Byla 2A-1142-153/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

2kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės,

3sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,

4dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno vandenys“ atstovei N. O., atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei A. Ž. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-757-658/2010 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno vandenys“ ieškinį dėl termino atnaujinimo ir skolos priteisimo, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – ir KAVA), tretieji asmenys: AB „Kauno energija“, AB „Lietuvos dujos“, Kauno m. savivaldybė,

Nustatė

5Ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pratęsti terminą ieškiniui teisme pareikšti dėl paveldimo turto, 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 1538,27 Lt palikėjo V. P. mokesčio už vandenį ir nukanalizavimą įsiskolinimą, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė nurodė, jog faktinis ieškinio pagrindas yra išdėstytas ieškinyje. Svarbios priežastys terminui pratęsti yra tai, kad ieškovė vandenį tiekia apie 500 000 abonentų, taigi negalėjo per tris mėnesius apsižiūrėti, jog vienas iš abonentų mirė, taip pat negali kas mėnesį užklausti Gyventojų registro tarnybą, kad gautų atsakymus, kuris abonentas mirė, o kuris ne. Be to, nurodo, kad ieškovei apie naują savivaldybės nuomojamo buto gyventoją pranešta nebuvo ir naujos sutarties dėl vandens tiekimo naujasis nuomininkas su ieškove nesudarė, todėl niekaip kitaip negalėjo sužinoti, kad buvęs abonentas mirė, taigi nepareiškė kreditorinių reikalavimų per 3 mėnesius. Atsitiktinai sužinojusi iš karto informavo Kauno apskrities VMI. Mano, kad terminas yra praleistas dėl ankščiau nurodytų svarbių priežasčių ir jis turi būti atnaujintas. Palikėjas nemokėjo už vandenį, ir yra susidariusi skola, kurią sudaro: jau priteista, bet neišieškota 393,04 Lt skola ir dar nepriteistą 1145,23 Lt skolą. Apie skolą buvo pranešta VMI, tačiau ji ieškovės į turto apyrašą neįtraukė. Palikimą valstybė priėmė, palikėjas turi turto, todėl priėmusi palikimą valstybė turi atsakyti už skolas. Geruoju skolų neįtraukus į turto apyrašą, valstybė turi atsakyti ne paveldėto turto ribose, bet visa apimtimi.

6Atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija su patikslintu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie svarbias priežastis, kurios trukdė pareikšti kreditorinę pretenziją po V. P. mirties CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Taip pat nesutinka ir su priteistinos skolos dydžiu, nurodo, kad CK 5.62 str. 3 d. numato, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, o žemės sklypo vertė mažesnė ir visiems kreditoriniams reikalavimams nepakaks jos tenkinti. Be to, nurodė, kad negali būti tinkama atsakovės atstovė byloje, kadangi realiai negali disponuoti turtu, nes jis areštuotas, ir jį parduoti turėtų VMI, kuri ir bus tinkama atstovė šioje byloje. Be to, remiantis LAT praktika, atsakyti už V. P. skolas turėtų savivaldybė, nes ji yra buto savininkė, o su V. P. sutartis dėl vandens tiekimo sudaryta nebuvo .

7Atsakovė Kauno apskrities VMI prašė ieškinį atmesti, nes VMI negali būti laikoma tinkama atsakovės atstove, kadangi palikimą sudaro žemės sklypas, ir jį paveldi Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos, kuri ir bus tinkama valstybės atstovė. Be to, ieškovė nenurodė, kokios priežastys lėmė, kad ieškovė nuo palikimo atsiradimo dienos (2006-01-16) negalėjo pareikšti kreditorinių reikalavimų, o ieškovės nurodytos priežastys, atsakovės manymu, nelaikytinos svarbiomis. Taip pat atsakovė nesutiko su ieškovės reikalaujama priteisti skola, kadangi šis reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, netinkamai suformuluotas bei pažeidžia materialiąsias teisės normas.

8Tretysis asmuo Kauno m. savivaldybė su ieškovės patikslintu ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti. Trečiojo asmens nuomone, byloje įrodžius, kad reikalavimai kildinami iš paveldėjimo santykių, tinkamas atsakovas byloje yra valstybė. Valstybė paveldėjo turtą, todėl ir turi atsakyti už skolas, o kadangi ieškovė buvo pareiškusi kreditorinius reikalavimus, bet atsakovės VMI atstovai jų nenurodė ir neįtraukė į turto aprašą, valstybė privalo atsakyti visa apimtimi, o ne tik paveldėto turto ribose.

9Tretysis asmuo AB „Lietuvos dujos“ pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį, kuriuose nurodė, jog ieškinį prašo spręsti teismo nuožiūra (b. l. 38-39, t. 2).

10Tretysis asmuo AB „Kauno energija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su patikslintu ieškiniu sutinka ir prašo jį patenkinti (b. l. 43, t. 2).

11Pirmosios instancijos teismas dalį bylos nutraukė, kitą ieškovės ieškinio dalį atmetė. Teismas nutraukė bylos dalį dėl ieškovės prašymo priteisti iš atsakovės 393,04 Lt mokesčio įsiskolinimą už vandenį ir nukanalizavimą.

12Kitą ieškinio dalį atmetė.

13Teismas priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Kauno vandenys“ 66,86 Lt bylinėjimosi išlaidas.

14Dėl tinkamo atsakovo ir valstybės atstovavimo

15Teismas sprendime nurodė, kad byloje iškilo ginčas dėl tinkamo atsakovo:

16Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog V. P. mirė 2006-01-16. Paveldėtojų pagal testamentą nebuvo, taip pat palikimo nepriėmė nei vienas iš įstatyme nustatytų šešių eilių įpėdinių (CK 5.11 str. 1 d. 1-6 p.), todėl palikimas paveldėjimo teise perėjo valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti: a) fiziniai asmenys, numatyti CK 5.11 str. 1 d. 1-6 punktuose, b) palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, ir c) valstybė (CK 5.5 str. 1 d. 1 p.). Šis sąrašas yra baigtinis. Todėl Kauno m. savivaldybė, būdama juridinis asmuo, negali būti įpėdinė pagal įstatymą, o taip pat negali priimti palikimo, negali būti valstybės (atsakovės) atstovė ir už palikėjo skolas atsakingas asmuo. Teismas nesivadovavo byloje KAVA atstovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, nes nagrinėjamos bylos ir KAVA atstovės nurodytos bylos Nr. 3K-3-3/2008 aplinkybės yra visiškai skirtingos.

17Teismas, nustatydamas tinkamą atsakovą, šioje byloje vadovavosi Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto ir lobių apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir grąžinimo tvarką. Tvarkos taisyklių 45 p. numato, kad dėl žemės paveldėjimo Mokesčių inspekcija, gavusi paveldėjimą patvirtinančius dokumentus, per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos juos turi perduoti apskrities, kurios teritorijoje yra valstybės paveldėtas žemės sklypas (jo dalis), viršininko administracijai. Taip pat Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 10 str. 1 d. 8 p. numato, kad apskrities viršininkas atstovauja valstybei paveldint žemę pagal įstatymą ar testamentą, o Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 str. 3 d. 2 p. numato, kad apskrities viršininkas apskrities teritorijoje veikia valstybės vardu valstybei paveldint žemę. Todėl, teismo nuomone, reikia atskirai vertinti paveldimo turto sudėtį ir tuomet spręsti dėl tinkamo valstybės atstovo. Paaiškėjus, kad po V. P. mirties liko žemės sklypas Kaišiadorių rajone (t. y . Kauno apskrities viršininko administracijos aptarnaujamoje teritorijoje) ir du piniginiai indėliai, teismas sprendė, kad valstybei turi atstovauti dvi institucijos: KAVA (nes paveldima žemė) ir KAVMI (nes paveldimi indėliai).

18Teismas atmetė KAVMI argumentus, jog dėl nedidelės piniginių lėšų sumos ji neturi būti laikoma atstove, nes nei įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose nėra reglamentuotos jokios sumos, nuo kurių galima ar negalima laikyti VMI valstybės atstove. Be to, įstatymas nenumato galimybės valstybei nepaveldėti turto, ir turtas visuomet pereina valstybės nuosavybėn, todėl visada privalo ji būti atstovaujama, nežiūrint palikimo dydžio ir sudėties. Taip pat teismas, išanalizavęs tvarką padarė išvadą, kad joje yra numatyta pareiga VMI ir apskrities viršininko administracijai bendradarbiauti valstybei paveldint žemę, todėl VMI nelaikant atstove, sprendime vis tiek bus pasisakoma ir dėl VMI teisių, o VMI nedalyvaujant procese, po to bus galima išvedžioti, kad teismas pasisakė dėl į procesą neįtraukto asmens teisių ir pareigų.

19Teismas atmetė ir KAVA argumentus dėl turto arešto ir lėšų jai neskyrimo. Teismo nuomone, valstybė įstatymais ir poįstatyminiais aktais sureguliavo, kas jai atstovauja paveldėjimo procedūrose, todėl KAVA, teismo nuomone, privalo dalyvauti kaip valstybės atstovė sprendžiant visus su palikimo (žemės) priėmimu ir realizavimu susijusius klausimus.

20Dėl termino atnaujinimo

21Teismas sprendime vadovavosi įstatymu, kuriame nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą asmenims ar pareikšti ieškinį teisme (CK 5.63 str. 1 d.). Palikimo atsiradimo data laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Teismas nurodė, jog V. P. mirė 2006 m. sausio 16 d. (b. l. 12, t. 1), todėl ieškovė iki 2006 m. balandžio 16 d. turėjo teisę atlikti CK 5.63 str. 1 dalyje numatytus veiksmus. Šis terminas nėra naikinamasis, tačiau jam suėjus ši teisė išnyksta, ir tik teismo nutartimi (sprendimu) pratęsus terminą, kreditorius gali realizuoti savo veiksmus, reikšdamas reikalavimus palikimą priėmusiam asmeniui. Teismas aiškindamas įstatymo taikymą nurodė, kad CK 5.63 str. 4 dalyje, nei CPK 576-578 str. nenurodomi kriterijai, kurias vadovaujantis įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys gali būti pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui per nustatytą terminą atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti įvertinęs įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1, 7 d.; CK 1.5 str. 4 d.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti (atnaujinti) terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, įvertinęs tą faktą, kad ieškovei apie V. P. mirtį tapo žinoma 2007 m. gruodžio 12 d. (b. l. 12, t. 1), ir tai, jog į teismą dėl termino atnaujinimo ieškovė kreipėsi tik 2008 m. balandžio 29 d. (b. l. 3, t. 1), laikė, jog ieškovė žymiai praleido įstatyme nustatytą terminą. Vertindamas ieškovės galimybę per nustatytą terminą kreiptis į teismą, sprendime nurodė, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuris turi juridinę tarnybą, su Gyventojų registro tarnyba sudarytą sutartį ir galimybę gauti duomenis apie asmenis (taip pat ? miręs jis ar ne). Taip pat teismas įvertino tai, kad ieškovei buvo žinoma, jog V. P. nuolat nemokėdavo už ieškovės suteiktas paslaugas ir dėl to jau buvo priimtas teismo sprendimas (b. l. 16, t. 1), buvo perduoti vykdomieji raštai vykdyti (prijungt. vykd. byl. Nr. 0036/03/05026), tačiau ir toliau už paslaugas nebuvo mokama. Todėl įvertinęs šiuos įrodymus, teismas padarė išvadą, kad 3 mėn. terminas buvo praleistas žymiai: t. y. net 20 mėn. (skaičiuojant nuo 2006-04-16 iki 2007-12-12), kai ieškovė kreipėsi į VMI su kreditoriniais reikalavimais, ir daugiau nei 24 mėn. iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl atsižvelgdamas į ieškovės teisinį statusą, galimybę gauti duomenis apie asmenų mirtį, itin ilgą savo teisių negynimą, svarbių priežasčių nenurodymą, bei atsakovei atstovaujančių institucijų reikalavimą taikyti senaties terminą, teismas neatnaujino įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nes laikė, jog ieškovė nenurodė termino praleidimo pagrindžiančių svarbių priežasčių ir pati dėl savo aplaidumo žymiai praleido įstatymo nustatytą terminą. Neatnaujindamas termino teismas vadovavosi ir iš esmės analogiškoje byloje LAT priimtu išaiškinimu, kur net žymiai trumpesnis (6 mėn.) juridinio asmens praleistas terminas nebuvo atnaujintas (2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Teismas manė, kad ieškovės argumentai, jog ji turi apie 500 000 abonentų, laikytini nesvarbiais ir neįrodytais. Statistikos departamento duomenimis (http://www.stat.gov.lt), Kauno mieste gyvena tik 352 279 gyventojų (įskaitant ir naujagimius), kurie ne visi su ieškove sudarę paslaugų teikimo sutarties. Teismo nuomone, bet kokiu atveju abonentų skaičius neatleidžia ieškovės nuo pareigos pačiai rūpintis savo turtiniais interesais ir delsti abonentui 20 mėn. nemokant už paslaugas. Taip pat, teismo nuomone, svarbiu nelaikytinas ieškovės argumentas, kad savivaldybė jos neinformavo apie išnuomotų patalpų savininko mirtį, nes ieškovė, būdama privati bendrovė, visų pirma pati turi rūpintis savo klientais ir sekti, kas iš jų ilgą laiką neatsiskaito, o ne tikėtis kažko iš kitų asmenų. Teismas išaiškino, jog jei ieškovė mano, kad dėl to kalta savivaldybė, kuri neatliko kokių nors sutartinių įsipareigojimų ar pažeidė pareigą elgtis taip, kad nedarytų žalos kitiems asmenims, ieškovė nepraranda teisės pateikti ieškinį savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

22Dėl ieškinio pagrįstumo ir įrodinėjimo pareigos

23Teismas, vertindamas pateiktus byloje įrodymus, sprendime nurodė, kad civiliniame procese galiojant rungimosi principui kiekviena šalis privalo įrodyti savo reikalavimus, pagrįsdama juos leistinais ir tinkamais įrodymais (CPK 12 str. 178 str.). Tai reiškia, kad įrodymai turi atitikti ir leistinumo ir sąsajumo kriterijus, bei bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.). Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą teismas pažymėjo, kad ieškovei siekiant prisiteisti skolą iš atsakovės, ji visų pirma privalo jai pateikti skolos dydį pagrindžiančius tinkamus įrodymus: t. y. detalizuotus kiekvieno mėnesio apskaitos dokumentus, kuriose būtų nurodyta, kiek ir kokių paslaugų buvo suteikta ir kas bei kada už jas mokėjo, ar koks skolos likutis, bei PVM sąskaitą faktūrą su mokėtina suma. Tokia jos pareiga kyla analizuojant LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą, kurio 12 str. 3 dalyje nurodyta, jog nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kitų) teikimo pagal sutartis arba paslaugų, įgytų naudojantis telekomunikacijų įranga, praėjusio laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Ieškovė, teismo manymu, nepateikė teismui visų šių įrodymų, o taip pat nepateikė duomenų, kad atsakovei būtų pateikusi šiuos apskaitos dokumentus, kaip reikalauja įstatymas. Teismas laikė, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad būtų pateikusi atsakovei apmokėti pagal PVM sąskaitą faktūrą tą sumą, kurią prašo priteisti, nors Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalis numato, jog būtent PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus.

24Teismo nuomone, ieškovės pateikti įrodymai (b. l. 7, 8, 57, 90-101, t. 1) ne tik neatitinka leistinumo kriterijaus, bet ir nevisiškai pagrindžia skolos dydį ir jos susidarymą. Teismas pripažino, kad byla yra dispozityvi, todėl teismas pats įrodymų nerenka, tačiau vadovaudamasis CPK 159 str. 1d. ir 179 str. 1 d. pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus Ieškovė atsisakė tai padaryti, jos atstovei atsakius, kad „daug čia tų sąskaitų susidarytų, be to, kainuoja popierius, todėl visų ir nepateikėme“ (b. l. 81 a. p., t. 2). Todėl, teismo vertinimu, pagal pateiktus įrodymus net ir atnaujinus terminą, pateiktų įrodymų pagrindu negalima laikyti kreditorinį reikalavimą tinkamai pagrįstu ir jį priteisti (CPK 177, 178, 185 str.). Teismas vadovavosi iš esmės analogiškose bylose buvusia įrodymų leistinumo praktika ir laikė ją teisinga (pvz. Kauno apygardos teismo CBS 2009-06-23 nutartis byloje Nr. 2A-1017-605/2009).

25Dėl 393,04 Lt reikalavimo

26Iš pačios ieškovės atstovės paaiškinimų ir byloje esančio teismo sprendimo bei pažymos apie apmokėtą sumą (b. l. 16-17, t. 1) teismas nustatė, kad 1999-03-04 sprendimu iš V. P. jau buvo priteista 721,47 Lt skola, kurios jam geruoju nesumokėjus, buvo išduotas vykdomasis raštas ir skola buvo išieškoma priverstine tvarka vykdymo procese. Vykdant vykdomąjį raštą liko neišieškota 393,04 Lt skola, todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo prašyti priteisti šią sumą dar kartą, taigi šią bylos dalį teismas nutraukė (CPK 293 str. 1 d. 1, 3 p.).

27Ieškovei išaiškintina, kad klausimas dėl šios sumos išieškojimo negali būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka civilinėje byloje dėl palikimą priėmusio asmens atsakomybės už palikėjo skolas. Ji turėjo kreiptis į teismą CPK 596 str. nustatyta tvarka dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje, o jei vykdomasis raštas prarastas, prašyti išduoti vykdomojo rašto dublikatą (CPK 649 str.). Jei vykdomoji byla prarasta ir negali būti išduotas vykdomojo rašto dublikatas, tuomet ji su pareiškimu turėjo kreiptis į teismą vadovaudamasi CPK XXXVII nuostatomis, o atkūrus bylą išsiimti vykdomąjį raštą ir pakeisti skolininką vykdymo procese (CPK 294 str. 1 d.).

28Dėl palikimą priėmusios valstybės atsakomybės ribų ir CK 5.62 str. 3 d. ir CK 5.54 str. 1 d. konkurencijos

29Ieškovės ir trečiojo asmens Kauno m. savivaldybės argumentus, kad valstybė šioje byloje privalo visiškai padengti V. P. įsiskolinimą CK 5.54 str. 1 d. pagrindu, teismas laikė nepagrįstais, kadangi pagal Lietuvos Respublikos įstatyminį reglamentavimą valstybė negali atsisakyti nuo palikimo ar jo nepriimti (CK 5.2 str. 3 d., 5.62 str.). Tačiau įstatymu yra reglamentuota, jog valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Tai yra specialioji norma CK 5.54 str. atžvilgiu, todėl net ir nustačius, jog valstybė (ją atstovavusios institucijos ar atskiri jų darbuotojai) dėl jų kaltės nepapildė turto aprašo nustatyta tvarka, CK 5.54 str. 1 dalies atsakovės Lietuvos Respublikos atžvilgiu vis tiek negalima taikyti. Teismas nurodė, kad paminėtos įstatymo nuostatos neužkerta kelio ieškovei paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo, jo pagrindu nurodant netinkamai atliktus veiksmus ar neveikimą, ir kitoje byloje prisiteisti žalą.

30Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno vandenys“. Apeliantė prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį visiškai patenkinti.

31Teismo sprendimas pagrįstas išgalvotais, nieko bendro su faktinėmis bylos aplinkybėmis neturinčiais motyvais, aiškiu šališkumu atsakovų naudai. Teismas nesirūpino teisingu įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių aiškinimu ir taikymu, teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

32Teismas konstatavo, jog ieškovė praleido įstatyme nurodytą ( LR CK 5.68 str. 1 d.) trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir vadovavosi byloje teismų praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3k-7-190/2009. Tačiau aplinkybės šioje byloje yra visiškai skirtingos, nes ieškovė negalėjo numatyti, kas po V. P. mirties priims jo palikimą. Nebuvo žinomas įpėdinis, todėl ieškovė negalėjo pareikšti kreditorinio reikalavimo per nustatytą terminą, taigi negalima laikyti, kad ieškovė praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

33Ieškovė apie skolininko mirtį sužinojo atsitiktinai ir tuoj pat 2007 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Kauno apskrities VMI, todėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui nepraleido.

34Dėl apeliantei nežinomų priežasčių Kauno apskrities VMI ieškovės į kreditorių sąrašą neįtraukė, nors kitus bendrovės kreditorius įtraukė.. Teismas teisingai nagrinėdamas bylą turėjo išaiškinti tokio valstybės turtinių interesų atstovavimo priežastis.

35Teismo argumentas, kad ieškovės reikalavimas, palikėjo įsiskolinimas ieškovei nėra tinkamai pagrįstas, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi visi dokumentai, reikalingi įsiskolinimui pagrįsti, yra pateikti.

36Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija (Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) prašė teismo sprendimo nekeisti, skundą atmesti. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus visas bylos faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikius teisės normas.

37Atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija nesutinka su apeliantės motyvais dėl įstatymo LR CK 5.63 str. 1 d. aiškinimo, nes nurodyta apeliantės termino praleidimo priežastis negali būti laikoma objektyvia ir sutrukdžiusia laiku įgyvendinti savo teises.

38Atsakovė sutiko su teismo išvadomis, kad terminas praleistas žymiai, beveik 20 mėnesių, todėl toks termino praleidimas šios bylos kontekste yra nei protingas, nei sąžiningas, nei pagrįstas.

39Atsakovė nesutiko su ieškovės motyvais, kad ieškovė pažeidžiant įstatymą nebuvo įtraukta į kreditorių sąrašą. Remiantis apeliantės argumentais, 1999-03-04 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 02231/1999 iš V. P. ieškovei buvo priteista 721,47 Lt skola, iš kurios 393,04 Lt liko bendrovei nesumokėta. Todėl pakartotinai priteisti jau priteistą, bet neišieškotą skolą negalima. Kita suma ? 1145,23 Lt ieškovei teismo sprendimu nebuvo priteista, todėl sudarant kreditorių aprašą Kauno apskrities VMI neįtraukta, nes tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.

40Atsakovė mano, kad ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų savo reikalavimui pagrįsti, o pateikti įrodymai neįrodo ieškovės reikalavimo pagrįstumo.

41Atsakovė Kauno apskrities VMI prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą dėl šių motyvų:

42Ieškovė nepateikė byloje jokių įrodymų apie svarbias priežastis, kurios trukdė pareikšti kreditorinį reikalavimą po V. P. mirties LR CK 5.63 str. 1 d. nustatyta tvarka. Priešingai, ieškovė nurodė, kad iš V. P. buvo priteista skola, dalis skolos neišieškota, o kreipėsi 2007-12-12 į VMI. Taigi ieškovė nesidomėjo procesu, nesidomėjo, kodėl V. P. nuo 2002 m. nemoka skolos už suteiktas paslaugas.

43Ieškovė turėjo galimybę sužinoti apie V. P. mirtį iš Gyventojų registro, to teismo posėdyje neginčijo ir ieškovės atstovė nurodydama, kad už informaciją reikia sumokėti.

44Atmestinas ieškovės motyvas, kad ji nepraleido trijų mėnesių termino, nes terminas pasibaigė 2006-04-17 skaičiuojant nuo V. P. mirties (2006-01-16).

45Ieškovė nei vienu iš CK 5.63 str. 1 d. paminėtų būdu nepareiškė kreditorinės pretenzijos, žinių apie skolą antstolių duomenų bazėje nebuvo. Taip pat ieškovė 2007-12-12 nepridėjo skolą pagrindžiančių dokumentų, dėl to V. P. skola nebuvo įtraukta į palikėjo turto aprašą. Be to, įpėdinė neprivalėjo ieškoti palikėjo kreditorių ir juos savo iniciatyva įtraukti į kreditorių sąrašą.

46Atsakovė sutinka su teismo sprendimo motyvais, kad ieškovė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių įsiskolinimo sumą.

47Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.

48Tretysis asmuo sutiko su apeliacinio skundo motyvais ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė trijų mėnesių terminą. Esant įstatymo nuostatai, kad valstybė atsako už palikėjo skolas, V. P. skolas privalo atlyginti atsakovai. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas turėjo patenkinti ieškovės reikalavimus.

49Tretieji asmenys AB „Lietuvos dujos“ ir AB ,,Kauno energija“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

50Apeliacinis skundas netenkintinas.

51CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

52Bylos medžiaga įrodyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ kreipėsi į teismą 2008 m. balandžio 29 d. su pareiškimu dėl termino pratęsimo kreditoriniam reikalavimui pareikšti (1 t., b. l. 3-4). Apie V. P. mirtį ieškovei tapo žinoma 2007 m. gruodžio 12 d. (1 t., b. l. 12), ir tuomet ji kreipėsi į VMI, prašydama apmokėti V. P. skolą (1 t., b. l. 18). Taigi ieškovė kreipėsi į VMI ir į teismą žymiai praleidusi trijų mėnesių terminą, o būtent 20 mėnesių skaičiuojant nuo 2006-04-16 iki 2007-12-12, kai ieškovė kreipėsi į VMI su kreditoriniais reikalavimais, ir daugiau nei 24 mėn. iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog CK 5.63 straipsnyje nustatyta palikėjo kreditorių teisė pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos negali būti aiškinama taip, kad nurodytas terminas būtų skaičiuojamas kokia nors kitokia tvarka, dėl to konstatavo, kad ieškovė CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą praleido.

53Ieškovės nurodytas motyvas, apie atsitiktinai sužinotą V. P. mirties faktą patvirtina, jog ieškovė elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, ir, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, toks apeliantės elgesys neatitinka civilinėje teisėje protingu ir pateisinamu įvardyto bonus pater familias asmens elgesio. Todėl ieškovė, veikdama nerūpestingai ir aplaidžiai, negalėjo tikėtis, kad teismas pateisins tokius jos veiksmus (neveikimą) ir laikys protinga. Taigi konstatavus, jog ieškovė nenurodė termino praleidimo pagrindžiančių svarbių priežasčių, pirmosios instancijos teismas šio termino pagrįstai neatnaujino.

54Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas praleisto termino trukmę ir susiformavusią teismų praktiką įstatymo nustatyto termino atnaujinimo bylose, vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3k-7-190/2009 išaiškinimais, kalbėdamas apie tai, kad teismų praktikoje 6 mėnesių terminas, kuris yra žymiai trumpesnis negu terminas, kurį praleido ieškovė (20 mėnesių), nebuvo atnaujintas. Taigi ir šis apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3k-7-190/2009 išaiškinimais, yra atmestinas.

55Taip pat nėra pagrįstas ieškovės motyvas, kad jai nėra žinoma, kodėl Kauno apskrities VMI neįtraukė ieškovės į kreditorių sąrašą. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovė per įstatyme nustatytą terminą nepateikė Kauno apskrities VMI savo pretenzijų dėl V. P. turto , o 2007 m. gruodžio 12 d. besikreipdama į Kauno apskrities VMI dėl skolos sumokėjimo, nepridėjo skolą pagrindžiančių dokumentų.

56Dėl to ieškovės prašymas apmokėti V. P. skolą (1 t., b. l. 18) nebuvo patenkintas. Visos paminėtos aplinkybės dėl atsisakymo patenkinti ieškovės reikalavimą yra civilinėje byloje, išdėstyti atsakovės procesiniuose dokumentuose ir patvirtinti žodiniais paaiškinimais teismo posėdyje, tarp jų ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

57Ieškovės motyvas, jog ji pateikė visus kreditoriniam reikalavimui įrodyti reikalingus dokumentus, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir atsakovių Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno apskrities VMI atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad ieškovė nepateikė detalizuotų kiekvieno mėnesio apskaitos dokumentų, kuriose būtų nurodyta, kiek ir kokių paslaugų buvo suteikta V. P., ir kas bei kada už jas mokėjo, ar koks skolos likutis, bei PVM sąskaitos faktūros su mokėtina suma. Ieškovės atstovė byloje pripažino, kad į kreditorinį reikalavimą buvo įtrauktos ne tik nesumokėtos, bet ir jau priteistos sumos, kurias taip pat buvo prašoma priteisti (393,04 Lt). Taip pat pateiktoje teismui vykdomojoje byloje nustatyta, kad teismo sprendimu iš V. P. priteista skola buvo iš dalies išieškota, dėl to buvo būtina nustatyti laikotarpį, už kurį ieškovei nebuvo mokami mokesčiai, ir pateikti atitinkamus dokumentus, patvirtinančius skolos sumą. Kadangi leistini įrodymai ieškovės ieškiniui įrodyti byloje nebuvo pateikti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė įrodymų nepateikė, taigi pasiūlė ieškovei įrodymus pateikti (CPK 178 str., 179 str. 1 d.). Kadangi ieškovė procesinėmis teisėmis nepasinaudojo (2 t., b. l. 63-68), pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą remdamasis byloje surinktais įrodymais ir ieškovės ieškinį kaip neįrodytą atmetė. Teisėjų kolegija su teismo sprendimo išvadomis sutinka ir laiko jas visiškai pagrįstomis, todėl apeliantės motyvas apie teismo šališkumą ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą atmestinas.

58Esant tokioms aplinkybėms ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl procesinių dokumentų siuntimo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 93, 96).

59Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

Nutarė

62Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo nekeisti.

63Priteisti iš ieškovės UAB „Kauno vandenys“ (į. k. 132751369, Aukštaičių g. 43, Kaunas, a. s. ( - ), AB SEB banke)

6420,70 (dvidešimt litų 70 ct) Lt valstybei (VMI į. k. 188659752 į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), AB bankas ,,Swedbank“, b. k. 73000, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės,... 3. sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,... 4. dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno vandenys“... 5. Ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pratęsti... 6. Atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija su patikslintu ieškiniu... 7. Atsakovė Kauno apskrities VMI prašė ieškinį atmesti, nes VMI negali būti... 8. Tretysis asmuo Kauno m. savivaldybė su ieškovės patikslintu ieškiniu sutiko... 9. Tretysis asmuo AB „Lietuvos dujos“ pateikė atsiliepimus į patikslintą... 10. Tretysis asmuo AB „Kauno energija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 11. Pirmosios instancijos teismas dalį bylos nutraukė, kitą ieškovės ieškinio... 12. Kitą ieškinio dalį atmetė.... 13. Teismas priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Kauno vandenys“ 66,86 Lt... 14. Dėl tinkamo atsakovo ir valstybės atstovavimo... 15. Teismas sprendime nurodė, kad byloje iškilo ginčas dėl tinkamo atsakovo:... 16. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog V. P. mirė 2006-01-16.... 17. Teismas, nustatydamas tinkamą atsakovą, šioje byloje vadovavosi Vyriausybės... 18. Teismas atmetė KAVMI argumentus, jog dėl nedidelės piniginių lėšų sumos... 19. Teismas atmetė ir KAVA argumentus dėl turto arešto ir lėšų jai neskyrimo.... 20. Dėl termino atnaujinimo... 21. Teismas sprendime vadovavosi įstatymu, kuriame nurodyta, kad palikėjo... 22. Dėl ieškinio pagrįstumo ir įrodinėjimo pareigos... 23. Teismas, vertindamas pateiktus byloje įrodymus, sprendime nurodė, kad... 24. Teismo nuomone, ieškovės pateikti įrodymai (b. l. 7, 8, 57, 90-101, t. 1) ne... 25. Dėl 393,04 Lt reikalavimo... 26. Iš pačios ieškovės atstovės paaiškinimų ir byloje esančio teismo... 27. Ieškovei išaiškintina, kad klausimas dėl šios sumos išieškojimo negali... 28. Dėl palikimą priėmusios valstybės atsakomybės ribų ir CK 5.62 str. 3... 29. Ieškovės ir trečiojo asmens Kauno m. savivaldybės argumentus, kad valstybė... 30. Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia ieškovė uždaroji akcinė... 31. Teismo sprendimas pagrįstas išgalvotais, nieko bendro su faktinėmis bylos... 32. Teismas konstatavo, jog ieškovė praleido įstatyme nurodytą ( LR CK 5.68... 33. Ieškovė apie skolininko mirtį sužinojo atsitiktinai ir tuoj pat 2007 m.... 34. Dėl apeliantei nežinomų priežasčių Kauno apskrities VMI ieškovės į... 35. Teismo argumentas, kad ieškovės reikalavimas, palikėjo įsiskolinimas... 36. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kauno apskrities viršininko... 37. Atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija nesutinka su apeliantės... 38. Atsakovė sutiko su teismo išvadomis, kad terminas praleistas žymiai, beveik... 39. Atsakovė nesutiko su ieškovės motyvais, kad ieškovė pažeidžiant... 40. Atsakovė mano, kad ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų savo reikalavimui... 41. Atsakovė Kauno apskrities VMI prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti... 42. Ieškovė nepateikė byloje jokių įrodymų apie svarbias priežastis, kurios... 43. Ieškovė turėjo galimybę sužinoti apie V. P. mirtį iš Gyventojų... 44. Atmestinas ieškovės motyvas, kad ji nepraleido trijų mėnesių termino, nes... 45. Ieškovė nei vienu iš CK 5.63 str. 1 d. paminėtų būdu nepareiškė... 46. Atsakovė sutinka su teismo sprendimo motyvais, kad ieškovė byloje nepateikė... 47. Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą... 48. Tretysis asmuo sutiko su apeliacinio skundo motyvais ir nurodė, kad pirmosios... 49. Tretieji asmenys AB „Lietuvos dujos“ ir AB ,,Kauno energija“ atsiliepimo... 50. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 51. CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 52. Bylos medžiaga įrodyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno... 53. Ieškovės nurodytas motyvas, apie atsitiktinai sužinotą V. P. mirties faktą... 54. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas praleisto termino trukmę ir... 55. Taip pat nėra pagrįstas ieškovės motyvas, kad jai nėra žinoma, kodėl... 56. Dėl to ieškovės prašymas apmokėti V. P. skolą (1 t., b. l. 18) nebuvo... 57. Ieškovės motyvas, jog ji pateikė visus kreditoriniam reikalavimui įrodyti... 58. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, teismo... 59. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,... 62. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo nekeisti.... 63. Priteisti iš ieškovės UAB „Kauno vandenys“ (į. k. 132751369,... 64. 20,70 (dvidešimt litų 70 ct) Lt valstybei (VMI į. k. 188659752 į biudžeto...