Byla A-822-2424-12
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmu
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,
3dalyvaujant pareiškėjui M. A., pareiškėjo atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei, atsakovo atstovei Rasetai Medutienei, vertėjai Gitanai Aleliūnaitei,
4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. (M. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmu.
5Teisėjų kolegija
Nustatė
6I.
7Pareiškėjas M. A. prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (15/6-7) 15PR-395 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui M. A. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - )“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš naujo bei įpareigoti Migracijos departamentą suteikti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
8Paaiškino, kad Migracijos departamentas dėl žmogaus teisių pažeidimų ( - ) pareiškėjui ne kartą buvo suteikęs prieglobstį Lietuvoje ir nuo 2002 m. iki 2009 m. išdavęs leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas Lietuvoje teisėtai gyveno daugiau nei 6 metus. 2005 m. buvo nužudytas pareiškėjo tėvas. ( - ) iki šiol labai populiarūs kraujo keršto veiksmai. 2009 m. gegužės mėn. sužinojo, kad K. žmonės žino, jog pareiškėjas gyvena Lietuvoje. Todėl jis buvo priverstas slapstytis kitose valstybėse. Iki 2011 m. rugsėjo mėn. gyveno Prancūzijoje ir Liuksemburge. Migracijos departamentas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo prieglobsčio prašyme nėra jokių naujų aplinkybių. Atsakovas neanalizavo, dėl kokių priežasčių pareiškėjas negalėjo prašyti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje ir buvo priverstas išvykti iš Lietuvos. Šias aplinkybes detaliai nurodė apklausoje. Migracijos departamentas nepagrįstai nepasitiki pareiškėjo pateikta informacija ir laiko asmeniu piktnaudžiaujančiu prieglobsčio procedūra, nors dar prieš kelis metus visus pareiškėjo pateiktus argumentus vertino pozityviai ir suteikė pareiškėjui prieglobstį. Migracijos departamentas nepagrįstai-nusprendė pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos, nors žino kad ( - ) iki šiol nustatomi žmogaus teisių pažeidimai. Pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymo) 130 straipsnio 1 dalį draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus.
9Kadangi pareiškėjas daugiau nei 5 metus gyvena Lietuvoje, Migracijos departamentas turėjo jį informuoti apie teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas yra užsienietis, nežinantis Lietuvos teisės, o prieglobsčio prašytojams nėra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba - teisinės konsultacijos.
10Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nuo 1999 m. iki 2001 m. su kovotojų grupe dalyvavo kare prieš ( - ). Nurodė, kad kovotojų grupės nariai H., A., A. R. buvo žiauriai kankinami ir nužudyti, o A. I., S. T., A. M., A. buvo sulaikyti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis. Pareiškėjas teigia, kad jei bus sugrąžintas į ( - ), jo atžvilgiu bus atlikti tokie patys veiksmai, kaip ir kovotojų grupės narių atžvilgiu. Pareiškėjas teigia, kad jis yra persekiojamas. 2007 m. spalio mėn. buvo susitikęs su asmenimis iš K. administracijos, kurie grasindami reikalavo grįžti į ( - ). Pareiškėjui atsisakius grįžti, jį pradėjo persekioti. Dėl persekiojimo turėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Iš pradžių išvyko į Ispaniją, vėliau į Strasbūrą, tačiau buvo grąžintas į Lietuvą. Prieglobsčio prašė Prancūzijoje ir Liuksemburge. Pareiškėjo šeima žino, kad jis yra paieškomas, tačiau negali pareiškėjui atsiųsti dokumentų, nes pareiškėjas išvyko iš šalies dėl to, jog jis buvo persekiojamas.
11Atsakovas Migracijos departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme dėl prieglobsčio suteikimo akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo. Pareiškėjo baimė, kad grįžus į kilmės valstybę jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės gali būti pažeistos, yra visiškai nepagrįsta ir nesąlygota realiai egzistuojančiomis priežastimis. Užsienietis į kilmės valstybę bijo grįžti ne dėl jam asmeniškai gresiančio pavojaus, o dėl bendros situacijos ( - ), kuri šiuo metu yra pasikeitusi, lyginant su jo atvykimo laikotarpiu.
12Pareiškėjui Lietuvos Respublikoje nuo 2002 m. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, nuo 2005 m. suteikta papildoma apsauga. Lietuvos valstybė jam sudarė sąlygas keletą metų dalyvauti integracinėse programose. Pareiškėjas nuo 2002 m. gyvendamas Lietuvos Respublikoje turėjo galimybę integruotis į Lietuvos visuomenę, dirbti ar mokytis, nustatyta tvarka gauti Lietuvos Respublikos nuolatinio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje. Pažymėjo, kad M. A. nesugebėjo nustatytu laiku pasikeisti leidimo laikinai gyventi, o 2007- 2008 metais Migracijos departamentui priėmus sprendimą suteikti jam papildomą apsaugą ir pakeisti leidimą laikinai gyventi, leidimo laikinai gyventi neišsiėmė, ir Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai. 2008 m. išvyko į Ispaniją, po to į Prancūziją, kurioje pramanytais M. D. asmens duomenimis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. M. A. tą pačią dieną, kai buvo gražintas į Lietuvos Respubliką, pateikė naują prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2009-02-26 sprendimu nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą M. A. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau šis skundą atmetė. 2011-09-06 buvo gautas Liuksemburgo Dublino reglamento padalinio prašymas atsiimti pareiškėją iš Liuksemburgo. M. A. nesilaiko LR įstatymų, be leidimo ir be asmens dokumentų migruoja Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose, nėra suinteresuotas gyventi LR bei akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės šalį.
13II.
14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
15Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyrius 2011-09-16 sprendimu Nr. (15-6-8)19PR-175 nusprendė atsiimti ( - ) pilietį M. A. iš Liuksemburgo (Migracijos departamento byla, t. 3, lapas be numerio prieš 87 l.).
16Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresnioji specialistė 2011-10-20 tarnybiniame pranešime „Dėl sulaikyto ( - ) piliečio“ užfiksavo, kad 2011-10-30 į Vilnių grąžintas ( - ) pilietis M. A. su „laissez- passer“, išduotu Liuksemburge (Migracijos departamento byla, t. 4, 1 l.).
17Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos Pasienio kontrolės punkto 2011-10-20 sprendimu Nr. (21/20)-195-939 „Dėl ( - ) piliečio M. A.“ nusprendė pareiškėją sulaikyti ne ilgiau kaip 48 valandoms (Migracijos departamento byla, t. 4, 4 1.). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-10-21 nutartimi sulaikė asmenį, prisistačiusį kaip M. A., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesių laikotarpiui nuo 2011-10-20 iki 2012-01-20 (Migracijos departamento byla, t. 4, 6 1.).
18M. A. 2011-10-27 Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriame nurodė, jog pareiškėjo gyvenamoje vietoje - ( - ), dėl politinių nesutarimų tolimesnis gyvenimas yra neįmanomas (Migracijos departamento byla, t. 4, 11 1.).
192011-11-25 Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole Nr. 1TĮ-96(RN) M. A. nurodė, kad 2001 m. mokėsi ir tarnavo karinio paruošimo padalinyje ( - ). Kai prasidėjo karas tarp ( - ), buvo paimtas į A. A. „Kovotojų už laisvę“ dalinį. 1999-2000 m. dalyvavo aktyviuose kovos veiksmuose, o 2000-2011 m. dalyvavo partizanų kovose prieš ( - ) armiją. Kai ( - ) kovotojai sužinojo apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, ne kartą pareiškėjo ieškojo jo namuose ( - ). Apie pareiškėjo paiešką pranešdavo senelė ir teta, todėl pareiškėjas nusprendė išvykti iš ( - )į Lietuvą. Pareiškėjas 2009 m. išvyko iš Lietuvos, nes jį Lietuvoje surado, pradėjo grasinti, kad grįžtų namo, nes bus su juo susidorota. Iki 2011 m. gyveno Paryžiuje. Iš Paryžiaus skambino į gimtinę nepažįstamam asmeniui M. D., kuriam papasakojo, kad jo tėvą 2005 m. nužudė K. žmonės. Kadangi tėvas prieš mirtį šaudė į saugumo tarnybos žmones, tai šie asmenys, keršydami pareiškėjui, jį nori nužudyti. M. D. pareiškėjui pasakė, kad su juo susidoros žmonės, kurie pareiškėją suras Paryžiuje. Suradę pareiškėją, jei jis neišvardins žmonių, su kuriais kovojo pavardžių, ir nepasakys, kur jie yra, spręs, ką su pareiškėju daryti. Po pokalbio suprato, kad jam pavojinga grįžti į gimtinę. Po mėnesio pareiškėjas sužinojo, kad jo ieško Paryžiuje, todėl išvyko į Liuksemburgą, ten paprašė prieglobsčio (Migracijos departamento byla, t. 4, 12-17 1.).
20Migracijos departamentas, remdamasis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011-12-02 išvada „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui M. A. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - )“, 2011-12-02 sprendimu Nr. (15/6-7) 15PR-395 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui M. A. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - )“ nusprendė nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio, nes jo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas. Sprendimo 2 punktu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes prašyme dėl prieglobsčio suteikimo akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo. ( - ) piliečio M. A. baimė, kad grįžus į kilmės valstybę jo, kaip žmogaus, teisės ir pagrindinės laisvės gali būti pažeistos, yra visiškai nepagrįsta ir nesąlygota jokiomis realiai egzistuojančiomis priežastimis. Minėtas užsienietis į kilmės valstybę bijo grįžti ne dėl jam asmeniškai gresiančio pavojaus, o dėl bendros situacijos ( - ), kuri šiuo metu yra pasikeitusi, lyginant su pareiškėjo atvykimo laikotarpiu.
21Pažymėjo, kad M. A., gyvendamas Lietuvos Respublikoje nuo 2002 m., turėjo galimybę integruotis į Lietuvos visuomenę, dirbti ar mokytis, nustatyta tvarka gauti Lietuvos Respublikos nuolatinio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje, tačiau nesugebėjo nustatytu laiku pasikeisti leidimo laikinai gyventi. Gyvendamas Lietuvos Respublikoje neteisėtai, 2008 m. išvyko į Ispaniją, po to į Prancūziją, kurioje pramanytais M. D. asmens duomenimis, pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį šioje šalyje. Gražintas į Lietuvos Respubliką M. A. pateikė naują prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2009-02-26 sprendime pareiškėjui nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kurį pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas pareiškėjo skundą atmetė. 2011-09-06 buvo gautas Liuksemburgo Dublino reglamento padalinio prašymas atsiimti iš Liuksemburgo ten prieglobsčio pasiprašiusį šį ( - ) pilietį. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų, be leidimo ir asmens dokumentų migruoja Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose. Tai rodo, kad pareiškėjas nėra suinteresuotas gyventi Lietuvos Respublikoje bei akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės šalį. Sprendimo 3 punktu nusprendė įsigaliojus sprendimui išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į ( - ). Sprendimo 5 punktu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (b. 1. 3-5).
22Pareiškėjas sau kylančią grėsmę 2011-11-25 Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole Nr. 1TĮ-96(RN) grindė tuo, kad jis 1999-2000 metais karo tarp ( - ) metu tarnavo A. A. „Kovotojų už laisvę“ dalinyje bei dalyvavo aktyviuose kovos veiksmuose, o 2000-2001 m. dalyvavo partizanų kovose prieš ( - ) armiją. Teismo posėdžio metu pareiškėjas aiškino, kad kartu su juo tarnavę kovotojai buvo arba nužudyti, arba pasodinti į kalėjimą. Persekiojimo veiksmus apibūdino kaip pranešimus ( - ) gyvenančioms senelei ir tetai, kad jo ieško ( - ) kovotojai, gyvenant Vilniuje įvykusį susitikimą su, pareiškėjo nuomone, ( - ) specialioms tarnyboms priklausančiais asmenimis, pokalbį Prancūzijoje su M. D., kurių metu jis buvo verčiamas grįžti į ( - ).
23Pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti prieglobsčio prašytojo patikimumą, atsižvelgė į Migracijos departamento byloje surinktus duomenys iš ankstesnių pareiškėjo apklausų.
24Pareiškėjas 2002-03-21 Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių (Migracijos departamento byla, t. 1, 8 l.). Pareiškėjas 2003-05-13 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, kuriame nurodė, kad dėl ( - ) vykstančio karo prašo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Migracijos departamento byla, 54-55 1.). Prašyme pareiškėjas įvardijo humanitarinio pobūdžio priežastis dėl kurių prašo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje: ( - ), pareiškėjo kilmės valstybėje, tebevyksta karo veiksmai, grubiai pažeidinėjamos žmonių teisės, todėl ten grįžti nesaugu; pareiškėjas taip pat neturi persikėlimo ( - ) viduje galimybės dėl privalomos registracijos bei su tuo susijusių teisių į socialinę, ekonominę bei teisinę apsaugą (Migracijos departamento byla, t. 1, 56 1.).
25Pareiškėjas 2004-12-01 pateikė prašymą Užsieniečių registracijos centrui, prašydamas suteikti politinį prieglobstį. Nurodė, kad 2004-08-15 išvyko iš Lietuvos į ( - ), kadangi pagal televizijos kanalų pateiktą oficialią informaciją, padėtis ( - ) stabilizavosi ir buvo paskelbta amnestija prezidento A. M. šalininkams ir federalinių tarnybų priešininkams. Tačiau paaiškėjo, kad ( - ) vyriausybė paskleidė melagingą informaciją, siekdama grąžinti ir suimti ( - ) prezidento A. M. veikėjus bei šalininkus. Grįžęs į ( - ) pamatė, kad padėtis ( - ) tik pablogėjo. Gelbėdamas savo gyvybę ir saugumą, pareiškėjas išvyko ( - ) (Migracijos departamento byla, t. 2, 4 l.).
26Pareiškėjas 2004-12-01 prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole nurodė, kad buvo ( - ) prezidento A. M. vadovaujamo judėjimo šalininku, kariuomenėje netarnavo. Nurodo, kad išvyko iš ( - ) dėl persekiojimo, nestabilios politinės padėties, nepagrįstų žmonių sulaikymų. Paaiškino, kad jam grįžus į ( - ) po 2 dienų ( - ) federalinės tarybos žmonės atėjo į pareiškėjo senelės namus, klausinėjo apie jį, grasino. Praėjus 3-4 dienoms po pareiškėjo sugrįžimo, buvo sulaikytas jo brolis B. E.. Brolį laikė 4 paras, klausinėjo apie pareiškėją ir mušė. Brolis po sumušimų ir traumų buvo gydomas ligoninėje ( - ). Po pirmosios pagalbos suteikimo buvo išvežtas į ( - ) miestą. Pareiškėjas iš karto po šių įvykių išvyko atgal į Lietuvą (Migracijos departamento byla, t. 2, 5-13 1.).
27Pirmą kartą priklausomybę kovotojams pareiškėjas nurodė 2004-12-09 prieglobsčio prašytojo anketoje. Čia pareiškėjas aiškino, kad mokėsi karo paruošimo dalinyje Nr. 1 ir dalyvavo kovotojų grupėje prieš ( - ) karines pajėgas, buvo kovotojas už laisvę. Išvyko dėl priežasčių, susijusių su kariniais veiksmais ( - ) ir ( - ) karinių pajėgų vykdomo ( - ) prezidento A. M. šalininkų, o taip pat ir dėl karo dalyvių prieš ( - ) federalines karines pajėgas ( - ) persekiojimo (Migracijos departamento byla, t. 2, 39-45 1.). Dar kartą, kad buvo kovotoju, patvirtino 2005-01-12 prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokole. Čia pareiškėjas nurodė, kad vyksta sulaikymai tų karių, kurie kariavo 1999 metais, o pareiškėjas iki atvykimo į Lietuvą dalyvavo kariniuose veiksmuose. Pareiškėjo pusbrolį suėmė, o pareiškėjas nebuvo sulaikytas (Migracijos departamento byla, t. 2, 54-61 L).
28Migracijos departamentas 2005-02-04 sprendimu Nr. (15/6-15)-12PR-6 pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nustatęs, kad pareiškėjas nenurodė argumentų, pagrindžiančių individualaus persekiojimo buvimą, bet suteikė papildomą apsaugą dėl padėties ( - ) nesaugumo ir nestabilumo (Migracijos departamento byla, t. 2, 71-72 1.).
292007-04-24 Prašyme suteikti papildomą apsaugą pareiškėjas nurodė, kad grįžti į ( - ) jam nesaugu dėl ten vykstančio karo ir žmogaus teisių pažeidinėjimo, vidinio persikėlimo galimybės neturi dėl to, kad taikomas privalomas registravimas, valstybinėse įstaigose pažeidinėjamos ( - ) teisės (Migracijos byla, t. 3, b. 1. 139-140).
302008-09-25 grąžintas iš Prancūzijos 2008-09-25 Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole pareiškėjas aiškino, kad 3 metus tarnavo kariniame būryje Nr. 1. Prieglobsčio suteikimo priežastimi nurodė persekiojimą ( - ), kad ne kartą buvo sulaikytas, mušamas ir tardomas, nes yra patriotas ir norėjo ramaus gyvenimo (Migracijos byla, t. III, 1. 4-12). Prieglobsčio prašytojo anketoje pareiškėjas nurodė, kad išvyko iš kilmės šalies dėl karo veiksmų ir neramumų, taip pat dėl ( - ) karo pajėgų persekiojimų (Migracijos departamento byla, t. 3, 52-58 1.). 2008-12-03 Prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokole pareiškėjas nurodė, kad 1999 m. buvo pasipriešinimo judėjimo dalyviu ir dalyvavo karo veiksmuose vakarų - pietų fronte. Paaiškino, kad nekariavo, o tik padėjo kariavusiems, t. y. nešė sužeistuosius, nešiojo sprogmenis. Pareiškėjo tėvas buvo karinio perversmo štabo viršininku. Nežino, ar tėvas gyvas. Pareiškėjas su juo ryšių nepalaiko. Nežino, kur tėvas gyvena ( - ). Į klausimą, kas liko namuose, kai išvyko, atsakė, kad tėvas 2005 m. mirė, o motiną matė iki 1999 m. (Migracijos departamento byla, t. 3, 59-65).
31Migracijos departamentui rašytuose dokumentuose pareiškėjo pateikiami prieglobsčio reikalingumą pagrindžiantys motyvai yra skirtingi. Nuo 2002 metų atvykęs į Lietuvos Respubliką pareiškėjas, pateikdamas pareiškimus institucijoms, neužsiminė apie tai, kad jis buvo kovotojas ir su šia aplinkybe nesiejo jam kylančio pavojaus kilmės valstybėje. Tik nuo 2004-12-09, t. y. praėjus trejiems metams nuo atvykimo į Lietuvą, apklausos prieglobsčio prašytojo anketoje pareiškėjas pradeda aiškinti, kad jis dalyvavo kovotojų grupėje prieš ( - ) federalines karines pajėgas, o jo išvykimas iš ( - ) susijęs su karo prieš ( - ) federalines karines pajėgas dalyvių persekiojimu ( - ). Tačiau 2007-04-24 Prašyme suteikti papildomą apsaugą pareiškėjas vėl nurodo tik bendrą situaciją ( - ) ir nesaugumą dėl ten vykstančio karo. 2008-09-25 Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole pareiškėjas taip pat neužsimena apie tai, kad jis buvo persekiojamas dėl to, kad buvo kovotoju, o prieglobsčio suteikimo būtinybę grindžia tuo, kad jis buvo ne kartą sulaikytas, mušamas ir tardomas, nes yra patriotas ir norėjo ramaus gyvenimo. 2008-12-03 apklausoje nurodė, kad 1999 m. buvo pasipriešinimo judėjimo dalyviu, dalyvavo karo veiksmuose, tačiau nekariavo. Paskutinio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas apie tai, kad yra nukentėję jam pažįstami kovotojai, su kuriais jis esą buvęs viename būryje, pradėjo pasakoti tik teisme, o migracijos pareigūnams duotuose paaiškinimuose tokių aplinkybių nenurodė.
32Teismas pažymėjo ir kitą prieštaravimą tarp pareiškėjo paaiškinimų. 2008-09-25 Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole pareiškėjas aiškino, kad ( - )ne kartą buvo sulaikytas, mušamas ir tardomas. Kitose apklausose šios aplinkybės nenurodytos, nors jos akivaizdžiai gali rodyti realaus persekiojimo buvimą ir ne pirmą kartą prieglobsčio prašantis asmuo jas nurodytų pirmiausiai. Jokių konkrečių datų, vietų, kaltinimų pareiškėjas minėtoje apklausoje nenurodė. Pareiškėjas 2008-12-03 apklausoje pateikė prieštaringus duomenis apie tėvo mirtį. Iš pradžių apklausoje pareiškėjas nurodė, kad nežino, ar tėvas gyvas, su juo ryšių nepalaiko. Į klausimą, kas liko namuose kai išvyko, pareiškėjas atsakė, kad tėvas 2005 m. mirė. Šie pareiškėjo paaiškinimai yra prieštaringi ir nelaikytini patikimais.
33Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad jis po to, kai 2001-04-19 išvyko į Lietuvą, niekada nebuvo ( - ). Tuo tarpu iš pareiškėjo 2004-12-01 prašymo suteikti politinį prieglobstį nagrinėjimo medžiagos matyti, kad jis 2004 metais buvo išvykęs į ( - ) ir tik vėliau nusprendė grįžti atgal.
342008-02-08 Migracijos departamentui sprendimu Nr. (15/6-9)-13PR-29 suteikus papildomą apsaugą ir nusprendus pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas šia teise nesinaudojo ir išvyko į Prancūziją. Siekdamas prieglobsčio Prancūzijoje suteikimo, pareiškėjas išgalvojo kitą pavardę, pasivadino M. D. (Migracijos departamento byla, t. 3, 1. 31-32). Grąžintas iš Prancūzijos ir pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje, vėl pabėgo į Liuksemburgą.
35Šios aplinkybės rodo, kad prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti, yra prieštaravimai. Tai, kad aplinkybės apie nukentėjusius, galimai, kartu su pareiškėju kovojusius asmenis, buvo nurodytos tik teismo posėdžio metu, vertintina kaip prašymo nagrinėjimo vilkinimas. Dėl paminėto pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jis persekiojamas dėl buvusio kovotojo statuso, patvirtinimui reikalinga pateikti rašytinius įrodymus. Pareiškėjas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jo atžvilgiu vykdomas persekiojimas dėl dalyvavimo kovos veiksmuose. Tokiais įrodymais galėjo būti jam siųsti šaukimai į apklausas, pranešimai apie pareikštus įtarimus, paieškos paskelbimas ar panašūs dokumentai, kurie turėjo būti įteikiami jo buvusioje gyvenamojoje vietoje gyvenantiems giminaičiams. Tokių duomenų pateikimas negali būti laikomas neįmanomu, nes nėra duomenų apie tai, kad ( - )gyvenantys asmenys negalėtų naudotis ryšio priemonėmis. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad nuo 1999 m. iki 2001 m. kartu su kovotojų grupe už laisvę dalyvavo kare prieš ( - ). Kovotojų grupės nariai H., A., A. R. buvo žiauriai kankinami ir nužudyti, o A. I., S. T., A. M., A. buvo sulaikyti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis. Nesant įrodymų, galinčių patvirtinti faktą, kad pareiškėjas buvo kovotojas, nėra teisiškai reikšminga ir teismo posėdyje nurodytų asmenų ryšius su pareiškėju bei jų likimą, nes pareiškėjas šiuos asmenis nurodė kaip kartu veikusius kovotojus.
36Nepatvirtinus fakto, kad pareiškėjas buvo kovotojas kare su ( - ), jam negali būti taikomas buvusio kovotojo statusas, kitų asmeninio pobūdžio priežasčių pareiškėjas nenurodė, todėl prašymo pagrįstumas vertintinas tik atsižvelgiant į bendrą padėtį ( - ).
37Dabartinė padėtis ( - ) savaime neduoda pagrindo suteikti prieglobstį, reikalinga įrodyti asmeninio pobūdžio priežastis. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba pripažino, kad automatiškai papildomos apsaugos suteikimas ( - ) tautybės asmenims dėl paplitusio smurto karinio konflikto metu yra nebegalimas. Kadangi pareiškėjas tokių priežasčių neįrodė, priklausomybės rizikos grupėms nepagrindė, tai jo prašymo pagrindimas nėra pakankamas prieglobsčiui gauti.
38Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-07-10 sprendimu pareiškėjo skundą, kuriame jis teismo prašė panaikinti Migracijos departamento 2009-04-02 sprendimą Nr. (15/6-9) 12PR-75 nesuteikti ( - ) piliečiui M. A. pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso bei papildomos apsaugos ir įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo įpareigojo pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos, atmetė kaip nepagrįstą. Teisme nagrinėtu Migracijos departamento 2009-04-02 sprendimu Nr. (15/6-9) 12PR-75 pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas bei papildoma apsauga (Migracijos departamento byla, t. 3, 120-122 1.). Teismo sprendime pažymėta, kad M. A. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį pateikė 2008-09-25, motyvavo bendra nesaugia padėtimi, dėl išplitusių karinių veiksmų ( - ) bei už jos ribų, t. y. taip pat kaip ir ankstesniuosius, jo argumentai akivaizdžiai nėra susiję su grėsmėmis jo laisvei ir gyvybei dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl jie nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais. Nuo 2009 metų padėtis ( - ) nėra pablogėjusi, o pareiškėjas nebuvo ( - ) ir negalėjo patirti persekiojimo veiksmų. Pareiškėjo paaiškinimai apie jo persekiojimą Lietuvoje ir Prancūzijoje nekonkretūs, dėl patirto persekiojimo į teisėsaugos institucijas jis nesikreipė. Pareiškėjas nurodė, kad 2007 metais kreipėsi į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą, kuriame jam pasiūlė kreiptis į Migracijos departamentą, tačiau pareiškėjas į migracijos tarnybas dėl persekiojimo nesikreipė ir duomenis apie persekiojimą nurodė tik paskutinio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į šias bei anksčiau išdėstytas aplinkybes dėl pareiškėjo patikimumo vertinimo, laikytina, kad persekiojimo veiksmų buvimas po to, kai pareiškėjas išvyko iš ( - ), neįrodytas. Be to, 2007 metais galimai buvę persekiojimo veiksmai būtų įvykę iki Migracijos departamento 2009-04-02 sprendimo Nr. (15/6-9) 12PR-75 dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, tačiau pareiškėjas tokio fakto apklausose nenurodė. Šia prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo pateiktas ir nagrinėtas po to, kai pareiškėjas buvo grąžintas iš Prancūzijos, bet apie Prancūzijoje patirtą persekiojimą, kai jam buvo grasinama telefoninio pokalbio metu pareiškėjas apklausose taip pat neužsiminė. Taigi, konstatuojama, kad po Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-07-10 sprendimo priėmimo pareiškėjas nepatyrė naujų persekiojimo veiksmų, todėl vertinant pareiškėjui kylančias grėsmes yra galima remtis ir šiame teismo sprendime pateikiamu pareiškėjo padėties įvertinimu.
392011-11-25 Pažymoje apie žmogaus teisių padėtį ( - ) Nr. RU-15/6-6-47 pažymima, kad padėtis ( - ) išlieka sudėtinga, tačiau pastebimas padėties pagerėjimas. Pavyzdžiui ( - ) lyginant su 2009 metais iš esmės sumažėjo smurto lygis, sumažėjo skaičius priverstų palikti gyvenamąsias vietas žmonių, dėl ko buvo panaikintas Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos biuras, sumažėjo sprogdinimų skaičius, 2010-2011 metais Human Rights Watch užfiksavo mažiau žmogaus teisių pažeidimų, buvo mažiau pranešimų apie sudegintus namus, įvykdytas egzekucijas, sumažėjo žmonių dingimo faktų. Šioje byloje konstatavęs padėties ( - )pagerėjimą lyginant su 2009 metais, kai buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-07-10 sprendimas, teismas atsižvelgia į anksčiau nagrinėtoje byloje padarytas išvadas dėl padėties kilmės šalyje keliamo pavojaus.
40Pareiškėjo prašymas skundžiamu sprendimu buvo atmestas pripažinus jį akivaizdžiai nepagrįstu, nes jame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo. Atsakovo nurodytas motyvas dėl prašymo pateikimo priežasčių savo esme atitinka pirmą kriterijų. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai ištyrė pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas.
41Atsakovas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančias faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ( - ) šiuo metu nevyksta Direktyvos 15 straipsnio c punkte ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Migracijos departamento 2011-11-25 Pažymoje apie žmogaus teisių padėtį ( - ) Nr. RU-15/6-6-472011 m. išskiriama, kad pabėgėlio statusas dažniausiai suteikiamas kovotojams (jų šeimų nariams), asmenims, kurie yra pateikę skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui, asmenims, asmeniškai persekiojamiems ( - ) prezidento, žurnalistams, aukšto rango asmenims D. ir M. valdymo metu, politiniams disidentams, o papildoma apsauga suteikiama kovotojams, asmenims, kurie padėjo/rėmė kovotojus, asmenims, kurie bijo neteisingo teismo proceso ir suklastotų bylų. Byloje neįrodyta, kad pareiškėjas priskiriamas vienai iš šių kategorijų. Pažymoje nėra pateiktų duomenų, kad asmenims, kurie nepriskirti kovotojams ar jų rėmėjams, būtų pažeidžiamos žmogaus pagrindinės teisės ir laisvės tokiu būdu, koks numatytas Direktyvos 15 straipsnyje.
42Migracijos departamento 2011-11-25 Pažymoje apie žmogaus teisių padėtį ( - ) Nr. RU-15/6-6-47, 3 skyriuje „( - ) diaspora ( - )“ nurodyta, kad ( - ) yra įprasta persikelti gyventi į kitas ( - ) vietas. Daugiausia jie tai daro dėl ekonominių priežasčių. ( - ) būtų labai pažeidžiamas, jei persikeltų gyventi ten, kur neturėtų draugų ir giminių, tačiau ( - ) bendruomenė beveik visuose ( - ) regionuose, remia ir gina išvykusius. Pažymoje nurodo, kad ( - ) piliečiai grįžta į kilmės šalį savanoriškomis grįžimo programomis, tačiau dauguma šalių vykdo ir priverstinius grąžinimus.
43Teismas, išanalizavęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nėra Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą prieglobsčio sutekimui, ar Įstatymo 87 straipsnyje išvardintų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą papildomos apsaugos suteikimui, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
44Be to, pareiškėjas prašo įpareigoti Migracijoj departamentą suteikti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Šioje byloje negali būti tenkinamas šis pareikėjo prašymas, nes pareiškėjas teismui skundė Migracijos departamento sprendimą, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis bei prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga). Leidimų nuolat gyventi
45Lietuvoje išdavimui taikoma skirtinga nei prieglobsčio suteikimui Įstatyme nustatyta procedūra. Pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, turi kreiptis į Migracijos departamentą, pastarajam priėmus jo netenkinantį sprendimą, pareiškėjas turi teisę jį skųsti teismui. Teismas negali įpareigoti Migracijos departamento pareiškėjui išduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, nes pareiškėjas nėra pateikęs prašymo, kurio pagrindu Migracijos departamentas, jam būtų neišdavęs leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas turėjo išaiškinti tvarką dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo šioje byloje neturi esminės reikšmės.
46III.
47Pareiškėjas M. A. apeliaciniu skundu nesutinka su 2012 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą asmens bylą išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą iš naujo. Nurodo šiuos argumentus. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nebuvo kovotojas ir jam negali būti taikomas buvusio kovotojo statusas, kuri padaryta išimtinai vertinant ir sulyginant pareiškėjo pateiktus paaiškinimus nuo 2002 m., kuriais pareiškėjas remdamasis prašė prieglobsčio Lietuvoje. Šio fakto nėra išanalizavęs net Migracijos departamentas, tai pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo galimybės konstatuoti šio fakto. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino ir nepasisakė, kodėl negali būti pakankami pareiškėjo teiginiai nurodyti dar 2004 m., kai pareiškėjas nurodė, jog bėgo ir slėpėsi nuo persekiojimo ( - ), po ko pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvados, kad pareiškėju negalima tikėti, nes pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės apklausose neprieštarauja viena kitai, o tik ją papildo. Pareiškėjas nėra buvęs ( - ) nuo 2004 m., dėl to negalėtų pateikti įrodymų dėl to, kad jis buvo kovotojas. Atsižvelgiant į pažymoje pateiktą informaciją teigtina, kad pareiškėjas negali būti grąžintas į ( - ), iš kurios yra išvykęs nuo 2000 m., nors ir buvo grįžęs 2004 m., tačiau vėl iš ten pabėgęs ir gavęs prieglobstį Lietuvoje.
48Nesutinka su teismo išvada, kad jis nepriklauso rizikos grupei (buvusių kovotojų grupei). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas turi persikėlimo šalies viduje alternatyvą, tačiau ši išvada paneigiama pažymoje esančia informacija.
49Atsakovas Migracijos departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, argumentus iš esmės nurodo tuos pačius, kaip ir atsiliepime į skundą.
50Teisėjų kolegija
konstatuoja:
51IV.
52Apeliacinis skundas tenkintinas.
53Apeliacinis skundas pagrįstas tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjas buvo kovotojas ir priklauso rizikos grupei (buvusių kovotojų) grupei, kuriems yra pavojinga ( - ).
54Ginčijamu 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (15/6-7) 15PR-395 nuspręsta nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje motyvuojant tuo, jog jo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas, bei nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų, taip pat nuspręsta išsiųsti pareiškėją į ( - ), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus, taip pat paskelbti Šengeno informacinėje sistemoje perspėjimą siekiant uždrausti atvykti trejus metus nuo išsiuntimo.
55Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.
56Papildomos apsaugos suteikimo sąlygos reglamentuotos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
57Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir prieglobsčio prašytojo suvokiama individualiai, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).
58Pareiškėjas sau kylančią grėsmę 2011-11-25 Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole Nr. 1TĮ-96(RN) grindė tuo, kad jis 1999-2000 metais karo tarp ( - ) ir ( - ) metu tarnavo A. A. „Kovotojų už laisvę“ dalinyje bei dalyvavo aktyviuose kovos veiksmuose, o 2000 - 2001 m. dalyvavo partizanų kovose prieš ( - ) armiją. Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. pažymoje Nr. RU-15/6-6-47 „Apie žmogaus teisių padėtį ( - )“ (b. l. 20 – 29, prieglobsčio prašytojo byla Nr. RUS 0163, t. IV) teigiama, kad remiantis Danijos imigracijos tarnybos faktų paieškos misijos surinkta informacija, buvę kovotojų grupių nariai priklauso grupei asmenų, rizikuojančiai patirti ( - ) valdžios persekiojimą, net jei jie buvo kovotojai prieš keletą metų. Taip pat remiantis šia pažyma, situacija ( - )negali būti vertinama teigiamai. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja savo rezoliucijoje Nr. 1738(2010) teigia, kad žmogaus teisių situacija, taip pat teisingumo ir demokratinių institucijų funkcionavimas, vis dėlto kelia didžiulį susirūpinimą: už dabar vykstantį vyriausybės oponentų ir žmogaus teisių gynėjų dingimą ir toliau nebaudžiama ir tai nėra tinkamai nušviesta, prieš šeimos narius, įtariamus priklausant neteisėtoms ginkluotoms formuotėms, vykdomi atsakomieji veiksmai (padegami jų būstai, artimi įtariamojo ar įtariamųjų giminės yra grobiami arba jiems yra siaubingai grasinama, tvyro nuolatinis žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės įbauginimo klimatas, o teisminiai organai paprasčiausiai nieko nedaro dėl saugumo pajėgų nusikaltimų). Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja atkreipia dėmesį į tai, kad Europos žmogaus teisių teismas jau yra priėmęs 150 sprendimų, kuriuose pripažįstami sunkūs ir pasikartojantys pagrindinių žmogaus teisių pažeidimai regione, ypač ( - ). Daugelyje bylų Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad ( - ) valdžios institucijos yra tiesiogiai atsakingos už teisės į gyvybę ir kankinimų uždraudimo pažeidimus, o saugumo pajėgų atstovų elgesys su pagrobtų asmenų artimais giminaičiais prilygsta nežmoniškam ir orumą žeminančiam elgesiui pagal Konvencijos 3 straipsnį.
59Įstatymo 77 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Akivaizdžiai nepagrįsto prašymo suteikti prieglobstį sąvoka pateikta Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, jog tai yra toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
60Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris atitinka Direktyvos 4 straipsnį (pagal šį straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti), prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Analogiškai, pagal Tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361, 7 punktą prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5. punkte, jeigu prieglobsčio prašytojas atsisako nurodyti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus, toks prašymas nagrinėjamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.
61Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Tuo tarpu Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.
62Atsakovas aplinkybę, kad pareiškėjas nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų, be leidimo ir asmens dokumentų migruoja Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose, vertina taip, kad ji rodo, jog pareiškėjas nėra suinteresuotas gyventi Lietuvos Respublikoje bei akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės šalį. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritaria šiai pozicijai. Tačiau teisėjų kolegija minėtą aplinkybę vertina nevienareikšmiškai ir nesutinka su minėtu kategorišku jos įvertinimu.
63Taip pat pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad Migracijos departamentui rašytuose dokumentuose pareiškėjo pateikiami prieglobsčio reikalingumą pagrindžiantys motyvai yra skirtingi, bei pareiškėjo pasisakymus dėl persekiojimo laikydamas prieštaringais, sprendžia, kad prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti, yra prieštaravimai, tai, kad aplinkybės apie nukentėjusius, galimai, kartu su pareiškėju kovojusius asmenis, buvo nurodytos tik teismo posėdžio metu, vertintina kaip prašymo nagrinėjimo vilkinimą. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį vertina kaip akivaizdžiai nepagrįstą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jis persekiojamas dėl buvusio kovotojo statuso, patvirtinimui reikalinga pateikti rašytinius įrodymus, o pareiškėjas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jo atžvilgiu vykdomas persekiojimas dėl dalyvavimo kovos veiksmuose.
64Teisėjų kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo nuostatą, kad pareiškėjas, jei jis neturėtų tikslo klaidinti tyrimą, visuose Migracijos departamentui rašytuose dokumentuose būtų pateikęs identiškus prieglobsčio reikalingumą pagrindžiančius motyvus. Pirmiausia, teisėjų kolegija pabrėžia, kad 2002 m. kovo 21 d. pareiškėjas buvo pateikęs prašymą suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, dėl to nesuprantama pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas dar 2002 m. turėjo teikti paaiškinimus dėl persekiojimo kilmės šalyje. Tuo tarpu 2004 m. gruodžio 1 d. prieglobsčio prašytojo apklausoje pareiškėjas jau paaiškino apie jo persekiojimą kilmės šalyje. 2004 m. gruodžio 9 d. prieglobsčio prašytojo anketoje pareiškėjas nurodo priklausomybę kovotojams, kurią patvirtino 2005 m. sausio 12 d. prieglobsčio prašytojo apklausoje, 2008 m. rugsėjo 25 d. prieglobsčio prašytojo pirminėje apklausoje ir 2008 m. gruodžio 3 d. prieglobsčio prašytojo apklausoje. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 25 d. prieglobsčio prašytojo pirminėje apklausoje neužsimena, kad jis buvo persekiojamas dėl to, kad buvo kovotojas, o prieglobsčio būtinybę sieja su tuo, kad jis buvo ne kartą sulaikytas, mušamas, tardomas. Vertinat šį teismo argumentą iš apklausos protokolo aišku, kad šioje apklausoje pareiškėjas yra nurodęs, kad jis tarnavo kariniame būryje Nr. 1., teisėjų kolegijai yra akivaizdu, kad sulaikymus, tardymus pareiškėjas laiko persekiojimu, kurį apklausoje mini, o šį persekiojimą sieja būtent su tarnavimu kariniame būryje. Teisėjų kolegija esminių skirtumų pareiškėjo paaiškinimuose neįžvelgia, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad faktinės aplinkybės apklausose ne prieštarauja viena kitai, o papildo viena kitą, ir laikosi nuostatos, kad pareiškėjo nurodytos priežastys dėl to, kodėl prieglobsčio reikalingumą pagrindžiantys motyvai dešimties metų laikotarpiu nebuvo identiški, įtikinamos. Reikalavimas, kad pareiškėjas, teikdamas įvairius prašymus Migracijos departamentui dešimties metų laikotarpiu, nurodytų identiškus motyvus, nėra pagrįstas ir jis negali būti besąlygiškai taikomas tikrinant pareiškėjo patikimumą.
65Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau minėtą, sprendžia, jog bylos medžiaga neleidžia spręsti apie tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad pareiškėjo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, manė esant būtina, kad pareiškėjas pateiktų rašytinius įrodymus dėl to, kad jis persekiojamas dėl buvusio kovotojo statuso. Tačiau atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis neturėjo pagrindo nesivadovauti Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiškėjo paaiškinimų tikrumo prezumpcija. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiškėjo paaiškinimų tikrumo prezumpcija, turėtų iš esmės išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio motyvus. Taip pat atsakovas turėtų įvertinti pareiškėjo pateiktą informaciją dėl to, kad kovotojų grupės nariai H., A., A. R. buvo žiauriai kankinami ir nužudyti, o A. I., S. T., A. M., A. buvo sulaikyti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis.
66Teisėjų kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jo atžvilgiu vykdomas persekiojimas dėl dalyvavimo kovos veiksmuose, o tokiais įrodymais galėjo būti jam siųsti šaukimai į apklausas, pranešimai apie pareikštus įtarimus, paieškos paskelbimas ar panašūs dokumentai, kurie turėjo būti įteikiami jo buvusioje gyvenamojoje vietoje gyvenantiems giminaičiams, be to, teismas laikėsi nuostatos, kad tokių duomenų pateikimas negali būti laikomas neįmanomu, nes nėra duomenų apie tai, kad ( - )gyvenantys asmenys negalėtų naudotis ryšio priemonėmis. Minėtos teismo išvados vertintinos kritiškai, atsižvelgiant į 2011 m. lapkričio 25 d. pažymoje Nr. RU-15/6-6-47 „Apie žmogaus teisių padėtį ( - )“ pateiktą informaciją apie šaukimus, kur pažymima, kad pasak Human Rights Watch asmuo gali būti iškviestas teisėsaugos atstovų ( - ) telefonu ar asmeniškai, pasak G. Š. iš Caucasian Knot rimtose bylose šaukimas atvykti raštu nebus siunčiamas, bus ateita pas žmogų asmeniškai, o pasak iš Vakarų ambasados atstovų esant rimtai baudžiamajai bylai šaukimas įtariamajam nebus siunčiamas – tokiu atveju policija be įspėjimo prisistatys į jo darbovietę ar gyvenamąją vietą. Darytina išvada, kad teismas prašo įrodymų, kurių galimai neįmanoma pateikti.
67Byloje taikytinos ir Įstatymo 87 straipsnio nuostatos, pagal kurias papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
68Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti pagrindai sietini su konkrečiam asmeniui gresiančiomis individualiomis grėsmėmis, tuo tarpu 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato papildomos apsaugos suteikimo pagrindą, kuomet kilmės valstybėje egzistuoja kritinė situacija, o konkrečiam asmeniui gresiančios individualios grėsmės nustatyti nereikia (žr., pvz., 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).
69Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendime M. Elgafaji, N. Elgafaji prieš Staatssecretaris van Justitie byloje Nr. C-465/07 pateiktą minėtų Direktyvos nuostatų aiškinimą, taip pat į 2011 m. lapkričio 25 d Pažymoje apie žmogaus teisių padėtį ( - ) Nr. RU-15/6-6-47 esančią informaciją, kad padėtis ( - )išlieka sudėtinga, tačiau pastebimas padėties pagerėjimas, sprendžia, kad šiuo atveju vertintinos su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, dėl kurių buvimo pareiškėjui kilmės šalyje grėstų realus pavojus, kad jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.
70M. A. asmens bylos Nr. RUS 0163 medžiaga teisėjų kolegijai neleidžia spręsti apie tai, kad Aprašo 65 punkte numatytas tyrimas dėl pareiškėjo atitikties Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus buvo atliekamas išsamiai ir nuodugniai. Pagal Tvarkos aprašo 66.4 punktą Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atlikdamas tyrimą turi nustatyti ne tik aplinkybę, ar prieglobsčio prašytojui jo išvykimo iš jo kilmės valstybės momentu grėsė persekiojimas, bet ir aplinkybę, ar šis persekiojimo pavojus dėl objektyvių priežasčių atsirado jam būnant už valstybės, iš kurios jis atvyko, ribų ir dėl šios priežasties prieglobsčio prašytojas negali grįžti į šią valstybę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad minėtos aplinkybės būtų atsakovo ištirtos.
71Atsižvelgdama į pateiktus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė šioje byloje nurodytas Įstatymo nuostatas bei neteisingai jas išaiškino. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas nepagrįstu. Apeliacinis skundas tenkintinas jame nurodytais motyvais.
72Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
Nutarė
73Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, o pareiškėjo M. A. (M. A.) apeliacinį skundą tenkinti. 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (15/6-7) 15PR-395 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui M. A. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - )“ panaikinti ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo M. A. (M. A.) prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.
74Sprendimas neskundžiamas.