Byla I-2404-281/2009

Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjams A. S. (A. S.) ir L. S., pareiškėjo A. S. atstovams V. S. ir Ingridai Ivanovienei, atsakovo Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos atstovei Ramunei Žūklijaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie LR VRM, Migracijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

2Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

3pareiškėjai A. S. ir L. S. skundu bei patikslintu skunde teismui (b.l. 3-4, 111) prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2009-07-24 sprendimą Nr.(15/4-2)3I-1733 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos piliečiui A. S.“; 2) įpareigoti Departamentą pratęsti A. S. leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjų naudai 5445 Lt materialinei žalai ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Pagrįsdami savo reikalavimus paaiškino, kad ( - ) pareiškėjai norėdami sukurti šeimą sudarė santuoką. Po santuokos sudarymo nusprendė kartu gyventi Lietuvoje, todėl buvo būtina įvykdyti visas įstatymo numatytas procedūras. Kreipėsi į Departamentą su atitinkamu prašymu, kad A. S. būtų suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje. 2008-08-01 A. S. buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje vieneriems metams (sprendimo Nr.(15/4-2) 31-5878).

5Pasibaigus nurodytam terminui kreipėsi į Departamentą su prašymu pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje, pateikė visus būtinus dokumentus. Atsakovas prašymą tenkinti nepagrįstai atsisakė įtardamas pareiškėjus fiktyvios santuokos sudarymu. Šiuos duomenis atsakovas grindžia tuo, kad pareiškėjai pokalbio metu susipainiojo atsakinėdami į inspektoriaus klausimus, blogai žinojo asmeninius duomenis ir savo istoriją iki vedybų. Pagrindiniu motyvu buvo tai, kad pareiškėjų sūnus D. S., kuris gimė po vedybų, t.y. 2008-09-03, nebuvo A. S. pripažintas kaip jo vaikas.

6Pareiškėjų teigimu, visos nurodytos išvados yra apsiriktinės, dėl to, kad pagrįstos subjektyvia nuomone, ir nepatvirtintos jokiais faktiniais įrodymais.

7Nurodo, kad gyvena atskirai, dėl to kad A. S. dirba UAB „IRVISTA“, esančioje adresu, ( - ) k., ( - ) sen. Ir jam patogu iki darbo vietos važiuoti iš Vilniaus. Žmona gyvena ir dirba Pabradės miestelyje, todėl persikelti pas jį gyventi negali. A. S. atvažiuoja kiekvieną savaitgalį pas juos į Pabradę, matosi su sūnumi, palaiko savo šeimą materialiai. Su kaimynais Pabradėje nebendrauja,nes neturi su jais bendrų interesų. Tačiau gerai sutaria su žmonos kaimynais – V. šeima, P. šeima, Z. šeima.

8A. S. nurodo, kad dėl savo pavydaus charakterio, dėl to kad šeimoje būna retai, jį trikdo visokios mintys apie žmonos ištikimybę. Šios abejonės išsisklaidė po šeimyninio pokalbio, pareiškėjas atmetė visus įtarimus žmonos atžvilgiu, pripažino savo sūnų, apie ką yra įrašas sūnaus D. gimimo liudijime. Vestuves šventė siaurame draugų ir pažįstamu rate, Švenčionių kavinėje ir žmonos namuose. Vestuvių foto nuotraukos buvo išsiųstos giminaičiams, o pareiškėjams pakanka foto ir vaizdo medžiagos kompiuteriniame formate, kietuosiuose diskuose. Atsakovas nepareikalavo pateikti foto įrodymus, o dėl to foto nuotraukos iš šeimos archyvo ir nebuvo pateiktos.

9Nurodo, kad kitos skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės yra labai asmeniškos, intymios, liečiančios jautrius šeimos santykių aspektus, todėl nekomentuotinos.

10Pareiškėjų teigimu, atsakovas savo veiksmais padarė tiek materialinę tiek nematerialinę žalą. Materialinę žalą sąlygojo tai, jog po sprendimo priėmimo buvo atleistas iš darbo, taigi neteko pajamų Be to nurodo, kad neteisėti atsakovo veiksmai gali privesti prie skyrybų bei sąlygoti sunkias teisines pasekmes artimiesiems ir vaikams.

11Teismo posėdžio metu pareiškėjai patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

12Atsakovas Departamentas, atstovaujantis ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime teismui (b.l. 41-45) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, paaiškino, kad ( - ) Baltarusijos Respublikos pilietis A. S. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete L. S., gim. ( - ). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius išdavė jiems santuokos liudijimą AANr.217950. L. S. pavardės po santuokos nekeitė.

132008-01-07 A. S., ketindamas gyventi Lietuvoje pas žmoną L. S., Vilniaus m. VPK viešosios policijos Migracijos tarnybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti minėtą dokumentą. 2008-05-22 Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis 2004-04-29 priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 str. 1 d. 3 p. bei 43 str. 1 d. 5 p., priėmė sprendimą Nr.(15/4-2)31-5878 išduoti šiam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienus metus. 2008-08- 01 Vilniaus m. VPK viešosios policijos Migracijos tarnyba išdavė A. S. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7235424, galiojantį iki 2009-08-01.

142009-05-26 A. S., ketindamas ir toliau gyventi Lietuvoje pas žmoną - Lietuvos Respublikos pilietę L. S., Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos sujungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinis (Įstatymo 40 str. 1 d. 3 p. bei 43 str. 1 d. 5 p.).

152009-05-26 prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 7 p. (informacija apie vaikus arba išlaikomus asmenis (neatsižvelgiant į amžių)), A. S. duomenų apie vaikus nenurodė.

16Įstatymo 43 str. 4 d. nurodyta, kad, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 d. 5 p., t. y. jei Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti nustatyta, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo bei fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ir fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo taisyklių, patvirtintų LR vidaus reikalų ministro 2005-10-28 įsakymu Nr.1V-329 (toliau - Taisyklės) 32 punkte. Minėtas punktas nustato, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal Įstatymo 43 str. 1 d. 5 p., Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi įvertinti ir nustatyti, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka arba registruota partnerystė yra fiktyvi. Turi būti vertinamos santuokos arba registruotos partnerystės, sudarytos per 5 metų laikotarpį prieš prašymo pateikimą ir keliančios pagrįstų įtarimų.

17Įstatymo 2 str. 6 d. nustato, kad fiktyvi santuoka - Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių. Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka.

18Vilniaus apskrities VPK viešosios policijos Migracijos valdyba, patikrinusi duomenis apie sutuoktinius Gyventojų registre, nustatė, kad prie L. S. asmens duomenų yra įrašas apie nepilnametį sūnų D. S., gim. ( - ) (kai ji buvo susituokusi su Baltarusijos Respublikos piliečiu A. S.), o prie A. S. duomenų jokių įrašų apie vaikus nėra.

19Taisyklių 34 punktas nustato, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, įtaręs, kad sudaryta santuoka gali būti fiktyvi arba gautos informacijos pagrindu, privalo pradėti patikrinimą dėl santuokos fiktyvumo.

20Atsakydami į apklausos lapuose esančius klausimus, sutuoktiniai nurodė visiškai skirtingus faktus, susijusius su jų šeima. Iš užpildytų apklausos lapų matyti, kad sutuoktiniai nežino vienas kito gimimo datų. Sutuoktinė nežino, kokioje įmonėje dirba ir kuo dirba jos sutuoktinis. Sutuoktiniai nepažįsta vienas kito giminaičių, nors L. S. motina gyvena tame pačiame name. Abu sutuoktiniai nurodo prieštaringas susipažinimo aplinkybes (laiką ir vietą). L. S. teigia, kad su A. S. susipažino 2008 metais Vilniuje (nepaisant to, kad susituokė su juo 2007 metais), o A. S. teigia, kad su L. S. susipažino 2007 metais Pabradėje. Abu sutuoktiniai prieštaringai nurodo savo sutuoktuvių datą, (A. S. netgi metus), kuriais įvyko jo vestuvės, nurodo klaidingai. Abu sutuoktiniai skirtingai nurodo, kiek ir kokie asmenys dalyvavo jų vestuvėse, kur šventė vestuves. L. S. nurodė, kad vestuves šventė namuose, tačiau A. S. teigė, kad šventė kavinėje prie santuokų rūmų. Abu sutuoktiniai nežino, koks yra jų sutuoktinių išsilavinimas. Atsakydami į klausimą apie vaikus, sutuoktiniai pateikė tokius duomenis: L. S. nurodė, kad jos sutuoktinis vaikų neturi, A. S. teigė, kad jo sutuoktinė turi 2 vaikus, bet vaiko, kuris gimė jiems susituokus, tėvo nepažįsta. Pažymi, kad minėtus duomenis apie vaikus A. S. ir L. S. pateikė 2009-06-11 - sekančia dieną po to, kai 2009-06-10 vaikui buvo išduotas naujas gimimo liudijimas, kuriame nurodytas tėvas - Baltarusijos Respublikos pilietis A. S.. Prie apklausos lapų A. S. pridėjo dar ir 2009-06-11 pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis su visiška atsakomybe pareiškia, kad jo žmonos sūnus D. S., gimęs praėjus 11 mėnesių po jų santuokos, nėra jo vaikas, o vaiko tėvas yra kitas vyras. Nepaisant to, kad 2009-06-10 D. S. išduotame vaiko gimimo liudijime AA Nr. 574830 nurodytas vaiko tėvas – A. S., 2009-06-30 Švenčionių r. Migracijos tarnybos viršininkui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ji augina vaiką D. S., tačiau jis ne A. S. sūnus.

21Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, padaryta išvada, yra rimtas pagrindas manyti, kad 2009-06-10 padarytas įrašas vaiko gimimo liudijime yra melagingas, o L. S. ir A. S. ( - ) santuoka užregistruota siekiant tik panaudoti santuokos registraciją kaip pagrindą A. S. gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Santuoka yra fiktyvi, sudaryta neturint tikslo ir neketinant sukurti šeimos santykių.

22Pabendravus su kaimynais ir parodžius Baltarusijos Respublikos piliečio A. S. nuotrauką, paaiškėjo, kad šio užsieniečio jie nepažįsta ir nepastebėjo, kad jis būtų atvykęs pas L. S.. Kaimynai paaiškino, kad pas L. S. užeina tik jos pirmo vaiko tėvas A. I., o kad ji ištekėjusi, net nežinojo. Taip pat buvo nuvykta ir į L. S. gyvenamąją vietą. L. S. negalėjo parodyti sutuoktinio asmeninių daiktų, bendrų nuotraukų, nežinojo jo adreso Vilniuje, nors jis gyvena pas jų bendrą pažįstamą (taip buvo atsakyta į 7 klausimą apklausos lape) - A. S. dėdę.

23Pažymėtina, kad Taisyklių 33 p. nustato veiksnius, kurie gali duoti pagrindą manyti, kad santuoka yra fiktyvi.

24Vienas iš veiksnių, galinčių duoti pagrindą manyti, kad santuoka yra fiktyvi yra tai, kad susituokus negyvenama kartu. Sutuoktiniai L. S. ir A. S. deklaravo gyvenamąją vietą skirtingose vietose. A. S. gyvena Vilniuje, ( - ), o L. S. - Pabradėje, ( - ). Aplinkybę, kad sutuoktiniai negyvena kartu patvirtina ir apklaustųjų kaimynų parodymai. Pareiškėjos kaimynas M. B., gyvenantis ( - ), Pabradėje, nurodė, kad A. S. pas L. S. neatvažiuoja, jis jo niekada pas ją nėra matęs, pas L. S. dažnai atvažiuoja A. I.. L. S. yra netekėjusi. Pareiškėjos kaimynė T. R., gyvenanti ( - ), Pabradėje, nurodė, kad Baltarusijos piliečio A. S. pas L. S. ji niekada nematė. Pas L. S. būna tik jos pirmo vaiko tėvas A. I..

25Aplinkybę, kad sutuoktiniai negyvena kartu patvirtina dar ir tai, kad L. S. namuose nėra nei vieno jos sutuoktinio daikto, L. S. negalėjo parodyti vestuvinių nuotraukų, nes jų neturi. L. S. taip pat nežino savo sutuoktinio namų adreso.

26Šios aukščiau minėtos aplinkybės patvirtina ir kitų Taisyklių 34 p. nurodytų veiksnių, galinčių duoti pagrindą manyti, kad santuoka fiktyvi, buvimą. Šie veiksniai yra tai, kad nevykdomos sutuoktinių pareigos, sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, sutuoktiniai apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis.

27Aplinkybė, kad A. S. 2009-06-11 pateikė pareiškimą, kuriame jis pabrėžė, kad gali atsakingai pareikšti, kad jo žmonos sūnus D. S., nėra jo vaikas, o vaiko tėvas yra kitas vyras, patvirtina, kad tarp sutuoktinių nėra šeimos santykių. Vaikas gimė praėjus 11 mėnesių po L. S. ir A. S. santuokos sudarymo.

28Jeigu sutuoktinis gali atsakingai pareikšti, kad jo santuokoje gimęs vaikas yra ne jo, o kito vyro, daro išvadą, kad tarp sutuoktinių nebuvo vyro ir žmonos santykių, jie nevykdė sutuoktinių pareigų ir santuoka yra sudaryta nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių bei šeimos santykių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Civilinis kodeksas) 3.28 straipsnis nustato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

29Įvertinus pateiktą informaciją bei aukščiau išdėstytas aplinkybės, Departamentas padarė išvadą, kad A. S. ir L. S. santuoka gali būti sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, tik siekiant A. S. gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka.

30Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai siekdami prisiteisti turtinę bei neturtinę žalą teisme turi įrodyti, kad Departamentas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius departamento veiklą.

31Migracijos departamentas mano, kad uždarosios akcinės bendrovės „Irvista“ 2009-09-04 pažyma Nr.09-04 apie pareiškėjui išmokėtą darbo užmokestį negalėtų patvirtinti priežastinio ryšio tarp Departamento galimai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir/ar neturtinės žalos dydžio. Reikalavimo dėl žalos atlyginimo patenkinimui nepakanka vien pareiškėjų teigimo, kad jie patyrė šią žalą.

32Be to, konkretūs valstybės rinkliavos dydžiai, patvirtinti LR Vyriausybės 2000-12-15 nutarimu Nr.1458 nustato, kad už dokumentų pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi tvarkymą imama 300 Lt dydžio valstybės rinkliava, už pakeisto leidimo laikinai gyventi išdavimą nustatytas atskiras rinkliavos dydis. Pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikti dokumentai buvo tvarkomi ir jų pagrindu buvo priimtas sprendimas. Taigi pareiškėjo reikalavimas sumokėtą valstybės rinkliavą už dokumentų pakeisti jam leidimą laikinai gyventi tvarkymą, priteisti kaip turtinę žalą yra nepagrįstas.

33Atsižvelgiant į tai, kad Departamentas galiojančių teisės aktų nepažeidė, taip pat į tai, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai patyrė žalą, darytina išvada, kad tarp prašomos atlyginti žalos ir Departamento (jos valstybes tarnautojų) veiksmų tiesioginio priežastinio ryšio nėra, todėl prašo skundo reikalavimus atmesti.

34Teismo posėdyje atsakovų atstovė prašė pareiškėjų skundą atmesti.

35Skundas tenkintinas iš dalies.

36Iš byloje esančio santuokos liudijimo matyti, kad, kad A. S. (Baltarusijos pilietis) ir L. S. (Lietuvos pilietė) susituokė ( - ) (b.l. 49).

37Teismui pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, kad A. S. bei L. S. šeimoje ( - ) gimė sūnus D. S. (b.l. 85).

382009-05-26 A. S. Tarnybai pateikė prašymą išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad atvykimo į šalį tikslas – šeimos susijungimas (Lietuvos respublikoje gyvena sutuoktinė) (b.l. 46-48).

392009-07-24 Departamento sprendimu Nr.(15/4-2)3I-1733 A. S. atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (b.l. 9-11).

40Dėl skundo reikalavimų panaikinti Departamento 2009-07-24 sprendimą ir įpareigoti Departamentą išduoti A. S. laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo bei pagrįstumo

41LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. sakoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

42LR administracinių bylų teisenos įst. 89 str. 1d. nurodoma, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

43Taigi, kiekvienu atveju, vertinant viešojo administravimo akto teisėtumą, būtina nustatyti ar jis atitinka LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, bei tai ar nėra LR LR administracinių bylų teisenos įst. 89 str. 1d. nurodytų sprendimo naikinimo pagrindų

44Skundžiamame Departamento sprendime jo priėmimo pagrindu nurodytas LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 str. 1d. 2 p., kuriame sakoma, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas.

45Iš A. S. skundo argumentų bei motyvų matyti, kad Departamento sprendimas ginčijamas dėl jo nepagrįstumo, t.y. neobjektyvaus sprendime nurodytų faktinių aplinkybių vertinimo dėl ko padaryta klaidinga išvada, jog tarp pareiškėjų A. S. ir L. S. ( - ) buvo sudaryta fiktyvi santuoka.

46Lietuvos Respublikos LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 str. 1d. 3p. nurodoma, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis.

47Švenčionių rajono sav. administracijos CMS 2009-06-10 išduotas gimimo liudijimas patvirtina, kad D. S., gimusio ( - ), tėvais yra abu pareiškėjai, t.y. A. S. ir L. S. (b.l. 85).

48Iš skundžiamo Departamento sprendimo matyti, kad ši aplinkybė buvo žinoma iki skundžiamo sprendimo priėmimo.

49Taigi, darytina išvada, jog skundžiamo Departamento sprendimo priėmimo metu buvo Lietuvos Respublikos LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 str. 1d. 3p. pagrindas išduoti A. S. laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir šis pagrindas jo prašymą nagrinėjusiems pareigūnams buvo žinomas.

50Byloje nėra duomenų, jog A. S. prašymą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos respublikoje išdavimo (pakeitimo) nagrinėję pareigūnai, atsižvelgę tai, jog pareiškėjas siekia šio leidimo dėl šeimos susijungimo, būtų išaiškinę, jog tokio leidimo įgijimas galimas ir Lietuvos Respublikos LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 str. 1d. 3p. pagrindu bei būtų pasiūlę pareiškėjui patikslinti prašymą.

51Tokiu būdu darytina išvada, kad A. S. nebuvo tinkamai informuotas apie sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, t.y. nesilaikyta gero viešojo administravimo principų.

52Priimant skundžiamą Departamento sprendimą buvo vertinamos tik A. S. ir L. S. santuokos sudarymo bei vėlesnio šių sutuoktinių gyvenimo aplinkybės, neatsižvelgiant į tą aplinkybę, jog pareiškėjo teisėtas vaikas gimė ir gyvena Lietuvoje ir yra Lietuvos pilietis.

53Skundžiamas Departamento sprendimas iš dalies grindžiamas prieštaringomis A. S. bei L. S. šeimoje gimusio vaiko D. S. gimimo įregistravimo bei šeimyninio gyvenimo aplinkybėmis.

54LR vidaus reikalų ministro 2009-05-18 įsakymu Nr.1V-205 patvirtintų Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 44. p. nurodama, kokia informacija, turėtų būtis vertinama (surenkama) siekiant pagrįsti abejones dėl santuokos fiktyvumo. Aprašo 44.3. p. numatyta, jog tokiu atveju yra reikšminga ir informacija, gaunama apklausus vieno iš sutuoktinių arba vieno iš asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, tėvus, gyvenančius Lietuvos Respublikoje, arba bendrus sutuoktinių arba asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, draugus bei pažįstamus.

55Teismui pateikti įrodymai liudija, kad prieš priimant sprendimą, buvo apklausti tik L. S. kaimynai (b.l. 78-79). Tuo tarpu, nei A. S., nei L. S. tėvai, kurie tikėtina galėjo suteikti objektyvios ir betarpiškos informacijos apie pareiškėjų gyvenimo aplinkybes bei santykius, kaip numatyta Aprašo 44.3. p., apklausti nebuvo.

56Tiek skundžiamame sprendime, tiek teisminio nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad L. S. motina nebuvo apklausta dėl tos priežasties, kad pareigūnų atvykimo metu nebuvo rasta namuose. Tačiau, vienkartinis apsilankymas namuose, nežinant apie tai pačiam adresatui, negali būti laikytinas objektyvia aplinkybe, sutrukdžiusia atsakovo pareigūnams surinkti visą sprendimo priėmimui reikšmingą informaciją.

57Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad tokiu būdu buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (LR administracinių bylų teisenos įst. 89 str. 1d. 3p.).

58Be to, teisminio nagrinėjimo metu liudytojai T. E. (pareiškėjos L. S. dukterėčia), patvirtino pareiškėjų santuokos sudarymo aplinkybes bei tai, kad pareiškėjas A. S. lankydavo šeimą žmonos namuose Pabradėje savaitgaliais ir kitomis dienomis. Nurodė, kad atvažiuodamas A. S. atsiveždavo ir savo daiktus, pasilikdavo nakvoti. Kai kurie A. S. daiktai (šlepetės, kvepalai) būdavo tetos namuose (b.l. 105-106).

59Liudytojas V. S. (pareiškėjo tėvas) teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad ne kartą lankėsi L. S. namuose, buvo atvykęs ir dalyvavo anūko D. S. krikštynose (b.l.106-107).

60Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog A. S., turėdamas laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje dirbo UAB „IRVISTA“, esančioje ( - ) k., o važinėti į darbą gyvenant Vilniuje yra pigiau ir patogiau nei gyvenant su šeima Pabradėje.

61Taigi, įvertinus minėtas faktines aplinkybes bei liudytojų parodymus, L. S. kaimynų T. R. ir M. B. 2009-06-30 paaiškinimuose (b.l.78-79) nurodytos aplinkybės, jog A. S. jie nėra matę, yra logiškai paaiškinamos ir nelaikytinos esminėmis sprendžiant pareiškėjo prašomo leidimo išdavimo klausimą.

62Pareiškėjams A. S. ir L. S. bei tretiesiems asmenims, nurodytiems LR civilinio kodekso 3.151 str. 1d. neginčijant tėvystės, visos abejonės dėl šeimos santykių sukūrimo bei šios santuokos fiktyvumo turi būti vertinamos pareiškėjų naudai. Tuo labiau, jog tėvystė gali būti nuginčijama tik statyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka. Lietuvos Respublikos LR įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nenumatyta, kad sprendžiant laikinojo leidimo išdavimo (pakeitimo) klausimą, prašymas dėl šio leidimo išdavimo gali būti atmestas esant net pagrįstoms abejonėms dėl vaiko tėvystės.

63Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad Departamento 2009-07-27 sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1d. prasme, nes priimant sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl minėtas sprendimas yra naikintinas, o Departamentas įpareigotinas A. S. išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

64Dėl skundo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjų naudai o nurodytą piniginę sumą turtinei bei neturtinei žalai atlyginti

65Pareiškėjai A. S. ir L. S. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 5445 Lt turtinei žalai atlyginti ir dėl neteisėto Departamento sprendimo priėmimo 2000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.

66Patirtą žalą pareiškėjai prašo priteisti bendrai abiems (b.l. 121).

67Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti LR civiliniame kodekse. LR civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Tačiau siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal LR civilinio kodekso 6.271 str., kuriame sakoma, kad: žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės; šiame straipsnyje terminas “valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; vartojamas terminas “aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis); valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

68Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal LR civilinio kodekso 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių. Tos pačios taisyklės taikomos sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

69LR civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

70LR viešojo administravimo įst. 42 str. nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

71Iš pateiktų pažymų matyti, kad turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje A. S. dirbo UAB „IRVISTA“ vadybininko pareigose ir iš pareigų buvo atleistas dėl pasibaigusio leidimo gyventi Lietuvoje . Taip pat sutinka A. S. priimti į darbą, jeigu jam bus pratęstas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje (b.l. 99, 98).

72Teismui nustačius, jog Departamento sprendimas neteisėtas, dėl minėto sprendimo priėmimo pareiškėjo A. S. negautas darbo užmokestis laikytinas jo negautomis pajamomis, į kurias atsižvelgtina sprendžiant priteistinos turtinės žalos dydį.

73Vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr.650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6p., A. S. vidutinis darbo užmokestis (atsakinius mokesčius) atleidimo iš darbo metu buvo lygus 1315,50 Lt ((1134,75 Lt + 980,93 Lt + 1830,83 Lt)/3 = 1315,50 Lt). Taigi, iki patikslinto skundo, kuriuo prašoma priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį padavimo, t.y. 2009-11-11 pareiškėjas dėl darbo santykių nutraukimo su UAB „IRVISTA“ neteko 4428,85 Lt pajamų (rugpjūčio – spalio mėn. – 3x1315,50 Lt; lapkričio mėn. - 482,35 Lt).

74Vertinant įrodymus, darytina išvada, kad darbo (pajamų) netekimas A. S. objektyviai sukėlė ir neigiamus išgyvenimus, kurie pripažintini neturtine žala.

75Tačiau, LR civilinio kodekso 6.248 str. 4d. nurodo, kad jei dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

76Taigi, sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės atlygintinos žalos dydžio klausimą, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir pareiškėjų A. S. ir L. S. veiksmus iki Departamento 2009-07-27 sprendimo priėmimo, bei tai, ar šie veiksmai įtakojo (kokia dalimi) paties sprendimo pagrįstumą.

77Kaip minėta 2009-05-26 pateiktame prašyme Tarnybai A. S. nurodė, kad atvykimo į Lietuvos respubliką tikslas – susijungimas su šeima (Lietuvos respublikoje gyvena sutuoktinis). A. S. minėtame prašyme nenurodė, kad Lietuvos respublikoje gyvena jo vaikai, kurie yra Lietuvos piliečiais (b.l. 46-47).

78Pareiškėja L. S., 2008-09-08 registruodama sūnaus D. S. gimimą, nenurodė, jog vaiko tėvu yra pareiškėjas A. S., gimimo įrašo grafoje „duomenys apie tėvą“ padarytas įrašas „nenurodyta“ (b.l.72).

79A. S. savo 2009-06-11 paaiškinime tarnybai pareiškė, kad „mano žmonos sūnus D., gimęs praėjus 11 mėnesių po mūsų santuokos, nėra mano vaikas. Vaiko tėvas yra kitas vyras“ (b.l. 60).

80L. S. savo 2009-06-30 paaiškinime Tarnybai nurodė, kad vaikas D. S. nėra A. S. sūnus (b.l. 80).

81Tuo tarpu, A. S. 2009-07-14 paaiškinime Tarnybai nurodoma, kad dėl nepagrįstų gandų įvyko nesusipratimas, todėl D. S. laiko savo sūnumi, o ankstesnį jo pareiškimą dėl tėvystės prašo laikyti negaliojančiu (b.l.83).

82Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad Departamento sprendimas, nors ir pripažintas neteisėtu ir naikintinu, didžia dalimi buvo sąlygotas pačių pareiškėjų klaidinančių ir prieštaringų veiksmų. Pareiškėjai dėl savo asmeninių priežasčių sąmoningai pasirinkę netinkamą savo elgesio būdą tvarkant teisinius vaiko gimimo registravimo dokumentus, Civilinės metrikacijos skyriui nepateikdami duomenų apie sudarytą santuoką, klaidino atsakovą, todėl jiems padaryta žala mažintina atsižvelgiant į pačių pareiškėjų kaltės laipsnį.

83Taip pat atsižvelgiant į pareiškėjo A. S. paaiškinimą teisme, kad jis iš savo veiklos po atleidimo iš UAB“Irvista“, turėjo pajamų (b.l. 121) priteistina turtinė žala, susijusi su negautomis darbo pajamomis, mažintina iki 1000Lt, o nuo pareiškėjams padarytos neturtinės žalos atlyginimo atsakovė atleidžiama (LR civilinio kodekso 6.248 str. 4d.), konstatuojant, kad skundžiamo sprendimo panaikinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjų neturtinei žalai atlyginti.

84Teismui nusprendus, kad Departamento sprendimas yra naikintinas, o pareiškėjas siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir reikalavimas dėl šio leidimo išdavimo yra tenkintinas, A. S. prašymas dėl 300 Lt, sumokėtų už leidimo laikinai gyventi pakeitimo išdavimą, priteisimo yra atmestinas.

85Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87str., 88str.1p.,2p.,5p., 127 str., 129 str., teismas

Nutarė

86Pareiškėjų A. S. ir L. S. skundą tenkinti iš dalies.

87Panaikinti Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos 2009-07-24 sprendimą Nr.(15/4-2)3I-1733 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie LR vidaus reikalų ministerijos pakeisti (išduoti) A. S. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

88Priteisti A. S. naudai iš Lietuvos valstybės 1000 Lt turtinei žalai atlyginti.

89Likusioje reikalavimų dalyje skundo reikalavimus atmesti.

90Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą