Byla A-261-1664-08
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
3dalyvaujant Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų atstovui Artūrui Janušauskui,
4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovams Pravieniškių 3-iesiems pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų, dėl darbo apmokėjimo ir turtinės žalos atlyginimo.
5Teisėjų kolegija
Nustatė
6I.
7G. A. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Pravieniškių 3-jų pataisos namų administraciją sumokėti pareiškėjui 1193,21Lt. darbo užmokestį ir priteisti iš Lietuvos Valstybės 5000 Lt. neturtinę žalą.
8Skunde nurodė, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių 3-iuose pataisos namuose nuo
92006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. birželio 13 d. dirbo pilnu valgyklos darbininko etatu be išeiginių, poilsio bei švenčių dienomis. Valgykloje nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos, kadangi nebuvo duodamos pirštinės indams plauti bei tinkamos prijuostės. Esant netinkamoms darbo sąlygoms dėl indų ploviklio poveikio jo rankų oda pradėjo opėti.
10Pravieniškių 3-ieji pataisos namai su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuteistieji Pravieniškių
113-siuose pataisos namuose maitinami kiekvieną dieną, todėl ūkio aptarnavimo darbus dirbantys nuteistieji valgykloje dirbo ir tebedirba ir šeštadieniais bei sekmadieniais, taip pat šventinėmis dienomis. Jiems, remiantis Bausmių vykdymo kodekso 128 straipsnio 1 dalimi, yra suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę pagal kintamąjį darbo grafiką. Pagal kiekvienam mėnesiui sudaromus ir direktoriaus pavaduotojo, atsakingo už įstaigos ūkinę veiklą, tvirtinamus valgykloje dirbančių nuteistųjų darbo grafikus G. A. buvo numatoma suteikti poilsio dienas nepažeidžiant minėto Bausmių vykdymo kodekso 128 straipsnio reikalavimo. Pareiškėjo faktinis darbo laikas ir poilsio dienos atsispindi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie patvirtina, jog jam 2006 m. gruodžio mėn. buvo suteikta 12 poilsio dienų, 2007 m. sausio ir vasario mėn. - po 9 poilsio dienas, 2007 m. kovo mėn. - 10, 2007 m. balandžio mėn. - 12, 2007 m. gegužės mėn. – 9, 2007 m. birželio mėn. – 4 poilsio dienos. Dirbančių nuteistųjų valgykloje darbo dienos laiko režimas atsispindi nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrose, tvirtinamose įstaigos vadovybės atstovo. Šiose paskyrose kiekvienoje numatomo darbo laiką žyminčioje grafoje yra surašytas išvedimo į darbą valgykloje nuteistųjų laikas, tarp jų ir G. A.. Vadovaujantis Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ 20 punktu, darbas poilsio arba švenčių dienomis nuteistiesiems kompensuojamas suteikiant per mėnesį kitą poilsio dieną, o jeigu tokios galimybės nėra, - mokant dvigubą nuteistajam nustatytą valandinį ar dieninį atlygį, bet nesuteikiant papildomos poilsio dienos. Atsižvelgiant į šią nuostatą, G. A. už darbo laiką nuteistųjų valgykloje šventinėmis dienomis buvo mokamos priemokos, lygios dvigubam nuteistajam nustatytam valandiniam atlygiui. Iš viso už darbą nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. birželio mėn. pareiškėjui nustatyta tvarka buvo apmokėta 73,59 Lt už 44 darbo valandas šventinėmis dienomis. Šį faktą įrodo Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 2-403, 2007 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 2-11, 2007 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. 2-47, 2007 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. 2-82, 2007 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 2-102 ir 2007 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 2-123, taip pat atlyginimų skaičiavimo žiniaraščiai. Nurodė, kad dirbantys nuteistieji valgykloje nuolat yra aprūpinami pirštinėmis, prijuostėmis, kitomis priemonėmis, siekiant užtikrinti, kad maistas, skirtas tiesioginiam vartojimui, nesusiliestų su šviežia mėsa, paukštiena, žuvimi, neplautais žaliais kiaušiniais ir kitais galimais taršos šaltiniais. Šią informaciją patvirtina materialinių vertybių vidinio perdavimo aktai, kuriuose matyti, kad 2006 metais nuteistųjų valgyklai buvo išduota 16 porų guminių pirštinių, 6 poros polivinilochloridinių pirštinių, 5 poros darbinių pirštinių, 2 poros kepėjo pirštinių, 18 vnt. prijuosčių, 14 dėžučių vienkartinių pirštinių (dėžutėje po 100 porų, ką įrodo pajamų važtaraščiuose pateikta informacija). 2007 metais valgyklai buvo išduota 20 dėžučių vienkartinių pirštinių. Guminės storos pirštinės ir neperšlampamos prijuostės yra išduodamos dirbantiems nuteistiesiems indų plovimo ir žuvies perdirbimo baruose, kur šios priemonės ir laikomos. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 15:2001 „Maisto higiena“, atkreipiamas dirbančių nuteistųjų dėmesys, kad maistą liečiantiems paviršiams valyti skirti plovikliai būtų naudojami laikantis gamintojo nurodymų. Pareiškėjas per beveik metus savo darbo valgykloje laiką nė karto nesikreipė į Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų administraciją dėl nepakankamo aprūpinimo darbui reikalingomis priemonėmis. Taip pat per pareiškėjo skunde minimą laikotarpį Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų administracija nėra gavusi ir kitų valgykloje dirbančiųjų nuteistųjų nusiskundimų dėl nepakankamo pirštinių bei prijuosčių, ar kitų darbui reikalingų priemonių kiekio išdavimo nėra gavusi. Pareiškėjas G. A. dėl delnų odos sausėjimo ir sustorėjimo kreipėsi į Pravieniškių
123-iųjų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą 2007 m. balandžio 11 d. ir buvo diagnozuota rankų delnų keratozė. Atsižvelgiant į šią diagnozę, pateiktos rekomendacijos ir skirtas gydymas. Pareiškėjas tuo metu priežasties, dėl kurios galėjo atsirasti minėta liga, Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojams nenurodė.
13II.
14Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo
15G. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
16Teismas nustatė, kad G. A. Pravieniškių 3-siuose pataisos namuose nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. birželio 13 d. dirbo pilnu valgyklos darbininko etatu.
17Teismas nurodė, kad remiantis Bausmių vykdymo kodekso 128 straipsnio 1 ir 3 dalimis, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio Kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų. Vadovaujantis Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ 20 punktu, darbas poilsio arba švenčių dienomis nuteistiesiems kompensuojamas suteikiant per mėnesį kitą poilsio dieną, o jeigu tokios galimybės nėra, - mokant dvigubą nuteistajam nustatytą valandinį ar dieninį atlygį, bet nesuteikiant papildomos poilsio dienos.
18Teismas pažymėjo, kad nuteistieji Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose maitinami kiekvieną dieną, todėl ūkio aptarnavimo darbus dirbantys nuteistieji valgykloje dirbo ir tebedirba ir šeštadieniais bei sekmadieniais, taip pat šventinėmis dienomis, šią aplinkybę patvirtina nuteistųjų išvedimo į darbą paskyros (b. l. 29-56) ir valgykloje dirbančių nuteistųjų darbo grafikai (b. l. 63, 66, 69, 71, 74, 77, 80).
19Pareiškėjo faktinis darbo laikas ir poilsio dienos atsispindi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie patvirtina, jog jam 2006 m. gruodžio mėn. buvo suteikta 12 poilsio dienų, 2007 m. sausio ir vasario mėn. - po 9 poilsio dienas, 2007 m. kovo mėn. - 10, 2007 m. balandžio mėn. - 12, 2007 m. gegužės mėn. – 9, 2007 m. birželio mėn. – 4 poilsio dienos (b. l. 61, 64, 67, 72, 75, 78).
20Atsižvelgiant į Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ 20 punkto nuostatą, G. A. už darbo laiką nuteistųjų valgykloje šventinėmis dienomis buvo mokamos priemokos, lygios dvigubam nuteistajam nustatytam valandiniam atlygiui. Iš viso už darbą nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. birželio mėn. pareiškėjui nustatyta tvarka buvo apmokėta 73,59 Lt. už 44 darbo valandas šventinėmis dienomis. Šį faktą įrodo Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 2-403, 2007 m. sausio 9 d. įsakymo
21Nr. 2-11, 2007 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 2-47, 2007 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 2-82, 2007 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 2-102 ir 2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 2-123 kopijos (b.l. 23-28), taip pat pridedamos atlyginimų skaičiavimo žiniaraščių kopijos (b. l. 62, 65, 68, 70, 73, 76,79), darbo užmokesčio lapeliai (b.l. 81-83), todėl teismas pripažino atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę, kad G. A. už dirbtas darbo dienas buvo išmokėtas visas priklausantis, proporcingai išdirbtam darbo valandų skaičiui, darbo užmokestis.
22Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo nurodytą aplinkybę ir liudytojų A. S., N. T. parodymus, jog pareiškėjas nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. birželio 13 d. dirbo valgyklos darbininku be išeiginių, poilsio bei švenčių dienomis, tuo labiau, kad valgyklos darbininkams buvo skirti 7 etatai (b.l. 20). Remiantis išdėstytu skundą dalyje, dėl įpareigojimo Pravieniškių 3-jų pataisos namų administraciją sumokėti pareiškėjui 1193,21lt. darbo užmokesčio, atmestinas ABTĮ 88 str. 1d. 1p.
23Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta tiek turtinė, tiek moralinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos : žalos faktas, neteisėta veika ir priežastinis ryšys, nes atsakomybė už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda be kaltės.
24Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą. Kaip jau buvo minėta, norint atsakovui pritaikyti civilinę atsakomybę, būtina konstatuoti esant teisės pažeidimo sudėtį. Būtent teisės pažeidimas yra prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas.
25Reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti būtina nustatyti faktinį pagrindą, t.y. konstatuoti, kad asmuo dėl kaltininko veiksmų realiai patyrė LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytus neigiamus moralinius padarinius: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. To paties straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
26Pareiškėjo teigimu, jis patyrė neturtinę žalą dėl to, kad dirbo be išeiginių dienų, valgykloje nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos, kadangi nebuvo duodamos pirštinės indams plauti bei tinkamos prijuostės. Esant netinkamoms darbo sąlygoms dėl indų ploviklio poveikio jo oda pradėjo opėti, tačiau įrodymų, jog nebuvo duodamos pirštinės indams plauti bei tinkamos prijuostės, o esant netinkamoms darbo sąlygoms dėl indų ploviklio poveikio jo rankų oda pradėjo opėti, nepateikta. Priešingai, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2006 metais nuteistųjų valgyklai buvo išduota 16 porų guminių pirštinių, 6 poros polivinilochloridinių pirštinių, 5 poros darbinių pirštinių, 2 poros kepėjo pirštinių, 18 vnt. prijuosčių, 14 dėžučių vienkartinių pirštinių (b. l. 84-95), 2007 metais valgyklai buvo išduota 20 dėžučių vienkartinių pirštinių (b.l. 96-97), todėl atsakovas tinkamai vykdė Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu
27Nr. V-675 reikalavimus, taip pat vadovavosi Suimtųjų ir nuteistųjų, dirbančių virtuvėse bei maisto sandėliuose, aprūpinimo darbo drabužiais bei avalyne normomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“.
28Teismas svarbia aplinkybe pripažino ir tai, jog pareiškėjas per beveik metus savo darbo valgykloje laiką nė karto nesikreipė į Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų administraciją dėl nepakankamo aprūpinimo darbui reikalingomis priemonėmis, taip pat per pareiškėjo skunde minimą laikotarpį Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų administracija nėra gavusi ir kitų valgykloje dirbančiųjų nuteistųjų nusiskundimų dėl nepakankamo pirštinių bei prijuosčių, ar kitų darbui reikalingų priemonių kiekio išdavimo.
29Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad G. A. dėl delnų odos sausėjimo ir sustorėjimo kreipėsi į Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą 2007 m. balandžio 11 d. ir buvo diagnozuota rankų delnų keratozė. Atsižvelgiant į šią diagnozę, pateiktos rekomendacijos ir skirtas gydymas (b.l. 99). Pareiškėjas tuo metu priežasties, dėl kurios galėjo atsirasti minėta liga, Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojams nenurodė, todėl teismas padarė išvadą, kad negalima sutikti su skundo teiginiu, jog pareiškėjo rankų oda pradėjo opėti esant netinkamoms darbo sąlygoms dėl indų ploviklio poveikio, nes ir liudytojai A. S., N. T. nurodė, jog valgykloje dirbantys ir indus plaunantys nuteistieji dirba su pirštinėmis.
30Teismas konstatavo, kad Pravieniškių 3-jų pataisos namų veiksmai pareiškėjui Pravieniškių 3-iuose pataisos namuose nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. birželio 13 d. dirbant pilnu valgyklos darbininko etatu, nesudaro teisės pažeidimo sudėties, dėl atsakovo veiksmų G. A. realiai nepatyrė LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytus neigiamus moralinius padarinius, todėl skundas ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.
31III.
32Pareiškėjas G. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują – už nesuteiktas darbo dienas prašo priteisti iš Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų 1824,92 Lt ir iš Lietuvos valstybės 50 000 Lt. neturtinę žalą.
33Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
341. pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti įrodymus. Tačiau pareiškėjui nėra žinoma, kokį sprendimą dėl šio prašymo teismas priėmė, todėl mano kad yra pažeista ABTĮ 68 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 57 straipsnio 4 dalis.
352. Teismas neinformavo pareiškėjo apie teismo posėdį.
363. Į teismo posėdį pareiškėjas nebuvo pristatytas. Pats į teismo posėdy pareiškėjas atvykti negalėjo, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir pareigos.
374. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai nustatė bylos aplinkybes.
382006 m. gruodžio 27 d. Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktoriaus įsakyme Nr. 2-403 „Dėl priemokų už darbą švenčių dienomis“ nurodoma G. A. skirti priemoką, tačiau nuteistųjų atlyginimo skaičiavimo žiniaraštyje priemoka nenurodyta.
392007 m. vasario 20 d. Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktoriaus įsakyme Nr. 2-47 nurodyta G. A. skirti priemoką, lygią dvigubam valandiniam atlyginimui už 8 darbo valandas, tačiau žiniaraštyje nurodyta nepilnai sumokama 14,21 Lt dydžio priemoka.
402007 m. kovo 28 d. Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktoriaus įsakyme Nr. 2-82 nutarta pareiškėjui skirti priemoką, lygią dvigubam valandiniam lyginimui už 8 valandų darbo laiką, tačiau žiniaraštyje nurodyta 12,86 Lt dydžio priemoka.
412007 m. balandžio 19 d. Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktoriaus įsakyme Nr. 2-102 nurodyta pareiškėjui skirti priemoką, lygią dvigubam atlyginimui už 8 val. darbo laiką, tačiau žiniaraštyje nurodyta tik 15 Lt priemoka.
422007 m. gegužės 11 d. Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktoriaus įsakyme Nr. 2-123 nurodyta pareiškėjui skirti priemoką, lygią dvigubam valandiniam atlyginimui už 4 valandų darbo laiką.
435. Liudytojų parodymai gali būti atmesti tik tuo atveju, jei jie būtų melagingi. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad liudytojų A. S., N. T. parodymai būtų melagingi, todėl teismas nesilaikė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatų, pažeidė ABTĮ 6 straipsnį ir 57 straipsnio 2 dalį.
446. teismas rėmėsi atsakovo pateiktais dokumentais, kurie buvo pildomi aplaidžiai. 2007 m. kovo mėn. valgyklos žiniaraštyje nurodyta, kad valgyklos darbininkas yra skiriami ne 7, o 7,5 etatai. 2006 m. gruodžio mėnesio, 2007 m. sausio mėnesio, 2007 m. kovo mėnesio žiniaraščiuose nurodyta, kad nuteistieji dirba po du darbus. 2007 m. gegužės mėnesio žiniaraštyje nuteistųjų R., V. M. žymėjimai nesutampa su valgykloje dirbančių nuteistųjų darbo grafiku.Laikotarpyje nuo 2007 m. vasario 24 d. iki 2007 m. kovo 4 d. pareiškėjas dirbo 8 dienas be išeiginių.
457. su valgykloje darbuotojų nuteistųjų darbo grafikais ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiais dirbantys nuteistieji nėra supažindinami.
468. guminės (storos) pirštinės perduodamos ir avalynė neslidžiu padu perduodama tik kartą metuose, o ne kas 6 mėnesiai. Specialių priemonių nepakanka visiems valgykloje dirbantiems nuteistiesiems. Nuteistieji neturi guminių prijuosčių, jos yra celofaninės.
479. Pareiškėjui rekomenduojamos guminės pirštinės, o tai reiškia darbo pobūdžio sukeltas pasekmes ir tai kad guminės pirštinės rekomenduojamos kaip apsauga dirbant.
4810. teismas neteisingai vertina liudytojų parodymus.
4911. teismas neiškvietė liudytojo D. S., tačiau teismo sprendime nenurodyta, ar liudytojas buvo apklaustas jo buvimo vietoje.
50Pareiškėjas apeliaciniame skunde patikslino bylos aplinkybes, nurodydamas, jog Pravieniškių 3 –iųjų pataisos namų valgykloje be išeiginių dirbo nuo 2006 m. lapkričio 14 d., o ne nuo 2006 m. gruodžio 1 d. Tinkamos darbo sąlygos nebuvo sudarytos, kadangi nebuvo tinkamų prijuosčių, storų pirštinių indams plausti ir avalynės neslidžiu padu.
51Už nesuteiktas darbo dienas prašo priteisti iš Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų 1824,92 Lt ir iš Lietuvos valstybės 5000 Lt. neturtinę žalą.
52Pravieniškių 3-ieji pataisos namai sutinka su apeliaciniu skundu toje dalyje, kad pareiškėjui nėra apmokėta už 4 darbo valandas, dirbtas šventinę 2007 m. gegužės 1 d., kitą skundo dalį prašo atmesti kaip nepagrįstą.
53Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme, pažymint, kad apeliantui G. A. už darbo valandas šventinėmis dienomis darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas tokio dydžio, kokį jo darbo Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų Ūkio skyriuje metu nustatė Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys atliekančių bausmę laisvės atėmimo vietose ir į darbą įtrauktų nuteistųjų darbo apmokėjimo ypatumus.
54Paaiškino, kadangi nuteistųjų atlyginimų skaičiavimo žiniaraščiuose skiltyje „Nustatytasis darbo užmokestis“ jau yra priskaičiuotas viengubas dieninis atlygis už šventinę dieną dirbtas valandas, todėl skiltyje „Šventiniai“ už šventinę dieną dirbtas valandas priskaičiuojama likusi iki dvigubo atlygio dalis.
55Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 2-403 „Dėl priemokų už darbą švenčių dienomis“ priemoka už šventinę dieną 2006 m. gruodžio mėn. 26 d. išdirbtas 8 valandas buvo numatyta. Minėta priemoka apeliantui buvo išmokėta kartu su apskaičiuotu jam 2007 m. sausio mėn. darbo užmokesčiu. Tą įrodo 2007 m. sausio mėn. Nuteistųjų atlyginimų skaičiavimo žiniaraščiuose esančioje skiltyje „Šventiniai“ nurodyta
5625,31 Lt. suma.
57Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 2-123 „Dėl priemokų už darbą švenčių dienomis“ apeliantui buvo numatyta apmokėti dvigubą dieninį atlygį už 4 valandų darbą pagal grafiką 2007 m. gegužės 1 d. Tuo tarpu 2007 metų gegužės mėn. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra įrašyta, kad apeliantas G. A. dirbo 8 valandas. Tai įvyko dėl nepastebėtos įsakymo rengimo techninės klaidos, todėl Pravieniškių 3-ieji pataisos namai pripažįsta, kad apeliantui buvo neapmokėta už 4 valandų darbą minėtą dieną ir už šį laiką jam nebuvo sumokėta 6,13 Lt. Šią sumą atsakovas sutinka apmokėti.
58Už kitas apelianto G. A. dirbtas dienas šventinėmis dienomis buvo išmokėtas visas priklausantis, proporcingai išdirbtam darbo valandų skaičiui, darbo užmokestis. Paaiškino, kad dirbančių nuteistųjų valgykloje darbo dienos laiko režimas atsispindi nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrose, tvirtinamose įstaigos vadovybės atstovo. Šiose paskyrose kiekvienoje numatomo darbo laiką žyminčioje grafoje yra surašytas išvedimo į darbą valgykloje nuteistųjų laikas, tarp jų ir G. A.. Dirbančių nuteistųjų valgykloje išvedimo į darbą paskyros yra sudaromos kiekvienai savaitei, kuriose nurodomas kiekvieno dirbančio nuteistojo išvedimo į darbą ir grįžimo iš darbo laikas. Šiose paskyrose poilsio dienos nėra nurodomos. Šios paskyros yra sudaromos siekiant užtikrinti nuteistųjų išvedimo į darbą pagal minėtas paskyras organizavimą vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingume ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 89-3361), 67 punktu. Tačiau nuteistųjų darbo ir poilsio dienos bei darbo valandos yra nurodomos valgykloje dirbančių nuteistųjų darbo grafikuose, sudaromuose kiekvienam mėnesiui. Su šiais grafikais dirbantys nuteistieji yra supažindinami valgyklos virtuvės patalpose, paskelbiant juos viešai. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 „Dėl Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-528 2005, Nr. 105-3881), 2 punktas nustato, kad darbuotojams turi būti suteikta galimybė susipažinti su darbo laiko apskaitos žiniaraščiu įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo nustatyta tvarka, tačiau dėl susipažinimo su darbo laiko žiniaraščiu apeliantas per visą jo darbo laiką Pravieniškių 3-iuose pataisos namuose laiką pageidavimo nepareiškė. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad laikotarpyje nuo 2007 m. kovo 2 d. buvo aplaidžiai rašomos nuteistųjų išvedimo į darbą paskyros. Nuteistųjų, dirbančių valgykloje, išvedimo į darbą paskyros įrodo, kad kiekvieną dieną šiame darbo dirbantys nuteistieji buvo išvedami į darbą ir gražinami iš darbo tik pagal paskyras.
59Pažymėjo, kad 2007 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje esanti informacija įrodo, kad nuo 2007 m. kovo 27 d. buvo užimti 6 valgyklos darbininko etatai, o ne 7,5 kaip nurodo apeliantas.
60Mano, kad apelianto skundo reikalavimas dėl neturtinė žalos atlyginimo neturi faktinio pagrindo.
61Paaiškino, kad apelianto skunde minimas 2007 m. birželio 4 d. prašymas Nr. 48-93, kuriame prašė skirti jam pirštines indams plauti, Pravieniškių 3-iųjų namų dokumentų apskaitos sistemoje neegzistuoja. Šiuo numeriu yra registruotas 2007 m. birželio 4 d. apelianto paaiškinimas, kuris yra visiškai nesusijęs su šia byla.
62Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais.
63Teisėjų kolegija
konstatuoja:
64IV.
65Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
66Apeliantas skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei pažeidė procesines teisės normas.
67Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi pareiškėjas nebuvo informuotas apie teismo posėdį ir jame nedalyvavo.
68ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis numato, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbiant spaudoje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
69Byloje esantys įrodymai – grąžinamasis pranešimas (b.l. 104), teismo posėdžio protokolas (b.l. 106-107), teismo pranešimas (b.l 112) patvirtina, kad 2007 m. spalio 12 d., vyko teismo posėdis, kurio metu buvo nuspręsta įpareigoti atsakovą supažindinti pareiškėją su visa bylos medžiaga. 2007 m. spalio 15 d. proceso šalims, tame tarpe ir pareiškėjui, buvo išsiųsti teismo pranešimai apie 2007-11-19 įvyksiantį teismo posėdį (b.l. 112). Pareiškėjo 2007 m. lapkričio 16 d. pareiškimas (b.l. 117) patvirtina, kad pareiškėjas susipažino su nagrinėjamos bylos medžiaga, todėl jam buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo datą, todėl jis turėjo teisę teikti pašymą, kad jis būtų pristatytas į 2007 m. lapkričio 19 d. teismo posėdį. Tačiau pareiškėjas valios dalyvauti teismo posėdyje neišreiškė. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį ir nesant jo prašymo pristatyti į teismo posėdį, teismas turėjo teisę nagrinėti bylą nedalyvaujant pareiškėjui.
70Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus, rėmėsi atsakovo pateiktais dokumentais, kurie, pareiškėjo nuomone, buvo pildomi aplaidžiai. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl to, ar Pravieniškių 3-jų pataisos namų administraciją sumokėjo pareiškėjui visą priklausantį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. birželio 13 d. ir klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 57 straipsnį ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neiškvietė liudytojo D. S. ir teismo sprendime nenurodyta ar šis liudytojas buvo apklaustas jo buvimo vietoje. Taip pat pareiškėjas mano, kad buvo pažeista ABTĮ 68 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 57 straipsnio 4 dalis, kadangi pareiškėjui nėra žinoma kaip teismas išsprendė pareiškėjo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2007 m. spalio 5 d. (b.l. 100) pateikė teismui prašymą išreikalauti papildomus įrodymus ir iškviesti liudytojus. 2007 m. spalio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir nusprendė pareiškėjo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir liudytojo D. S. apklausos atmesti. Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pareiškėjas teigia, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, tačiau nenurodo kokią įtaką tai turėjo priimant jo manymu neteisėtą teismo sprendimą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai. Taigi, iš šios teisės normos darytina išvadą, kad teismui negali būti reiškiami abstraktūs reikalavimai išreikalauti tam tikrus įrodymus, prašyme turi būti nurodyta, kurias reikšmingas bylai aplinkybes tais įrodymais siekiama pagrįsti. Teismui nėra privalomas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Teismas tenkindamas ar atmesdamas prašymą dėl įrodymų išreikalavimo turi teisę spręsti įrodymų liečamumo klausimą, t. y. ar prašyme nurodytas įrodymas yra reikšmingas nagrinėjamam ginčui. Asmuo, teikiantis prašymą dėl įrodymo išreikalavimo, turi pagrįsti savo prašymą, šiuo atveju nurodyti, kurias reikšmingas bylai aplinkybes gali patvirtinti jo nurodytas liudytojas. Teismas netenkino prašymo dėl D. S. kvietimo liudyti teisme. Atmesdamas prašymą teismas nurodė prašymo netenkinimo pagrindą, nenumatytą ABTĮ 57 straipsnio 1 dalyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto skundo argumentus šioje dalyje neturi pagrindo pripažinti, jog liudytojo D. S. parodymai yra reikšmingi šioje byloje ir kad nesant jų byla buvo išspręsta neteisingai. Todėl naikinti teismo sprendimo dėl nepatenkinto prašymo kviesti liudytoją nėra pagrindo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde patikslino savo reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovo 1824,92 Lt neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2006 m. lapkričio 14 d. iki 2007 m. birželio 13 d., kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismui buvo pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovą išmokėti 1193,21 Lt. darbo užmokestį, susidariusį nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. birželio 13 d. ABTĮ 130 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina pareiškėjo reikalavimą visa apimtini, tai yra reikalavimą įpareigoti atsakovą sumokėti pareiškėjui 1824,92 Lt neišmokėtą darbo užmokestį.
71Atsakovas Pravieniškių 3-ieji pataisos namai pripažįsta, kad pareiškėjui nebuvo sumokėta 6,13 Lt už 2007 m. gegužės 1 d. ir sutinka šią sumą sumokėti. Nesant ginčo dėl skundo dalyje dėl neapmokėto 4 valandų darbo 2007 m. gegužės 1 d., pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas ir pareiškėjui priteistina iš atsakovo 6,13 Lt darbo užmokestis. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2006 m. lapkričio 14 d. iki 2007 m. birželio 13 d. jam nebuvo išmokėta 1824,92 Lt už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Tačiau byloje esantys įrodymai – Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktoriaus įsakymai dėl priemokų už darbą švenčių dienomis (b.l. 23-28), pažymos apie darbo užmokestį (b.l. 56-60), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir valgykloje ir dirbančių nuteistųjų darbo grafikai (b.l. 60-80) bei darbo užmokesčio lapeliai (b.l. 81-82) patvirtina, kad pareiškėjui buvo apmokėta už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Šie įrodymai nėra nuginčyti ar paneigti, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti 5000 Lt neturtinę žalą ir žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų veiksmų, kurie pasireiškė, pareiškėjo nuomone, dėl to, kad pareiškėjui nebuvo suteiktos tinkamos darbo sąlygos. Tai patvirtina, kad ginčas yra kilęs dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6. 271 straipsnis. Tokiu būdu ginčo santykių kvalifikavimas yra tinkamas. Tačiau deliktu padarytos žalos atlyginimui kaip atskirai atsakomybės rūšiai yra privalomi bendrieji teisės pažeidimo elementai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6. 245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini tris elementai. Nesant vieno iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima. Turi būti: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neturinės žalos nepatyrė ir nenustatė atsakovo Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovas sudarė tinkamas darbo sąlygas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą.
72Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus.
73Todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2007 m. gegužės 1 d. keistinas, įpareigojant Pravieniškių 3-iuosius pataisos namus sumokėti G. A. 6,13 Lt. nesumokėto darbo užmokesčio už keturias valandas darbo 2007 m. gegužės 1 d., kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
74Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
Nutarė
75G. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
76Pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio už keturias darbo valandas 2007 m. gegužės 1 d. – įpareigoti Pravieniškių 3-iuosius pataisos namus sumokėti G. A. 6,13 Lt. nesumokėto darbo užmokesčio už keturias darbo valandas 2007 m. gegužės 1 d.
77Kitoje dalyje Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d sprendimą palikti nepakeistą.
78Nutartis neskundžiama.