Byla 2-316

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alės Bukavinienės (pranešėja), kolegijos teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z.Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla, civilinėje byloje Nr.2-346-378/2005 pagal ieškovo Z.Z. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Kaišiadorių paukštynas“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Iremas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ardynas“, viešoji įstaiga ,,Technikos priežiūros tarnyba“, G.J., dėl žalos atlyginimo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas Z.Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 43 309,87 Lt turtinės žalos ir 400 000 Lt neturinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. sausio 9 d. atsakovo AB ,,Kaišiadorių paukštynas“ teritorijoje, kurioje pagal darbo sutartį dirbo ieškovas, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu atsidarė slėginio indo – vakuuminio katilo KV-4.6 M išleidimo angos dangtis ir iš jo išsiveržė karšta atliekų masė, kuri apdegino priešais katilą buvusius darbininkus, išgriovė naujai sumūrytą elektros skydinės sieną, o kartu su karšta mase išsiliejusi karšto oro banga išvertė katilinės langus. Šio įvykio metu ieškovas patyrė veido ir kairės rankos plaštakos II-III laipsnio nudegimą. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla. Ieškovui teko gydytis ne tik nuo nudegimų, bet jam buvo nustatyta vidutinio sunkumo depresija, potrauminio streso sutrikimas. Gydymo eigoje dėl suluošinimo darbe buvo nustatyta II invalidumo grupė, nurodant, jog ieškovas neteko 80 procentų darbingumo. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kurią turėtų atlyginti atsakovas.

5Atsakovas AB ,,Kaišiadorių paukštynas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, prašė civilinę bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Kaišiadorių rajono apylinkės teisme dėl ieškinyje nurodyto nelaimingo atsitikimo.

6Kauno apygardos teismas 2005 m. gegužės 6 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus išnagrinėta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-005-359/2005 (CPK 163 str. 3 p.). Nurodė, kad iš teismui pateikto kaltinamojo akto matyti, kad baudžiamojoje byloje yra kaltinami du asmenys – G.J. pagal 1961 m. birželio 26 d. įstatymo redakcijos BK 141 straipsnio 2 dalį ir V.S. pagal BK 229 straipsnį. Iš kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių matyti, kad V.S. kaltinamas tuo, kad dirbdamas Technikos priežiūros tarnybos Kauno apygardos specialistu ekspertu nepatikrino, ar įrenginys (slėginis indas) sumontuotas pilnai prisilaikant gamintojo techninės dokumentacijos ir tokių indų įrengimo ir eksploatacijos taisyklių ir leido AB ,,Kaišiadorių paukštynas“ pradėti eksploatuoti techniškai netvarkingą potencialiai pavojingą įrenginį; vėliau, atlikdamas valstybinę priežiūrą, šį įrenginį leido eksploatuoti toliau. Iš teismui pateikto rašto matyti, kad šiuo metu baudžiamojoje byloje yra paskirta kompleksinė techninė darbų saugos ekspertizė. Teismas konstatavo, kad aplinkybės, kurios bus nustatytos baudžiamojoje byloje, turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškinys yra grindžiamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei Civilinio kodekso normomis, faktiniu ieškinio pagrindu nurodant aplinkybes, jog atsakovas, būdamas darbdaviu, neužtikrino sveikų ir saugių darbo sąlygų, bei pažymint padidinto pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę ir neesant kaltės. Tačiau teismo teigimu, aplinkybės susijusios su VĮ Technikos priežiūros darbuotojo V.S. kaltės baudžiamojoje byloje nustatymu gali turėti reikšmės atsakovo civilinės atsakomybės dydžiui arba Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 77 straipsnio antrosios dalies nuostatų taikymui. Sprendžiant atsakovo kaltės klausimą saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimo prasme turės reikšmės baudžiamojoje byloje paskirtos Kompleksinės techninės darbų saugos ekspertizės išvados.

7Ieškovas Z.Z. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

81. Teismas nepagrįstai sustabdė civilinę bylą, nes baudžiamojoje byloje nustatinėjami faktai neturės jokios įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios galios sustabdytai civilinei bylai tinkamai išnagrinėti.

92. Atsakovas, kaip didesnio pavojaus valdytojas, nukentėjusiajam žalą turi atlyginti net ir nenustatant, kaltas didesnio pavojaus valdytojas (atsakovas) ar ne už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Kaltės šiuo atveju nereikia įrodinėti. Todėl nelaimingo atsitikimo darbe kaltų asmenų nustatymas ar nenustatymas baudžiamojoje byloje šiai civilinei bylai neturės jokios reikšmės. Baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės reikšmės tik pačiam atsakovui, kuris, patenkinus ieškinį, galės regreso tvarka išieškoti priteistas sumas iš baudžiamojoje byloje nustatytų kaltų asmenų (CK 6.280 str.).

103. Teismas CPK 163 straipsnio 3 punktą gali taikyti tik išanalizavęs bylos aplinkybes, turinčias reikšmę CPK 182 straipsnio 2 ir 3 punkto, 279 straipsnio ketvirtosios dalies ir 18 straipsnio taikymui. Tačiau teismas tiek civilinės, tiek baudžiamosios bylos aplinkybių netyrė, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį.

114. Teismas turi rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir nesudaryti sąlygų vilkinti bylą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija 6 str. CPK 2, 7, 72 Str.). Tačiau skundžiama nutartimi teismas vilkina civilinės bylos nagrinėjimą.

12Tretysis asmuo VšĮ ,,Technikos priežiūros tarnyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK 163 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 3 punktu, teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sustabdyti bylą minėtu pagrindu galima tik kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Tokiu atveju sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus. Tačiau sprendžiant klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamojo proceso tvarka, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinei bylai yra svarbūs ne visi nagrinėjamos baudžiamosios bylos aspektai. Negalimumą nagrinėti civilinę bylą sąlygoja tai, kad, neįvertinus tam tikrų aplinkybių baudžiamojo proceso tvarka, neįmanoma išnagrinėti civilinės bylos, tai yra baudžiamosios bylos išsprendimas yra sąlyga, be kurios civilinės bylos nagrinėjimas neįmanomas. Šiuo pagrindu civilinė byla sustabdoma, kai baudžiamojoje byloje priimtu teismo nuosprendžiu gali būti nustatytos aplinkybės, dėl kurių vyksta ginčas civilinėje byloje ir kurios turi įtakos teisingam bylos išsprendimui. Kartu pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos prejudicijos, pirmiausia turi būti įvertinta, kokios aplinkybės, nustatinėjamos baudžiamojo proceso tvarka, yra svarbios konkrečiai civilinei bylai. Baudžiamojo proceso tvarka yra sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, tai yra, ar konkretus asmuo atliko tam tikrus veiksmus, kurie jų padarymo metu buvo laikomi nusikalstamais, ar jam gali būti paskirta baudžiamoji sankcija ir kiti su tuo susiję klausimai.

15Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 63-2-008-03 V.S. kaltinamas padarius nusikaltimą, numatytą BK 229 straipsnyje bei G.J. kaltinamas padarius nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 141 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamajame akte nurodyta, kad dirbdamas Technikos priežiūros tarnybos, Vyriausybės įgaliotos priežiūros institucijos tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę, Kauno apygardos specialistu ekspertu, V.S. dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, nepatikrino, ar įrenginys (slėginis indas) sumontuotas pilnai prisilaikant gamintojo techninės dokumentacijos ir Slėginių indų įrengimo ir eksploatacijos taisyklių reikalavimų, leido pradėti eksploatuoti AB ,,Kaišiadorių paukštynas“ sumontuotą techniškai netvarkingą įrenginį, taip pat vėliau atlikdamas valstybinę įrenginių priežiūrą leido toliau eksploatuoti šį įrenginį.

16Sprendžiant dėl baudžiamojoje byloje nustatinėjamų aplinkybių prejudicialumo civilinei bylai, svarbu nustatyti, kokios aplinkybės yra nustatinėjamos civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje ieškovas Z.Z. pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe AB ,,Kaišiadorių paukštynas“. Pagal CK 6.270 straipsnį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Ši atsakomybė atsiranda nepriklausomai nuo kaltės, tačiau teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, vienas iš kriterijų yra žalą padariusio asmens kaltė. Todėl baudžiamojoje byloje nustatytas V.S. kaltės dydis turės reikšmės atsakovo AB ,,Kaišiadorių paukštynas“ civilinės atsakomybės dydžiui. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje paskirtos Kompleksinės techninės darbų saugos ekspertizės išvados padės nustatyti nelaimingo atsitikimo aplinkybes, kilimo priežastis, atsakovo kaltės klausimą saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimo prasme. Todėl, atsižvelgiant į nagrinėjamojo ginčo santykių civilinėje byloje pobūdį, taip pat įvertinus baudžiamojoje byloje nustatinėjamų aplinkybių prejudicinę reikšmę civilinėje byloje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista.

17Kaip minėta, pagrįstas privalomojo bylos sustabdymo pagrindo nustatymas ir tikslingas bylos sustabdymas ne tik leidžia išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, bet ir sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad skundžiama nutartimi teismas vilkina civilinės bylos nagrinėjimą.

18Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų. Atskirasis skundas nepagrįstas, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai