Byla 2-2549/2011
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.2-4039-262/2011 pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Swedbank“, antstoliui M. D., notarei D. B., notarei D. J., A. K., VĮ „Registrų centras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas T. J., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo: pripažinti negaliojančia 1996-10-30 turto įkeitimo sutarties Nr. 1801062 dalį dėl 4800/6711 dalies buto, esančio ( - ), įkeitimo; pripažinti negaliojančiu turto 2009-03-31 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0028/02/00182; pripažinti negaliojančiu 2006-02-10 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą; panaikinti teisinę registraciją bei 2009-04-04 įrašą nekilnojamojo turto registre apie A. K. nuosavybę į 4800/9711 dalį buto Nr. 1098-1004-3015:0038; taikyti restituciją natūra, o jeigu toks restitucijos taikymas sukeltų didelių nepatogumų šalims, restituciją taikyti sumokant iš atsakovų priteistą ekvivalentą pinigais; priteisti 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė butui, esančiam ( - ), taikyti areštą. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovo T. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir jo reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei A. K. priklausančias 4800/6711 dalis buto, esančio ( - ), uždraudžiant jas parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Kitą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalį atmetė. Teismas nurodė, kad iš patikslinto ieškinio matyti, jog ieškovas ginčija buto, esančio ( - ), 4800/6711 dalies perleidimą atsakovei A. K., prašo taikyti restituciją, šį turtą grąžinti teisėtam savininkui. Teismo nuomone, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė, kuriai šiuo metu priklauso ginčo butas, jį gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas. Siekiant išvengti ginčo buto dalies perleidimo ar apsunkinimo, teismas nutarė šį turtą areštuoti. Teismas areštavo dalį (4800/6711 dalis) ieškovo prašomo buto, esančio ( - ), nes ginčijami tik su minėta buto dalimi susiję sandoriai. Teismas atkreipė dėmesį, kad siekiant šalių interesų pusiausvyros, CPK 147 str.1 d. numato galimybę taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Taigi atsakovė, pagrįstai manydama, kad dėl ieškovo prašomų ir teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patirs nuostolių, gali prašyti teismo taikyti atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovė A. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarties dalį, kuria ieškovo T. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iš dalies, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovo T. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Atskirąjį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

101. Teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proceso teisės normą nepagrįstai konstatuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimą.

112. Teismas iš dalies tenkindamas ieškovo T. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatliko ieškiniu pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminaraus įvertinimo, o tik formaliai sprendė, jog, esant pareikštam reikalavimui dėl restitucijos taikymo, grąžinant buto, esančio ( - ), 4800/6711 dalį ieškovui T. J., egzistuoja būtinybė iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo apriboti mano, kaip dabartinės šios buto dalies savininkės, disponavimo šiuo turtu galimybę.

123. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-535/2011, kuria jau sprendė šioje byloje pirmą kartą priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą yra atlikęs preliminarų ieškiniu pareikštų reikalavimų įvertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo atliktą preliminarų ieškiniu pareikštų reikalavimų įvertinimą toks ieškinys negalėtų būti patenkintas, pirmosios instancijos teismas neturėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškiniu pareikštiems reikalavimams dėl turtinės ir neturtinė žalos atlyginimo užtikrinti.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas VĮ Registrų centras nurodė, kad susipažinus su ieškovo pateiktu patikslintu ieškiniu bei A. K. atskiruoju skundu matyti, jog VĮ Registrų centras atsakovu patraukta dėl to, kad neva neteisėtų sutarčių pagrindu įregistravo ginčo buto, esančio ( - ), savininkų nuosavybės teisę. A. K. atsakove patraukta dėl to, kad yra ginčo objekto dalies savininkė. Šie T. J. patikslinto ieškinio argumentai nėra pakankami laikyti VĮ Registrų centrą ir A. K. tinkamais atsakovais, o tai gali turėti įtakos ir klausimo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimui. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nutartyje priimtas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi jokios įtakos VĮ Registrų centro teisėms ir pareigoms, todėl prašo atskirojo skundo argumentus įvertinti ir šio skundo pagrįstumą išspręsti teismo nuožiūra.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas T. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011-09-16 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal teismų praktiką, didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tai, kad ieškovas ieškinyje kelia reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kas sąlygotų restitucijos taikymą, todėl savo esme toks reikalavimas jau pats savaime suponuoja būtinybę pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones tuo aspektu, jog tenkinus ieškinį restitucija galima tik tuo atveju, jei turtas nėra perleistas sąžiningiems įgijėjams. Teismas vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis padarė pagrįstą išvadą, jog pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistuoja ir pagrįstai nevertino ieškinio reikalavimų.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, įvertinant ieškovo reikalavimus bei galimai palankaus sprendimo įvykdymo galimybę, atitinka aukščiau paminėtiems principams. Pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones areštavo buto dalį dėl, kurios ir vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje.

19Apeliantė skunde nurodo, kad teismas neatliko ieškiniu pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminaraus įvertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamos nutarties priėmimo laikotarpiu galiojusioje CPK redakcijoje nebuvo nuostatos dėl preliminaraus ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimo, todėl teismas ir neturėjo vertinti šių aplinkybių.

20Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentu, kad teismas turėjo remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-535/2011, kuria jau spręstas šioje byloje pirmą kartą priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, atliktu preliminariu ieškiniu pareikštų reikalavimų įvertinimu. Pažymėtina, kad po aukščiau paminėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ieškovas patikslino ieškinį, kurio pagrindu pasikeitė apeliantės procesinė padėtis (iš trečiojo asmens į atsakovą), o taip pat buvo pareikšti papildomi ieškinio reikalavimai, todėl pasikeitus situacijai nėra pagrindo remtis ankstesne apeliacinės instancijos nutartimi.

21Pirmosios instancijos teismas, atkreipė dėmesį, kad siekiant šalių interesų pusiausvyros, CPK numato galimybę taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Todėl teisėjų kolegija sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nurodyta nuostata, laiko, kad atsakovei, pagrįstai manant, jog dėl ieškovo prašomų ir teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patirs nuostolių, gali prašyti teismo taikyti atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

22Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas T. J., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo: pripažinti... 5. Ieškovas teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovo T. J.... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu atsakovė A. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 10. 1. Teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant CPK 144... 11. 2. Teismas iš dalies tenkindamas ieškovo T. J. prašymą dėl laikinųjų... 12. 3. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi, priimta... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas VĮ Registrų centras nurodė, kad... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas T. J. prašo Vilniaus apygardos... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 16. Atskirasis skundas netenkintinas.... 17. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos... 18. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar... 19. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas neatliko ieškiniu pareikštų... 20. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentu, kad teismas turėjo... 21. Pirmosios instancijos teismas, atkreipė dėmesį, kad siekiant šalių... 22. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti...