Byla 2S-235-544/2016
Dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apelianto D. O. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-657-731/2015 dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo,

Nustatė

22015 m. rugsėjo 21 d. Zarasų rajono apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovų D. O. ir R. K. solidariai priteista valstybės naudai 4791,30 Eur žalai, padaryta aplinkai, atlyginti, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumokant į ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (Toliau – Utenos RAAD) atsiskaitomąją sąskaitą.

32015 m. spalio 12 d. atsakovas D. O. Zarasų rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad dėl klaidos ir tinkamo Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) neveikimo laiku nepateikė atsiliepimo ir, kol negavo virš minėto sprendimo už akių, nežinojo apie jo atžvilgiu pradėtus teisminius procesinius veiksmus. Kartu pateikė atsiliepimą, kuriuose nurodė, kad jis negali atsakyti solidariai su kitu atsakovu už visą ieškinio sumą, nes neleistinai žvejojo tik su vienu statomu tinklu, o kiti du tinklai buvo R. K.. Todėl jis savo tinklu sugavo tik 8 vnt. lydekų ir 1 lyną. Nurodė, kad prašė pareigūnų, jog jo veiksmais padaryta žala būtų apskaičiuota teisingai, nes jis tiek žuvies, kiek suskaičiavo pareigūnai, neteisėtai vienas nesugavo. Mano, kad šiuo atveju negali būti reikalaujama atlyginti žalą, padarytą ne jo veiksmais.

4Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovo D. O. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Nurodė, kad atsakovui ieškinys su priedais buvo išsiųstas 2015-07-02, jam asmeniškai įteiktas 2015-07-03. 2015-07-10 teisme buvo gautas atsakovo advokatės prašymas pratęsti terminą atsiliepimams pateikti iki 2015-07-30 ir jis buvo patenkintas. Kadangi kitam atsakovui dokumentų įteikimas užsitęsė, teismo sprendimas už akių buvo priimtas tik 2015-09-21. Nors atsakovo advokatė teigia, kad iki pat sprendimo už akių gavimo nežinojo apie tai, kad teisme dėl sistemos klaidos negautas per EPP pateiktas atsiliepimas į ieškinį, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, advokatė galimai turėjo galimybę susipažinti su bylos eiga ir Lietuvos teismų informacines sistemos „Liteko“ (toliau – „Liteko“) sistemos pagalba bei per laikotarpį nuo 2015-07-30 iki 2015-09-21 pamatyti ir sužinoti, jog teismas jos siunčiamų dokumentų negavo. Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad pagal nagrinėjamoje byloje esančius, įskaitant ir administracinio teisės pažeidimo protokolo bei pačios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, duomenis abu atsakovai žvejojo vienoje valtyje, turėjo vieną indą žuviai susidėti, administracinio teisės pažeidimo byloje priimtų procesinių sprendimų neskundė, kaltę padarius inkriminuotus pažeidimus pripažino. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas D. O. teismui nepateikė naujų įrodymų, kurie patvirtintų ar pagrįstų, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas, dėl ko, nesant išpildytų abiejų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 str. 4 d. sąlygų, net ir pripažinus, jog atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas dėl svarbių priežasčių, nėra pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

5Atskiruoju skundu atsakovas D. O. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo nurodytus faktus bei motyvus, todėl netinkamai taikė įstatymą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai neįvertino to, kad dėl sistemos klaidos per EPP sistemą teiktas atsiliepimas į ieškinį adresato nepasiekė, o apie tai tapo žinoma tik susipažinus su sprendimu už akių. Nors teismas nurodė, kad apelianto atstovė turėjo galimybę su bylos eiga susipažinti „Liteko“ sistemos pagalba, tačiau advokatai neturi tiesioginio priėjimo prie šios sistemos, byla buvo ne elektroninė, dėl ko bylos eigos per EPP sistemą nebuvo galima sekti. Todėl tvirtina, kad procesiniai dokumentai į ieškovo pareikštą ieškinį nebuvo pateikti dėl svarbių priežasčių. Nesutinka, kad nepateikė naujų įrodymų bei argumentų, jog teismo priimtas sprendimas už akių yra neteisingas ir naikintinas, nes nurodė, kad dėl sunkios materialinės padėties prašo sumažinti ar išdėstyti dalimis priteistą sumą, padarytą žalą ketina atlyginti natūra ir šiuo klausimu neišgirdo ieškovo pozicijos, žalos gamtai apskaičiavimo reglamentavimas, kai remiamasi tik poįstatyminiu teisės aktu ir nepateikiami žalos dydžio įrodymai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK). Pirmosios instancijos teismui ketino teikti prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ministro įsakymo, kuriuo apskaičiuota ieškovo nurodoma žala gamtai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei CK. Dėl visų aptartų aplinkybių teismo priimtas sprendimas už akių negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

6Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas Utenos RAAD prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad su atskirajame skunde nurodytais argumentais nesutinka. Teigia, kad „Liteko“ sistemoje teismų posėdžių tvarkaraščiai bei sprendimai yra skelbiami viešai, todėl su bylos numeriu, esme, proceso dalyviais, bylos eiga per šią sistemą atsakovas susipažinti galėjo. Prisijungus prie sistemos per EPP, net ir tuo metu, kai byla nėra elektroninė, yra matoma detali bylos eiga. Šioje byloje prisijungus per EPP yra matyti kiekvienas procesinis veiksmas, gautų ir priimtų bei išsiųstų dokumentų sąrašas. Taigi rūpestingas bylos dalyvis sistemoje galėjo matyti, ar per EPP sistemą jo įkeltas atsiliepimas teisme yra gautas bei priimtas. Reikšminga ir tai, kad EPP sistemoje iš anksto skelbiama informacija apie numatomus ar esamus sistemos veiklos sutrikimus, kurie paprastai yra trumpalaikiai. Duomenis, ar procesinis dokumentas buvo išsiųstas tinkamai, galima pasitikrinti per skiltį „Išsiųsti dokumentai“, kurioje iškart yra pateikiama informacija, ar dokumentas išsisiuntė sėkmingai. Pabrėžiama, kad paros laikotarpiu atsiranda duomenys apie išsiųsto dokumento gavimą, užregistravimą ir panašiai. Atsiliepimu ieškovas nesutinka, jog žala žuvų ištekliams negali būti skaičiuojama remiantis Aplinkos ministro įsakymu, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas Aplinkos ministerijai paveda rengti ir tvirtinti aplinkai padarytos žalos skaičiavimo metodikas (6 str. 5 d. 11 p., 32 str. 4 d.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, ne kartą yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai žala yra padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, ji nustatoma pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas.

7Atskirasis skundas atmetamas, o Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o kartu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie, naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 str.). CPK 285 str. 1 d. nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Dėl to pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius. Nagrinėjamu atveju teismas priimdamas sprendimą už akių rėmėsi minėtos CPK 285 str. 1 d. normos pagrindu, nes atsakovai, kuriems tinkamai įteikti pranešimai dėl atsiliepimų į ieškinį pateikimo, nustatytu terminų jų nepateikė, o ieškovas tokiu atveju prašė priimti sprendimą už akių.

10Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 str. 2 d. 3 ir 4 p. turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublik?s Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių ar nepateikus atsiliepimo į ieškinį, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių.

11Iš nagrinėjamu atveju esančių duomenų matyti, jog apeliantas pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad priimant šį procesinį sprendimą buvo pažeisti lygiateisiškumo, rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo bei žodinio bylos nagrinėjimo principai; atsiliepimas į ieškovo pareikštą ieškinį dėl EPP sistemos sutrikimų nebuvo išsiųstas ir pateko į skiltį „Juodraščiai“. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendimą už akių priėmęs teismas nepagrįstai vadovavosi tik ieškovo pateiktais rašytiniais dokumentais, kurių patikimumas kelia abejonių, kadangi atsakovas pareigūnams buvo nurodęs, jog įvyko metu jis turėjo tik vieną tinklą, dėl ko ir gamtai padaryta žala turėjo būti apskaičiuoti tik už jo tinkle rastas žuvis, o ne priteista solidariai už visą rastą sužvejotą žuvį. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo atsiliepimo nepateikimo priežastys nėra svarbios, prašymas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo neargumentuotas reikšmingomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka.

12Pirmiausia pažymėtina tai, kad apeliantas nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu, teisėtumu ir teisingumu. Pabrėžtina, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantas buvo nurodęs tik tai, kad skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs teismas pažeidė esminius civilinio proceso principus bei neturėjo galimybės įsigilinti į aplinkybę, kad atsakovas žalos gamtai dydį skaičiavusiems pareigūnams buvo nurodęs, kad jis žvejojo tik su vienu tinklu, dėl ko ir žala turėtų būti skaičiuojama tik už jo paties pagautas žuvis. Tačiau tokie atsakovo tvirtinimai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, yra nepagrįsti. Kadangi, kaip jau minėta pirmiau, sprendimo už akių priėmimu siekiama proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo, tai vien aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas už akių esant CPK 285 str. 1 d. numatytai sąlygai, negali būti vertinama kaip atsakovo teisių pažeidimas ar savaime ydingas ir nepagrįstas procesas. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jam žalos gamtai dydis turėjo būti skaičiuojamas atsižvelgiant į išimtinai jo pagautų žuvų skaičių, pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai buvo atmestos. Iš bylos bei teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad atsakovas išties prisipažino, kad kartu su R. K. žvejojo vienoje valtyje, turėjo vieną indą žuviai susidėti, prašė skirti švelnesnę nuobaudą, neginčijo Utenos RAAD priimto 2015 m. balandžio 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ( - ), kuriuo jis nubaustas už visų žuvų, dėl kurių paskaičiuota žala gamtai nagrinėjamoje byloje, neteisėtą žvejybą (5 – 7, 8, 19 b. l.). Papildomai pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.279 str. 1 d. bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Taigi pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, leidžiančių abejoti priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

13Tokios išvados nekeičia ir apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, kadangi jie nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais ir iš esmės yra subjektyvi bei deklaratyvi apelianto pozicija. Apelianto prašymas mažinti priteistą sumą ar išdėstyti dalimis teismo sprendimo vykdymą dėl sunkios materialinės padėties, ketinimas atlyginti žalą natūra, prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra labiau reikalaujamojo pobūdžio, o ne įrodymais pagrįsta argumentacija, patvirtinanti procesinio sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą. Pabrėžtina, jog vien aplinkybė, kad atsakovas ketino reikšti įvairius prašymus, niekaip neįrodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių yra priimtas neįvertinus visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Priešingai, dalis atsakovo keliamų reikalavimų gali būti sprendžiami atskirame procese. CPK 284 str. suteikia teisę asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ar vykdymo išdėstymo ir po teismo sprendimo priėmimo, dėl ko į sunkią apelianto materialinę padėtį gali būti atsižvelgta (ir ji tinkamai įvertinta) neperžiūrint Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo už akių.

14Kartu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirojo skundo motyvais, jog žalos gamtai dydžio nustatymo mechanizmas yra nepagrįstas, o jį reglamentuojančių teisės aktų konstitucingumas turėtų būti patikrintas. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateiktame atsiliepime, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, vykdydama aplinkos apsaugos valdymą ir valstybinį gamtos išteklių naudojimo reguliavimą, rengia ir tvirtina aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodikas (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 5 d. 11 p.), kurios pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, yra itin reikšmingos ir svarbios sprendžiant žalos aplinkai dydžio nustatymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014). Bylą nagrinėjantis teismas turi kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto konstitucingumu. Šiuo atveju apelianto nurodomą neva antikonstitucinį žalos gamtai apskaičiavimo mechanizmą, reglamentuoja aiškios ir tarpusavyje neprieštaraujančios teisės normos – ne tik įstatymai, tačiau ir jų pagrindu priimti poįstatyminiai aktai (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas, Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-280 patvirtintas padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas). Taigi nėra jokio pagrindo abejoti žalos gamtai atlyginimą reglamentuojančių teisės normų konstitucingumu bei detaliau aptarti subjektyvius apelianto vertinimus šiuo klausimu.

15Dėl atsakovo argumento, kad iš jo žala pinigais priteista be pagrindo, nes jis ketina žalą atlyginti natūra, pabrėžtina, jog pagal CK 6.39 str. 1 d. skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų pinigais, aiškiai išreiškė savo poziciją dėl prievolės įvykdymo būdo, t. y. kad reikalauja ją įvykdyti ne natūra, o sumokėti nustatyto dydžio pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo spręsti, kad dėl šio atskirojo skundo argumento reikėtų iš esmės peržiūrėti Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimą už akių.

16Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, sprendžia, kad atsakovo nurodomi EPP sistemos galimi sutrikimai, dėl kurių neva nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, nėra pakankamas pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien faktas, kad asmuo laiku nepateikė procesinių dokumentų, iš esmės neužkerta galimybės teismui pateikti reikšmingus duomenis bei įrodymus, dėl kurių teismo priimtas sprendimas už akių būtų peržiūrimas. Šiuo atveju apeliantas nei pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirąjį skundą nenurodė jokių esminių aplinkybių ar objektyvių duomenų, kurie patvirtintų sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą. Negana to, EPP vartotojo vadovas nurodo, kad EPP portale atsitikus nenumatytiems atvejams yra pateikiami bendro pobūdžio klaidos pranešimai, o sutrikus sistemos funkcionalumui atsiradus sisteminėms klaidoms reikėtų kreiptis į sistemos priežiūrą atliekančius asmenis nurodytu elektroniniu adresu. Apelianto nurodomu atsiliepimo į ieškinį teikimo per EPP laiku teismas iš Nacionalinės teismų administracijos informacinių technologijų skyriaus nebuvo gavęs pranešimo apie sistemos veiklos sutrikimą. Be to, EPP sistema leidžia pasitikrinti, ar siųsti dokumentai išties buvo išsiųsti, o, esant tam tikriems sistemos sutrikimams ar vartotojo abejonei, asmuo visuomet gali pasiteirauti teismo, kuriam buvo siųsti dokumentai, ar pastarieji yra gauti. Taigi atsakovo nurodomas argumentas, kad į ieškovo pareikštą ieškinį siųstas atliepimas atsidūrė EPP sistemos skiltyje „Juodraščiai“, niekaip neįrodo nei fakto, kad atsakovas buvo pakankamai rūpestingas bei atidus, nei leidžia abejoti byloje esančių duomenų visuma.

17Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą atskirojo skundo reikalavimų ribose, esminių proceso teisės pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nenustatė. Taigi, atsižvelgiant į visas virš išdėstytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

19Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė... 2. 2015 m. rugsėjo 21 d. Zarasų rajono apylinkės teisme buvo priimtas... 3. 2015 m. spalio 12 d. atsakovas D. O. Zarasų rajono apylinkės teismui pateikė... 4. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovo D. O. pareiškimo... 5. Atskiruoju skundu atsakovas D. O. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios... 6. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas Utenos RAAD prašo... 7. Atskirasis skundas atmetamas, o Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 9. Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta... 10. Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės:... 11. Iš nagrinėjamu atveju esančių duomenų matyti, jog apeliantas pirmosios... 12. Pirmiausia pažymėtina tai, kad apeliantas nei su pareiškimu dėl sprendimo... 13. Tokios išvados nekeičia ir apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai,... 14. Kartu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirojo skundo... 15. Dėl atsakovo argumento, kad iš jo žala pinigais priteista be pagrindo, nes... 16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis,... 17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą atskirojo... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso... 19. Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti...