Byla 2A-655-460/2016
Dėl darbo sutarties nutraukimo pakeitimo, piniginių lėšų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir ieškovo R. N. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-10736-991/2015 pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HeidelbergCement Klaipėda“ dėl darbo sutarties nutraukimo pakeitimo, piniginių lėšų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir ieškovo R. N. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas 2015-07-03 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė pripažinti, kad darbo sutartis tarp šalių pasibaigė nuo 2014-12-18 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, ieškovui iš atsakovės priteisti dviejų vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išmoką, visas pinigines išmokas, susijusias su darbo sutarties pasibaigimu, bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką nuo darbo sutarties nutraukimo iki visiško atsiskaitymo. Ieškovas nurodė, kad pas atsakovę dirbo pagal 2014-04-04 sudarytą darbo sutartį Nr. 93 betonvežio vairuotoju. Ieškovui 2014-12-17 buvo nustatytas 55 procentų netekto darbingumo lygis. Dėl susirgimo pobūdžio, tai yra stuburo išvaržos, ir nustatyto nedarbingumo lygio nebegalėdamas dirbti sulygto darbo ieškovas 2014-12-18 kreipėsi į atsakovę, prašydamas nutraukti darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį. Ieškovas prašyme atsakovei nurodė, kad nebegali dirbti betonvežio vairuotoju dėl ligos, taip pat prašė išmokėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatytą išeitinę dviejų vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžių išmoką. Ieškovas paaiškino, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų sužinojo, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2015-04-23 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė apie darbo sutarties nutraukimą neinformavo, priskaičiuotų ir išmokėtų susijusių su darbo santykiais lėšų apskaičiavimo nepateikė.

4Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad 2014-12-22 paštu gavo ieškovo 2014-12-18 prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame buvo nurodyta, jog 2014-12-17 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė ieškovui 55 procentų nedarbingumo lygį, dėl ko ieškovas nebegali dirbti įmonėje, prašė nutraukti darbo sutartį nuo 2014-12-18 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir išmokėti visas priklausančias pinigines išmokas. Prie šio prašymo nebuvo pridėti jokie papildomi dokumentai. Ieškovas nuo šios dienos daugiau darbe nebuvo, taigi tokiu elgesiu ieškovas aiškiai patvirtino valią nutraukti darbo santykius su atsakove ir kartu pažeidė esmines darbuotojo pareigas. Atsakovės iš ieškovo gautame 2015-01-16 rašte ieškovas pakartotinai nurodė, kad buvo pateikęs prašymą atleisti iš darbo, medicininius dokumentus ir pažymas, prašė nuspręsti dėl ieškovo prašymo, tačiau jokie medicininiai dokumentai prie šio rašto pateikti taip pat nebuvo. Susidarius situacijai, kuomet ieškovas aiškiai išreiškė valią nutraukti darbo santykius, ir nesant pagrindo nutraukti darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 2015-04-23 įsakymu darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovė pažymėjo, kad 2015-04-23 ieškovui išsiuntė pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame taip pat išaiškino, kad ieškovui pateikus medicininius dokumentus bus pakeistas atleidimo iš darbo pagrindas bei išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, tačiau ieškovas į atsakovę nesikreipė, geranoriškai į pranešimą nereagavo.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu priėmė ieškovo R. N. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų pripažinti darbo sutartį tarp ieškovo R. N. ir atsakovės UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ pasibaigusia pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, išmokėti dviejų vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išmoką ir išmokėti visas pinigines išmokas, susijusias su darbo sutarties pasibaigimu, bei šią civilinės bylos dalį nutraukė. Ieškovo R. N. ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ iš ieškovo R. N. 682,44 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Nurodė, jog atsakovė, neturėdama ieškovo sveikatos būklę pagrindžiančių medicinos dokumentų, vėlesnių susirašinėjimų metu ieškovui taip pat nepateikus minėtų dokumentų, objektyviai neturėjo galimybės nutraukti darbo sutartį su ieškovu nuo 2014-12-25, kada, ieškovo nuomone, turėjo būti nutraukta darbo sutartis, ir kaip numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pripažino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė pažeidė teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai nenutraukė darbo sutarties nuo 2014-12-25, todėl ieškovo reikalavimo pakeisti atleidimo datą netenkino. Padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai pripažinti, jog darbo sutartis tarp šalių pasibaigė nuo 2014-12-18, ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką nuo darbo sutarties nutraukimo iki visiško atsiskaitymo yra nepagrįsti, nes atsakovei ėmusis visų įmanomų aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti atleidimo iš darbo pagrindą su ieškovu, bei prašant pateikti medicininius dokumentus, patvirtinančius, jog ieškovas dėl sveikatos būklės nebegali atlikti savo pareigų, atsakovas dokumentų nepateikė, todėl šį reikalavimą atmetė.

6Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog darbdavys darbuotojo pranešimą dėl atleidimo iš darbo tenkino tik praėjus keturiems mėnesiams. Tikina, kad teismas nevertino neigiamų pasekmių, kurias patyrė darbuotojas, nes ieškovas negalėjo gauti socialinių išmokų dėl nedarbo ir ieškotis darbo pagal savo sveikatos galimybes. Teigia, kad visą tą laiką darbdavys ieškovui nemokėjo. Mano, kad teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, įteisino darbdavio neteisėtą elgesį, nesant ieškovo kaltės. Pažymi, kad teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Mano, kad teismas nepagrįstai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

7Atsakovė atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė, neturėdama ieškovo sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų, neturėjo galimybės nutraukti darbo sutarties su ieškovu.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

10Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą, aiškinimo ir taikymo.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2014-04-04 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 93, pagal kurią ieškovas priimtas dirbti atsakovės įmonėje betono siurblio operatoriumi-betonvežio vairuotoju. Pagal 2014-12-17 ieškovui išduotą darbingumo lygio pažymą, kurios pagrindas – 2014-12-17 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. 4702, ieškovui nustatytas 55 procentų dydžio netekto darbingumo lygis. Ieškovas 2014-12-18 prašyme dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovei nurodė, kad 2014-12-17 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė ieškovui 55 procentų nedarbingumo lygį, dėl ko ieškovas nebegali dirbti įmonėje, prašė nutraukti darbo sutartį nuo 2014-12-18 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir išmokėti visas priklausančias pinigines išmokas. Prašymas išsiųstas atsakovei 2014-12-18 registruotu paštu. Atsakovės generalinio direktoriaus 2015-04-23 įsakymu dėl R. N. atleidimo ieškovas atleistas iš darbo nuo 2015-04-23 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovė 2015-04-24 pervedė ieškovui 604,37 Eur kaip galutinį atsiskaitymą nutraukiant darbo santykius.

12Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos duomenis bei apelianto skunde pateiktą poziciją, konstatuoja, kad apeliantas neginčija to fakto, kad jis, pateikdamas prašymą atleisti iš darbo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, nepateikė jokių sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Šiuo aspektu svarbu tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo, turi darbdaviui pateikti ne tik prašymą nutraukti sutartį, bet ir ligą ar neįgalumą, trukdantį tinkamai atlikti darbą, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. VšĮ „Tulpės“ sanatorija, bylos Nr. 3K-3-489/2006; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-358; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. UAB „Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-337/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2009).

13Aptartas reglamentavimas leidžia spręsti, kad ieškovas apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino neteisėtą atsakovės elgesį, vengiant nutraukti darbo sutartį su ieškovu. Priešingai, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į vienodą ir nuoseklią kasacinio teismo formuojamą praktiką, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė, neturėdama ieškovo sveikatos būklę pagrindžiančių medicininių dokumentų, objektyviai neturėjo galimybės nutraukti darbo sutartį ieškovo pateikta data. Pažymėtina, kad nors DK 127 straipsnio 2 dalyje nenustatyta imperatyvių reikalavimų darbuotojo sveikatos būklę patvirtinantiems įrodymams, tokiais įrodymais laikytini įvairios formos, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkantys duomenys apie darbuotojo sveikatos būklę (išrašai iš ligos istorijos, nedarbingumo pažymėjimai, gydytojų pažymos, pan.), pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad darbuotojas serga ar yra neįgalus ir tai jam trukdo atlikti savo pareigas pagal darbo sutartį. Kaip minėta, atsakovė 2014-12-22 gavo ieškovo 2014-12-18 prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo be jokių priedų, jame buvo prašoma atleisti ieškovą nuo 2014-12-18. Tai reiškia, kad ieškovas prašė atleisti jį iš darbo ankstesne data, nei atsakovė gavo prašymą, o tai prieštarauja įstatymui.

14Atkreiptinas dėmesys, kad DK 127 straipsnio 2 dalyje nenurodyta, kad įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą, nes darbuotojo nurodytų priežasčių egzistavimą ir jų svarbą visų pirma vertina darbdavys. Darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesu pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr. 3K-3-235/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2014).

15Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovui pateikus prašymą atleisti jį dėl ligos – DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau minėto prašymo nepagrindžiant medicininiais dokumentais, kuriuose aiškiai turėtų būti nurodyta ieškovo sveikatos būklė ir darbo perspektyvų įvertinimas, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo (CPK 178 straipsnis).

16Vertindamas vidutinio darbo užmokesčio priteisimo klausimą apylinkės teismas, tinkamai pritaikęs teisės normas ir kasacinio teismo praktiką analogiškose bylose, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovui negali būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą galutinio atsiskaitymo laiką. Teismas pagrįstai nurodė, kad pagal DK 141 straipsnio 3 dalį darbdavys privalo mokėti vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelsimo atsiskaityti su atleistu darbuotoju dieną tik tuo atveju, jeigu dėl tokio uždelsimo nėra paties darbuotojo kaltės. Šiuo atveju apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovo elgesį, susijusį su prašymu dėl darbo sutarties nutraukimo, nebendradarbiavimą, vengimą vykdyti pagrįstą atsakovės reikalavimą pateikti medicininius dokumentus, įrodančius ieškovo prašymo pagrįstumą, padarė pagrįstą išvadą, kad dėl atsakovės (ne)atsiskaitymo su ieškovu yra paties ieškovo kaltė. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovė siekė bendradarbiauti su ieškovu, siekdama išspręsti susidariusią padėtį dėl medicininių dokumentų pateikimo, nepiktnaudžiavo savo, kaip darbdavio, teisėmis ir neatleido ieškovo už pravaikštą bei darbo sutarties nutraukimo dieną sumokėjo įstatymo nustatytas su darbo santykiais susijusias išmokas.

17Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

19Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Minėtas reglamentavimas reiškia, kad nors ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau bylinėjimosi išlaidų lengvata atleidžiant nuo šių išlaidų sumokėjimo jam nėra taikoma (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl to apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai iš ieškovo atsakovei priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to šis klausimas nespręstinas.

20Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

21Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas 2015-07-03 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su... 4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu priėmė... 6. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti... 7. Atsakovė atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti... 8. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 10. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2014-04-04 buvo... 12. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos duomenis bei apelianto... 13. Aptartas reglamentavimas leidžia spręsti, kad ieškovas apeliaciniame skunde... 14. Atkreiptinas dėmesys, kad DK 127 straipsnio 2 dalyje nenurodyta, kad... 15. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 16. Vertindamas vidutinio darbo užmokesčio priteisimo klausimą apylinkės... 17. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano,... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 20. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 21. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti...