Byla 2A-1202-345/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Danutės Kutrienės, sekretoriaujant Gintarei Blechertaitei dalyvaujant ieškovui R. S., ieškovo atstovei advokatei Ingridai Jurgelevičienei, atsakovo UAB „Respublikos“ leidiniai atstovams atstovė Dianai Veleckienei ir advokatui Haroldui Ivanauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Respublikos“ leidiniai apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui UAB „Respublikos“ leidiniai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas R. S. ieškiniu prašė pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti 2009-11-19 įsakymą Nr. K-86 dėl R. S. atleidimo iš darbo; 2009-06-18 darbo sutartį Nr. 1345 laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovo vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-06-18 su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1345. Darbo sutartimi buvo sulygta, kad ieškovas dirbs videoreporterio darbą, ieškovui mokamas minimalus darbo užmokestis, nustatyta darbo dienos trukmė – šešios darbo dienos per savaitę. Atsakovas 2009-10-20 raštu Nr. 446 nurodė ieškovui pateikti pasiaiškinamą dėl neatvykimo į darbą. 2009-11-19 raštu Nr. 478 atsakovas informavo ieškovą, kad nuo 2009-11-19 ieškovas yra atleistas iš videoreporterio pareigų bei informavo, kad ieškovo tiesioginis vadovas A. N. neatvyko į darbą nuo spalio mėnesio 7 d. Minėtas atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Ieškovo neatvykimas į darbą nelaikytinas pravaikšta. Ieškovo atleidimas iš darbo neturi būti siejamas su jo tiesioginio vadovo A. N. neatvykimu į darbą. Ieškovui nebuvo suteikta darbo vieta, darbo funkcijoms atlikti ieškovas naudojo savo technines priemones. Sudarant darbo sutartį ieškovui buvo nurodyta, kad ieškovo darbo vieta atsakovo patalpose nebus įrengta. Ieškovas nufilmuotus reportažus ruošdavo savo namuose. Ieškovas iki jo atleidimo iš darbo savo darbo pareigas vykdė tinkamai, nebuvo gavęs pastabų iš atsakovo. Laikytina, kad atsakovas nesilaikė įstatymo nustatytos atleidimo iš darbo tvarkos.

5Atsakovas UAB „Respublikos“ leidiniai pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. 2009-10-13 ieškovas nustatytu laiku darbo vietoje nepasirodė, todėl atsakovas 2009-10-20 raštu pareikalavo ieškovo pasiaiškinimo. Tačiau ieškovas po minėto reikalavimo pateikimo darbo vietoje nebepasirodė. 2009-10-26 atsakovas buvo informuotas, kad ieškovas vykdo savo tiesioginio vadovo A. N. nurodymus. Ieškovas nenurodė atsakovui objektyvių priežasčių, kodėl neatvyko į darbą. Ieškovas nepagrįstai savo neatvykimą į darbą sieja su jo tiesioginio vadovo nurodymų vykdymu. A. N. nuo 2009-10-07 nebuvo savo darbo vietoje, todėl negalėjo duoti savo darbuotojui jokių nurodymų. Atsakovas, ieškovo elgesį traktavo kaip pravaikštą ir 2009-11-19 informavo Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyrių. Ieškovo pareiga kasdien (išskyrus sekmadienį) eiti į darbą numatyta darbo sutarties 5 p. Ieškovas turėjo jam skirtą darbo vietą atsakovo būstinėje – jam buvo skirtas stalas, kėdė, kompiuteris, kiti darbo įrankiai.

6Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta įprasta darbo sutartis, darbo vieta šalių susitarimu nėra atskirai aptarta. Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad pagrindinės ieškovo darbo funkcijos buvo video reportažų rengimas: video reportažų filmavimas, montavimas, patalpinimas internetinėje svetainėje. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į ieškovo, kaip videoreporterio, darbo specifiką, kuri daugiausia susijusi su darbo funkcijų vykdymu skirtinguose video reportažų filmavimo vietose. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas 2009-10-13 turėjo savo darbo funkcijas atlikti konkrečioje vietoje – atsakovo būstinėje (CPK 178 str.). Atsakovas nepateikė teismus pareiginių instrukcijų, nuostatų, kitų lokalinių teisės aktų, kurių pagrindų būtų galima konstatuoti, kad ieškovas neatvyko į darbo vietą (CPK 178 str.). Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo laikyti, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 9 p. ir atleisti ieškovą DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (DK 242 str.).

7Atsakovas UAB „Respublikos“ leidiniai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad „atsakovas neturėjo pagrindo laikyti, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 9 p. ir atleisti ieškovą DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (DK 242 str.)“, netinkamai vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2008, pateikto DK normų aiškinimo. Pabrėžia, kad minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, videoreporterio darbo specifika jokio įtakos darbo sutartyje konkretizuotos darbovietės ir tuo pačiu darbo vietos UAB „Respublikos“ leidiniai buveinėje apibrėžtumui neturi. Mano, kad teismas netinkamai aiškindamas ir taikydamas DK 95 str., 99 str. 2 d. (ir tuo pačiu 2003-01-28 LRV nutarimą „Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“ Nr. 115 bei juo patvirtintą „Darbo sutarties pavyzdinę formą“), padarė neabejotiną materialinės teisės normų pažeidimą. Teigia, kad teismas visiškai ignoravo liudytojų parodymus, kurie leidžia daryti išvadą, jog ieškovas turėjo darbo vietą atsakovo būstinėje, nuo 2009-10-13 į darbą neatvyko, jokių darbo sutarties 1.2. p. sulygtų darbinių funkcijų nuo 2009-10-13, nesvarbu kur, neatliko. Ieškovo neatvykimą į darbą nuo 2009-10-13, t.y. tiek nebuvimą darbo vietoje, tiek darbinių funkcijų neatlikimą įrodo atsakovo atstovų paaiškinimai, paties ieškovo paaiškinimai, kokias darbines funkcijas jis atliko nuo 2009-10-13, liudytojų R. B., A. N. parodymais, atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas neatvykimą į darbą būtų derinęs tiesiogiai su darbdaviu ar bent jau būtų jam apie tai pranešęs. Net ir po 2009-10-20 atsakovo UAB „Respublikos“ leidiniai rašto Nr. 446, kuriuo buvo prašoma „skubiai informuoti dėl kokių priežasčių nuo 2009-10-13 neatvykstate į darbą“, gavimo dienos, ieškovas R. S. elgėsi nesąžiningai bei į darbą ir toliau neatvyko visą mėnesį iki pat jo atleiimo nuo 2009-11-19.

8Apeliacinis skundas tenkintinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Respublikos“ leidiniai apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieškiniui atmesti.

10Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų nuosekliai nebuvo laikytasi.

11Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas R. S. su atsakovu UAB „Respublikos“ leidiniai 2009-06-18 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1345 ir nuo 2009-06-19 dirbo videoreporteriu (b.l. 6-9, 43-46). Darbo sutartimi šalių sulygtas minimalus darbo užmokestis, mokamas du kartus per mėnesį, nustatyta darbo dienos trukmė: šešios darbo dienos per savaitę, nuo pirmadienio iki penktadienio – po septynias valandas, šeštadienį - penkios valandos (b.l. 6-9, 43-46). Atsakovas 2009-10-20 raštu Nr. 446 įpareigojo ieškovą informuoti dėl kokių priežasčių pastarasis 2009-10-13 neatvyko į darbą (b.l. 14, 29). Ieškovas (darbuotojas) 2009-11-19 atsakovo (darbdavio) įsakymu Nr. K-86 atleistas iš darbo be įspėjimo pagal DK 235 str. 2 d. 9 p. (b.l. 16, 35). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta įprasta darbo sutartis, darbo vieta šalių susitarimu nėra atskirai aptarta, byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas 2009-10-13 turėjo savo darbo funkcijas atlikti konkrečioje vietoje – atsakovo būstinėje, todėl atsakovas neturėjo pagrindo laikyti, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 9 p. ir atleisti ieškovą DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (DK 242 str.). Ieškovas su tuo nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė bylą. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais sutinka.

12Vienas iš esminių argumentų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo R. S. ieškinį, yra tai, kad šalys sudarytoje darbo sutartyje atskirai neaptarė darbo vietos ir pažymėjo, jog videoreporterio darbo specifika susijusi su darbo funkcijų vykdymu skirtingose video reportažų filmavimo vietose, kai tuo tarpu byloje nėra įrodymų, jog ieškovas 2009-10-13 turėjo savo darbo funkcijas atlikti konkrečioje vietoje-atsakovo būstinėje. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad atsakovas nepateikė jokių pareiginių instrukcijų, nuostatų, kitų lokalinių teisės aktų, kurių pagrindų būtų galima konstatuoti, jog ieškovas neatvyko į darbo vietą. Teisėjų kolegija tokią teismo išvadą laiko nepagrįsta, nes ji neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismų praktikos ir padaryta netinkamai išaiškinus teisės normas, reglamentuojančias nurodytus santykius.

13Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje, o nurodytas pareigas sukonkretina ir detalizuoja kiti teisės aktai.

14Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šiurkščiu, t. y. itin netoleruotinu, kvalifikuojamas darbo pareigų pažeidimas, darbo teisiniuose santykiuose pripažįstamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Tinkamai organizuoti darbą privalo darbdavys – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, taigi supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006).

15DK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Nagrinėjamos bylos atveju šalių sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, kad atsakovas priima į darbą ieškovą UAB „Respublikos“ leidiniai, esančioje ( - ), darbo funkcijos - videoreporteris (sutarties preambulė ir 1.2 papunktis, b.l. 11-13). Tokios būtinosios šalių darbo sutarties sąlygos nėra nuginčytos. Jos yra vienodai privalomos abiem darbo sutarties šalims, todėl yra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys darbo sutartyje nepatarė darbo vietos.

16Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šios praktikos.

17Neteisingai įvertinęs darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog atsakovui nepateikus pareiginių instrukcijų, nuostatų ir kitų lokalinių aktų bei kitų įrodymų, nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas 2009-10-13 turėjo savo darbo funkcijas atlikti konkrečioje vietoje – atsakovo būstinėje. Priešingai, byloje esančio liudytojo R. B. paaiškinimai patvirtina, jog ieškovo darbo vieta buvo ( - ) (b.l. 100), kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti. Nors atsakovo įmonėje ir nėra pareiginių instrukcijų, detaliai nurodančių ieškovo darbo funkcijas, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, liudytojų parodymų, pačių šalių paaiškinimų, ieškovas žinojo savo darbo funkcijas, jas suprato, vykdė ir už tai gavo darbo užmokestį. Tuo tarpu įvertinus ieškovo darbo specifiką, kuri susijusi su video reportažų rengimu: video reportažų filmavimu, montavimu, patalpinimu internetinėje svetainėje, teisėjų kolegija daro išvadą, jog toks darbo organizavimas neprieštarauja darbo santykiuose įtvirtintam teisniam reglamentavimui. Todėl apeliacinės instancijos teisme konstatuoti, kad vien tik todėl, jog nebuvo pateiktos pareiginės instrukcijos, nuostatai ir kiti lokaliniai teisės aktai, patvirtinantys, jog ieškovo darbo vieta iš tiesų buvo nustatyta atsakovo buveinės adresu ( - ), nėra pagrindo (CPK 178, 185 str.).

18Kaip minėta, DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą, tenka darbuotojui (ieškovui) (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priima civilinėje byloje A. J. v. UAB „AKTKC“, bylos Nr. 3K-3-657/2005).

19Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną nuo) (DK 136 str. 3 d. 2 p.) yra teisėta ir pagrįsta. Aplinkybės, jog 2009-10-13 ieškovas neatvyko į darbą neginčijo. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad nuo 2009 m. spalio 12 d. iki ieškovo atleidimo dienos, t.y. iki 2009 m. lapkričio 19 d. padaryti įrašai apie ieškovo nebuvimą darbe (b.l.51,52). Byloje duomenų apie tai, kad ieškovas šiuo minimu laikotarpiu nuo 2009-10-12 iki 2009-11-19 vykdė su darbo teisiniais santykiais susijusias funkcijas, nėra. Ieškovas nurodė, jog jis 2009-10-13 nebuvo darbe, kadangi dalyvavo gastrolėse, kurios nebuvo susijusios su darbo santykiais, apie tai informavo A. N., kuris, jo manymu, buvo jo tiesioginis viršininkas, o pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą nepateikė, kadangi buvo atleidinėjami darbuotojai, todėl nesiėmė jokių veiksmų. Be to pažymėjo, jog turėjo pretenzijų darbdaviui, kadangi jam nebuvo suteikta programinė įranga (b.l. 85-86). Teisėjų kolegijos vertinimu, darbo priemonių nesuteikimas, išvykimas į gastroles, nesusijusias su darbo santykiais, nesudaro pagrindo nebūti darbe, juo labiau laikant save dirbančiu. Kad ieškovui buvo suteikta darbo vieta ir nebuvo jokių trukdžių ja naudotis, patvirtina liudytojas R. B.. Byloje esantys duomenys tvirtina, jog ieškovas nereagavo į darbdavio (apelianto) raštus pateikti pasiaiškinimą, kodėl ieškovas neatvyko 2009-10-13 į darbą. Tuo tarpu ieškovas 2009-10-26 savo atsakyme jokių priežasčių apie neatvykimą į darbą nenurodė (b.l. 31). Paties ieškovo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme paaiškinimai, jog apie atleidimą sužinojo tik 2009-11-19, patvirtina, jog ieškovas darbo vietoje nuo 2009-10-12 iki atleidimo iš darbo dienos (2009-11-19) nebuvo. Be to, ieškovas apeliacinės instancijos teisme tvirtindamas, jog savo darbo funkcijas gali atlikti ir būdamas gastrolėse, t.y. ne darbdavio patalpose, ką ir darė 2009-10-13, tačiau teisėjų kolegija tokius teiginius vertina kritiškai, nes šiems savo teiginiams pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai, įgyvendinami savo teises, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti teise (DK 35 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu spręsti, jog ieškovo darbo pareigų pažeidimas (neatvykimas į darbą nuo 2010-10-12 be svarbių priežasčių iki pat jo atleidimo 2010-11-19 dienos) laikytinas šiurkščiu. Pripažinus, kad ieškovui pagrįstai buvo pritaikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 136 str. 3 d. 2 p.), teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus dėl kompensacijos už priverstinės pavaikščios laiką bei 800 Lt dydžio išeitinės išmokos, priteisimo.

20Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis. Nustačius, jog nėra įstatyme numatyto pagrindo ieškovo ieškiniui tenkinti, kadangi atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, nepažeidė DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, ieškinys atmetamas.

21Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 93 str.) – 201 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (b.l. 104), 1694 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (b.l. 83,84). Apeliantui nepateikus įrodymų, apie turėtas išlaidas avokado pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, šios nepriteistinos.

22Pirmosios instancijos teismas patyrė 15,20 Lt (b.l. 1), o apeliacinės instancijos teismas – 6,95 Lt (b.l. 109) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo R. S. ieškinio, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

24Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. S. ieškinį atsakovui UAB „Respublikos“ leidiniai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmesti.

25Priteisti iš ieškovo R. S. (asmens kodas ( - ) UAB „Respublikos“ leidiniai (juridinio asmens kodas ( - ) naudai 201 Lt (du šimtus vieną litą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1694 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

26Priteisti iš ieškovo R. S. valstybei 22,15 Lt (dvidešimt du litus 15 centų) pašto išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas R. S. ieškiniu prašė pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo... 5. Atsakovas UAB „Respublikos“ leidiniai pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį... 6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu... 7. Atsakovas UAB „Respublikos“ leidiniai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 8. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 10. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir... 11. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas R. S. su atsakovu UAB „Respublikos“... 12. Vienas iš esminių argumentų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos... 13. Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra... 14. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti... 15. DK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys... 16. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 17. Neteisingai įvertinęs darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, pirmosios... 18. Kaip minėta, DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas šiurkštus... 19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui paskirta drausminė nuobauda –... 20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 21. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo... 22. Pirmosios instancijos teismas patyrė 15,20 Lt (b.l. 1), o apeliacinės... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 24. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą... 25. Priteisti iš ieškovo R. S. (asmens kodas ( - ) UAB „Respublikos“... 26. Priteisti iš ieškovo R. S. valstybei 22,15 Lt (dvidešimt du litus 15 centų)...