Byla 2S-1144-302/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,

3kolegijos teisėjai Petras Jaržemskis ir Dalia Kačinskienė,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Tuskulėnų verslo centro savininkų bendrija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ainava“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Tuskulėnų verslo centro savininkų bendrija“ dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6Kreditorius UAB „Ainava“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Tuskulėnų verslo centro savininkų bendrija“ 33 656,96 Lt skolos, 4 837,72 Lt delspinigių, 6 procentus palūkanų nuo teismo įsakymo išdavimo dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko atžvilgiu – areštuoti jo pinigines lėšas, nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises pareiškimo ribose. Prašymą motyvavo tuo, kad skolos suma yra didelė, skolininkas ilgą laiką neatsiskaito, nereaguoja į kreditoriaus pretenzijas sumokėti skolą gražiuoju, todėl tokios aplinkybės kreditoriui kelia abejonių dėl pastarojo mokumo. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba apsidaryti neįmanomas.

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. birželio 9 d. nutartimi prašymą tenkino – areštavo skolininkui UAB „Tuskulėnų verslo centro savininkų bendrija“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kitą ilgalaikį materialų turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, palikdamas teisę valdyti šį turtą ir juo naudotis. Bendra areštuoto turto vertė turi atitikti 38 494,68 Lt pareiškimo kainą. Nesant ar nepakankant nekilnojamojo ar kito materialaus turto, nutarė areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias pas skolininką ir / ar trečiuosius asmenis, neviršijant 38 494,68 Lt, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad skola yra didelė, todėl prašymas tenkintinas, nes nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas nurodė, kad prioritetas yra nekilnojamojo ir / ar kito ilgalaikio materialaus turto areštui, nes areštavus lėšas dėl jų trūkumo gali būti sutrikdyta skolininko ūkinė veikla. Teismas prašymą sprendė nepranešdamas skolininkui, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

8Skolininkas UAB „Tuskulėnų verslo centro savininkų bendrija“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Nurodo, kad kreditorius, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

9Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržo skolininko teises labiau nei yra būtina galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Nurodo, jog areštas skolininkui daro didelę žalą, nes jis negali atsiskaityti už administraciniam pastatui, kuris yra Tuskulėnų g. 33C, Vilniuje, teikiamas komunalines bei eksploatacines paslaugas, todėl varžoma jo veikla. Tikslinga skolininkui leisti atlikti būtiniausias išmokas, kad būtų išvengta juridinio asmens likvidavimo.

10Teismas nenurodė, kodėl šiuo atveju laikinąsias apsaugos priemones buvo tikslinga taikyti nepranešus skolininkui, todėl tai vertintina kaip skolininko procesinių teisių pažeidimas.

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

13Kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, procesinis įstatymas numato, jog pareiškime turi būti nurodytas motyvuotas prašymas, jeigu yra pagrindas skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir duomenys apie skolininko turtą (Civilinio proceso kodekso 433 straipsnio 1 dalies 5 p.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti kreditoriaus prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodoma, jog kreditorius nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę teismo įsakymo įvykdymui, tačiau kolegija pažymi, kad prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įstatymas nereikalauja pateikti įrodymų, patvirtinančių šio prašymo pagrįstumą, kreditoriui pakanka nurodyti konkrečius faktus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Kaip matyti iš pateikto prašymo, kreditorius prašymą motyvavo bei nurodė, jog skola yra didelė, skolininkas neatsiskaito ilgą laiką, nereaguoja į kreditoriaus pretenzijas sumokėti skolą geruoju, taigi, kolegijos vertinimu, tokie nurodyti duomenys teismui buvo pakankami sprendžiant dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi pagal susiformavusią teismų praktiką, kai ginčas yra turtinio pobūdžio ir ginčo suma yra didelė, tikėtina, jog dėl to gali padidėti teismo įsakymo neįvykdymo rizika.

15Apeliantas nurodo, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų, tačiau kolegija nesutinka su tokiu argumentu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – skolininkui priklausančio turto ar piniginių lėšų areštas nepažeidžia nurodytųjų principų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditoriaus pareikštų reikalavimų dydis – 38 494,68 Lt, tokios vertės turtui ar piniginėms lėšoms teismas uždėjo areštą. Areštas turto, kurį apima nekilnojamasis bei kitas ilgalaikis materialus turtas, bei piniginių lėšų atžvilgiu gali būti taikomas tik alternatyviai, prioritetą teikiant turtui, o tik po to – piniginėms lėšoms, taigi akivaizdu, jog teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi minėtais principais bei atsižvelgė į tai, kad skolininkui kuo mažiau būtų trikdoma jo veikla. Apelianto teiginiai, jog teismas, areštuodamas pinigines lėšas, neatsižvelgė į tai, jog tokia laikinoji apsaugos priemonė trikdo jo veiklą, atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis, kas gali privesti prie juridinio asmens likvidavimo, niekuo nepagrįsti, be to, jis nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad jis neturi turto ir kad jam yra areštuotos piniginės lėšos bankuose.

16Atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs skolininkui niekuo to nemotyvuodamas, nepagrįstas, be to, neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teisė spręsti ar nagrinėti tokį prašymą nepranešus šaliai, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priklauso teismo diskrecijai, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas sprendė, jog yra reali grėsmė, kad pranešimas skolininkui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, taigi tokie motyvai laikytini pakankamais, kad būtų priimtas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus skolininkui Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 1 dalies prasme.

17Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija

Nutarė

19Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai