Byla 2S-730-460/2015

Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys DNSB „Laivas“, UAB „General Finansing“, AB „Klaipėdos energija“, Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius, BAB bankas SNORAS, AB SEB bankas, AB TEO LT, antstolis Gintaras Kairys

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriaus (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1319-897/2015 pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys DNSB „Laivas“, UAB „General Finansing“, AB „Klaipėdos energija“, Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius, BAB bankas SNORAS, AB SEB bankas, AB TEO LT, antstolis Gintaras Kairys.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėja Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2014-07-15 pateikė pareiškimą, juo prašė iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Nurodė, kad yra skolinga kreditoriams 77 076,00 Eur (266 128,02 Lt).

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-15 nutartimi iškėlė G. K. bankroto bylą, paskyrė jos bankroto administratoriumi UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ įgaliotą asmenį V. Š. ir nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nutartimi patvirtinti G. K. kreditorių finansiniai reikalavimai.

6Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015-01-22 gautas bankrutuojančios G. K. bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ įgalioto asmens V. Š. prašymas patvirtinti G. K. mokumo atkūrimo planą, jam nepritarė kreditorių susirinkimas.

7Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015-02-12 gautas kreditorės AB SEB banko prašymas netvirtinti bankrutuojančio asmens G. K. pateikto mokumo atkūrimo plano, nes jis yra parengtas ir teikiamas tvirtinti neatsižvelgus į kreditorės AB SEB banko bei kitų kreditorių vykusiame kreditorių susirinkime išsakytus prieštaravimus bei siūlymus, o tai reiškia, kad nesiekiama maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, nesiekiama rezultatyvaus bankroto proceso, neužtikrinamas kreditorių interesų gynimas, o kartu pažeidžiama skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-13 nutartimi patvirtino G. K. pateiktą mokumo atkūrimo planą. Nurodė, jog bankroto administratoriaus pateiktas bankrutuojančios G. K. mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, kreditorių teisių nepažeidžia. Atsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus, į kreditorių nesutikimo su mokumo atkūrimo planu motyvus, konstatavo, kad pateiktas bankrutuojančios G. K. mokumo atkūrimo plano projektas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, be to, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 ir 22 straipsniuose numatytų pažeidimų nenustatė.

9Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikianti per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti G. K. mokumo atkūrimo planą ir nutraukti bankroto bylą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo 3 metų terminą, su kuriuo bankas nesutiko, pažeidė kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ir tai, kad bankas yra finansų įstaiga, ji turi užtikrinti viešąjį interesą – finansų sistemos stabilumą, tai reiškia, jog skolininkės bankroto procesas vien tik leidžiant jai nusirašyti skolas pažeidžia viešąjį interesą.

10Atsiliepime AB SEB bankas su atskiruoju skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, jog nustatytas 3 metų terminas yra per trumpas. Pritaria apelianto argumentams.

11Atsiliepime bankroto administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantas nenurodė priežasčių, dėl ko mokumo planas negali būti tvirtinamas. Teigia, kad terminas gali būti koreguojamas. Pažymi, kad vaikų auginimas nesietinas su bankroto bylos kėlimo priežastimi. Tikina, kad apeliantas siekia atgauti kuo didesnę sumą, tačiau mano, kad būtina vadovautis įstatymo nuostatomis.

12Atskirasis skundas netenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

14Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nutartimi patvirtintas G. K. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius 78 562,24 EUR (271 260,38 Lt), BAB bankas SNORAS 3316,54 EUR (11 451,35 Lt), DNSB ,,Laivas“ 263,59 EUR (910,14 Lt), UAB ,,General Financing“ 5431,34 EUR (18 753,34 Lt), AB ,,Klaipėdos energija“ 497,87 EUR (1719,07 Lt), AB SEB bankas 916,75 EUR (3165,38 Lt), AB ,,Lesto“ 148,61 EUR (513,14 Lt), AB TEO LT 13,80 EUR (47,68 Lt).

15Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro mokumo plano patvirtinimo pagrįstumas ir teisėtumas.

16Apeliantas teigia, jog 3 metų bankroto proceso terminas pareiškėjos bankroto byloje yra per trumpas, nepakankamas laikotarpis atkurti skolininkės mokumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, mano, jog tai, kad pareiškėja šiuo metu yra motinystės atostogose, bei tai, jog kažkada ji gavo didesnį darbo užmokestį, nėra pagrindas skirti pareiškėjai maksimalų 5 metų bankroto proceso terminą. Šios aplinkybės jokiu būdu nedaro įtakos sprendžiant apie mokumo atkūrimo plano turinį. Planas sudaromas remiantis dabartine bankrutuojančio asmens padėtimi, todėl orientuotis į po daugelio metų galbūt susiklostysiančias sąlygas, t. y. remtis spėlionėmis bei prielaidomis rengiant mokumo atkūrimo planą, nėra pagrindo. Sutiktina su administratoriumi, jog pasikeitus pareiškėjos finansinei situacijai, planas gali būti koreguojamas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 12 dalis), todėl apelianto argumentas, kuriuo iš esmės reikalaujama sudaryti planą remiantis šiuo metu neegzistuojančiomis sąlygomis, yra nepagrįstas.

17Svarbu tai, jog Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai. Minėtame įstatyme nėra jokios teisės normos, numatančios minimalią plano įgyvendinimo trukmę, todėl manytina, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog 3 metai yra proporcingas terminas, be to, 3 metai sudaro daugiau nei pusę Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatyto maksimalaus termino, todėl šiuo atveju negalima teigti, jog 3 metai yra per trumpas terminas.

18Apeliantas nurodo, jog vaikų turėjimas apskritai nėra priežastis trumpinti bankroto procesą ar bankrutuoti. Vaikų išlaikymas yra išimtinai tėvų pareiga (CK 3.192 straipsnis) ir nei kreditoriams, nei valstybei negali būti perkeliama skolininko vaikų išlaikymo našta. Pažymėtina, jog plane nurodomi būtinieji bankrutuojančio asmens poreikiai, jiems skiriama konkreti pagrįsta lėšų suma, todėl tuo atveju, jei apeliantas apeliuoja į išlaidas, skirtas pareiškėjos bei jos šeimos būtiesiems poreikiams, tai prieštarauja žmogaus teisių sąvokai. Suprantama ir akivaizdu, jog bankroto procesas privalo būti griežtai kontroliuojamas, tą kreditoriai turi galimybę realizuoti bankroto proceso metu (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 24 straipsnis) ir, jeigu bankrutuojantis asmuo nevykdys mokumo atkūrimo plane nurodytų įsipareigojimų, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 24 straipsnio 9 punktas). Taip bus suderinti skolininkės ir kreditorių interesai.

19Nepagrįstas apelianto teiginys, jog vaikų turėjimas apskritai nėra priežastis trumpinti bankroto procesą ar bankrutuoti. Pirma, vaikų turėjimas niekaip negali būti siejamas su bankroto bylos kėlimo priežastimis ir vaikų turėjimas nėra laikomas priežastimi bankrutuoti. Pareiškėja niekuomet nenurodė, jog bankroto byla keltina dėl to, kad ji turi vaikų.

20Apeliantas teigia, jog teismas ignoravo ir tai, kad bankas yra finansų įstaiga, ji turi užtikrinti viešąjį interesą – finansų sistemos stabilumą, tai reiškia, jog skolininkės bankroto procesas vien tik leidžiant jai nusirašyti skolas pažeidžia viešąjį interesą. Sutiktina su administratoriumi, kad šis argumentas nėra pakankama priežastis tam, jog pareiškėjos bankroto bylos procesas vyktų pažeidžiant Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Finansų sistemos stabilumo palaikymas ir tai, kaip jis veikiamas Fizinių asmenų bankroto įstatymo numatytu procesu, nėra klausimas, kurį turi spręsti bankrutuojantys asmenys.

21Apeliacinės instancijos teismas mano, jog apelianto prašymas nutraukti G. K. bankroto bylą šiuo momentu negali būti sprendžiamas, kadangi pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, to niekas byloje neprašė (CPK 312 straipsnis).

22Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

23Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

Nutarė

24Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.