Byla 2-50-755/2018
Dėl turto, įskaitant ir prievoles, padalijimo

1Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant atsakovui G. T., nedalyvaujant ieškovei D. T., tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus,: UAB „Rivona“, AB SEB bankas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Luminor Bank ,AB bankas, BUAB „Lietpack“, AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“, UAB „Tebūnie švara“, UAB „Gamafondas“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui G. T. dėl turto, įskaitant ir prievoles, padalijimo,

Nustatė

2ieškovė D. T. prašo padalinti jos ir G. T. santuokoje įgytą turtą – jai priteisiant butą ( - ), G. T. priteisti jo individualią įmonę “Elektronikos pasaulis“, nuspręsti ( pasisakyti ) dėl prievolių Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, Luminor Bank ,AB bankui ( buvęs AB DNB bankas) , BUAB “Lietpack“, AB “Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“, UAB “Tebūnie švara“, UAB “ Gamafondas“, UAB“ Rivona“, AB SEB bankui pobūdžio – pripažinti jas asmeninėmis G. T. prievolėmis, išskyrus prievolę SEB bankui , kurią prašo pripažinti solidaria abiejų prievole.

3Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras neprieštarauja, kad G. T. ir jo įmonės solidari 3603,38 Eur skola būtų pripažinta asmenine G. T. skolab.l.89).

4Kiti tretieji asmenys raštu pozicijos dėl reikalavimų tenkinimo galimybės nepateikė.

5Teismo posėdyje G. T. nurodė, jog su ieškiniu sutinka dalinai. Su bankrutavusia UAB “Lietpack“, AB“Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“, UAB “Tebūnie švara“, UAB “Gamafondas“, UAB“ Rivona“ yra pilnai atsiskaityta, tad dėl šių įvykdytų prievolių nebereikia spręsti. Prievolės bankams turi likti solidarios , nes DNB bankui D. T. laidavo, ši jos prievolė tebegalioja. Dėl skolos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui palieka spręsti teismo nuožiūra. Butas ( - ), parduotas , dalinai atsiskaityta su SEB banku, jo individuali įmonė “Elektronikos pasaulis“ likviduota dėl bankroto. Dėl sunkios turtinės padėties- jo įmonė bankrutavo, turto neturi, pajamos apie 200 Eur per mėnesį, prisideda prie besimokančios dukters išlaikymo, būstą nuomoja, prašo atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

6Ieškinys tenkinamas dalinai.

7Ištyrus bylos įrodymus nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-213-726/2016 bendru sutikimu nutraukta G. ir D. T. santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 6 ir 7 punktuose aptarta, jog šalys klausimo dėl turto padalijimo ir prievolių paskirstymo toje byloje nesprendė ( b.l.197-199), taigi jie spręstini šioje byloje.

8Pagal CK 3.118 straipsnį dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą, yra suformulavęs taisykles, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Teismas dalydamas santuokinį turtą neprivalo griežtai laikytis byloje pareikštų reikalavimų, o turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatant dalis ir padalijant turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Šios prezumpcijos turi būti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtą, o nukrypti galima tik CK 3.123 straipsnyje nustatytais pagrindais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis), kuriuos turi įrodyti šalys. CK 3.123 straipsnio 1 dalis leidžia nukrypimą nuo šio principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

9Iš G. T. individualios įmonės „Elektronikos pasaulis“ bankroto bylos duomenų matyti, jog šalių butas ( - ), yra parduotas, gautomis lėšomis dalinai atsiskaityta su kreditoriumi SEB banku . G. T. individuali įmonė “Elektronikos pasaulis“ jau likviduota dėl bankroto, priimtas teismo 2018-02-15 sprendimas dėl įmonės pabaigos, jis įsiteisėjęs, įmonė 2018-04-10 išregistruota iš juridinių asmenų registro .

10Taigi, nei butas, nei G. T. turėta individuali įmonė į turto balansą neįtraukiami, nes šio turto jo dalijimo laikui nebėra. Į turto balansą neįtraukiamos ir prievolės bankrutavusiai UAB “Lietpack“, AB“Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“, UAB “Tebūnie švara“, UAB “Gamafondas“, UAB“ Rivona“ , nes nepateikta duomenų ( įskaitant ir įmonės bankroto bylą), kad su jais nebūtų pilnai atsiskaityta, tad dėl šių prievolių nebereikia spręsti.

11Iš teismo sprendimo bankroto byloje matyti, jog liko nepatenkinti aktualūs šiai bylai tokie kreditorių reikalavimai : Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 3065,48 Eur, AB DNB bankui 214153,23 Eur ir SEB bankui 96614,84 Eur , todėl buvusių sutuoktinių turto padalijimo byloje reikalinga nuspręsti dėl šių prievolių paskirstymo.

12Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-27 nutarties matosi, jog ja buvo nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą , kad būtų priverstinai vykdoma taikos sutartis išieškant lėšas iš solidarių atsakovų G. T. ir G. T. individualios įmonės “Elektronikos pasaulis“( b.l.90). Minėtas įsiskolinimas buvo patvirtintas ir G. T. individualios įmonės “Elektronikos pasaulis“ bankroto byloje, skola nesumokėta. Į byla nepateikta duomenų, jog D. T. būtų prisiėmusi pagal šią prievolę įsipareigojimų prieš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, todėl konstatuojama ,jog pagal ją atsakingu yra tik G. T..

13Abi šalys sutinka,jog jos yra solidariai atsakingos SEB bankui, todėl tas konstatuojama.

14Netenkinamas D. T. prašymas pripažinti asmenine G. T. prievole įsipareigojimų Luminor Bank ,AB bankas ( buvęs AB DNB bankas) įvykdymą ir abu jie pripažįstami atsakingais už 214153,23 Eur turtinės prievolės.

15Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis, sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Taigi, asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks susitarimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių, siekiant nuginčyti sudarytus sandorius. Prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, taip pat atsiradusios iš šeimos interesais vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2009). Argumentai, kad solidarioji prievolė turi būti pripažinta asmenine prievole, nes gautas lėšas gavusysis panaudojo ne šeimos poreikiams, būtų reikšmingas, jeigu būtų sprendžiami tik sutuoktinių bendraskolių santykiai, tuo tarpu solidariųjų bendraskolių ir kreditorių santykių kontekste turi būti taikomos ne tik šeimos teisės, bet ir prievolinės teisės normos. Solidarioji prievolė apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusiojo sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį arba regreso teisės (CK 6.9 str.) mechanizmą. Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini. Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas (galbūt tai būtų viena iš kelių alternatyvų), kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas. Sandorio tikslas, jo pasiekimas ar nepasiekimas – t. y. šeimos ar ne šeimos poreikiams jis sudarytas ir ar iš tokio sandorio gautas rezultatas panaudotas šeimos poreikiams ar ne šeimos poreikiams – šiuo atveju nereikšmingas. Solidarumas nepasibaigia, jeigu vienas sutuoktinis paskolą, imtą šeimos poreikiams, panaudoja savo interesams, kitaip solidarumo institutas prarastų prasmę, o nesąžiningi sutuoktiniai galėtų nebevykdyti prisiimtų prievolių. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Tais atvejais, kai santuokos nutraukimo momentu sutuoktiniai neturi bendro turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas jų santuokos metu prisiimtų prievolių įvykdymui, o prievolių vykdymo terminas nepasibaigęs, tai jų solidariųjų prievolių pakeitimas į dalines reikštų jų teisių apsaugą kreditorių teisių suvaržymo sąskaita( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

16Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine reiškia ne ką kita, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis. Šalys, sudarydamos sutartį, laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalies valia pakeisti sutartį turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Skolininkas negali remtis kitos sutarties šalies - kreditoriaus - tylėjimu, kaip jo valios išraiška pakeisti sutartį pagal skolininko nurodytas sąlygas, nes tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymo arba sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai solidariosios prievolės atveju sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti šią prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį. Sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę (pagrindinę). Toks prievolės transformavimas esmingai pakenktų kreditoriaus interesams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2009-05-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti ( 2010-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

17Pagal bylos aplinkybes G. T. individualiai įmonei “Elektronikos pasaulis“,kuri yra neribotos civilinės atsakomybės įmonė, Bankas suteikė paskolą, tad G. T., kuris yra šios įmonės savininku, nepakakus įmonės turto prievolei įvykdyti yra subsidiariai atsakingas už sutartinių įsipareigojimų įvykdymą. D. T., suteikus G. T. individualiai įmonei “Elektronikos pasaulis“ paskolą, buvo jos laiduotoja. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-14 priteisė AB DNB bankui iš D. T. 212169,17 Eur negrąžinto kredito, palūkanų, netesybų, bylinėjimosi išlaidas, išduotas vykdomasis raštas, pateiktas vykdymui antstoliui, duomenų apie jo įvykdymą nepateikta( raštas persiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui)( bankroto byla Nr.B2-37-755/2018,I t.,b.l.184-185). D. T. kaip laiduotoja solidariai atsakinga bankui sykiu su skolininku ( CK 6.81 straipsnio 1 dalis), o G. T. subsidiariai atsakingas bankui, nes jo turėta įmonė bei jos laiduotoja įsipareigojimų bankui pilnai neįvykdė. Abu jie prieš banką atsakingi solidariai. Laidavimo sutartis neginčijama, kokiu teisiniu pagrindu reiktų šią prievolę modifikuoti į asmeninę G. T. prievolę ieškovė nenurodė, bankas sutikimo dėl asmeninės tik G. T. atsakomybės neišreiškė.

18Bylinėjimosi išlaidos

19Iš nagrinėjus bylą, paskirstomos bylinėjimosi išlaidos( CPK 93 straipsnis).

20Šalių reikalavimai ( ieškinys) tenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį , teismas paskirsto žyminį mokestį bei kitas išlaidas.

21Šalių santuoka buvo nutraukta 2016-01-25 bendru sutikimu , kas reiškia, jog šalys

22( pareiškėjai) atleistos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo( CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas) .Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje turto dalijimo klausimas nebuvo sprendžiamas, o „visų kitų reikalavimų, nurodytų 2015-01-02 ieškinyje “ ieškovė atsisakė. Tokia formuluotė reikštų, jog atsisakyta ir reikalavimo dėl turto padalijimo, bet toks atsisakymas dėl įstatyminio reikalavimo neleidžiamas ( CK 3.53 straipsnis) , todėl teismas nagrinėjo ieškinyje nurodytą reikalavimą. Sykiu pastebima, jog turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas ne dėl nuo šalių priklausančių priežasčių, nes G. T. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla ir dalybos sustabdytos iki įmonės pabaigos. Procesinis įstatymas tiesiogiai nenumato kaip tokioje procesinėje situacijoje ( klausimas nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, nors abi šalys to nebeprašo) sprendžiama dėl žyminio mokesčio paskirstymo, todėl taikoma įstatymo analogija ir taikomos santuokos nutraukimo bendru sutikimu procesinės normos, įskaitant ir žyminio mokesčio paskaičiavimą, ir žyminis mokestis iš šalių nepriteisiamas.

23Valstybė patyrė 13,01 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Jos paskirstomos tarp šalių lygiomis dalimis.

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 265, 268 str., teismas

Nutarė

25ieškinį tenkinti dalinai.

26Padalinti tarp šalių turtą: pripažinti , kad 3065,48 Eur piniginė prievolė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui yra asmeninė G. T., a.k( - ) prievolė ; pripažinti, kad 214153,23 Eur dydžio piniginė prievolė Luminor Bank ,AB bankas ( buvęs AB DNB bankas) ir 96614,84 Eur dydžio piniginė prievolė SEB bankui yra solidarios G. T., a.k( - ) ir D. T. ,a.k( - ) prievolės. Kitus reikalavimus atmesti.

27Priteisti 6,51 Eur iš G. T., a.k( - ) ir 6,50 Eur iš D. T. , a.k( - ) valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų , sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) , banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 .

28Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apelaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant teismo... 2. ieškovė D. T. prašo padalinti jos ir G. T. santuokoje įgytą turtą – jai... 3. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras neprieštarauja,... 4. Kiti tretieji asmenys raštu pozicijos dėl reikalavimų tenkinimo galimybės... 5. Teismo posėdyje G. T. nurodė, jog su ieškiniu sutinka dalinai. Su... 6. Ieškinys tenkinamas dalinai.... 7. Ištyrus bylos įrodymus nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo... 8. Pagal CK 3.118 straipsnį dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių... 9. Iš G. T. individualios įmonės „Elektronikos pasaulis“ bankroto bylos... 10. Taigi, nei butas, nei G. T. turėta individuali įmonė į turto balansą... 11. Iš teismo sprendimo bankroto byloje matyti, jog liko nepatenkinti aktualūs... 12. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-27 nutarties matosi, jog ja buvo... 13. Abi šalys sutinka,jog jos yra solidariai atsakingos SEB bankui, todėl tas... 14. Netenkinamas D. T. prašymas pripažinti asmenine G. T. prievole... 15. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutuoktinių prievolės gali būti... 16. Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine... 17. Pagal bylos aplinkybes G. T. individualiai įmonei “Elektronikos... 18. Bylinėjimosi išlaidos... 19. Iš nagrinėjus bylą, paskirstomos bylinėjimosi išlaidos( CPK 93... 20. Šalių reikalavimai ( ieškinys) tenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į... 21. Šalių santuoka buvo nutraukta 2016-01-25 bendru sutikimu , kas reiškia, jog... 22. ( pareiškėjai) atleistos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo( CPK 83... 23. Valstybė patyrė 13,01 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Jos... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 265, 268 str., teismas... 25. ieškinį tenkinti dalinai.... 26. Padalinti tarp šalių turtą: pripažinti , kad 3065,48 Eur piniginė... 27. Priteisti 6,51 Eur iš G. T., a.k( - ) ir 6,50 Eur iš D. T. , a.k( - )... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...