klausimo darbdavys negalėjo išspręsti kitaip.
  16. Apeliantė nurodė, kad darbdavys pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas DK 65 straipsnio 5 dalies reikalavimų, priėmė įsakymą atleisti darbuotoją iš darbo 2017 m. spalio 25 d., nes darbuotojas buvo darbo vietoje, apie tai, kad sutrikusi jo sveikata, darbdavio neinformavo, Sodros duomenų bazėje tuo metu tokių duomenų nebuvo. Už nurodytą darbo dieną darbuotojui paskaičiuotas ir išmokėtas pilnas darbo užmokestis. Mano, kad vien faktas, jog darbuotojui atleidimo dieną išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nereiškia, kad darbuotojas atleistas nedarbingumo laikotarpiu. Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklės nėra skirtos DK teisės normoms įgyvendinti, todėl darbo ginčuose turi būti taikomos įvertinant darbo santykių prigimtį ir DK nustatytus jų reglamentavimo ypatumus.
  17. Mano, kad selektyvus šalių paaiškinimų vertinimas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, nes tokiu būdu pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės bei CPK 270 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai sprendimo turiniui, kas sudaro pagrindą sprendimą panaikinti.
  18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. Š. prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, palikti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  19. Pabrėžia, kad atsakovo atleidimas iš darbo nulemtas lygiaverčių privačių subjektų - bendrovės akcininkų nesutarimų, o ne darbo santykių subjektų. Su tokiu vertinimu sutiko tiek ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija, tiek pirmosios instancijos teismas. Jis su ( - ) direktoriumi praktiškai bendrovės valdyme dalyvavo lygiomis dalimis, o kasdieniniame bendrovės darbo organizavime atsakovas dalyvavo net didesne dalimi.
  20. Atsakovo atleidimas ir inkriminuojami jam darbo drausmės pažeidimai iš tiesų buvo bandymas apriboti jo kaip akcininko teises, ką patvirtino ir liudytojai išsakę pastebėjimus apie tarp akcininkų kilusius nesutarimus, tiek direktoriaus pasikeitęs elgesys (nepagrįstas darbo užmokesčio sumažinimas, patyčios) su atsakovo sutuoktine A. Š., kuri taip pat yra buvusi ieškovės akcininkė.
  21. Ginčo įsakyme pateikiama informacija yra neteisinga ir nė vienas nurodytų, neva padarytų, pažeidimų neatitinka šiurkštaus, tuo labiau „daugkartinio“ pažeidimo, kriterijų. Atsakovo vertinimu, jo išsakyti teiginiai įmonės direktoriaus atžvilgiu negali būti laikomi pažeidžiančiais vadovo garbę ir orumą ar pripažintini kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkto prasme.
  22. Pripažįsta, kad atskirais atvejais atsakovas pasielgė emocionaliai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jį su bendrovės direktoriumi jau 20 metų sieja verslo santykiai, akivaizdu, kad įprastinis, subordinacinis darbdavio ir darbuotojo elgesio standartas šiuo atveju nėra ir negali būti taikomas.
  23. Jokių faktų apie neteisėtus galimus atsakovo veiksmus, susijusius su konkuruojančių įmonių veikla, nebuvo nustatyta. Teiginiai, kad atsakovas nė karto nesikreipė į vadovą dėl vadovo sutikimo, kuris nurodytas minėtame įsakyme dėl įgaliojimų apribojimo, poreikio, yra nepagrįsti, nes 2017 spalio 16 d. atsakovas išsiuntė raštą dėl negalėjimo tinkamai vykdyti savo pareigų dėl įgaliojimų apribojimų, papildomai informavo apie klientus spalio 18 d. Tačiau į atsakovo pranešimus ar skambučius nebuvo atsakoma. Kas rodo, kad direktorius savo veiksmais įtakojo netinkamą klientų aptarnavimo situaciją, nes būtent jis atšaukė visus atsakovo įgaliojimus bendraujant su trečiaisiais asmenimis, kas lemia darbuotojo atsakomybės nebuvimą.
  24. Iki kilusio akcininkų ginčo jokių pretenzijų atsakovui ieškovė neturėjo. Priešingai, jis buvo nuolat skatinimas finansiškai. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovo atžvilgiu iki pat 2017 m. spalio 25 d. buvo nustatyti kokie nors darbo pareigų pažeidimai, todėl ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo neva sistemingą ar pakartotinį pareigų pažeidimą.
  25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą dėsto argumentus dėl bendrovės akcininkų ginčų, susijusių su bendrovės valdymu bei galimomis priežastimis dėl ko dalis bendrovės darbuotojų nutraukė darbo santykius su ( - ).
  26. Sutinka, kad ieškovė pažeidė darbo sutarties nutraukimo procedūras ir dėl to atleidimas negali būti laikomas teisėtu. Mano, kad darbdavio elgesys jo atžvilgiu nesąžiningas ir prieštaraujantis teisingumo ir protingumo principams bei kelia abejonių dėl tikrųjų ketinimų. Atkreipia dėmesį, kad atsakovui buvo nurodyta pateikti paskutinį pasiaiškinimą iki spalio 25 d. 17 val. (darbo pabaigos), o įsakymas dėl atleidimo iš darbo buvo priimtas tą pačią dieną. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovo atleidimo procedūra jau buvo iš anksto suplanuota, o reikalavimai pasiaiškinti buvo tik fiktyvūs, siekiant formaliai sudaryti įstatymo nustatytos privalomos procedūros laikymosi įvaizdį.
  27. Pažymi, kad ieškovė nesudariusi galimybės atsakovui tinkamai pateikti pasiaiškinimų, žinodama, kad atsakovas yra laikinai nedarbingas, 2017 m. spalio 25 d. ne tik priėmė įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo, bet ir tą pačią dieną įformino patį darbo sutarties nutraukimą, nesivadovaudamas DK 65 straipsnio 6 dalimi. Nustatyti darbo sutarties nutraukimo procedūrų pažeidimai nebegali būti laikomi tik formaliais ir patvirtina, jog atsakovo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas ir nepagrįstas.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  2. Atsakovas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2018 m. balandžio 27 d. ( - ) direktoriaus įsakymu Nr. ( - ) patvirtintą „Informacijos teikimo akcininkams tvarką“ bei Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7349-837/2018, kuria priimtas R. Š. ieškinys ( - ) dėl bendrovės direktoriaus įsakymo pripažinimo negaliojančiu ir akcininko teisės gauti informaciją gynimo.
  3. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  4. Kolegija susipažinusi su atsakovo pateiktų dokumentų turiniu, sprendžia, kad atsakovas nepagrindė, jog įsakymo dėl informacijos teikimo akcininkams tvarkos pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kita vertus, nei šis įsakymas, nei teismo nutartis, kuria priimtas R. Š. ieškinys ( - ) dėl jo, kaip akcininko teisių gynimo, nėra nagrinėjamos civilinės bylos vertinimo dalyku, todėl šie prašomi prijungti įrodymai nepriimtini į bylą bei grąžintini jį padavusiam asmeniui (CPK 314 straipsnis).
  5. Byloje nustatyta, kad ( - ) direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ už pakartotinius, daugybinius, šiurkščius darbo drausmės pažeidimus ( - ) vadybininkas R. Š. atleistas iš darbo be įspėjimo nuo 2017 m. spalio 25 d. DK 58 straipsnio pagrindu.
  6. Nutarties 59 punkte nurodytame įsakyme konstatuota, kad 2017 m. spalio 23 d. Š. Š. buvo pareikalauta pasiaiškinti dėl darbo funkcijų vykdymo, t.y. kodėl R. Š. 2017 m. spalio 13 d. apie 14 val. neužtikrino tinkamo ( - ) transporto priemonės aptarnavimo, nepasirūpino, kad visi dokumentai, reikalingi užsakymo įvykdymui, būtų tinkamai ir laiku paruošti; 2017 m. spalio 17 d. neužtikrino klientų ( - ) tinkamo aptarnavimo, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų suorganizuotas prekių pristatymas ( - ); su R. Š. susisiekus įmonei ( - ), apie tai darbuotojas bendrovės vadovo nedelsiant neinformavo, kliento neaptarnavo laiku ir tinkamai; 2017 m. spalio 23 bendrovės darbuotojų akivaizdoje R. Š. nepagarbiai elgėsi su bendrovės vadovu. 2017 m. spalio 24 d. pareikalauta pasiaiškinti kodėl 2017 m. spalio 3 d. davus nurodymus dėl ( - ) surinkimo, darbuotojas užgauliai bendravo su bendrovės vadovu elektroniniu paštu, 2017 m. spalio 13 d. direktoriui pateikus susipažinimui Bendrovės konfidencialios informacijos sąrašą, visiems bendrovės darbuotojams R. Š. persiuntė pranešimą, nepagarbiai ir užgauliai atsiliepdamas apie įmonės vadovą; 2017 m. spalio 17 d. atsakydamas į ( - ) atstovo paklausimą, teikė klaidingą ir vadovo autoritetą žeminančią informaciją. 2017 m. spalio 25 d. pareikalauta pasiaiškinti kodėl 2017 m spalio 25 d. kitų bendrovės darbuotojų akivaizdoje R. Š. įžeidinėjo vadovą; vadybininkui T. Č. vykdant direktoriaus nurodymą supažindinti darbuotojus su Bendrovės lygių galimybių ir psichologinio smurto prevencijos politika ir jos įgyvendinimo programa, R. Š. nepagarbiai atsiliepė apie vadovą, skatino darbuotojus nepasirašyti dokumentų ir be bendrovės teritorijoje esančių asmenų išankstinio informavimo ir sutikimo juos filmavo, t.y. rinko asmens duomenis nežinomais tikslais (Darbo ginčo b.l. 24).
  7. Įsakyme nurodyta, kad virš nurodytais veiksmais R. Š. pažeidė ( - ) vadybininko pareiginių nuostatų 10, 12, 16, 22, 29, 32, 33 ir 38 punktus ir padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, numatytus DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte.
  8. UAB ( - ) 2004 m. direktoriaus įsakymu Nr. ( - ) patvirtinti vadybininko pareiginiai nuostatai Nr. ( - ), kurių 10 punktas numato pareigą užtikrinti jam pavestų užduočių įgyvendinimą, 12 punktas - siekti gerinti įmonės veiklą ir didinti pelną, 16 punktas - teisingai apiforminti atsiskaitymo ir mokėjimo dokumentus, 22 punktas - nepažeisti įmonės vadovybės nurodymų, vengti bet kokio neigiamo poveikio įmonės reputacijai, 29 punktas - kontroliuoti, kad prekių lydimieji dokumentai būtų užpildyti teisingai, 32 punktas - laikytis etikos reikalavimų, 33 punktas - spręsti iškilusias įmonės problemas, bendraujant ir keičiantis informacija su įmonės darbuotojais, 37 punktas - dalintis darbo įgūdžiais ir įgyta patirtimi su bendradarbiais, padėti vienas kitam, 38 punktas - laikytis įmonėje nustatytų taisyklių, darbo tvarkos taisyklių saugos ir sveikatos priešgaisrinės saugos norminių aktų reikalavimų (Darbo ginčo b.l. 59-60).
  9. R. Š. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas jo atleidimą iš UAB ( - ) pripažinti neteisėtu, grąžinti jį į darbą ir priteisti iš UAB ( - ) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, priteisti patirtą 63, 73 Eur žalą neatskaičiavus mokesčių, kurią sudaro suma už negautą ligos išmoką dėl neteisėto atleidimo iš darbo laikinojo nedarbingumo metu (Darbo ginčo b.l. 1-7).
  10. Darbo ginčų komisija R. Š. prašymą tenkino iš dalies, pripažino, jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino UAB ( - ) 2017 m. spalio 25 d. direktoriaus įsakymą Nr. ( - ) „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, pripažino, kad darbo sutartis su R. Š. nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, nusprendė išieškoti iš UAB ( - ) R. Š. naudai 3012,90 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki sprendimo priėmimo dienos (2018 m. sausio 22 d.) ir po 54,78 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. sausio 23 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Nusprendė išieškoti iš UAB ( - ) R. Š. naudai 6902,28 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją, o prašymą dėl negautos 63,73 Eur ligos pašalpos atmesti (Darbo ginčo b.l. 203-217).
  11. DK 231 straipsnio 4 dalis numato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, kad darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iš naujo. Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju šių nuostatų skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepažeidė.
  12. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino DK nuostatas, susijusias su darbo sutarties nutraukimu darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis), neįsigilino į ginčo esmę ir neištyrė ir nepasisakė dėl reikšmingų ginčo aplinkybių ir įrodymų ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgęs į nutarties 66 punkte aptartą teisinį reglamentavimą, CPK nuostatas, susijusias su įrodymų vertinimu, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti bei jas įvertinęs ginčo situacijai aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, pagrįstai UAB ( - ) ieškinį atmetė.
  13. Priežastis nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio pagrindu gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo su R. Š. turinys patvirtina, kad darbdavys atsakovą iš darbo UAB ( - ) atleido už pakartotinius, daugybinius, šiurkščius darbo drausmės pažeidimus (DK 58 straipsnio 3 dalies 4 ir 7 punktai), DK 58 straipsnio pagrindu.
  14. DK 58 straipsnio 3 dalyje pateikiamas nebaigtinis sąrašas darbo pareigų pažeidimų, kurie gali būti laikomi šiurkščiais. Be kita ko, prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų priskiriamas priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje (4 punktas) ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (7 punktas).
  15. Pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei tvirtina apeliantė, detaliai įvertino darbdavio nuomone padarytus R. Š. darbo pareigų pažeidimus, kurie yra identifikuoti įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo. Kolegija iš esmės pritaria atliktam apylinkės teismo vertinimui, kad DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta norma, kad be kita ko šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas darbuotojo garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje, nėra taikytina, kai darbuotojas tokius veiksmus atlieka darbdavio atžvilgiu bei, kad tokie veiksmai gali būti kvalifikuotini tik pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą kaip kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.
  16. Kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės ir teismui pateikti abiejų šalių įrodymai neleidžia pripažinti, kad R. Š. atlikdamas savo, kaip UAB ( - ) vadybininko, funkcijas apskritai šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Nors įsakyme yra nurodyti pareiginių nuostatų punktai, kuriuos pažeidė atsakovas, tačiau kuo konkrečiai pasireiškė kiekvieno punkto pažeidimas nėra nurodoma, kaip ir nėra nurodoma, kaip konkrečiai pasireiškė nepagarbus darbuotojo elgesys su bendrovės vadovu.
  17. Iš 2017 m. spalio 13 d. UAB ( - ) priimto įsakymo Nr. ( - ) matyti, kad darbdavys atšaukė R. Š. visus ir bet kokius įgaliojimus atstovauti šią bendrovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis (kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose) įskaitant, bet neapsiribojant sudaryti sandorius, pasirašyti dokumentus, teikti užsakymus ir atlikti bet kokius kitus veiksmus be bendrovės vadovo išankstinio informavimo ir sutikimo (Darbo ginčo b.l. 9). Pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad būtent šis įsakymas objektyviai lėmė tai, kad R. Š. nebegalėjo tinkamai vykdyti vadybininko funkcijų esant tokiai situacijai, kai įmonės vadovas buvo nusišalinęs nuo vadovo pareigų atlikimo apie ką patvirtina jo paties 2017 m. birželio 29 d. potvarkis dėl kasmetinių atostogų, pagal kurį vadovas suteikė sau kasmetines atostogas šešiems mėnesiams, t.y. nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (Darbo ginčo b.l.162) ir įsakymai, kuriais įmonės direktorius save atsišaukdavo iš atostogų vienai, kelioms ar keliolikai dienų (b.l. 38-43). Kita vertus, paskatinimai už kokybiškai atliktus darbus ir gerus darbo rezultatus (Darbo ginčo b.l. 95, 95-96,98) paneigia ieškovės argumentus apie sistemingą R. Š. darbo funkcijų netinkamą atlikimą.
  18. Apelianto argumentai, kad šiuo įsakymu nebuvo apribotos atsakovo galimybės tinkamai atlikti darbo funkcijas ar, kad jam buvo paaiškintos tokio įsakymo priėmimo priežastys, nepaneigia, kad ieškovės įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo su atsakovu nurodytų darbo funkcijų neatlikimas buvo nulemtas būtent paties darbdavio ir jo sudarytų darbo sąlygų, ignoruojant sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus (DK 24 straipsnis). Juolab, kad 2017 m. spalio 16 d. ir 2017 m. spalio 18 d. įmonės vadovas E. T. ir jo pareigas laikinai einantis T. Č., buvo informuoti, kad dėl 2017 m. spalio 13 d. įsakymo vadybininkas R. Š., kuris yra ir įmonės akcininkas, negali tinkamai vykdyti savo funkcijų ir tokiu būdu nebus galima efektyviai vykdyti bendrovės klientams prisiimtų įsipareigojimų bei detaliai nurodė iškilusias problemas tiek dėl klientų aptarnavimo, tiek dėl susisiekimo su vadovu, kad galėtų su juo derinti veiksmus, kaip, kad vadovas nurodęs 2017 m. spalio 13 d. įsakyme (Darbo ginčų b.l.10-11).
  19. Atsakovo 2017 m. spalio 18 d. surašytame prašyme dėl tinkamo vadovo funkcijų vykdymo, jis nurodė, kad jis negalėjo susisiekti su įmonės vadovu ir informuoti (kaip įpareigotas 2017 m. spalio 13 d. įsakymu) apie klientų ( - ) aptarnavimo problemas. Beje šios paties atsakovo nurodytos aplinkybės dėl klientų, buvo įtrauktos į įsakymo nutraukti darbo sutartį turinį, nepareikalavus paaiškinimo, kaip atsakovo darbo pareigų pažeidimas. Šie dokumentai buvo surašyti R. Š., ne tik kaip įmonės akcininko, bet ir nurodant, kad jis dirba vadybininko pareigose, o įmonės vadovo 2017 m. spalio 19 d. pateiktas atsakymas (Darbo ginčo b. l. 66-67), patvirtina apylinkės teismo išvadas, kad UAB ( - ) direktorius R. T. nebegalėjo tinkamai atriboti tarp jo ir R. Š. „nepasitenkinimo“ kilimo sferos ir akivaizdžiai akcininkų nesutarimai imti tapatinti su pretenzijomis ir dėl darbo funkcijų atlikimo.
  20. Kolegija įvertinusi ieškinyje, teisminio nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde cituojamų atsakovo įmonės vadovo atžvilgiu išsakytų teiginių turinį ir jų pavartojimo kontekstą, nors ir sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad toks darbuotojo bendravimas nėra pagarbus ir tinkamas, tačiau pripažinti tai šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nėra pagrindo.
  21. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apylinkės teismo detaliai įvertintų atsakovo teiginių darbdavio atžvilgiu, kurių kolegijos nuomone, pripažinti kaip įžeidžiančio pobūdžio, nėra pagrindo, tačiau kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad teiginys :„...Dvęsiančiojo kliedalai, net be klaidų laiško iš keturių žodžių suregzti negali...“ buvo iššauktas paties direktoriaus veiksmais, nes pagal atsakovo paaiškinimą, konfidencialios informacijos sąrašas buvo abstraktus ir neatitinkantis UAB ( - ) veiklos.
  22. Kaip teisingai nurodo apeliantas šis sąrašas nebuvo pateiktas į bylą, jo turinys teismui nebuvo žinomas, o remtis tik subjektyviu atsakovo vertinimu dėl tokio dokumento turinio kaip priežasties nepagarbiai bendrauti su vadovu, nebuvo jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nutarties 75 punkte nurodytas teiginys yra įžeidžiančio pobūdžio, (skirtingai nei kiti ieškovės nurodyti teiginiai). Nepaisant to, kad elektroniniu paštu tokio turinio laiškas buvo persiųstas darbo metu ir darbo vietoje kitiems darbuotojams, tačiau toks ieškovės išskirtas teiginys akivaizdžiai yra nukreiptas ne į darbdavį, o į konkretų asmenį – R. T., kuris dėl asmens garbės ir orumo gynimo gali savo teises realizuoti CK 2.24 straipsnio nustatyta tvarka.
  23. Apeliantas nesutinka su tuo, kad pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatytą procedūrą ir nesilaikydamas DK 65 straipsnio 6 dalies reikalavimų atleido darbuotoją jo nedarbingumo laikotarpiu.
  24. DK 58 straipsnio 4 dalis imperatyviai numato, kad darbdavys priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė šiurkštų ar antrą tokį pat per metus darbo pareigų pažeidimą, kas sąlygotų darbo sutarties su juo nutraukimą DK 58 straipsnio pagrindu. Nustatant šį terminą būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo laiką, darbuotojo darbo laiką ir kt., kadangi terminas turi būti pakankamas darbuotojui prisiminti ir paaiškinti įvykio aplinkybes.
  25. Numatyta vienintelė išimtis iš šio reikalavimo – kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis). Todėl neabejotinai darbdavys prieš priimdamas tokį abiems darbo santykių šalims reikšmingą sprendimą bei kaip stipresnioji šių santykių pusė, turi laikytis tvarkos, nustatytos DK 58 straipsnio 4 dalyje.
  26. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovo R. Š. darbdavys paaiškinimų dėl darbo funkcijų vykdymo pareikalavo du kartus. 2017 m. spalio 24 d. pareikalauta pasiaiškinti dėl pareiginių nuostatų 22, 32 ir 38 punktų ir DK 58 straipsnio 58 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažeidimų dėl 2017 m. spalio 03 d. teiginių „Išsitaisykite gramatines klaidas ir nejuokinkite pasaulio“, 2017 m. spalio 13 dienos visiems įmonės darbuotojams persiųsto elektroniniu paštu atsakymo „Dvęsiančiojo kliedalai, net be klaidų laiško iš keturių žodžių suregzti negali...“ ir dėl 2017 m. spalio 17 d. atsakymo į ( - ) atstovo paklausimą, buvo nurodyta atsakyti iki 2017 m. spalio 25 d. 16 val. 30 min.(Darbo ginčo b.l. 15). Kad toks reikalavimas būtų įteiktas pasirašytinai darbuotojui nėra nustatyta. Byloje pateiktas elektroninio susirašinėjimo turinys patvirtina, kad šis reikalavimas buvo išsiųstas 2017 m. spalio 25 d. 5 val. 55 min.
  27. Antrasis reikalavimas pasiaiškinti, nurodant, kad atsakovas galimai pažeidė analogiškus pareiginių nuostatų reikalavimus ir padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte šiurkštų darbo pareigų pažeidimą dėl 2017 m. spalio 25 d. darbuotojų akivaizdoje pavartoto atsakovo necenzūrinio žodžio ir teiginio, kad „tuoj mes tave iškrapštysime iš direktoriaus vietos“, 2017 m. spalio 25 d. vadybininkui T. Č. vykdant direktoriaus nurodymą supažindinti darbuotojus su patvirtinta Bendrovės lygių galimybių ir psichologinio smurto prevencijos politika ir jos įgyvendinimo programa, 8 darbuotojų akivaizdoje pavartoto teiginio „žiūrėkite po kuo pasirašinėjate, po to tie ( - ) jus po teismus užtampys“ bei 2017 m. spalio 25 d. bendrovės teritorijoje asmenų filmavimo, nurodyta pateikti pasiaiškinimą tą pačią darbo dieną, t.y. iki 17 val. Ant reikalavimo taip pat nėra žymos apie šio reikalavimo įteikimą darbuotojui (Darbo ginčo b.l. 21), tačiau tos pačios dienos 16 val. 50 min. pateiktas atsakymas darbuotojo, kuriame nurodyta, kad reikalavimas visiškai neatitinka realių žodžių ar veiksmų, o prašomas terminas pasiaiškinti yra neprotingai trumpas – tik 1,5 val., be to darbuotojas nurodė, kad dėl sveikatos sutrikimo į šį reikalavimą negali atsakyti (Darbo ginčo b.l. 22).
  28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 78 punkte aptartą teisinį reglamentavimą ir rašytinius bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad darbdavys nagrinėjamu atveju reikalavimams pasiaiškinti suteikė neprotingai trumpą laikotarpį. Juolab, kad įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo nurodyti ir papildomi pareiginių nuostatų punktų pažeidimai (10, 12, 16, 29, 33 punktai), kai pasiaiškinti dėl įsakyme įvardytų 2017 m. spalio 13 d., spalio 17 d. klientų aptarnavimo R. Š. net nebuvo paprašyta, o kad atsakovas būtų bendrovės direktoriaus atžvilgiu vartojęs necenzūrinius žodžius ar filmavęs įmonės teritorijoje ir tokiu būdu rinkęs asmens duomenis nežinomais tikslais, įrodymų nėra pateikta. Apeliantė taip pat nepateikė duomenų kokios realios pasekmės kilo klientų aptarnavimo problemų ir nepagrindė kuo, vykdant įmonės vadybininko pareigas, pasireiškė atsakovo nelojalumas įmonei, kurios didžiąją dalį akcijų jis pats ir valdė (Darbo ginčo b.l. 8).
  29. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl liudytojų R. R., R. P. ir H. S. parodymų netinkamo vertinimo ir pritaria apylinkės teismo išvadai, kad jokių nagrinėjamam darbo ginčui teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios tiesiogiai būtų susijusios su atsakovui darbdavio įsakyme nurodytais darbo pareigų pažeidimais jie negalėjo nurodyti, o abstraktaus pobūdžio paaiškinimai dėl įmonės veiklos organizavimo nėra tiesiogiai susijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku.
  30. Kaip priežastis nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio pagrindu yra ir darbuotojo per paskutinius 12 mėnesių padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliaciniame skunde dėstomas ginčo įsakyme fiksuotos R. Š. atleidimo formuluotės interpretavimas, nepagrindžia apeliacinio skundo teiginių, kad teismas išplėtė įsakyme išdėstytus darbo sutarties nutraukimo teisinius pagrindus. Įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo akivaizdžiai nurodyta, kad darbo sutartis su R. Š. nutraukiama už pakartotinius, daugybinius šiurkščius darbo drausmės pažeidimus DK 58 straipsnio pagrindu. Apylinkės teismas teisingai įvertino, kad ginčo įsakyme nurodytas atsakovo padarytas pažeidimas negali būti laikomas padarytu ir pakartotinai, kaip tai numato DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kadangi nebuvo konstatuota, jog per paskutinius 12 mėnesių R. Š., dirbdamas vadybininku, padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą. Tęstinumo pobūdis taip pat nėra įrodytas, nes pačios apeliantės nurodyti jos supratimu darbo drausmės pažeidimai yra atskiromis datomis ir skirtingo pobūdžio.
  31. Bylos duomenys patvirtina, kad R. Š. į gydymo įstaigą 2017 m. spalio 25 d. kreipėsi dar 12 val. 40 min. Jis buvo konsultuotas šeimos gydytojos ir jam Tos pačios dienos 19 val. 35 jis kreipėsi į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur jam buvo teikiamos medicininės paslaugos iki 21 val. 10 min (Darbo ginčo b.l. 147-149). O iš VSDFV duomenų matyti, kad išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo spalio 25 d. iki 31 d. DK 65 straipsnis reglamentuojantis darbo sutarties pasibaigimo įforminimą numato, kad jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną <...> darbuotojas yra laikinai nedarbingas <...> darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo <...> pabaigos. Darbuotojo nesąžiningumas dėl nedarbingumo darbo sutarties nutraukimo metu nėra įrodytas.
  32. Šiuo atveju darbdavys turėjo ne tik pareigą užtikrinti, kad atleidžiant iš darbo būtų laikomasi virš aptartos normos, bet ir visas galimybes savalaikiai pasitikrinti per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę apie jo įmonės darbuotojams išduotus nedarbingumo pažymėjimus, juolab, kad darbuotojui buvo suteiktas terminas pasiaiškinti iki tos pačios dienos 17 val. 00 min., o jis 16 val. 50 min. darbdavį informavo apie sveikatos sutrikimus ir neprotingai trumpą terminą pasiaiškinimui pateikti. Be to, teismo posėdžio metu įmonės buhalterė G. Č. patvirtino, kad R. Š. ją informavo, kad buvo pas medikus ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kartu ji patvirtino, kad direktoriaus įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo ji gavo 17 val. 6 min., t.y. iki apeliantės nurodomo duomenų bazės patikrinimo, kas rodo, kad įsakymas buvo priimtas esminiai pažeidžiant aptartą procedūrą.
  33. Apeliantės nuoroda dėl darbuotojo atleidimo jo laikino nedarbingumo laikotarpiu taikymo į kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose Nr. 3K-3-350/2011, Nr. 3K-3-107/2013 šiuo atveju yra netinkama, nes nagrinėjamoji byla ir nurodytosios bylos faktinėmis aplinkybėmis nesutampa.
  34. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo priimtas esminiai pažeidus DK 58 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas dėl ko atsakovo atleidimas iš darbo negali būti laikomas teisėtu. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo konstatuoti procedūriniai pažeidimai negali būti pateisinami darbdavio įsitikinimu, kad jis net ir pateikus paaiškinimą nebūtų priėmęs kitokio sprendimo ar, kad jis neturėjo pareigos tinkamai išsiaiškinti ar darbuotojas nėra laikinai nedarbingas atleidimo metu.
  35. Kolegija pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.
  36. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-88-684/2015).
  37. DK 231 straipsnio 7 dalis numato, kad teismo sprendimui ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas, net ir priimdamas sprendimą, kuriuo iš esmės pritariama darbo ginčų komisijos sprendimui, turi sprendimo rezoliucinėje dalyje iš esmės pakartoti darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinę dalį, t. y. ginčą išspręsti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl ginčijamas sprendimas patikslintinas, papildant jo rezoliucinę dalį.
  38. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, UAB( - ) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnis). Atsakovas R. Š. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas - 847 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti teisėjų kolegija vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas pilnai priteisia iš apeliantės (CPK 93 ir 98 straipsniai).
  39. Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą patikslinti, jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

15Ieškinį atmesti ir ginčą išspręsti iš esmės.

16Pripažinti ieškovo R. Š., a.k. ( - ) atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti ( - ), 2017 m. spalio 25 d. direktoriaus įsakymą Nr. ( - ) „Dėl darbo sutarties nutraukimo“.

17Pripažinti, kad darbo sutartis su R. Š. nutraukta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo įsiteisėjimo dieną.

18Priteisti iš ( - ) R. Š. 3012,90 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2018 m. sausio 22 d.) ir po 54,78 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. sausio 23 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

19Priteisti iš ( - ) R. Š., 6902,28 Eur (suma neatskaičius mokesčių) kompensaciją.

20Priteisti R. Š. iš ( - ) 1210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmos instancijos teisme ir 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

21Priteisti iš ( - ) 33,30 Eur (trisdešimt tris eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.“

Proceso dalyviai
Ryšiai