Byla I-2035-525/2007
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas L. Alechnavičius, sekretoriaujant J. Vėželytei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Muitinės kriminalinei tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas skundu prašo priteisti iš atsakovo laikotarpyje nuo 2003 09 01 iki 2005 03 01 susidariusį darbo užmokesčio ir su juo susijusių kitų socialinių išmokų skirtumą, susidariusį tarp faktiškai jam išmokėto atlyginimo su juo susijusių išmokų ir atlyginimo bei su juo susijusių išmokų, kurias atsakovas, pareiškėjo teigimu, turėjo jam apskaičiuoti ir išmokėti per nurodytą laikotarpį (b.l. 2-7, 40-41).

5Pareiškėjas skunde nurodė, kad LR Vyriausybės 2003 07 18 nutarimu Nr. 937 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, nustatyta 450 Lt minimali mėnesinė alga, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams buvo nustatyta 430 minimali mėnesinė alga. Vėlesniuose vyriausybės nutarimuose minimalios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimalios mėnesinės algos dydis nekito ir buvo paliktas 430 Lt. Pareiškėjo manymu, tokie vyriausybės sprendimai prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui ir vertintini kaip konstitucinių visų asmenų lygybės ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimas, nes valstybės tarnautojai, skirtingai nuo kitų darbuotojų, negali tikėtis darbo užmokesčio didėjimo keičiantis šalies ekonominei situacijai.

6Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 13-14). Paaiškino, kad pareiškėjo nurodyti dydžiai, nuo kurių pareiškėjo nuomone turėjo būti skaičiuojamas darbo užmokestis pagal LR Vyriausybės nutarimus, nėra taikytini valstybės tarnautojams. Apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį atsakovas vadovavosi galiojančiais teisės aktais, veikė teisėtai, todėl pareiškėjo reikalavimui išmokėti darbo užmokestį bei su juo susijusias išmokas pagal pareiškėjo nurodomus dydžius nėra teisinio pagrindo.

7Tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 36-37). Atsiliepime į skundą paaiškino, kad apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį atsakovas vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

8Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 46-48). Atsiliepime į skundą paaiškino, kad darbo užmokestis pareiškėjui buvo apskaičiuojamas ir mokamas teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojams darbo užmokesčio dydį reglamentuoja specialūs įstatymai, kuriuose nustatyta kitokia, nei pagal darbo sutartis dirbančiųjų, darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Pažymėjo, kad toks teisinis reglamentavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams.

9Skundas atmestinas.

10Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu, t.y. nuo 2003 09 01 iki 2005 03 01, už kurį prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, dirbo Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyriuje statutiniu valstybės tarnautoju (b.l. 34).

11Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 07 18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), LR Vyriausybės 2004 03 24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), LR Vyriausybės 2005 04 04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir LR Vyriausybės 2006 03 27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), nuo 2003 09 01 apskaičiuojant jam darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

12Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo LR Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-855, priimto 2002 04 23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

13LR Konstitucinis Teismas 2007 03 20 nutarimu pripažino, kad LR Vyriausybės 2003 07 18 nutarimo Nr.937 1.2 punktas, LR Vyriausybės 2004 03 24 nutarimo Nr.316 1.2 punktas ir LR Vyriausybės 2005 04 04 nutarimo Nr.361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

14LR Konstituciniam teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjui buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja LR Konstitucijai, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo taikomas mažesnis nei 430 Lt minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti Muitinės kriminalinę tarnybą mokėti pareiškėjui kitokio dydžio darbo užmokestį, nei pareiškėjui buvo apskaičiuotas ir išmokėtas laikotarpiu nuo 2003 09 01 iki 2005 03 01 bei išmokėti dėl pareiškėjo nurodytų priežasčių susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką.

15Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

18Pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai