Byla 2A-202/2012

Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Algirdo Gailiūno, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Andriui Beniušiui, atsakovo atstovei A. N., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Hronas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2643-585/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Hronas“ ieškinį atsakovui Coface Austria Kreditversicherung AG (veikianti per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą) dėl draudimo išmokos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas BUAB ,,Hronas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG 381113,34 Lt draudimo išmoką,

611 276,78 Lt palūkanų ir 6 procentų procesinių palūkanų. Nurodė, kad 2007 m. spalio 15 d. su atsakovu prekinio kredito draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį, pagal kurią atsakovas apdraudė ieškovą nuo pirkėjų nemokumo arba pirkėjų finansinių įsipareigojimų nevykdymo rizikos ir įsipareigojo draudiminio įvykio atveju kompensuoti 90 proc. pirkėjo neapmokėtos skolos. Atsakovas 2007 m. sausio 3 d. suteikė 1 mln. Lt kredito limitą pirkėjo UAB „Adakris“ įsipareigojimų vykdymui. Draudimo apsauga šiam pirkėjui įsigaliojo 2007 m. sausio 2 d. Gavęs draudimo apsaugą, ieškovas su UAB „Adakris“ 2007 m. balandžio 4 d. sudarė sutartį ir ją vykdė, pateikdamas prekes ir 2007 m. spalio 28 d., 2007 m. lapkričio 30 d., 2007 m. gruodžio 26 d. pareikalavo jų bendros 423 459 Lt sumos apmokėjimo per 30 dienų. UAB „Adakris“ nustatytu terminu neįvykdžius prievolių mokėti už pateiktas prekes, ieškovas 2008 m. sausio 11 d. informavo atsakovą apie tai ir pateikė skolą patvirtinančius dokumentus. 2009 m. sausio 7 d. ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teisę į UAB „Adakris“ skolas, taip atsakovas patvirtino savo prievolę mokėti draudimo išmoką. Perėmęs reikalavimo teises, atsakovas tapo skolininko UAB „Adakris“ kreditoriumi ir kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kurio pagrindu buvo prisiteista skola iš UAB „Adakris“. 2009 m. sausio 28 d. raštu ieškovas pareikalavo draudimo išmokos sumokėjimo. Tačiau atsakovas 2009 m. kovo 16 d. nepagrįstai atsisakė įvykį pripažinti draudiminiu ir išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad UAB „Adakris“ atsiskaitė pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas nuo 2007 m. spalio 28 d. iki 2007 m. gruodžio 26 d., nes šiomis sąskaitomis faktūromis atsakovas grindė savo skolą pareikšdamas reikalavimą teisme, o teismas jas pripažino neįvykdytų prievolių pagrindu, priimdamas sprendimą. Ieškovui 2009 m. balandžio 23 d. raštu pareiškus pretenziją, atsakovas nurodė, kad atliks pakartotinį tyrimą, bet nepateikė ieškovui jokio atsakymo, taip nepagrindė savo sprendimo nesumokėti draudimo išmokos. Atsakovas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalies pagrindu neįrodė aplinkybių, leidžiančių nemokėti draudimo išmokos ar ją mažinti, todėl privalo sumokėti 90 procentų patirtų dėl UAB „Adakris“ prievolių nevykdymo nuostolių dydžio draudimo išmoką ir sutartines bei procesines palūkanas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl šalių sudarytos draudimo sutarties išieškotų sumų Modulio E2.01 2 p. numatytos išieškotų sumų skirstymo taisyklės taikymo, atsakovui įrodinėjant, kad visos trečiojo asmens (pirkėjo) apmokėtos draudėjui sąskaitos pagal draudimo sutartyje numatytą chronologinį sąskaitų dengimo metodą dengia seniausiai uždelstas sąskaitas, o ieškovui argumentuojant, kad sąskaitų apmokėjimo eiliškumą nustato pirkėjo-pardavėjo santykis, be to teismo sprendimu atsakovui priteistos pirkėjo skolos patvirtina atsakovo nurodomo sąskaitų apmokėjimo eiliškumo klaidingumą. Taip pat ieškovas ginčijo atsakovo nurodomą draudimo sutarties Modulio F3.04 1p. 3 dalies taikymą dėl metinių apyvartų nepateikimo.

9Dėl draudimo sutarties Modulio F3.04 ir apyvartų nepateikimo teismas nurodė, kad draudimo sutarties Mokėjimo modulis F3.04 numatė draudimo apsaugos pasibaigimą skoloms, kurių neapėmė deklaruota apyvarta, draudėjui neįvykdžius prievolės apyvartą pateikti per 15 dienų po ataskaitinio laikotarpio pradžios nepaisant draudiko raštu pateikto priminimo. Teismas nustatė, kad ieškovas iki 2008 m. spalio 15 d. nepateikė atsakovui duomenų apie draudimo sutarties apimamų piniginių prievolių apyvartą. Nors atsakovas raštu (teismas informavimą elektroniniu paštu laiko tinkamu sutarties Mokėjimo modulio F3.04 prasme, ypač atsižvelgiant į nusistovėjusią šalių praktiką keistis informacija tokiu būdu) ieškovą paragino pateikti apyvartas tik 2009 m. kovo 5 d., apyvartų duomenys atsakovui buvo pateikti tik 2009 m. balandžio 1 d., t. y. praėjus daugiau kaip 15 dienų po atsakovo nusiųsto raštiško priminimo – raginimo įvykdyti pareigą pagal sutartį. Teismo posėdyje ieškovo atstovas taip pat paaiškino, kad ieškovui apyvartos duomenys išsiųsti 2009 m. balandžio 1 d., nors iš 2009 m. balandžio 1 d. elektroninio laiško turinio prašė padaryti išvadą, kad duomenys buvo siųsti ir anksčiau. Tačiau prieštaringai nurodomoms aplinkybėms pagrįsti ieškovas nepateikė jokių tiesioginių ir įtikinamų įrodymų, todėl teismas laikė pagrįstais atsakovo atsikirtimus, kuriais nurodoma, kad ieškovui draudimo apsauga 2007 m. spalio 1 d. – 2008 m. spalio 1 d. neapmokėtoms sąskaitoms pasibaigė iki ieškovui pateikus draudžiamosios apyvartos duomenis 2009 m. balandžio 1 d. Tačiau draudiminės apsaugos pasibaigimo terminą teismas nustatė ne 2009 m. kovo 16 d., o 2009 m. kovo 21 d., praėjus penkiolikai dienų po raštiško priminimo siuntimo ieškovui.

10Dėl išieškotų sumų sąvokos ir išieškotų sumų skirstymo taisyklės pagal draudimo sutartį teismas nurodė, kad draudimo sutarties išieškotų sumų Modulio 2 punkte numatyta, kad prieš išmokos išmokėjimą išieškotomis sumomis bus koreguojamas uždelstų skolų balansas, pirmiausiai dengiant seniausiai išrašytas sąskaitas. Išieškotos sumos pagal draudimo taisyklių 11 p. yra visos sumos, gautos iš pirkėjo arba trečiojo asmens. Todėl teismas nurodė, kad ieškovo pateiktos pirkėjui UAB „Adakris“ 2007 m. rugsėjo 28 d., 2007 m. spalio 31 d. ir 2007 m. lapkričio 26 d. sąskaitos (turėjusios būti pagal ieškovo ir UAB „Adakris“ sutartį apmokėtos atitinkamai 2007 m. spalio 28 d., 2007 m. lapkričio 30 d. ir 2007 m. gruodžio 26 d.), UAB „Adakris“ nuo 2008 m. sausio 11 d. (ieškovo pranešimo atsakovui apie uždelstą skolą) iki 2008 m. kovo 11 d. atlikus atitinkamus mokėjimus pagal vėlesnes sąskaitas vykdant pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėjus ieškovui

11386 237,46 Lt, turi būti laikomomis apmokėtomis (padengtomis, naudojant draudimo sutarties sąvoką) kaip seniau pateiktos sąskaitos pagal draudimo sutartį ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykyje. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsikirto, jog UAB „Adakris“ 386 237,46 Lt mokėjimu buvo padengtos (draudimo sutarties prasme) ieškovo pirkėjui pateiktos 2007 m. rugsėjo 28 d., 2007 m. spalio 31 d. ir dalis 2007 m. lapkričio 26 d. sąskaitos. Draudimo sutarties prasme apmokėtosios (padengtos) sąskaitos negali būti pagrindu mokėti draudimo išmoką, kadangi draudimo sutartimi draudikas prisiėmė pirkėjo nemokumo (piniginių prievolių draudėjui nevykdymo), t. y. sąskaitų neapmokėjimo riziką. Teismas konstatavo, kad visų sąskaitų, išrašytų po pranešimo apie uždelstą skolą, neapmokėjimas nepatenka į draudiminių įvykių sąrašą pagal draudimo taisyklių 1.2 skirsnio „Nedraudiminiai įvykiai‘ 1.2.3 punkto iv) p., todėl UAB „Adakris“ prievolės ieškovui, kurios turėjo būti vykdomos pateikus sąskaitas po 2008 m. sausio 11 d. yra neapdraustos sutartimi su atsakovu, o likusi neapmokėtoji (nepadengta) dalis 2007 m. lapkričio 26 d. išrašytosios sąskaitos dalis (148 221,81 Lt) neapimama draudimu aukščiau išdėstytais argumentais, dėl ieškovo sutartinės pareigos pateikti apyvartos duomenis nevykdymo.

12Taip pat teismas nurodė, kad šalys 2009 m. sausio 7 d. sudarė reikalavimo pirkėjui UAB „Adakris“ perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovas įgijo teisę reikalauti iš pirkėjo įvykdyti šio prievoles mokėti skolas už gautas prekes UAB „Adakris“ ir ieškovo pirkimo-pardavimo santykyje. Teismo teigimu, tokia sutartis nenutraukė ir nepakeitė bylos ginčo šalių santykio draudimo sutartyje, nors ir sukūrė savarankiškus trišalius teisinius santykius, atsakovo teisė reikalauti, kad pirkėjas įvykdytų prievoles, kylančias iš pirkimo-pardavimo sutarčių su ieškovu, nepatvirtina atsakovo prievolės mokėti draudimo išmoką. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas perleido atsakovui teisę kontroliuoti išieškojimą iš draudėjo skolininko, draudikui (ieškovui) siekiant maksimaliai užsitikrinti galimų nuostolių sumažinimą santykyje su piniginių prievolių nebevykdančiu skolininku, jeigu būtų išmokėta draudimo išmoka. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas patvirtina UAB „Adakris“ prievolių, kylančių iš pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu, buvimą, tačiau savaime niekaip neįtakoja atsakovo pareigų draudimo sutartyje.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Ieškovas BUAB ,,Hronas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

151. Nepagrįsta teismo išvada, kad 2009 m. kovo 5 d. elektroninis laiškas patvirtina, jog atsakovas raštu pranešė ieškovui apie nepateiktą apyvartos deklaraciją. Šalys nebuvo susitarę, kad su draudimo sutarties vykdymu susiję pranešimai gali būti siunčiami elektroniniu paštu. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad esant prieštaringai nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad apyvartos deklaracija buvo pateikta 2009 m. balandžio 1 d., o ne anksčiau. Įvertinus 2009 m. balandžio 15 d. ir 2009 m. balandžio 23 d. ieškovo siųstas pretenzijas atsakovui, akivaizdu, jog byloje yra daugiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas pateikė apyvartos ataskaitą anksčiau nei 2009 m. balandžio 1 d., nei šią aplinkybę paneigiančių. Teismas, spręsdamas, jog atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką dėl pavėluoto deklaracijos pateikimo nepagrįstai suabsoliutino Mokėjimo modulyje įtvirtintą sąlygą, jog draudimo apsauga nedeklaruotoms skoloms nustos galioti.

162. Nepagrįsta teismo išvada, kad draudimo išmoka pagal 2007 m. spalio 28 d., 2007 m. lapkričio 30 d., 2007 m. gruodžio 26 d. PVM sąskaitas faktūras negali būti priteista, kadangi šios sąskaitos faktūros yra apmokėtos. Ieškovas teismui pateikė 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, patvirtinančią, jog UAB ,,Adakris“ nebuvo apmokėjęs nurodytų sąskaitų faktūrų. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 17 d. teismo įsakymu priteisė atsakovui skolą pagal tas pačias sąskaitas faktūras.

173. Neteisinga teismo išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimas patvirtina UAB ,,Adakris“ prievolių, kylančių iš pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu, buvimą, tačiau savaime niekaip neįtakoja atsakovo pareigų draudimo sutartyje. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymas – veiksmas, kuris atliekamas draudikui įvertinus, ar skola yra apdrausta, ir de fakto priėmus sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Todėl pasirašius reikalavimo teisių perleidimo sutartį, atsakovas turėjo priimti sprendimą išmokėti draudimo išmoką.

18Atsakovas Coface Austria Kreditversicherung AG atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

191. Ieškovas ieškinyje pats patvirtino, kad apyvartos ataskaita yra pateikta 2009 m. balandžio 1 d. bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ankstesnį apyvartos ataskaitos pateikimą. Draudimo apsaugos nedeklaruotoms skoloms išnykimas nurodytas Mokėjimo modulyje F3.04, nurodančiame tiek pareigą pateikti apyvartų ataskaitą, tiek šios pareigos nevykdymo pasekmes. Todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad draudimo sutartimi šalys neištarė dėl draudimo apsaugos pabaigos nepateikus apyvartos ataskaitos.

202. Draudimo santykių prasme sąskaitos yra apmokamos iš eilės – chronologiškai nuo seniausios, nuo pranešimo apie uždelstą skolą dienos. Teismo nustatyta aplinkybė, kad 2007 m. rugsėjo 28 d., 2007 m. spalio 30 d., 2007 m. lapkričio 26 d. išrašytos sąskaitos faktūros yra laikomos apmokėtomis draudimo sutarties prasme yra galiojančios ir draudimo sutarties šalims turi įstatymo galią.

213. Reikalavimo teisės perleidimo sutartyje nėra nurodyta, kad ją sudarydamas atsakovas įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką.

22IV. Apeliacinio teismo argumentai

23Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

25CK 6.987 straipsniu nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimas taikomas visiems draudiminiams įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.996 str.).

26Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Hronas“ ir atsakovas Coface Austria Kreditversicherung AG 2007 m. spalio 15 d. sudarė prekinio kredito draudimo sutartį Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių Nr. 2 pagrindu, kuria atsakovas (draudikas) apdraudė ieškovą nuo trečiųjų asmenų (pirkėjų) nemokumo arba finansinių įsipareigojimų nevykdymo ir įsipareigojo draudiminio įvykio atveju kompensuoti 90 procentų pirkėjo neapmokėtos skolos, neviršijančios kredito limito (b. l. 20-46). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Adakris“ 2007 m. balandžio 4 d. sudarė statybos subrangos darbų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti medinių langų pagaminimo ir sumontavimo darbus, o UAB ,,Adakris“ įsipareigojo sumokėti už ieškovo atliktus darbus. Ieškovas už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitas faktūras ir pateikė jas UAB ,,Adakris“ apmokėjimui, tačiau, kaip nurodo ieškovas, UAB ,,Adakris“ dalies PVM sąskaitų faktūrų, t. y. 2007 m. rugsėjo 28 d. Nr. 550528, 2007 m. spalio 30 d. Nr. 551373, 2007 m. lapkričio 26 d. Nr. 551994 neapmokėjo, todėl ieškovas apie tai 2008 m. sausio 11 d. pranešimu Nr. 1-2 (b. l. 79) informavo atsakovą, kaip to reikalauja prekinio kredito draudimo taisyklių 2.3. iii) punktas, bei pateikė atsakovui visus skolą patvirtinančius dokumentus (b. l. 83-85). Ieškovas taip pat 2009 m. sausio 28 d. pareikalavo atsakovo sumokėti draudimo išmoką, tačiau atsakovas 2009 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą ieškovo nuostolį pripažinti nedraustu, vadovaujantis prekinio kredito draudimo taisyklių 1.2.3 iii), iv) p. bei prekinio kredito draudimo sutarties Modulio F3.04. 1 p., ir nurodė, kad draudimo išmoka nebus mokama dėl draudėjo nesilaikytų draudimo sutarties sąlygų (b. l. 89-90). Ieškovas nesutiko su minėtu atsakovo sprendimu ir ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 381 113,34 Lt draudimo išmoką ir 11 276,78 Lt palūkanų.

27Šalių ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, prekinio kredito draudimo polisas ir prekinio kredito draudimo taisyklės Nr. 2 (b. l. 20-46). Kai draudikas atsisako išmokėti draudimo išmoką, jam tenka pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (CPK 178 str., Draudimo įstatymo 82 str. 6 d.). Draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas turi būti vertinamas šalių sudarytos draudimo sutartyje nustatytos draudiminės apsaugos aspektu. Draudiminės apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudiminių įvykių sąrašas, draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kas leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį.

28Dėl duomenų pateikimo apie ataskaitinio laikotarpio apyvartą

29Kaip minėta, atsakovas atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas nesilaikė draudimo sutarties sąlygų, viena iš aplinkybių nurodydamas prekinio kredito draudimo sutarties Modulio F3.04. 1 punkto pažeidimą. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių sudarytos prekinio kredito draudimo sutarties Mokėjimo modulio F3.04 1 straipsnyje nustatyta, jog draudėjas privalo per pirmas 15 kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dienų sutarta forma pateikti draudikui informaciją apie ankstesnio ataskaitinio laikotarpio apyvartą, apdraustą pagal sutarties sąlygas; jeigu per nustatytą laiką ir nepaisant draudiko raštiško priminimo draudėjas nepateikia duomenų apie apyvartą, apdraustą pagal sutartį, draudimo apsauga šioms nedeklaruotoms skoloms nustoja galioti. Atsakovas nurodė, kad prekinio kredito draudimo sutartis pasibaigė 2008 m. rugsėjo 30 d. todėl ieškovas iki 2008 m. spalio 15 d. privalėjo pateikti informaciją apie apyvartą su pirkėju už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. spalio 1 d., tačiau ieškovas šios informacijos laiku nepateikė ir po atsakovo ieškovui 2009 m. kovo 5 d. siųsto priminimo. Tačiau šiuos atsakovo argumentus paneigia faktiniai bylos duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovas 2009 m. kovo 5 d. pateikė informaciją apie apyvartą su pirkėju UAB ,,Adakris“ už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 29 d. iki 2008 m. lapkričio 28 d. (b. l. 93-94, 124). Atsakovo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu neneigė aplinkybės, kad ieškovas 2009 m. kovo 5 d. pateikė informaciją apie apyvartą su pirkėju UAB ,,Adakris“, tačiau nurodė, kad ieškovo pateikta informacija apie apyvartą tik su pirkėju UAB ,,Adakris“ neatitiko prekinio kredito draudimo taisyklių turinio ir formos reikalavimų. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nei prekinio kredito draudimo sutartyje nei taisyklėse nėra tiksliai apibrėžta informacijos apie draudėjo apyvartą pateikimo forma ir turinys. Aiškinant sutartį, reikia vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisykle, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies (atsakovo) nenaudai ir jas priėmusios šalies (ieškovo) naudai. Atsakovo verslo interesas yra klientų pritraukimas siūlomų draudimo paslaugų naudojimui, todėl draudiko geros reputacijos ženklas yra ir rūpinimasis klientų interesais, jų pagrįstais lūkesčiais. Šiuo atžvilgiu aiškumas sutartiniuose santykiuose tarp atsakovo ir jo klientų yra būtina geros verslo praktikos formavimosi sąlyga. Draudimo sutartis savo pobūdžiu yra rizikos sutartis, atsakovas kontrahentui ją pateikia paprastai standartinėmis turinio sąlygomis, taigi atsakovui tenka sutarties sąlygų teisinio apibrėžtumo, jų suderinamumo viena kitai parengimo pareiga. Todėl nesant aiškiai apibrėžtai informacijos apie draudėjo apyvartą pateikimo formai ir turiniui, draudikas, nustatęs, kad apyvartos yra deklaruotos neteisingai, turėjo išsiųsti draudėjui pakartotinį raštišką priminimą ir nustatyti terminą patikslintai ataskaitai pateikti, tačiau draudikas nepasinaudojo šia teise. Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 str. 3 d.). Atsisakymas mokėti išmoką įvykus draudiminiam įvykiui yra griežčiausia įmanoma sankcija draudėjo atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pats draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atimti teisę į draudimo išmoką. Daugelio draudiminių įvykių atveju draudėjas dėl neatidumo, aplaidumo, patirties stokos ar kitų priežasčių, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas draudimo taisyklėse numatytas pareigas, sudaro papildomas sąlygas šiam įvykiui įvykti, tačiau ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra nedraudiminių įvykių priežastys. Kai kurie pažeidimai neturi įtakos draudiminiam įvykiui ar žalos dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Žemaitijos garantas“ v. UAB ,,If draudimas“, byla Nr. 3K-3-521/2004).

30Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apyvartos ataskaitų teikimas draudikui yra labai svarbus tinkamam draudimo sutarties vykdymui, šalių tarpusavio teisių ir pareigų teisingo balanso nustatymui, tikslios draudimo įmokos apskaičiavimui, draudimo rizikos įvertinimui ir galimybės draudėjui piktnaudžiauti teise gauti draudimo išmoką sumažinimui, tačiau šiuo atveju negalima daryti išvados, kad ieškovas, po atsakovo ieškovui siųsto priminimo pateikdamas informaciją apie apyvartą, piktnaudžiavo teise gauti draudimo išmoką.

31Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė ieškovui mokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, jog ieškovas nepateikė duomenų apie apyvartą.

32Dėl išieškotų sumų skirstymo

33Atsakovas atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką motyvuodamas ir tuo, kad ieškovo nurodomos sąskaitos yra apmokėtos.

34Pagal prekinio kredito draudimo sutarties E2.01 modulio nuostatas ieškovas turėjo pareigą informuoti atsakovą apie visas išieškotas sumas, gautas po to, kai informavo atsakovą apie uždelstą skolą. Be to, prieš draudimo išmokos išmokėjimą išieškotomis sumomis turi būti koreguojamas uždelstų skolų balansas, pirmiausiai dengiant seniausiai išrašytas sąskaitas. Pagal Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių Nr.2 11 p. išieškotomis sumomis pripažįstamos visos sumos, gautos iš pirkėjo arba trečiojo asmens prieš arba po draudimo išmokos išmokėjimo. Pagal draudimo taisyklių 1.2.3. p. iv) p. draudimo sutartimi yra nedraudžiami ieškovo nuostoliai, susiję su prekių pristatymu, išsiuntimu pirkėjui, apie kurį buvo pateikta arba turėjo būti pateikta nepalanki informacija arba pranešimas apie uždelstą skolą. Sistemiškai aiškinant minėtas prekinio kredito draudimo liudijimo ir taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad ieškovui pranešus atsakovui apie uždelstą skolą, po tokio pranešimo pateikimo visi ieškovo gaunami iš skolininko ar trečiųjų asmenų už skolininką mokėjimai turi būti laikomi išieškotomis sumomis, nepriklausomai nuo to kaip susitaria ieškovas su skolininku dėl mokėjimų paskirties ir pagal kokias sąskaitas mokama.

35Remiantis ieškovo pateikta informacija apie prekių (darbų teikimo, atlikimo) UAB ,,Adakris“ nuo 2006 m. rugpjūčio 29 d. ir apmokėjimą už juos nustatyta, kad ieškovas nuo 2006 m. sausio 11 d. iki 2008 m. kovo 11 d. iš UAB ,,Adakris“ gavo 386 237,46 Lt (b. l. 124) ir šia suma ieškovas laikė apmokėtas sąskaitas nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2008 m. gegužės 26 d. (išskyrus sąskaitą, išrašytą 2007 m. lapkričio 26 d), nors tuo metu buvo anksčiau išrašytų ir neapmokėtų sąskaitų, kurių mokėjimo terminai buvo suėję. Todėl atsakovas, pritaikęs išieškotų sumų skirstymo taisyklę, pagrįstai UAB ,,Adakris“ sumokėta suma – 386 237,46 Lt sumažino nuostolį pagal seniausiai išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas bei laikė, kad sumokėtos sumos užtenka padengti 2007 m. rugsėjo 28 d., dvi 2007 m. spalio 31 d. ir dalį 2007 m. lapkričio 26 d. išrašytos sąskaitos, o visas likusias sąskaitas išrašytas nuo 2007 m. lapkričio 30 d. laikė nepadengtomis. Remiantis byloje pateiktais duomenimis bei paskirsčius skolas pagal minėtą skirstymo taisyklę, nustatyta, kad pagal 2007 m. lapkričio 26 d. išrašytą sąskaitą nepadengtos skolos likutis sudaro 148 221,81 Lt. Taip pat atsakovas pripažino, kad pagal 2007 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. 552321 UAB ,,Adakris“ ieškovui nesumokėta 111 000,46 Lt dydžio skola nėra pripažinta nedrausta (b. l. 120-125). Kadangi bendra ieškinio reikalavimo suma dėl draudimo atlyginimo priteisimo yra 381 113,34 Lt, o yra pagrindas priteisti draudimo atlyginimą tik 259 222,27 Lt (148 221,81 + 111 000,46) dydžio, todėl ieškinys tenkintinas tik iš dalies.

36Kaip minėta, nustačius, kad ieškovas įvykdė pareigą pateikti atsakovui informaciją apie apyvartą ir laikant, kad draudimo apsauga šiuo aspektu galioja, yra pagrindas pagal 2007 m. lapkričio 26 d. išrašytą sąskaitą nepadengtos skolos likutį bei atsakovo pripažintą pagal 2007 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą ieškovui nesumokėtą skolą priteisti ieškovui, kaip draudimo išmoką.

37Atsižvelgdama į išnagrinėtas faktines aplinkybės ir pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, atleidžiančių jį nuo atsakomybės išmokėti ieškovui draudimo išmoką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškinys iš dalies tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteisiant 259 222,27 Lt draudimo išmoką.

38Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais, kad reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovas perleido atsakovui teisę kontroliuoti išieškojimą iš draudėjo skolininko, sprendžiant nagrinėjamą ginčą nėra reikšminga, nes tokia sutartis neįtakojo bylos ginčo šalių santykio draudimo sutartyje.

39Dėl palūkanų priteisimo

40Kadangi atsakovas vengia įvykdyti prievolę, jis privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Palūkanos skaičiuojamos nuo 2008 m. birželio 11 d. (nuo apmokėjimo termino dienos) iki ieškinio pateikimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už šešis mėnesius (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), kas sudaro

417 669,80 Lt (259 222,27 x 6 proc. / 365 x 180).

42Taip pat CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, toks jo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai paskirstytinos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 8 352 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 8). Nagrinėjamu atveju laikytina, kad buvo patenkinti 68 procentai ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 5 679 Lt dydžio žyminio mokesčio išlaidų (CPK 93 str. 2, 3 d.).

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti.

47Ieškinį tenkinti iš dalies.

48Priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Hronas“ iš atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG 259 222,27 Lt (du šimtus penkiasdešimt devynis tūkstančius du šimtus dvidešimt du litus, 27 ct) dydžio draudimo išmoką ir 7 669,80 Lt (septynis tūkstančius šešiasdešimt devynis litus, 80 ct) palūkanų, iš viso 266 892,07 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt du litus, 7 ct).

49Priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Hronas“ iš atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG 6 procentų dydžio metines palūkanas už 266 892,07 Lt sumą nuo bylos iškėlimo 2009 m. liepos 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

50Priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Hronas“ iš atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG 5 679 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

51Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.