Byla A-662-1494-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kilminė“ patikslintą skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Baltisches Haus“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Kilminė“ skundu ir patikslintu skundu (b. l. 5-8, 36-39, I t.) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos (toliau - ir Taryba) 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 dalį, kuria UAB „Baltisches Haus“ žemės ūkio paskirties sklypas 0,9703 ha (kadastrinis adresas ( - )) Kauno r. sav., ( - ) sen., ( - ) mstl. (toliau – ir Žemės sklypas), pripažintas svarbiu Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektu; panaikinti Tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. TS-168, kuriuo pakeistas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 1 punktas.

5Paaiškino, jog sutarčių pagrindu nuomojasi patalpas, esančias ( - ), Kauno raj. Nuomojamos patalpos yra sklype, besiribojančiame su Žemės sklypu, kuris ginčijamu sprendimu pripažintas svarbiu Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektu. Teigė, kad planuojamoje ginčo teritorijoje UAB „Baltisches Haus“ ketina statyti objektus (prekybos centrą, degalinę ir autoservisą), kas, pareiškėjo tvirtinimu, turės didelės įtakos jo interesams, nes UAB „Kilminė“ vykdo savo veiklą gretimame sklype. Nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2007 m. spalio 25 d. sprendimu TS-197 pripažino UAB „Baltishes Haus" priklausantį Žemės sklypą svarbiu Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektu bei leido rengti detalųjį planą pagrindinei tikslinei žemės naudojimo paskirčiai keisti iš žemės ūkio į kitą ir įpareigojo detaliojo plano rengimo organizatorių užtikrinti, kad planuojamoje teritorijoje būtų įrengta inžinerinė infrastruktūra, užtikrinanti ne tik funkcinį objektų naudojimą, bet ir aplinkinių teritorijų vientisumą funkciniu, urbanistiniu ir estetiniu apsektu. Pabrėžė, kad ginčijamo sprendimo dalyje nenurodyta koks konkrečiai statinys Žemės sklype gali būti statomas ir koks statinys pripažįstamas svarbiu infrastruktūros objektu. Tvirtino, kad tik statinys gali būti pripažįstamas svarbiu infrastruktūros objektu, o ne žemė. Pažymėjo, kad tokią išvadą pateikė ir teismo ekspertas doc. dr. S. M., į kurį dėl išvados pateikimo kreipėsi pareiškėjas. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemė tarnyba 2008 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 4B-(8.5)-457 išdėstė, jog nenurodant, koks svarbus savivaldybei konkretus infrastruktūros objektas jame turėtų būti statomas, negalėjo būti pripažintas svarbiu Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektu. Pažymėjo, kad teritorijų planavimo procedūra yra vieša, todėl pareiškėjas, kaip gretimo sklypo naudotojas, taip pat turi teisę žinoti kokie objektai planuojami statyti gretimame sklype, nes tai tiesiogiai liečia jo interesus ir teises. Teigė, kad, priėmus tokį ginčijamą sprendimą, kuris yra neinformatyvus, pats žemės sklypas pripažintas svarbiu infrastruktūros objektu, neaišku kokie objektai planuojami statyti, pažeidžiama pareiškėjo teisė ir interesai, taip pat iš esmės pažeidžiama detaliojo planavimo procedūra. Pabrėžė, kad atsakovas, siekdamas išvengti galimai nepalankaus teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-150-402/2010 priėmimo, 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-168 pakeitė Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 1 punktą: vietoje „šiuos objektus" įrašė „šiuose sklypuose planuojamus statyti objektus". Pareiškėjo manymu, šiuo Tarybos sprendimu lyg ir buvo pripažinta, kad 2007 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. TS-197 yra neišsamus, nepagrįstas ir dėl to neteisėtas (priešingu atveju nebūtų pagrindo pakeisti). Atkreipė dėmesį, kad skundžiamame sprendime nurodant, jog Kauno rajono savivaldybė pripažįsta šiuose sklypuose planuojamus statyti objektus svarbiais Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektais, vis tiek lieka neaišku koks konkrečiai statinys yra svarbus Kauno rajonui.

6Atsakovas Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu į skundą (b. l. 41-42, I t.) prašė skundo netenkinti.

7Paaiškino, kad Taryba 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. TS-40 nustatė, jog svarbūs Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros plėtrai yra objektai, kurių sklypo plotas turi būti ne mažesnis, kaip 1500 kv. m. ir į objekto statybą turi būti numatyta investuoti ne mažiau kaip 1 mln. litų. Nurodė, kad į ginčo sklype statomus objektus planuojama investuoti daugiau nei 8,5 mln. Lt ir sukurti apie 80 darbo vietų, kadangi numatoma statyti prekybos centrą, degalinę ir autoservisą. Atsakovo manymu, Taryba 2007 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. TS-197 pagristai nusprendė Žemės sklypą pripažinti svarbiu Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektu ir perduoti detaliųjų planų organizatorių teises ir pareigas žemės sklypo savininkui bei įgalioti savivaldybės administracijos direktorių sudaryti su juo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį. Nurodė, kad, vadovaujantis Tarybos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. TS-81 patvirtinto Tarybos veiklos reglamento 183 punktu, minėtas sprendimas Nr. 197 buvo viešai paskelbtas savivaldybės elektroninėje svetainėje 2007 m. spalio 30 dieną. Pažymėjo, kad nuo 2007 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, galėjo ir turėjo galimybę susipažinti su minėtu Tarybos sprendimu ir teisės aktų nustatyta tvarka skųsti jį Kauno apygardos administraciniam teismui. Darė išvadą, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą kreiptis į administracinį teismą, kadangi 2007 m. gruodžio 2 d. suėjo senaties terminas. Atsakovo manymu, pareiškėjas neturi reikalavimo teisės pripažinti ginčijamo Tarybos sprendimo 1 dalies negaliojančia, kadangi nenurodo konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, jog ginčijamas Tarybos sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Paaiškino, kad Tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. TS-168 priimtas tam, kad būtų gramatiškai patikslintas ir suformuluotas pirmasis sprendimas. Teigė, kad priimant pirmąjį sprendimą buvo padaryta rašymo ar apsirikimo klaida, todėl antrasis sprendimas ir buvo priimtas tam, kad būtų aišku, kas yra laikoma svarbiais objektais. Nurodė, jog ir pirmuoju sprendimu buvo norima pasakyti, kad svarbūs objektai yra ne pats žemės sklypas, o jame pastatyti statiniai.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu skundą tenkino ir Tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 dalį, kuria UAB „Baltisches Haus“ žemės ūkio paskirties sklypas 0,9703 ha (kadastrinis adresas ( - )) Kauno r. sav., ( - ), pripažintas svarbiu Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektu, bei Tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. TS-168, kuriuo pakeistas Tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 „Dėl svarbių infrastruktūros objektų pripažinimo, detaliojo plano rengimo, planavimo organizatoriaus teisių bei pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo" 1 punktas, panaikino.

10Teismas atsakovo teiginį, kad Tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. TS-197 2007 m. spalio 30 d. buvo viešai paskelbtas savivaldybės elektroninėje svetainėje, laikė neįrodytu bylos medžiaga, todėl atmetė. Nustatė, kad 2008 m. vasario 26 d. Kauno rajono laikraštyje buvo paskelbtas skelbimas, kuriame nurodoma, kad pradedamas rengti žemės sklypo detalusis planas, nurodomas planavimo tikslas, planavimo organizatorius ir planavimo rengėjas. Darė išvadą, kad iš byloje esančio laikraščio puslapio kopijos nėra galimybės teigti nei kokiame laikraštyje, nei kokia data jis buvo išspausdintas. Konstatavo, kad byloje lieka nenuginčyta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog apie skundžiamą sprendimą jis sužinojo tik gavęs raštą su sprendimo kopija iš atsakovo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti dėl ginčijamo 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197.

11Nustatė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, priimtų sprendimų dalies teisėtumo įvertinimo, todėl jo skundo nevertino kaip nepriskirtino administraciniam teismui. Pažymėjo, kad planuojamos statybos darbai betarpiškai paliečia pareiškėjo interesus. Prasidėjus statybos darbams pasikeis pareiškėjo gyvenimo ir veiklos kokybė, tai turės didelės įtakos pareiškėjo interesams, aplinkai ir įpročiams. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra suinteresuotas šia byla ir turi reikalavimo teisę.

12Nurodė ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1, 3 punktus, 56 straipsnio 1 dalį ir darė išvadą, kad tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. Pažymėjo, kad ( - ) miestelio gyventojų skundas teismui nepareikštas, pareiškėjo atstovas nepateikė teismui įrodymų, jog jis įgalintas atstovauti teisme miestelio gyventojų interesus. Dėl galimybės ginti viešąjį interesą pareiškėjas kreipėsi į Kauno rajono apylinkės prokuratūrą, tačiau prokuratūra nesikreipė į teismą, kadangi dėl ginčijamo sprendimo teisme byla jau buvo priimta nagrinėti. Taip pat tuo pačiu pagrindu Kauno rajono savivaldybės meras raštu atsisakė inicijuoti viešojo intereso gynimą. Darė išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ir įstatymų saugomą interesą.

13Nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, 2 straipsnio 7 punktą ir darė išvadą, kad vien tik žemės sklypas, nenurodant koks svarbus savivaldybei konkretus infrastruktūros objektas jame turėtų būti statomas, negalėjo būti pripažintas svarbiu Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektu, tai iš esmės pažeidžia detaliojo planavimo procedūros principą – viešumą, taip pat daro sprendimą nekonkretų, neaiškų ir tuo pačiu paliekama galimybė piktnaudžiauti ir savaip traktuoti bei interpretuoti priimtą sprendimą.

14Atkreipė dėmesį, kad yra pažeistos detaliojo plano rengimo procedūros. Nurodė, kad UAB „Baltisches Haus", atsižvelgusi į gyventojų prašymus bei Tarybos narių rekomendacijas, su 2009 m. vasario 5 d. prašymu Nr. 02-15 kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorių, informuodama, kad atsisako planų organizuoti degalinių ( - ), Kauno r. sav., projektavimą ir statybas. Taryba 2009 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. TS-92 pripažino netekusiais galios 1 ir 3 punktus, kuriais buvo suteikta galimybė UAB „Baltisches Haus" nuosavybės teise valdomame sklype įrengti degalines. Pabrėžė, kad detaliojo planavimo organizatorius, pasikeitus sprendiniams, privalo užtikrinti pakartotiną teritorijų planavimo dokumento viešumo procedūrą. Darė išvadą, kad tai yra esminis detaliojo planavimo procedūros pažeidimas.

15Nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 punktą ir pažymėjo, kad, teismui nustačius, jog ginčijamas Tarybos sprendimas neatitinka jam keliamų teisės aktų reikalavimų, vėlesni atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ veiksmai, susiję su šio sprendimo priėmimu, tampa neteisėti. Teigė, kad, iš esmės pradžioje pažeidus detaliojo planavimo procedūras, vėliau atliekamos procedūros negali būti laikomos teisėtomis.

16Atkreipė dėmesį, kad dar neišnagrinėjus bylos teisme, Taryba 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-168 pakeitė Tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 1 punktą. Darė išvadą, kad, priimant skundžiamą 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. TS-168 buvo pažeista Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis. Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjo pastebėjimu, kad atsakovas dėl to paties ginčijamo Tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 vienos administracinės procedūros šalies - UAB „Baltisches Haus", prašymus priimant ir nagrinėjant, o kitos šalies - UAB „Kilminė", prašymų nenagrinėjant, pažeidė ir paneigė pamatinius viešojo administravimo principus: įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia.

17Pažymėjo, kad Taryba 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-168 pakeitusi Tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 1 punktą bei svarbiais Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektais pripažinusi sklypuose planuojamus statyti objektus, o ne patį žemės sklypą, iš esmės priėmė visai naują sprendimą dėl objektų, kurie, Tarybos nuomone, yra svarbūs Kauno rajono savivaldybei. Darė išvadą, kad prieš priimant tokį sprendimą buvo būtina gauti Kauno apskrities viršininko administracijos pritarimą.

18Pabrėžė, kad Tarybos sprendime privalo būti nurodoma koks konkretus infrastruktūros objektas turėtų būti statomas žemės sklype, kurio tikslinę žemės naudojimo paskirtį norima keisti, nes kitu atveju suteikiama teisė neapibrėžtumui ir piktnaudžiavimui keisti planuojamus statyti objektus. Pažymėjo, kad, galiojant ginčijamam Tarybos sprendimui, svarbūs Kauno rajono savivaldybei yra sklypuose planuojami statyti objektai, tačiau šiame sprendime nenurodoma koks konkretus savivaldybei svarbus objektas bus statomas. Darė išvadą, kad atsakovo priimtas 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. TS-168 neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų.

19Atkreipė dėmesį, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis nustatė, jog detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose. Darė išvadą, kad įstatymo leidėjas nuo 2010 m. sausio 1 d. panaikino galimybę rengiant detalųjį planą keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, jei planuojamame žemės sklype numatyta statyti svarbius savivaldybės infrastruktūros objektus (išskyrus gyvenamuosius namus), tačiau Taryba į tai neatsižvelgė.

20III.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltisches Haus“ apeliaciniu skundu (b. l. 181-182, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

22Mano, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės byloje, nes ginčijamu Tarybos sprendimu nebuvo pažeisti jokie teisėti jo interesai, pareiškėjui nebuvo sukeltos teisinės pasekmės, sprendimas neturi įtakos jo materialinėms teisėms ar pareigoms. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2008 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008 ir daro išvadą, kad teismas nenustatė, kuo pasireiškia pareiškėjo interesų pažeidimas skundžiamu Tarybos sprendimu. Paaiškina, kad ginčijamu Tarybos sprendimu jokie statybos darbai nėra planuojami, sprendimas tik numato prielaidas, kad žemės sklype kada nors gali atsirasti svarbūs infrastruktūrai objektai. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1752/2008 ir mano, kad pareiškėjas neįrodė, o teismas nepagrindė, kokiu būdu ir kokios pareiškėjo teisės buvo pažeistos skundžiamu Tarybos sprendimu. Teigia, kad teismas nesivadovavo ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi ir skundžiamus Tarybos sprendimus vertino politinio bei ekonominio tikslingumo požiūriu. Mano, kad teismo išvada, jog Taryba svarbiu infrastruktūrai objektu pripažino žemės sklypą, o ne jame ketinamus statyti statinius, yra neteisinga. Pabrėžia, kad Tarybos sprendimu svarbiais infrastruktūrai buvo pripažinti numatomi statyti objektai. Atkreipia dėmesį, kad tai, kokie konkrečiai planuojami statyti objektai, numatyta Tarybos sprendimo Nr. TS-197 aiškinamajame rašte, todėl teismo išvadą, jog skundžiami sprendimai yra nekonkretūs, neaiškūs, laikė nepagrįsta. Nesutinka su teismo išvada, kad sklypo pripažinimas svarbiu objektu iš esmės pažeidė detaliojo planavimo procedūros viešumo principą, kadangi skundžiamu Tarybos sprendimu detaliojo planavimo procedūros neprasidėjo, o tik buvo sukurtos prielaidos detaliajam teritorijos planavimui prasidėti.

23Atsakovas Kauno rajono savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 185-189, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą.

24Tvirtina, kad skundžiamas Tarybos sprendimas buvo viešai paskelbtas savivaldybės elektroninėje svetainėje 2007 m. spalio 30 d. Paaiškina, kad pats skelbimo tekstas svetainėje neišliko, nes, pasibaigus administracinio akto apskundimo terminui, laikoma, kad suinteresuoti asmenys susipažino su administraciniu aktu. Nurodo, kad sprendimai ir toliau yra skelbiami savivaldybės elektroninėje svetainėje skiltyje „Teisinė informacija“, „Teisės aktai“, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo susipažinti su skundžiamu Tarybos sprendimu dar 2007 m. spalio 30 d. skiltyse „Viešinami Tarybos priimti sprendimai“, „Teisinė informacija“, „Teisės aktai“. Mano, kad teismas priėjo nepagristą išvadą, kad skundžiami Tarybos sprendimai pažeidžia pareiškėjo teises. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybių, jog pasikeis pareiškėjo gyvenimo ir veiklos kokybė, kas turės didelės įtakos pareiškėjo interesams, aplinkai ir įpročiams, pareiškėjas neįrodinėjo, be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių žalingą poveikį pareiškėjui ar jo vykdomai veiklai. Teigia, jog vien tai, kad skundžiamame Tarybos sprendime nėra konkrečiai išdėstyta, kokie objektai planuojami statyti, nėra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą. Paaiškina, kad skundžiamo sprendimo lydinčioje medžiagoje deklaruotas aiškus Bendrovės ketinimas statyti prekybos paskirties pastatą, autoservisą, aiškus nagrinėjančių institucijų pritarimas šiems planams. Nurodo, kad Tarybos sprendimas turi būti priimamas konkretaus sklypo, o ne būsimo pastato atžvilgiu, nes toks sprendimas tik leidžia pradėti detaliojo planavimo darbus. Nurodo Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir pabrėžia, jog Tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo paskirtis yra tik iš dalies pakeisti 2007 m. spalio 25 d. sprendimo 1 punktą, tai tėra tikslinamojo pobūdžio, visiškai nekeičiantis pirminio Tarybos sprendimo turinio, esmės ir paskirties sprendimas.

25Atsakovas Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ apeliacinį skundą (b. l. 1-5, V t.) prašo apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir Kauno rajono savivaldybės apeliaciniame skunde.

26Pareiškėjas UAB „Kilminė“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 6-15, V t.) prašo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27Nurodo ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1151/2010, 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007, 2006 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006 ir pažymi, kad Kauno rajono laikraštyje išspausdintame skelbime buvo nurodyta tik informacija, kad pradedamas rengti žemės sklypo detalusis planas, nurodomas planavimo tikslas, planavimo organizatorius, planavimo rengėjas, tačiau neaišku, kokiu pagrindu pradedamas rengti detalusis planas, kas ir kokiu aktu leido rengti detalųjį planą, koks to akto turinys ir t. t. Tvirtina, kad visapusiškai susipažinti su skundžiamu aktu galėjo tik gavęs jo kopiją iš savivaldybės. Teigia, kad Tarybos sprendimo paskelbimas tik savivaldybės elektroninėje svetainėje nėra teisėtas. Nurodo Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 straipsnio 1 dalį, Kauno rajono savivaldybės veiklos reglamento 183 punktą ir daro išvadą, kad Tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. TS-197 privalėjo būti ne tik patalpintas internetinėje svetainėje, bet ir apie tokio sprendimo priėmimą paskelbta vietinėje spaudoje. Kadangi tai nebuvo padaryta, pareiškėjo manymu, nėra pagrindo prieiti išvadą, kad terminas sprendimo apskundimui turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo jo paskelbimo internetinėje svetainėje dienos. Pažymi, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad ginčijamas sprendimas buvo realiai paskelbtas savivaldybės elektroninėje svetainėje. Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį ir daro išvadą, kad svarbiais infrastruktūros objektais privalo būti pripažįstami statiniai. Atkreipia dėmesį, kad rengiant detalųjį planą būtina vadovautis ir vykdyti Tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. TS-197, o ne kitus dokumentus. Mano, kad tik nusistačius, koks svarbus savivaldybei infrastruktūros objektas žemės sklype turi būti statomas, galima leisti keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, kad būtų galima konkretaus objekto statyba. Nesutinka, kad sprendimas Nr. TS-168 nėra savarankiškas ir atskiras. Nurodo, kad savo argumentus dėl Tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. TS-168 išdėstė patikslintame skunde. Pabrėžia, kad šis sprendimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnį, Detaliųjų planų rengimo taisyklių bei kitų teisės aktų nuostatas, Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis nustatė, jog detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose. Daro išvadą, kad įstatymo leidėjas nuo 2010 m. sausio 1 d. panaikino galimybę rengiant detalųjį planą keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, jei planuojamame žemės sklype numatyta statyti svarbius savivaldybės infrastruktūros objektus (išskyrus gyvenamuosius namus). Mano, kad Tarybos sprendimas Nr. TS-168 ne tik nepapildė Tarybos sprendimo Nr. TS-197, bet, priešingai, Taryba priėmė naują sprendimą. Be to, priimdama šį sprendimą, negavo Kauno apskrities viršininko administracijos pritarimo. Nurodo, kad, Tarybai nusprendus, jog jai svarbūs infrastruktūros objektai yra UAB „Baltisches Haus“ sklypuose planuojami statyti objektai, buvo pažeistas Teritorijų planavimo įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas, Detaliųjų planų rengimo taisyklės, nes sprendime nenurodyta, koks konkretus Kauno rajono savivaldybei svarbus infrastruktūros objektas turėtų būti statomas žemės sklype, kurio tikslinę žemės naudojimo paskirtį leidžiama keisti rengiant detalųjį planą. Pabrėžia, kad aiškinamasis raštas tėra pagalbinė priemonė Tarybos nariams susipažinti su pateikto balsavimui sprendimo projekto esme, priėmimo tikslais ir pan., todėl negali būti laikomas Tarybos sprendimo sudedamąja dalimi, juo remtis neprivaloma. Pabrėžia, kad tiek detaliojo planavimo, tiek administracinėse procedūrose galioja viešumo (skaidrumo) principas, kuris pažeidžiamas priimant neinformatyvius ir nekonkrečius sprendimus. Paaiškina, kad Tarybai 2007 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. TS-197 pripažinus Žemės sklypą svarbiu Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektu bei leidus rengti detalųjį planą, kurio sprendiniais būtų pakeista tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis, pareiškėjui buvo užkirstos visos galimybės dalyvauti šalia jo valdomų patalpų esančios teritorijos vystyme ir planavime. Teigia, kad tuo pasireiškia pareiškėjo teisinis suinteresuotumas, jog šalia jo valdomų patalpų esančios teritorijos būtų vystomos ir planuojamos nuosekliai, logiškai ir pagrįstai bei laikantis įstatymų reikalavimų. Tvirtina, kad UAB „Baltisches Haus“ vykdomas žemės ūkio paskirties sklypo detalusis planavimas pažeidžia ne tik UAB „Kilminė“ teisėtus lūkesčius bei interesus, bet ir teisės aktų nuostatas. Teigia, kad ginčijami Tarybos sprendimai yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimami ar bus priiminėjami kiti administraciniai teisės aktai, kuriais remiantis bus pradėti statybos darbai. Nurodo, kad nesant skundžiamų Tarybos sprendimų, vėlesnių administracinių teisės aktų priėmimas taptų negalimas. Pabrėžia, kad ginčo teritorijoje ketinami statyti objektai (prekybos centras, degalinė ir autoservisas) turės didelės įtakos pareiškėjo ūkinei komercinei veiklai, verslo aplinkai, pareiškėjo klientų sveikatai, įpročiams, gyvenimo kokybei.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Apeliaciniai skundai netenkintini.

31Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007-10-25 sprendimo Nr. TS–197 dalies, kuria UAB „Baltisches Haus“ žemės ūkio paskirties sklypas 0,9703 ha Kauno r. sav., ( - ), pripažintas svarbiu Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektu, bei Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010-04-29 sprendimo Nr. TS–168, kuriuo pakeistas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007-10-25 sprendimo Nr. TS–197 1 punktas, teisėtumo ir pagrįstumo.

32Dėl teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo.

33Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662–1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti.

34Teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą – dvi skirtingos sąvokos. Bylos priėmimo, iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (pareiškimą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (pareiškimo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje ( - ) v. AB „Utenos krosnys“ (Nr. 3K-3-1121/2002)). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–2751/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–2258/2011).

35Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuomojasi patalpas, esančias ( - ), Kauno rajone. Šios patalpos yra sklype, kuris ribojasi su trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Baltisches Haus“ priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Šis sklypas (vėliau – planuojami statyti objektai) ginčijamais Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimais pripažinti svarbiais infrastruktūros objektais. Kadangi šioje teritorijoje planuojama statyti prekybos centrą, degalinę ir autoservisą, teisėjų kolegijos nuomone, neabejotinai bus paliesti ir pareiškėjo UAB „Kilminė“ interesai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą išskirtinai ginant savo interesus kaip nuomos sutarties pagrindu nuomojamų patalpų valdytojas, kurios yra žemės sklype, besiribojančiame su trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ žemės ūkio paskirties sklypu, kuris ginčijamu sprendimu pripažintas svarbiu Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektu, savo interesą grindžia savo subjektyvių teisių ir interesų pažeidimu, pareiškėjas kaip gretimame sklype vykdanti veiklą turi teisę žinoti, kas bus statoma ar kokie darbai planuojami atlikti gretimame žemės sklype, nes tai betarpiškai paliečia jo interesus, prasidėjus darbams pasikeis pareiškėjo gyvenimo ir veiklos kokybė, kas turės didesnės įtakos pareiškėjo interesams, aplinkai ir įpročiams, todėl teismas vertina, kad pareiškėjas kreipėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą. Nenustatyta, kad pareiškėja turėtų teisę ginti viešąjį interesą.

36Teisėjų kolegijos nuomone, UAB „Kilminė“ turi tiek kreipimosi į teismą teisę, tiek ir materialinį teisinį suinteresuotumą, t. y. reikalavimo teisę, todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų argumentai atmestini. Teisingi teismo sprendimo argumentai ir dėl termino skundui paduoti.

37Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007-10-25 sprendimo Nr. TS–197 ir 2010-04-29 sprendimo Nr. TS–168, teisėtumo ir pagrįstumo.

38Bylos medžiaga patvirtina, jog tretysis suinteresuotas asmuo siekia pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties – komercinės paskirties objektų teritorijos. Atsižvelgiant į šiuos planavimo tikslus, konstatuotina, kad ginčo teisiniams santykiams pirmiausia yra taikytinos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX–1962 redakcija) nuostatos. Šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Jei bendrieji ar specialieji planai neparengti, detaliųjų planų planavimo organizatoriumi gali būti tik savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Jei žemės valdytojas ar naudotojas numato keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, kurioje numatyta statyti svarbius savivaldybės infrastruktūros objektus (išskyrus gyvenamuosius namus), iki 2007 m. gruodžio 31 d., kai turi būti parengti savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų ir miestelių) bendrieji planai, savivaldybės administracijos direktorius, esant savivaldybės tarybos sprendimui ir apskrities viršininko pritarimui, Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės valdytojui ar naudotojui.

39Apibendrinant tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija), net ir nesant atitinkamų bendrojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, negali būti aiškinama kaip vienareikšmiškai draudusi rengti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį keičiančius teritorijų planavimo dokumentus. Šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintos išimtys, kurios aktualios nagrinėjamu atveju, t. y. pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę keičiama, jeigu numatoma statyti svarbius infrastruktūros objektus. Tokiu atveju taip pat taikomi ir tam tikri ribojimai, t. y. tokiam keitimui būtinas savivaldybės tarybos sprendimas ir apskrities viršininko pritarimas.

40UAB „Kilminė“ ginčija Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007-10-25 sprendimą Nr. TS–197 „Dėl svarbių infrastruktūros objektų pripažinimo, detaliojo plano rengimo, planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo“ tuo aspektu, kad UAB „Baltisches Haus“ žemės ūkio paskirties sklypas 0,9703 ha Kauno r. sav., ( - ), pripažintas svarbiu Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektu. Ginčo esmė – minėtame savivaldybės tarybos sprendime nėra apibrėžta, kokie konkretūs infrastruktūros objektai bus statomi žemės sklype, kurio tikslinę žemės naudojimo paskirtį norima keisti.

41Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, infrastruktūra apibrėžiama kaip įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai). Šioje definicinėje normoje išvardinti objektai, kurie laikytini infrastruktūros objektais (įvairūs objektai, skirti aptarnauti ūkį ir gyventojus). Be to, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies išimtis, leidžianti keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, kai numatoma statyti svarbius infrastruktūros objektus, suponuoja tai, jog planuojami statyti svarbūs infrastruktūros objektai konkrečiai įvardijami savivaldybės tarybos sprendime. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien tik žemės sklypas, nenurodant koks svarbus savivaldybei konkretus infrastruktūros objektas jame turėtų būti statomas, negalėjo būti pripažintas svarbiu Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektu, tai iš esmės pažeidžia detaliojo planavimo procedūros principą – viešumą, taip pat daro sprendimą nekonkretų, neaiškų ir tuo pačiu paliekama galimybė piktnaudžiauti ir savaip traktuoti ir interpretuoti priimtą sprendimą ... >. Kaip matyti iš bylos medžiagos, žemės sklype numatomi statyti svarbūs infrastruktūros objektai keitėsi: Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-09-12 rašte Nr. 24 „Dėl pritarimo rengti detalųjį planą“ nurodyta, kad numatoma prekybos centro ir autoserviso su plovykla statyba, kai tuo tarpu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007-10-25 sprendimo Nr. TS–197 aiškinamajame rašte kaip svarbūs infrastruktūros objektai įvardijami prekybos centras, autoservisas ir degalinė.

42Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmestini Kauno rajono savivaldybės apeliacinio skundo argumentai, kad konkrečiai planuojami statyti objektai yra numatyti atsakovo 2007-10-15 sprendimo Nr. TS–197 aiškinamajame rašte.

43Kauno rajono savivaldybės taryba 2010-04-29 priėmė sprendimą Nr. TS–168, kuriuo Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007-10-25 sprendimą Nr. TS–197 „Dėl svarbių infrastruktūros objektų pripažinimo, detaliojo plano rengimo, planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo“ 1 punktą pakeitė: vietoje žodžių „šiuos objektus“ įrašė „šiuose sklypuose planuojamus statyti objektus“. Įsakymo tekstinės dalies pakoregavimas juridinės technikos požiūriu neįvardijant konkrečių svarbių infrastruktūrai objektų, nelaikytinas tinkamu. Kauno apygardos administracinis teismas teisingai pažymėjo, kad šiame sprendime nenurodoma, koks konkretus savivaldybei svarbus objektas bus statomas, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės priimtas 2010-04-29 sprendimas Nr. TS–168 taip pat neatitinka teisės aktų keliamiems reikalavimams.

44Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Atsakovo Kauno rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ apeliaciniai skundai netenkinami.

47Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kauno rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ apeliacinius skundus atmesti.

48Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Kilminė“ skundu ir patikslintu skundu (b. l. 5-8,... 5. Paaiškino, jog sutarčių pagrindu nuomojasi patalpas, esančias ( - ), Kauno... 6. Atsakovas Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu į skundą (b. l. 41-42, I t.)... 7. Paaiškino, kad Taryba 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. TS-40 nustatė, jog... 8. II.... 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu... 10. Teismas atsakovo teiginį, kad Tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimas Nr.... 11. Nustatė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl viešojo administravimo... 12. Nurodė ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1, 3 punktus, 56 straipsnio 1... 13. Nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, 2 straipsnio 7... 14. Atkreipė dėmesį, kad yra pažeistos detaliojo plano rengimo procedūros.... 15. Nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4... 16. Atkreipė dėmesį, kad dar neišnagrinėjus bylos teisme, Taryba 2010 m.... 17. Pažymėjo, kad Taryba 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-168 pakeitusi... 18. Pabrėžė, kad Tarybos sprendime privalo būti nurodoma koks konkretus... 19. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teritorijų... 20. III.... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltisches Haus“ apeliaciniu skundu... 22. Mano, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės byloje, nes ginčijamu... 23. Atsakovas Kauno rajono savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 185-189, IV t.)... 24. Tvirtina, kad skundžiamas Tarybos sprendimas buvo viešai paskelbtas... 25. Atsakovas Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto... 26. Pareiškėjas UAB „Kilminė“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l.... 27. Nurodo ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 31. Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl Kauno rajono... 32. Dėl teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo.... 33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1... 34. Teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą... 35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuomojasi patalpas, esančias ( - ), Kauno... 36. Teisėjų kolegijos nuomone, UAB „Kilminė“ turi tiek kreipimosi į teismą... 37. Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007-10-25 sprendimo Nr. TS–197 ir... 38. Bylos medžiaga patvirtina, jog tretysis suinteresuotas asmuo siekia pakeisti... 39. Apibendrinant tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuotina, kad Lietuvos... 40. UAB „Kilminė“ ginčija Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007-10-25... 41. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 7... 42. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmestini Kauno rajono savivaldybės... 43. Kauno rajono savivaldybės taryba 2010-04-29 priėmė sprendimą Nr. TS–168,... 44. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 46. Atsakovo Kauno rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB... 47. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą... 48. Nutartis neskundžiama....