Byla 2-223/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. I. U. ir D. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-2567-38/2006 pagal ieškovų R. I. U. ir D. U. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo, kad Lietuvos Respublika pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir 1950 m. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas ir saugomas žmogaus teises, taip pat dėl Lietuvos Respublikos veiksmais (neveikimu), teismų sprendimais bei nutartimis padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovai R. I. U. ir D. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo, kad Lietuvos Respublika pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir 1950 m. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas ir saugomas žmogaus teises, taip pat prašė priteisti dėl Lietuvos Respublikos veiksmų (neveikimo), t. y. teismų sprendimais ir nutartimis padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

4Ieškovai taip pat prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą Lietuvos Respubliką per atstovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai padidėti, t. y. 1) sustabdyti ieškovų turto naikinimą – R. I. U. individualios įmonės bankroto procedūrų vykdymą, apie tai informuojant teismo paskirtąjį bankroto administratorių – UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, ir ieškovės R. I. U. nekilnojamojo turto – 1/6 dalies namo, esančio Kopūstų g. 18, Kaune, realizavimą, iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų R. I. U. ir D. U. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos, įsiteisės ir bus įvykdytas teismo sprendimas; 2) sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, konkrečiai - sustabdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A2-289-05 vykdymą, informuojant apie tai atsakovės atstovą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų R. I. U. ir D. U. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos, įsiteisės ir bus įvykdytas teismo sprendimas. Ieškovai nurodė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o tai dar labiau padidintų ieškovams padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

5Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.

6Teismo nutartyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių prašo imtis ieškovai, yra visiškai nesusijusius su kildinamu ginču, kadangi jomis iš esmės siekiama stabdyti bankroto bylos tolimesnes procedūras bei administracinės bylos vykdymo procesą. Ieškovai prašo teismo imtis priemonių, kuriomis atsakovo atstovai būtų įpareigojami atlikti veiksmus, niekaip nedarančius įtakos būsimo žalos atlyginimo klausimo sprendimui. Be to, 2006 m. liepos 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas jau buvo išsprendęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir atsisakė ieškovų prašymą tenkinti. Ieškovai iš naujo formuodami identišką prašymą taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones, jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą jas taikyti, nenurodė.

7Ieškovai R. I. U. ir D. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pilnai patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8Atskirąjį skundą ieškovai grindžia šiais argumentais:

  1. Teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantams daroma turtinė ir neturtinė žala toliau didėja. Teismo nutartis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, t. y. užkerta apeliantams galimybę į lygiateisišką teismo procesą. Be to, teismai netinkamai pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktą.
  2. Teismo teiginys, kad apeliantai iš naujo formuoja identišką prašymą taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones, kurių taikymo klausimas išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. nutartimi, negali būti argumentu atsisakyti taikyti tokias priemones dėl tariamai to paties dalyko ir to paties pagrindo. Atskirajame skunde nurodyta, jog dėl tos nutarties apeliantams yra padidėjusi padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurios dydis bus patikslintas iki bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo iš esmės pradžios.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad su atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarties nesutinka. Pritaria nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais vadovaudamasis teismas darė išvadas, juos pilnai palaiko.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, kad su atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarties nesutinka. Pažymi, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškovų reiškiamais reikalavimais. Be to, jau buvo priimta teismo nutartis dėl ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o naujų aplinkybių, kodėl reiktų taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones, apeliantai nepateikė.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad apeliantų atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarties yra nepagrįstas, nes nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantų turtui apsaugoti. Laikinosios apsaugos priemonės, kurių prašo imtis apeliantai, nėra susijusios su būsimos žalos atlyginimo ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybe. Be to, 2006 m. liepos 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas jau buvo atsisakęs tenkinti apeliantų prašymą taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones.

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nevertindamas paties ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesus bei užtikrindamas jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas.

14CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str.).

15Iš ieškovų ieškinio matyti, kad jie reiškia reikalavimą dėl pripažinimo, jog Lietuvos Respublika pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir 1950 m. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas ir saugomas žmogaus teises, taip pat dėl Lietuvos Respublikos veiksmais (neveikimu), t. y. teismų sprendimais bei nutartimis padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 22 – 38). Reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti R. I. U. individualios įmonės bankroto procedūrų vykdymą bei sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.

16Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusiję su ieškovų reiškiamais reikalavimais ir negali turėti įtakos būsimam žalos atlyginimo klausimo išsprendimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos.

17Ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra susijęs ne su būsimo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, o su procesinio pobūdžio veiksmų atlikimu kitose nagrinėjamose arba išnagrinėtose bylose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 3 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Ieškovai gali prašyti taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones kitose bylose, kuriose, pasak ieškovų, atliekamais veiksmais yra daroma jiems žala ar ji didėja.

18Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai iš naujo formuodami identišką prašymą taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė kokių nors naujų aplinkybių, sudarančių šių priemonių taikymo pagrindą. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 14 d. nutartimi išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir atsisakė stabdyti R. I. U. individualios įmonės bankroto procedūrų vykdymą, taip pat ieškovės R. I. U. nekilnojamojo turto – 1/6 dalies namo, esančio Kopūstų g. 18, Kaune, realizavimą, iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų R. I. U. ir D. U. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ši nutartis buvo palikta nepakeista.

19Ieškovai prašydami taikyti iš esmės tas pačias laikinąsias apsaugos priemones, taip pat prašo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, kiek tai susiję su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A2-289-05 vykdymu.

20Kaip teisėjų kolegija jau nurodė aukščiau, taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia įvertinama galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovai iš naujo formuoja identišką prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nepateikė kokių nors naujų esminių aplinkybių, sudarančių realų pagrindą taikyti šias priemones. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, kad atsisakymas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones paremtas vien tik formalia aplinkybe, jog ieškovai iš naujo suformulavo prašymą dėl tų pačių priemonių, kurių taikymo klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį iš esmės grindė tuo, kad ieškovai pakartotinai reikšdami prašymą taikyti konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė kokių nors naujų esminių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, galinčių sudaryti realaus pobūdžio prielaidas tokių priemonių taikymo tikslingumui. Apeliantų teigimas, kad jiems toliau daroma ar didinama turtinė ir neturtinė žala, pats savaime nesudaro realaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

21Teisėjų kolegija vadovaudamasi aukščiau išdėstytais motyvais dar kartą akcentuoja, kad ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kiek tai susiję su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A2-289-05 vykdymu, yra nesusiję su ieškovų reiškiamais reikalavimais šioje civilinėje byloje ir nedaro įtakos būsimam žalos atlyginimo klausimo išsprendimui.

22Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Ieškovai R. I. U. ir D. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams... 4. Ieškovai taip pat prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones –... 5. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovų prašymo... 6. Teismo nutartyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių prašo... 7. Ieškovai R. I. U. ir D. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 8. Atskirąjį skundą ieškovai grindžia šiais argumentais:
    9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė nurodė,... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas... 12. Atskirasis skundas atmestinas.... 13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar... 14. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus... 15. Iš ieškovų ieškinio matyti, kad jie reiškia reikalavimą dėl... 16. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės... 17. Ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra susijęs... 18. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai iš... 19. Ieškovai prašydami taikyti iš esmės tas pačias laikinąsias apsaugos... 20. Kaip teisėjų kolegija jau nurodė aukščiau, taikant laikinąsias apsaugos... 21. Teisėjų kolegija vadovaudamasi aukščiau išdėstytais motyvais dar kartą... 22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą....