Byla 2-215/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. A. , V. A. ir P. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-1598-343/2008 pagal P. A. , R. A. , V. A. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims Viešėjai įstaigai Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei, Birutei Maciulevičienei, dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo Komisijos 20007 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 56-20 panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovai P. A. , atstovaujamas pagal įstatymą R. A. ir V. A. , R. A. ir V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei, Birutei Maciulevičienei, kuriuo prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 56-20. Nurodė, kad 2004 m. liepos 2 d. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, ieškovės R. A. gimdymo metu, buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, ko pasėkoje naujagimis P. A. gimė sunkioje hipoksijoje, aspiravęs mekonijaus, su ūmiu dekompensuotu kvėpavimo nepakankamumu, vėlesniais epilepsijos priepoliais, trofiniais didžiųjų smegenų pusrutulių pokyčiais, sunkia cerebrinio paralyžiaus forma. Ieškovai 2007 m. gegužės 22 d. su prašymu atlyginti žalą kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo Komisiją (toliau - Komisija) kaip į ikiteisminę instituciją, nagrinėjančią ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo. Komisija 20007 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. 56-20, kuriuo nusprendė nenagrinėti pareikšto ieškovų prašymo. Šį savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kuris nustatė Komisijai teisę nagrinėti bei spręsti pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo klausimus įsigaliojo tik 2005 m. sausio 1 d. Šis įstatymas nenumatė nuo kokių metų padarytos žalos dydį turėtų nustatyti Komisija. Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-79 „Dėl pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ 3 p. nustato, kad šios Komisijos kompetencijai priklauso tik pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d. Tuo tarpu ieškovams žala buvo padaryta 2004 m. liepos 2 d., todėl nusprendė, kad jų pareiškimo nagrinėjimas nepriklauso Komisijos kompetencijai. Ieškovai teismui buvo pareiškę ieškinį, prašydami priteisti 3 000 000 Lt, tačiau Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 13 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu, nurodydamas, kad Paciento teisę į žalos atlyginimą ir šios teisės sprendimo tvarką nustato Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas. Kaltę, žalos dydį ir atlyginimo tvarką reglamentuojantis šio įstatymo 17 straipsnis numato, kad, kilus ginčui, padarytos žalos dydį pagal paciento ar jo atstovų pareiškimą nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo Komisija, dalyvaujant gydytojams ir kitiems tretiesiems asmenims, iš kurių vėliau žalos atlyginimas gali būti išieškotas regreso tvarka. Komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių. Taip pat nurodė, kad CPK 3 straipsnio 8 dalis nustato, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Įstatymas, numatantis ikiteisminę šio pobūdžio ginčo sprendimo tvarką įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. Ieškinys buvo paduotas 2006 m. lapkričio 3 d., todėl jo padavimui taikytinos tos šio procesinio veiksmo tinkamo atlikimo sąlygas numatančios teisės normos, kurios galioja ieškinio padavimo teismui metu. Lietuvos Apeliacinis teismas 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Dėl to ieškovai ir prašė panaikinti skundžiamą Komisijos sprendimą.

4Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, jog šios kategorijos ginčų privalomo sprendimo ne teismo tvarka institutas buvo įtvirtintas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme ir pradėjo veikti tik nuo 2005 m. sausio 1 d. Komisija, vadovaudamasi darbo reglamentu, nurodė, kad remiantis reglamento 3 punkte įtvirtinta nuostata, jog Komisijos kompetencijai priklauso tik pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d., priėmė sprendimą nenagrinėti ieškovų prašymo, nes jiems žala buvo padaryta 2004 m. liepos 2 d. Ieškovai neįrodinėja kokios konkrečiai materialinės ir/ar procesinės teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą sprendimą.

5Tretysis asmuo VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teismas, priimdami sprendimus, nė karto nepasisakė ir nevertino Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtinto Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento 3 punkto, pagal kurį šios komisijos kompetencijai priklauso tik pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d., teisėtumo. CPK 3 straipsnio 4 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar atitinkamas teisės norminis aktas ar jo dalis atitinka įstatymą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Todėl atsakovas prašė teismą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

6Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi nutarė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant, kad šis patikrintų ar Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtinto Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento 3 punktas, pagal kurį šios komisijos kompetencijai priklauso tik pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d., neprieštarauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsniui, kuris nustato, kad kilus ginčui, padarytos žalos dydį pagal paciento ar jo atstovų pareiškimą nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo Komisija, dalyvaujant gydytojams ir kitiems tretiesiems asmenims, iš kurių vėliau žalos atlyginimas gali būti išieškotas regreso tvarka. Iki bus išnagrinėtas prašymas, teismas bylos nagrinėjimą sustabdė. Teismas nurodė, kad šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtinto Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento 3 punkto, pagal kurį šios komisijos kompetencijai priklauso tik pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d., teisėtumo. Ieškovai įrodinėja, kad Komisija jų prašymą privalėjo nagrinėti vadovaujantis teismo nutartimi, tuo tarpu atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija atsikerta tuo, kad Komisija Reglamento nuostatų nepažeidė. Komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių, nagrinėti. O CPK 3 straipsnio 8 dalis nustato, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Įstatymas, numatantis ikiteisminę šio pobūdžio ginčo sprendimo tvarką įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. Ieškinys buvo paduotas jau galiojant šiam įstatymui. ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Teismas sprendė, kad minėtam klausimui išspręsti būtina kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, todėl bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 8 punkto pagrindu sustabdytinas iki bus išnagrinėtas minėtas klausimas.

7Atskiruoju skundu ieškovai P. A. , atstovaujamas pagal įstatymą R. A. ir V. A. , R. A. ir V. A. prašo panaikinti 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį ir įpareigoti teismą spręsti bylą iš esmės. Apeliantai skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovai nuo2006 m. siekė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, tokią teisę pripažino Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, kurioje nurodė, jog byla negali būti vilkinama, visi reikalavimai turi būti išspręsti. Tačiau Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pritaikė naują pagrindą bylai vilkinti – sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Tačiau ieškovai jau pasinaudojo ikiteismine tvarka ir nepriklausomai nuo to, ar Komisija dar kartą nagrinės ieškovų prašymą, tai neturės įtakos civilinės bylos nagrinėjimui – ieškovai pareiškė reikalavimą 3 mln. Lt sumai ir komisija neturi teisės dėl jo priimti teigiamo sprendimo.
  2. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas vėl vadovavosi CPK 136 straipsniu, t. y. vėl nusprendė išskirti ieškovo reikalavimus į dvi atskiras bylas, tokiu būdu teismas pažeidžia minėtą Apeliacinio teismo nutartį, kurioje nurodoma, kad abi bylos (dėl komisijos sprendimo ir žalos atlyginimo) turi nagrinėjamos kartu.
  3. Nutartis buvo priimta nedalyvaujant šalims, todėl joje nepagrįstai nurodoma, jog šalys dalyvavo. Pažymėtina, kad teismas šalis kvietė į 2008 m. lapkričio 25 d. teismo posėdį, o skundžiamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė prašo šį skundą atmesti, nurodo, kad apeliantai neturėjo pagrindo pateikti atskirojo skundo. Be to, skundžiama nutartis priimta civilinėje byloje kurioje vienintelis ieškovų reikalavimas yra panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 56-20 ir šioje byloje nėra sprendžiamas ieškovų patirtos žalos atlyginimo klausimas. Todėl neaiškūs atskirojo skundo argumentai, susiję su bylos vilkinimu ir bylų sujungimu, nes teismas nesprendė bylų sujungimo klausimo (šis klausimas išspręstas Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartimi). Nepagrįsti skundo teiginiai, kad skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, nes 2008 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje buvo pranešta, kad nutarties dėl sustabdymo paskelbimas atidedamas iki 2008 m. gruodžio 1 d.

9Trečiasis asmuo Birutė Maciulevičienė su VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės atsiliepimu į atskirąjį skundą visiškai sutinka.

10Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovai neturėjo teisės dėl skundžiamos nutarties pateikti atskirojo skundo, taip pat nurodo, kad nutarties dalis, kurioje išdėstytas prašymas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui jau yra vykdomi.

11Apeliacinis procesas nutrauktinas.

12Iš bylos medžiagos matyti, jog teismas sustabdė bylą CPK 163 straipsnio 8 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, jog teismas privalo sustabdyti bylą šiais atvejais, kai teismas kreipiasi į administracinį teismą CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais.

13Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalies nuostatą, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai. Pagal CPK 165 straipsnio nuostatą, atskirasis skundas gali būti duodamas dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą.

14Dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria patenkintas trečiojo asmens Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės prašymas dėl bylos sustabdymo kreipiantis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant, kad šis patikrintų ar Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtinto Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento 3 punktas, pagal kurį šios komisijos kompetencijai priklauso tik pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d., neprieštarauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsniui, kuris nustato, kad kilus ginčui, padarytos žalos dydį pagal paciento ar jo atstovų pareiškimą nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo Komisija, dalyvaujant gydytojams ir kitiems tretiesiems asmenims, iš kurių vėliau žalos atlyginimas gali būti išieškotas regreso tvarka, tokio skundo turėjo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (nagrinėjamu atveju – ieškovams) (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Tokiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Nutarė

16Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo ieškovų P. A. , atstovaujamo pagal įstatymą R. A. ir V. A. , R. A. ir V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties, nutraukti.

Proceso dalyviai