Byla AS-745-492/2016
Dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. Š. ir V. M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. Š. ir V. M. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenės vadui ir Civilinės aviacijos administracijai dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai V. Š. ir V. M. Š. pateikė teismui skundą, prašydami:1) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija) 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 2-1829; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija) 2016 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 12-01-1017; 3) įpareigoti atsakovus Susisiekimo ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją, Lietuvos kariuomenės vadą ir Civilinės aviacijos administraciją kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – ir Vyriausybė) su prašymu skubiai priimti sprendimą dėl Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 685 „Dėl Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ (toliau – ir Aerodromų sąrašas) pakeitimo, kuriuo būtų sumažintas šiame sąraše įrašyto Panevėžio aerodromo užimamas plotas arba Panevėžio aerodromas ir jo užimamas plotas būtų išbraukti iš šio sąrašo.

5Pareiškėjai paaiškino, kad nuosavybės teisė į iki nacionalizacijos turėtą tėvų žemę jiems nebuvo atkurta natūra, motyvuojant tuo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio nuostatos numatė, jog valstybės ir kitoms reikmėms žemė iš piliečių išperkama, jeigu ji užimta aerodromų, kurių sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė. Pagal Aerodromų sąrašą, buvusi pareiškėjų tėvų žemė šiuo metu buvo Panevėžio aerodromo teritorijoje, kuriame veikė Panevėžio aeroklubas. Pareiškėjai pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2009 m. vasario 26 d. potvarkiu Nr. 80 buvo sudaryta darbo grupė, kuri 2009 m. birželio 29 d. posėdžio protokolu Nr. 3 pripažino, kad Panevėžio aeroklubo veikla buvo nesaugi ir kėlė pavojų gyventojams, todėl siūlė jį iškeldinti į (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugsėjo 8 d. ir 2011 m. vasario 28 d. raštais Susisiekimo ministerija informavo pareiškėjus, kad iš esmės pritarta minėtos darbo grupės pateiktam siūlymui. 2014 m. birželio 6 d. raštu Susisiekimo ministerija pareiškėjams nurodė, kad Panevėžio aeroklubas dar nebuvo perkeltas į (duomenys neskelbtini), nes neišspręstas šio klubo veiklos iškėlimo finansavimo klausimas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Panevėžio skyrius 2014 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 23SD-(14.23.104)-8661 nurodė, kad ginčijamas žemės sklypas buvo Panevėžio aerodrome, įtrauktame į Aeorodromų sąrašą, todėl šis sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžintas natūra. NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 23SD-9962-(14.23.104.) taip pat atsisakė pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą tuo pačiu pagrindu, o 2016 m. vasario 25 d. NŽT šį sprendimą pripažino pagrįstu. Pareiškėjai nurodė, kad jie 2016 m. gegužės 3 d. kreipėsi į atsakovus, prašydami kreiptis į Vyriausybę su prašymu skubiai priimti sprendimą dėl Aerodromų sąrašo pakeitimo, tačiau Susisiekimo ministerija ir Krašto apsaugos ministerija ginčijamais sprendimais atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, o kiti atsakovai į prašymą neatsakė iki šiol. Pareiškėjai mano, kad taip buvo pažeistos jų teisės ir interesai.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

7Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų skundžiami Susisiekimo ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos sprendimai, kuriais atsisakyta kreiptis į Vyriausybę dėl jos nutarimo panaikinimo arba pakeitimo, o taip pat skundžiamas Lietuvos kariuomenės vado ir Civilinės aviacijos administracijos neveikimas, t. y. nesikreipimas į Vyriausybę dėl jos nutarimo panaikinimo arba pakeitimo, negali būti pripažįstami leidžiamais skųsti administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad kreiptis ar nesikreipti į Vyriausybę su atitinkamu prašymu dėl Vyriausybės nutarimo panaikinimo ar pakeitimo yra atsakovų diskrecija, ir savaime toks kreipimasis ar nesikreipimas pareiškėjų teisių ar pareigų apimčiai jokios įtakos neturi, jų teisių ar pareigų apimties nepakeičia ir nesukuria jiems teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjams sukelia būtent NŽT priimti sprendimai, kuriais jiems atsisakyta atkurti nuosavybės teises natūra. Teismas paaiškino, kad teisminio proceso dėl NŽT priimtų sprendimų metu pareiškėjai galėtų kelti klausimą dėl aptariamo Vyriausybės nutarimo, kaip pagrindo atsisakyti atkurti nuosavybės teises, teisėtumo (atitikties aukštesnės teisinės galios teisės aktams), tačiau Vyriausybės sprendimas keisti savo nutarimą ar to nedaryti priklauso išimtinai Vyriausybės, kaip kolegialios institucijos, kompetencijai, jai įgyvendinant valstybės valdžią, ir administraciniams teismams nėra suteikta kompetencija tirti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalis).

8II.

9Pareiškėjai V. Š. ir V. M. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį.

10Pareiškėjai mano, kad teismo nutartis yra neteisėta, nes užkerta jiems kelią kreiptis į teismą, siekiant apginti teisėtą interesą, pažeidžia konstitucinį teisminės gynybos principą. Pareiškėjai taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad atsakovų įpareigojimas kreiptis į Vyriausybę dėl Aerodromų sąrašo pakeitimo ar panaikinimo pats savaime pareiškėjams nesukels jokių teisinių padarinių. Pareiškėjai teigia, kad kreipimasis dėl Aerodromų sąrašo pakeitimo ar panaikinimo jiems sudarytų galimybę atnaujinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir atgauti iki nacionalizacijos jų tėvų turėtą žemę natūra. Visos atsakingos institucijos nurodė, kad kol nebus panaikintas ar pakeistas Aerodromų sąrašas, sumažinant Panevėžio aerodromo užimamą plotą arba jo užimamą plotą iš šio sąrašo išbraukiant, tol pareiškėjai negalės atkurti nuosavybės teisių į žemę, ją grąžinant natūra.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12III.

13Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjų atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

14Pažymėtina, kad atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

15V. Š. ir V. M. Š. nuomone, pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti skundą pažeidė jų teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjai taip pat nesutiko su teismo pozicija, kad atsakovų įpareigojimas kreiptis į Vyriausybę dėl Aerodromų sąrašo pakeitimo ar panaikinimo nesukels jiems tiesioginių teisinių pasekmių.

16Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai apsunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą).

17ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šie ginčai apima ir bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.). ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, t. y. sukelia asmeniui teisines pasekmes. Tokių teisinių pasekmių nebuvimas reiškia, jog ginčo iš esmės nėra, o nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko. Vadinasi, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla, kuri turi įtakos konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552–184/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje eAS-781-556/2015).

18Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.

19Administracinėje byloje esantys dokumentai patvirtina, jog NŽT atsisakė nagrinėti pareiškėjų prašymus dėl nuosavybės teisių į jų tėvams priklausiusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo natūra Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. žemė, kurią pareiškėjai nori susigrąžinti, yra užimta aerodromų, esančių Vyriausybės patvirtintame Aerodromų sąraše (šiuo atveju – Panevėžio aerodromo) (NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. birželio 15 d. raštas Nr. 23SD-5160-(14.23.104), b. l. 69–71; NŽT Panevėžio skyriaus 2016 m. balandžio 15 d. raštas Nr. 23SD-3129-(14.23.104), b. l. 88). Taigi skundu pareiškėjai siekia apginti savo teisėtą interesą – pašalinti atsisakymo atkurti nuosavybės teises natūra kliūtį – Panevėžio aerodromą išbraukti iš Aerodromų sąrašo ar sumažinti jo plotą (Aerodromų sąrašą pakeisti) arba panaikinti visą Aerodromų sąrašą. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad aviacijos valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, kariuomenės vadas ir Civilinės aviacijos administracija, pareiškėjai 2016 m. gegužės 3 d. prašyme (b. l. 99–100) atsakovų prašė kreiptis į Vyriausybę su prašymu skubiai pakeisti Aerodromų sąrašą, taip pat imtis kitų priemonių siekiant, kad būtų pašalintos kliūtys pareiškėjų teisėms į nekilnojamąjį turtą atkurti jų pasirinktu būdu. Kariuomenės vadas ir Civilinės aviacijos administracija atsakymų į šį prašymą apskritai nepateikė. Ginčijamu 2016 m. gegužės 20 d. raštu (b. l. 101–102) Susisiekimo ministerija ne pirmą kartą nurodė, kad, siekiant pakeisti Aerodromų sąrašą, pirmiausia turi būti išspręstas Panevėžio aeroklubo veiklos tęstinumo (iškėlimo) klausimas, o sprendimas pakeisti Aerodromų sąrašą turi būti suderintas su visomis suinteresuotomis šalimis. Be to, kadangi Susisiekimo ministerija nėra turto, kuriuo naudojasi šis aeroklubas, įskaitant žemę, valdytoja, ji nėra kompetentinga spręsti dėl aeroklubo iškėlimo. Ginčijamu 2016 m. birželio 1 d. raštu (b. l. 105) Krašto apsaugos ministerija nurodė, kad ji nedisponuoja jokiu Panevėžio aerodromo teritorijoje esančiu turtu, todėl pareiškėjų prašyme išdėstytų klausimų sprendimas nėra priskirtas nei jos, nei Lietuvos kariuomenės kompetencijai.

20Pareiškėjai skunde teigia, kad atsakovų atsisakymas kreiptis į Vyriausybę dėl Aerodromų sąrašo pakeitimo ir kitų veiksmų nesiėmimas (neveikimas) savaime pažeidė jų teises atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

21Įvertinusi V. Š. ir V. M. Š. skundo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo procese darydamas išvadą, kad jo išnagrinėjimas nesukels pareiškėjams jokių teisinių padarinių, sprendė klausimą, kuris turi būti išspręstas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir nepagrįstai apribojo pareiškėjų teisę į jų teisių bei teisėtų interesų gynimą teisme. Pareiškėjų siekis, kad administracinis teismas įvertintų Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 2-1829 ir Krašto apsaugos ministerijos 2016 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 12-01-1017 bei atsakovų atsisakymo kreiptis į Vyriausybę su prašymu skubiai priimti sprendimą dėl Aerodromų sąrašo pakeitimo teisėtumą, yra pagrįstas jų teisėtu interesu sudaryti faktines ir teisines prielaidas nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

22Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, skundžiamą nutartį naikina ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui grąžina pareiškėjų skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo, nes tik išnagrinėjus bylą iš esmės galima įvertinti, ar pareiškėjų teisės gali būti ginamos skunde nurodomu būdu (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

24Pareiškėjų V. Š. ir V.M. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

25Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir V. Š. bei V. M. Š. skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

26Nutartis neskundžiama.

27

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai V. Š. ir V. M. Š.... 5. Pareiškėjai paaiškino, kad nuosavybės teisė į iki nacionalizacijos... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi... 7. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų skundžiami Susisiekimo... 8. II.... 9. Pareiškėjai V. Š. ir V. M. Š.... 10. Pareiškėjai mano, kad teismo nutartis yra neteisėta, nes užkerta jiems... 11. Teisėjų kolegija... 12. III.... 13. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos... 14. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos... 15. V. Š. ir V. M. Š. nuomone,... 16. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra... 17. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia... 18. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai... 19. Administracinėje byloje esantys dokumentai patvirtina, jog NŽT atsisakė... 20. Pareiškėjai skunde teigia, kad atsakovų atsisakymas kreiptis į Vyriausybę... 21. Įvertinusi V. Š. ir V. M. Š.... 22. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 24. Pareiškėjų V. Š. ir V.M. Š.... 25. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį... 26. Nutartis neskundžiama.... 27. ...