Byla 2-333-267/2009

1Šiaulių apygardos teismo teisėja Danutė Burbulienė, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios V. Ž. transporto paslaugų įmonės atstovui advokato padėjėjui Giedriui Mikalauskui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios V. Ž. transporto paslaugų įmonės ieškinį atsakovams V. Ž., L. Ž., V. Ž., tretiesiems asmenims Radviliškio r. 2-ajam notarų biurui, „Swedbank“, AB dėl sudaryto turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovas bankrutuojanti V. Ž. transporto paslaugų įmonė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2006 m. lapkričio 30 d. tarp atsakovų V. Ž. ir L. Ž. sudarytą Žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartį, priteisti solidariai iš atsakovų V. Ž. ir L. Ž. 235000 Lt. Nurodo, kad 2006 m. lapkričio 30 d. V. Ž. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria savo sūnui atsakovui L. Ž. perleido nuosavybės teisę į jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) (išrašo Nr. 2.1), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ) (išrašo Nr. 2.2), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ) (išrašo Nr. 2.3), garažą, unikalus Nr. ( - ) (išrašo Nr. 2.4), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ) (išrašo Nr. 2.5), viralinę, unikalus Nr. ( - ) (išrašo Nr. 2.6) ir kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ) (išrašo Nr. 2.1), esančius ( - )

4Bankrutuojančios V. Ž. transporto paslaugų įmonės bankroto administratoriaus įsitikinimu, ginčo byloje yra pagrindas, vadovaujantis LR CK 6.66 str., pripažinti negaliojančiu 2006 m. lapkričio 30 d. nesąžiningo bankrutuojančios įmonės savininko, atsakovo V. Ž., ir jo sūnaus, atsakovo L. Ž., sudarytą sandorį, kuriuo pastarajam buvo neteisėtai perleista nuosavybės teisė į Nekilnojamąjį turtą, kadangi šiuo atveju egzistuoja visos CK 6.66 str. nurodytos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

5Šiaulių apygardos teisme, iškėlus bankroto bylą V. Ž. transporto paslaugų įmonei, buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie sudaro 299028,39 Lt. V. Ž. transporto paslaugų įmonę finansiniai sunkumai pradėjo slėgti dar prieš šiuo ieškiniu ginčijamo Nekilnojamojo turto nuosavybės perleidimo sandorio sudarymą. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio skyriaus duomenimis, 2006 m. lapkričio 30 d. bankrutuojanti individuali įmonė Fondo biudžetui buvo skolinga 950,73 socialinio draudimo įmokų, tuo tarpu per šiek tiek daugiau nei metus (iki bankroto bylos iškėlimo) įsiskolinimas minėtam fondui išaugo iki 10674,65 Lt.

6Ginčijamu sandoriu perleisto Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra lygi 43 970 Lt, tuo tarpu pačioje ginčijamoje 2008 m. lapkričio mėn. 30 dienos Žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovai perleidžiamą Nekilnojamąjį turtą įvertino 235000 Lt (Sutarties 3.1 punktas). Remiantis Centrinės hipotekos įstaigos 2008-12-10 išrašo apie hipotekos (įkeitimo) dokumentus (pridedama) duomenimis, AB bankas „Hansabankas", po ginčijamo sandorio sudarymo, įkeitus Nekilnojamąjį turtą, atsakovui L. Ž. pagal 2006-12-04 kredito sutartį Nr. ( - ) suteikė 223250 Lt dydžio kreditą. Jokių duomenų apie tai, ar L. Ž., iš banko gavęs aukščiau minėtą kreditą, sumokėjo pagal šiuo ieškiniu ginčijamą sutartį Nekilnojamojo turto kainą atsakovui V. Ž., administratorius neturi. Jei Nekilnojamojo turto kaina V. Ž. ir buvo sumokėta, lieka neaišku kur ir kokiomis aplinkybėmis atsakovas V. Ž. panaudojo gautas už parduotą Nekilnojamąjį turtą lėšas, tačiau akivaizdu, kad jos nebuvo naudojamos bankrutuojančios individualios įmonės prisiimtų finansinių įsipareigojimų dengimui, nes ne ilgai trukus V. Ž. transporto paslaugų įmonė bankrutavo.

7Kadangi abiejų sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t.y. pripažįstama, kad, esant LR CK 6.67 str. įvardytoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus, todėl akivaizdu, jog atsakovai, prisiimdami dabar jau bankrutavusios V. Ž. transporto paslaugų įmonės vardu vis naujus finansinius įsipareigojimus, taip pat žinodami, jog nepavykus tinkamai juos įvykdyti, atsiradusių finansinių reikalavimų patenkinimas gali būti nukreiptas ir į atsakovui V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį Nekilnojamąjį turtą (LR CK 2.50 str.), nesąžiningai, pažeisdami esamų ir ateityje būsimų kreditorių interesus, iš anksto susitarę, perleido Nekilnojamojo turto nuosavybės teises asmeniui, iš kurio pagal galiojančius teisės aktus negalėtų būti patenkinti bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių interesai. Dargi, atsakovui L. Ž., įkeitus neteisėtai įgytą Nekilnojamąjį turtą, banko buvo suteiktas kreditas, kurio grąžinimas akivaizdžiai yra pakibęs ant plauko. Nesąžiningos ginčijamo Nekilnojamojo turto perleidimo šalys - atsakovai V. Ž. ir L. Ž. - turėtų solidariai atlyginti Nekilnojamojo turto vertę pinigais.

8Iš pateiktų duomenų akivaizdu, jog atsakovas V. Ž., ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi perleisdamas nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą savo sūnui, siekė ne konkrečių tokio pobūdžio sandoriams būdingų teisnių pasekmių, o tik sumažinti savo turtą ir tokiu būdu sumažinti kreditorių galimybę gauti savo kreditinių reikalavimų patenkinimą.

9Atsakovai V. Ž. ir L. Ž. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas neįrodė jog nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių ( - ), perleidimas pirkimo pardavimo sandorio, sudaryto 2006-11-30 d. pagrindu, kaip nors pažeidė kreditorių teises ar teisėtus interesus. V. Ž. transporto paslaugų įmonei bankroto byla iškelta 2008-04-16, tuo tarpu pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas 2006-11-30. Byloje nėra duomenų apie tai, kad sandorio sudarymo metu V. Ž. transporto paslaugų įmonės kreditoriai būtų pareiškę turtines pretenzijas, taip pat nėra duomenų apie tai, kad V. Ž. transporto paslaugų įmonė siektų išvengti turimų prievolių vykdymo. 2006-11-30 pirkimo-pardavimo sandoris atitinka šalių valią, neprieštarauja įstatymams, tokį sandorį šalys turėjo teisę ir galėjo sudaryti. Ginčijamas nekilnojamojo daikto perleidimo sandoris nepažeidė kreditorių teisių bei teisėtų interesų, nes dėl sandorio ieškovas V. Ž. transporto paslaugų įmonė netapo nemokia, dėl sandorio sudarymo nesutriko įmonės veikla, atsiskaitymai su kreditoriais, nesusitrukdė įmonės prievolių vykdymas, kitaip nebuvo pažeistos kreditorių teises. Įmonės veikla sandorio sudarymo metu, įmonės veiklos artimiausi planai, ateities perspektyvos ir ilgalaikiai planai rodė, įmonės mokumą ir galėjimą pilnai vykdyti įsipareigojimus. Atsakovas V. Ž. negalėjo žinoti ir nežinojo, kad praėjus 1,5 metų įmonė negalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų, atsiskaityti kreditoriams ir taps nemokia. 2006-11-30 d. sudarius nekilnojamojo daikto perleidimo sandorį, dėl šio sandorio sudarymo įmonė netapo nemokia, kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Numatyti įmonės nemokumo ateityje 2006-11-30 d. sudarant sandorį, nebuvo galima. Atsakovo L. Ž. sąžiningumo prezumpcija byloje nepaneigta, nes atsakovui L. Ž. apie atsakovo V. Ž. galimus įsipareigojimus nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Ieškinyje nepagrįstai reiškiamos pretenzijos apie tai, kad nėra duomenų dėl piniginių lėšų pervedimo atsakovui V. Ž.. Visiškai nepagrįstais laikytini ir ieškovo argumentai apie tai, kad gyvenamasis namas su priklausiniais nebuvo perduoti pirkėjui L. Ž., nes Gyventojų registro tarnybos pažyma rodo, jog V. Ž. gyvenamąją vietą deklaravo ( - ). Nepagrįstas ieškovo reikalavimas, susijęs su restitucijos taikymu. Atsakovas L. Ž. nėra atsakingas ieškovui, iš jo reikalaujama priteisti solidariai su V. Ž. 235 000 Lt suma neteisėtai. Ieškovo siūloma restitucija negali būti taikoma ir atsakovo V. Ž. atžvilgiu.

10Tretysis asmuo Radviliškio rajono 2-asis Notaro biuras atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ginčijamo turto perleidimo sandorio sudarymo metu nei pagal sandorio šalių pateiktus dokumentus, nei pagal notarui prieinamus viešųjų registrų duomenis nebuvo kilę abejonių dėl sudaromo sandorio teisėtumo. Nuomonės dėl ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo nereiškia, palieka teismo nuožiūrai priimti atitinkamą sprendimą byloje.

11Atsakovai V. Ž., L. Ž., V. Ž. bei tretieji asmenys Radviliškio r. notarė A. S. ir „Swedbank“, AB į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovams pranešta tinkamai. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovams ir tretiesiems asmenims (LR CPK 246 str. 2 d., 247 str.).

12Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Giedrius Mikalauskas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, akcentavo, kad ginčo sandoris buvo sudarytas prieš prisiimant įmonei didelius turtinius įsipareigojimus, siekiant išvengti šių įsipareigojimų vykdymo. Nurodė, kad šiuo metu įkaito turėtojas „Swedbankas“, AB parduoda ginčo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą iš varžytinių.

13Byloje nustatytos faktinės aplinkybės:

14Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartimi V. Ž. transporto paslaugų įmonei iškelta bankroto byla. Po bankroto bylos iškėlimo paaiškėjo, jog V. Ž. transporto paslaugų įmonė ir jos savininkai (atsakovai V. Ž. ir V. Ž.) turto, iš kurio būtų galima patenkinti bankroto byloje pareikštus kreditorinius reikalavimus, neturi. 2006-11-30 atsakovai sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią įmonės savininkas V. Ž. ir jo sutuoktinė V. Ž. pardavė sūnui L. Ž. santuokos metu įgytą 0,1483 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) ir jame esančius 156, 01 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą (1A2p, unikalus Nr.( - )), ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius ( - ). Sutarties kaina – 235 000, 00 Lt. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai: 2008-04-16 Šiaulių apygardos teismo nutartis (b. l. 12, 13), Valstybės įmonės registrų centro pateikti duomenys (b. l. 15 – 20), 2008-08-07 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 duomenys (b. l. 23 – 25), 2006-11-31 notaro patvirtinta žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 27 – 32). Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas ir jame esantys pastatai parduodami už 235 000, 00 Lt, iš kurių 11750, 00 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjams prieš pasirašant sutartį, o likusi 223 250, 00 Lt suma bus sumokėta pavedimu į Pardavėjo sąskaitą, kai AB bankas „Hansabankas“ suteiks pirkėjui kreditą (sutarties 3.1., 3. 2. punktai).

15„Swedbank“, AB pateikė teismui atsakovo V. Ž. asmeninės sąskaitos išrašą apie pajamas nuo 2006-11-01 iki 2008-12-01, kuriame yra duomenys, kad L. Ž. 2006-12-05 pervedė į V. Ž. sąskaitą 223 250, 00 Lt pagal pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 114 – 119).

16Centrinės hipotekos įstaigos pateikti duomenys ir atsakovo L. Ž. teismui pateiktos kredito sutarties Nr.( - ) turinys leidžia teismui spręsti, kad nekilnojamojo turto pirkėjas, atsakovas L. Ž., perkamą žemės sklypą su pastatais įkeitė jį kreditavusiam bankui „Swedbank“, AB už suteiktą 223 250 Lt kreditą žemės sklypo ir pastatų pirkimui (b. l. 33 – 40, 69 – 76). Šiuo metu kreditorius „Swedbank“, AB vykdo priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto (b. l. 69 – 76).

17Ieškovas ginčija įmonės savininko V. Ž. ir jo sutuoktinės V. Ž. 2006-11-30 sudarytą nekilnojamojo turto perleidimo sandorį LR CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana).

18Ieškinys atmestinas (LR CK 6.66 str.).

19Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, pagal kurio 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-917/2003, 2009-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-361/2009). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčijamas ne skolininko (juridinio asmens – V. Ž. individualios įmonės), o kitų asmenų – įmonės savininko ir jo sutuoktinės – sudarytas sandoris. Pagal LR CK 2.33 str., 2.50 str. ir Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d. nuostatas individuali įmonė – neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, galintis savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Tai reiškia, kad individuali įmonė yra savarankiškas teisinių santykių subjektas. Todėl ieškinys LR CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu gali būti reiškiamas tik dėl bankrutuojančios V. Ž. transporto paslaugų įmonės sudarytų sandorių nuginčijimo, o ne dėl kito savarankiško teisinių santykių subjekto – įmonės savininko – sudarytų sandorių nuginčijimo. Bankrutuojanti V. Ž. transporto paslaugų įmonė nėra šioje byloje ginčijamo sandorio šalis. Atsakovai V. Ž. ir V. Ž., būdami neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyviai, subsidiariai atsako savo turtu pagal bankrutavusios įmonės prievoles (CK 2. 50 str. 3 d., 4 d., 2.45 str.). Pagal LR CK 6.66 straipsnio nuostatas kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Nagrinėjamu atveju ginčijamas ne skolininko (V. Ž. transporto paslaugų įmonės) sudarytas sandoris, o įmonės savininko ir jo sutuoktinės, kurie 2006-11-30 (ginčo sandorio sudarymo momentu) neturėjo bendraskolių prievolės įmonės kreditoriams, sudarytas nekilnojamojo turto perleidimo sandoris. Teismui pateikto 2007 metų įmonės balanso duomenys patvirtina, kad įmonės skolos ir įsipareigojimai 2006 metais siekė tik 53 988 Lt ir tesudarė tik mažą įmonės balanse apskaityto 255 962 Lt vertės turto dalį. Pats ieškovas pripažįsta, kad ginčo sutarties sudarymo metu įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolinga tik 950, 73 Lt. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu užteko neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – individualios įmonės – turto įmonės prievolėms įvykdyti, todėl juridinio asmens dalyvis (įmonės savininkas) tuo metu nebuvo atsakingas už įmonės prievoles savo asmeniniu turtu. Todėl ginčo sandorio sudarymo metu (2006-11-30) įmonės savininkas V. Ž. negali būti įvardijamas kaip skolininkas, o tuo pačiu jo sudarytas turto perleidimo sandoris negali būti ginčijamas CK 6.66 str. nustatytu pagrindu.

20 Be to šioje byloje ieškovas neįrodė įstatyme nustatytų actio Pauliana institutui taikyti būtinų sąlygų buvimo: nepateikė įrodymų, kad ginčo sutarties sudarymo metu įmonės kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, neįrodė, kad dėl šio sandorio sudarymo įmonė tapo nemokia, kad ginčijamas sandoris pažeidė įmonės kreditorių teises, kad sutarties šalys buvo nesąžiningos. Todėl darytina išvada, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi (CPK 178 ir 179 str.). Atmesdamas byloje pareikštą ieškinį teismas įvertina ir tai, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl restitucijos taikymo ir prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 235 000 Lt, yra nenuoseklus ir nesąžiningas. Ieškinyje teigiama, kad perleisto ginčo turto rinkos vertė – 43 970 Lt, ieškovui žinoma, kad turtas parduodamas varžytinėse ir pradinė pardavimo kaina – 146 400 Lt, tačiau priteisti prašoma 235 000 Lt. Siekdamas sau naudingo rezultato, bankrutuojančios įmonės administratorius bylos nagrinėjimo dienai nepateikė teismui duomenų apie bankrutavusios V. Ž. transporto paslaugų įmonės nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dydį, kai yra žinoma, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, pagal Įmonių bankroto įstatymo taikymo nulemtas nuostatas, taikant restituciją, visas turtas grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę.

21Nurodytų motyvų pagrindu ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

22Ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi 2008-12-30 nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (LR CPK 150 str. 4 d.).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

Nutarė

24Ieškovo V. Ž. transporto paslaugų įmonės ieškinį atmesti.

25Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2008-12-30 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

26Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.