Byla A-858-205-13
Dėl aktų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Europos socialinio fondo agentūrai ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 1–8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas) kanclerio 2012 m. balandžio 6 d. potvarkį Nr. A3-61 (toliau – ir Potvarkis Nr. A3-61) bei Ministerijos 2012 m. balandžio 30 d. raštą Nr. (21.107-82)SD-2894 (toliau – ir Raštas Nr. (21.107-82)SD-2894).

5Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamais aktais buvo sumažintas pareiškėjo ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšomis bendrai finansuojamo projekto „Administracinio personalo ir profesinių žinių ir įgūdžių tobulinimas Lietuvos pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonėse“ Nr. VP1-1.1-SADM-01-K-01-423 (toliau – ir Projektas) finansavimas bei reikalaujama grąžinti paramos lėšas dėl padarytų pažeidimų, t. y. reikalavimų, kurie neva pažeidžia Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas), pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (toliau – ir Aprašas) 4 ir 5 punktus, paslaugų teikėjų kvalifikacijai pirkimo dokumentuose nustatymo. Pareiškėjas tvirtino, kad Projekto įgyvendinimui reikalingų mokymo paslaugų įsigijimui, kuris buvo atliktas atviro konkurso būdu (toliau – ir Pirkimas), netaikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Manė, jog Pirkimą reglamentuoja Aprašas, kuris yra daug liberalesnis bei mažiau varžantis pirkėją, nei minėtas įstatymas, todėl pareiškėja neturėjo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos tvarkos paslaugų teikėjų kvalifikacijos vertinimui. Pažymėjo, kad naudodamasi diskrecijos teise pačiai nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, Apraše nustatytų principų įgyvendinimą užtikrino, nes pagal kvalifikacinių reikalavimų sąrašą Pirkime galėjo dalyvauti daugelis mokymo paslaugų rinkoje esančių paslaugų teikėjų. Nors Pirkimui buvo pateiktas vienintelio paslaugų teikėjo uždarosios akcinės bendrovės „ETKC“ (toliau – ir UAB „ETKC“) pasiūlymas, pagal Aprašo 20 punktą konkursas laikomas įvykusiu, jei yra gautas bent vienas nustatytus minimalius reikalavimus atitinkantis paslaugų teikėjo pasiūlymas. Pabrėžė, kad Projektas buvo sėkmingai įgyvendintas ir Projekto lėšos buvo naudojamos efektyviai bei racionaliai. Be to, akcentavo, kad Potvarkis Nr. A3-61 neatitinka objektyvumo principo ir esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, jame neatskleistas pažeidimų turinys. Pareiškėjas nesutiko, jog kvalifikacinis reikalavimas paslaugų teikėjui turėti ISO 9001:2000 standartą atitinkančią sistemą yra diskriminacinis. Atkreipė dėmesį, kad kvalifikacinių reikalavimų nustatymas yra leidžiamas ir teismų praktikoje, o visiško konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, kadangi bet koks reikalavimas kvalifikacijai tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras paslaugų teikėjų, kurie netenkins vieno ar kito reikalavimo. Teigė, kad aptariamą kvalifikacinį reikalavimą atitinka bei sertifikuotas ISO 9001:2000 standartą atitinkančias sistemas turi daugelis kvalifikuotų ir mokymo paslaugų rinkoje veikiančių subjektų, todėl pareiškėjas šiuo reikalavimu neapribojo paslaugų teikėjų varžymosi galimybės, o sudarė sąlygas Pirkime dalyvauti daugeliui kvalifikuotų paslaugų teikėjų. Nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog net trijų tiekėjų potenciali galimybė dalyvauti pirkime yra pakankama pripažinti, kad kvalifikaciniai kriterijai apskritai nėra diskriminaciniai bei yra sudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai (rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-443/2010). Kartu pabrėžė, jog šiuo atveju dėl kvalifikacinio reikalavimo nebuvo gauta paslaugų teikėjų skundų ar pretenzijų. Taip pat manė, kad reikalavimai ne mažiau kaip 25 proc. užsienio kalbos mokymo paslaugas teiksiančių ekspertų ir ne mažiau kaip 50 proc. specialiųjų socialinių bei vadovavimo įgūdžių tobulinimo paslaugas teiksiančių ekspertų turėti daktaro mokslinį laipsnį bei reikalavimai ne mažiau kaip 10 proc. užsienio kalbos mokymo paslaugas teiksiančių ekspertų ir ne mažiau kaip 25 proc. specialiųjų socialinių bei vadovavimo įgūdžių tobulinimo paslaugas teiksiančių ekspertų turėti docento pedagoginį vardą yra pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui. Paaiškino, jog tokių reikalavimų būtinumą pagrindžia Projekto partnerių pageidavimai ir reikalavimai, o sėkmingai įvykdyti mokymai patvirtina, kad tokių reikalavimų taikymas pasiteisino. Tvirtino, jog aukštos kvalifikacijos lektorių dalyvavimą teikiant mokymo paslaugas lėmė Projekto specifika, nes Projekto ir mokymų tikslinės grupės buvo Lietuvos pramonininkų konfederacijos įmonių aukščiausio ir vidurinio lygio vadovai bei specialistai, o vienas iš pagrindinių Projekto tikslų – rengti aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir vadovus, siekiant įmonėms įgyti bei išlaikyti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, taip pat išlaikyti kvalifikuotus specialistus Lietuvoje. Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju reikalavimai buvo nustatyti ne visiems lektoriams, o tik daliai. Teigė, kad minėti reikalavimai nediskriminavo potencialių paslaugų teikėjų dalyvavimo Pirkime, kadangi Pirkimo dokumentai sudarė galimybę paslaugų teikėjams teikti paslaugas pasitelkiant ne tik savo darbuotojus, bet ir subrangovus.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 122–127) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas nesutiko, kad Potvarkis Nr. A3-61 neatitinka VAĮ reikalavimų, kadangi jo teisinis pagrindas yra atitinkami teisės aktų ir 2009 m. balandžio 1 d. Ministerijos, Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir Agentūra) bei pareiškėjo pasirašytos trišalės Projekto finansavimo ir administravimo sutarties (toliau – ir Sutartis) punktai, nustatantys atvejus, kada turi būti priimamas sprendimas grąžinti projekto vykdytojui jo gautas paramos lėšas, taip pat punktai, nustatantys Ministerijos, kaip vadovaujančiosios institucijos, kompetenciją priimant tokius sprendimus, o faktines aplinkybes pagrindžia Agentūros raštai bei Ministerijos darbo grupės posėdžio protokolas, kurie detalizuoja pažeidimų turinį ir yra Potvarkio Nr. A3-61 sudedamoji dalis. Atkreipė dėmesį, jog teisės aktai Ministerijai, kaip tarpinei institucijai, nenustato įgaliojimų revizuoti Agentūros dokumentus, spręsti dėl atliktų patikrinimų teisėtumo ir pagrįstumo ar savo iniciatyva organizuoti pakartotines patikras arba imtis kitokių veiksmų, gavus iš Agentūros atitinkamas išvadas, išskyrus siūlomos finansinės korekcijos dydžio peržiūrėjimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Taip pat pažymėjo, kad Agentūros dokumentai buvo pagrįsti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir Valstybės kontrolė) išvadomis ir rekomendacijomis, kurių nevykdyti nei Agentūra, nei Ministerija neturėjo teisės.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 173–177) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Agentūra paaiškino, jog Valstybės kontrolė, atlikusi Pirkimo auditą, 2011 m. gruodžio 20 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-80-1-67 (toliau – ir Valstybinio audito ataskaita) nurodė, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimo procedūras, neužtikrino, kad būtų laikomasi Aprašo 4 ir 5 punktų reikalavimų, todėl preliminariai siūlė taikyti pareiškėjui Europos Komisijos finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairėse (toliau – ir Gairės) nustatytą 5 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties, t. y. 227 309,15 Lt. Agentūra, remdamasi Valstybinio audito ataskaita, atliko pažeidimo tyrimą ir 2012 m. sausio 31 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP1-1.1-SADM-01-K-01-423/IT02 (toliau – ir Pažeidimo tyrimo išvada) Ministerijai pateikė siūlymą taikyti pareiškėjui 81 759, 54 Lt finansinę korekciją, tačiau Ministerija prašė pakartotinai įvertinti pareiškėjui siūlomos finansinės korekcijos apimtį, todėl buvo organizuotas susitikimas su Valstybės kontrolės, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) bei Agentūros atstovais, kurio metu Valstybės kontrolė pakomentavo Pirkimo vykdymo metu nustatytų pažeidimų esmę bei informavo, kad nuomonės dėl nustatytų pažeidimų nekeičia. To paties susitikimo metu Finansų ministerija konstatavo, kad šio pažeidimo atveju mažesnis nei Gairėse nustatytas finansinės korekcijos procentas nėra įmanomas. Agentūra, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės bei Finansų ministerijos išdėstytą poziciją, atnaujino pažeidimo tyrimą ir 2012 m. kovo 26 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Ministerijai siūlė taikyti pareiškėjui 227 309,15 Lt dydžio finansinę korekciją. Agentūra pažymėjo, kad Valstybės kontrolės nurodyti teisiniai ir faktiniai neatitikimų pagrindai buvo įvardinti tiek Ministerijai pateiktoje Agentūros 2012 m. kovo 26 d. pažeidimo tyrimo išvadoje, tiek Ministerijos 2012 m. balandžio 12 d. rašte Nr. (21.104-82) SD-2469, siųstame pareiškėjui, todėl tvirtino, kad skundo teiginys, jog Potvarkis Nr. A3-61 nemotyvuotas ir jame neatskleistas pažeidimų turinys, yra nepagrįstas.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės kontrolė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (IV t., b. l. 70–80) prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant Valstybės kontrolės atstovams ir sprendimą priimti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

11Valstybės kontrolė nurodė, kad neturėtų būti laikoma trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi bylos išsprendimas Valstybės kontrolės teisėms ir pareigoms įtakos neturės, be to, pareiškėjo teisės ir teisėti interesai jokiomis Valstybės kontrolės veikomis nebuvo pažeisti ir teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė. Pažymėjo, kad Valstybinio audito ataskaita ir 2011 m. gruodžio 20 d. valstybinio audito išvada Nr. 9-58 (toliau – ir Valstybinio audito išvada) nėra administraciniai aktai, sukeliantys pareiškėjui, atsakovui ar trečiajam suinteresuotam asmeniui teisines pasekmes, o Valstybės kontrolė nėra įgaliotas subjektas atlikti pažeidimo tyrimo procedūrą ir priimti galutinį sprendimą dėl nustatyto pažeidimo.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 26 d sprendimu (IV t., b. l. 94–102) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14Teismas pažymėjo, jog pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), 191 punktą (redakcija galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 10 d. iki 2012 m. gegužės 17 d.), jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį (teisę pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį turi įgyvendinančioji institucija, jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas). Jeigu įtariama, kad projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaikydamas projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus ir dėl to atsirado ar galėjo atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių, patyrus nepagrįstų išlaidų, šiose Taisyklėse nustatyta tvarka atliekamas įtariamo pažeidimo tyrimas ir nustatomas arba nenustatomas pažeidimas (Taisyklių 192 p.). Tuo tarpu Projekto Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punkte šalys sutarė, kad Europos audito rūmų, Europos Komisijos, Valstybės kontrolės, Finansų ministerijos, Ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos ir įgyvendinančiosios institucijos įgalioti asmenys turi teisę audituoti ir kontroliuoti, kaip yra vykdomas Projektas, taip pat turi teisę audituoti ir kontroliuoti Projekto vykdytojo finansinę–ūkinę veiklą, kiek ji susijusi su Projekto įgyvendinimu, ir visas kitas aplinkybes, susijusias su Projektu ir Sutartimi, taip, kaip numatyta šioje Sutartyje ir galiojančiuose teisės aktuose. Visais atvejais, atsižvelgiant į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 90 straipsnio nuostatas, turi būti sudaryta galimybė šiems asmenims susipažinti su visais dokumentais 3 (trejus) metus nuo veiksmų programos, pagal kurią buvo įgyvendintas projektas, užbaigimo tikrinti ir kontroliuoti projektą. Įvertinęs tai, kad Projekto Sutarties 3.3 punkte Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga buvo nustatyta 2011 m. gegužės 31 d., teismas padarė išvadą, jog Agentūra, įtarusi teisės aktų pažeidimus, turėjo teisę 2011 m. gruodžio 9 d. pradėti pažeidimo tyrimą. Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 187 punktą, jeigu projekto vykdytojas nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, projekto pirkimus jis privalo vykdyti vadovaudamasis Aprašu. Įgyvendinančioji institucija pagal kompetenciją atlieka pirkimų priežiūrą, remdamasi Aprašu ir užtikrindama šių Taisyklių 184.1–184.3 punktuose išdėstytų nuostatų laikymąsi. Įgyvendinančioji institucija, atlikdama apklausos būdu vykdomų pirkimų (kai projekto vykdytojas nėra perkančioji organizacija) paskesnę patikrą, gali vadovautis įgyvendinančiosios institucijos parengta ir su vadovaujančiąja institucija suderinta atrankine pirkimų patikros metodika. Šiuo aspektu teismas akcentavo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje pateikto perkančiosios organizacijos apibrėžimo, pareiškėjo vykdytam Pirkimui taikytinos Aprašo nuostatos.

15Teismas akcentavo, kad pagal Aprašo 3 punktą pirkimo tikslas – vadovaujantis šiame Apraše nustatytais reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti projekto vykdytojui ir (arba) partneriui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Aprašo 14 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas ir (arba) partneris privalo nustatyti ir pirkimo pradžioje tiekėjams pateikti tikslius ir aiškius minimalius techninius ir (arba) funkcinius perkamų prekių, paslaugų ir darbų reikalavimus ir (arba) apibūdinti norimą rezultatą, pasiūlymo pateikimo terminą, pirkimo sąlygas ir tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus. Projekto vykdytojas ir (arba) partneris turi teisę nustatyti minimalius tiekėjų kvalifikacijos, finansinių, ekonominių ir techninių pajėgumų reikalavimus ir parengti išsamius pirkimo dokumentus. Tačiau projekto vykdytojas ir (arba) partneris užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (Aprašo 4 p.). Be to, projekto vykdytojas ir (arba) partneris pirkimus turi vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis ir pirkimo rezultatas – įsigytų prekių, paslaugų ar darbų kainos – neviršytų analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinių rinkos kainų (Aprašo 5 p.).

16Taip pat pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, jog reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems teikėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip absoliutus. Vykdydama pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti tam tikrus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus (rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos 2009 m. liepos 29 d. apžvalgos 20–22 p.). Atkreipė dėmesį, kad lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (rėmėsi Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimu byloje Arnold André, C-434/02, Rink. 2004). Šiame kontekste nurodė, kad diskriminuojantis elgesys kartu lemia ir nelygiateisišką tiekėjų padėtį, bet ne visada nelygiateisiškas elgesys su tiekėjais reikš diskriminaciją. Paprastai diskriminacija pripažįstama, kai nelygiateisišką subjektų (viešųjų pirkimų kontekste – tiekėjų) padėtį lemia tam tikras diskriminuojantis kriterijus, kuris suponuoja, kad tam tikro subjektus diskriminuojančio kriterijaus pagrindu vieni subjektai bus išskirti iš kitų atitinkamų subjektų sąrašo (rėmėsi Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1993 m. birželio 22 d. sprendimu Komisija prieš Daniją, C-243/89, Rink. 1993). Atitinkamai ISO 9001:2000 sertifikatas įrodo, kad įmonės kokybės vadybos sistema sertifikuota pagal geriausios praktikos standartą ir atitinka jo reikalavimus. Taigi vadybos sistemos, atitinkančios ISO 9001:2000 standartą, įdiegimas užtikrina, kad bus gaunama kokybiška paslauga. Tačiau, teismo vertinimu, nors pareiškėjo teisė nustatyti atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus nėra paneigiama, atsižvelgiant į Aprašo 4 punktą, tiekėjų kvalifikaciniams reikalavimams turėtų būti taikoma lygiaverčių standartų doktrina, o minėtas pareiškėjo suformuluotas reikalavimas diskriminuoja kitus paslaugų teikėjus, nes turėdami lygiavertes kokybės valdymo sistemas jie negalėtų laimėti pareiškėjo skelbto atvirojo konkurso, nors realiai teiktų vienodai kokybiškas paslaugas, todėl tokia situacija pagrįstai buvo įvertinta kaip pažeidžianti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Tai, kad Agentūra ir atsakovė nenurodė, kokius konkrečius lygiaverčius sertifikatus dar gali turėti paslaugų teikėjai, teismo nuomone, nelaikytina pažeidimu, kadangi galimi atvejai, kai paslaugų teikėjas nėra sertifikuotas, tačiau pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad praktikoje įmonėje nurodyta vadybos sistema veikia, be to, lygiavertėmis konkurso sąlygų priemonėmis gali būti sertifikatas, įrodantis, jog laikomasi vadybos sistemos ir/ar kitos sistemos, kurios reikalavimai viršija perkančiosios organizacijos nustatytuosius.

17Pasisakydamas dėl pareiškėjo nustatytų reikalavimų, jog ne mažiau kaip 25 proc. užsienio kalbos paslaugas teiksiančių ekspertų ir ne mažiau kaip 50 proc. specialiųjų socialinių bei vadovavimo įgūdžių tobulinimo paslaugas teiksiančių ekspertų turėtų daktaro mokslinį laipsnį bei ne mažiau kaip 10 proc. užsienio kalbos mokymo paslaugas teiksiančių ekspertų ir ne mažiau kaip 25 proc. specialiųjų socialinių bei vadovavimo įgūdžių tobulinimo paslaugas teiksiančių ekspertų turėtų docento pedagoginį vardą, teismas akcentavo, kad proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasirenkamų priemonių derinimas – šių priemonių adekvatumo tikslams vertinimas (rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. A-3). Tuo tarpu šiuo atveju pareiškėjo Projekto tikslas buvo užtikrinti Lietuvos pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonių administracinio personalo profesinės kompetencijos įgijimą ir tobulinimą. Nagrinėjamoje situacijoje specifiniai reikalavimai buvo nustatyti užsienio kalbos mokymo paslaugas ir specialiųjų socialinių bei vadovavimo įgūdžių tobulinimo paslaugas teiksiantiems ekspertams. Formuluodamas reikalavimus ekspertams. pareiškėjas nurodė, kad pastarieji turi turėti docento pedagoginį vardą ar daktaro mokslinį laipsnį, tačiau nenurodė, kokios mokslo srities ir krypties šis laipsnis turėtų būti, todėl, teismo vertinimu, toks reikalavimas neatitinka Projekto siekiamų tikslų ir negali būti pripažintas proporcingu.

18Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Taisyklių 191 punktą, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį (teisę pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį turi įgyvendinančioji institucija, jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas). Projekto Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte įtvirtintos analogiškos nuostatos, t. y., jeigu Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, nesilaiko Sutarties sąlygų ir (ar) pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos teisės aktus, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir kitos institucijos turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti Projekto finansavimą ir (arba) nutraukti Sutartį ir (arba) reikalauti grąžinti sumokėtas Projekto finansavimo lėšas ar jų dalį pagal ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos sprendimo nuostatas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su tokiomis sąlygomis, tarp jų ir su Projektui skirtų lėšų mažinimu, sutiko ir pasirašydamas Sutartį įsipareigojo jų laikytis. Nors nei Projekto Sutartyje, nei Taisyklėse nėra nustatytos paskirtos sankcijos – Projekto finansavimo lėšų sumažinimo – dydžiai, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintose Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) nurodyta, kad nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su pirkimu pagal Aprašą, institucija, teikdama Rekomendacijų 25 punkte nurodytus pasiūlymus, atsižvelgia į Gairių nuostatas (Rekomendacijų 26 p.). Pagal Gaires neteisėtų sutarties pasirašymo kriterijų taikymo atveju, t. y., kai sutartis buvo sudaryta taikant neteisėtus sutarties pasirašymo kriterijus (pavyzdžiui, atrankos kriterijaus naudojimas siekiant pasirašyti sutartį, perkančiosios organizacijos konkurso sąlygose arba pranešime apie numatomą sudaryti sutartį apibrėžtų kriterijų nesilaikymas ar neteisingas ir (arba) diskriminacinis sutarties pasirašymo kriterijų taikymas), rekomenduojama pataisa yra 25 proc. sutarties sumos, tačiau ši suma gali būti sumažinta iki 10 proc. arba iki 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo pritaikyta minimali pataisa, todėl, teismo vertinimu, net ir konstatavus, jog tik dėl vieno reikalavimo paslaugų teikėjams buvo pažeisti Aprašo 4 ir 5 punktai, nebūtų pagrindo mažinti pareiškėjui nurodytą grąžintiną sumą.

19Vertindamas Potvarkio Nr. A3-61 atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, teismas nurodė, kad VAĮ 8 straipsnis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.), o pats aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (VAĮ 8 str. 3 d.). Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pabrėžė, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, jog iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Tačiau praktikoje neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualaus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių–teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individuliam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama ABTĮ nustatyta tvarka. Tai tik ištaka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-633/2008). Šiuo aspektu nurodė, kad ginčijamame Potvarkyje Nr. A3-61 yra pateiktos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis jis buvo priimtas, taip pat pateiktos nuorodos į Agentūros 2012 m. vasario 3 d. raštą Nr. ESF-12SD-01869 ir 2012 m. kovo 26 d. raštą Nr. ESF-12-SD-04300 bei Ministerijos posėdžio 2012 m. balandžio 4 d. protokolą Nr. D5-77, be to, Potvarkis Nr. A3-61 buvo atsiųstas pareiškėjui su Ministerijos 2012 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (21.104-82)SD-2469, kuriame yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu pareiškėjas kaltinamas. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir tai, kad tų pačių duomenų dubliavimas būtų perteklinis bei prieštaraujantis gero administravimo principui, teismas sprendė, jog skundžiamas Potvarkis Nr. A3-61 iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnyje nurodytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

20Papildomai pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintose Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse (toliau – ir Grąžinimo taisyklės) nurodyta, jog įgyvendinančioji institucija, siekdama, kad projekto vykdytojas grąžintų neteisėtai išmokėtų ir (ar) panaudotų lėšų sumą, turi siūlyti administruojančiajai institucijai patvirtinti siūlomų grąžinti lėšų formą, kurioje būtų pasirinktas lėšų grąžinimas pervedant lėšas į sąskaitą, ir (arba) įsakyme nurodyti projekto vykdytojui per terminą, ne ilgesnį kaip 60 kalendorinių dienų nuo priimto įsakymo įsigaliojimo, grąžinti lėšas į šiame įsakyme nurodytą banko sąskaitą, iš kurios jos pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitą, kaip nurodyta šių taisyklių 22 punkte (išskyrus šių taisyklių 24.2 punkte nurodytus atvejus) (Grąžinimo taisyklių 7.1 p.). Pagal Grąžinimo taisyklių 8.1 punktą administruojančioji institucija, siekdama, kad projekto vykdytojas grąžintų neteisėtai išmokėtų ir (ar) panaudotų lėšų sumą, turi patvirtinti siūlomų grąžinti lėšų formą, kurioje būtų pasirinktas lėšų grąžinimas pervedant lėšas į sąskaitą, ir (arba) įsakyme nurodyti projekto vykdytojui per terminą, ne ilgesnį kaip 60 kalendorinių dienų nuo priimto įsakymo įsigaliojimo, grąžinti lėšas į šiame įsakyme nurodytą banko sąskaitą, iš kurios jos pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitą, kaip nurodyta šių taisyklių 22 punkte (išskyrus šių taisyklių 24.2 punkte nurodytus atvejus). Remdamasis minėtomis nuostatomis ir byloje nustatytomis aplinkybėmis bei tuo, kad Potvarkis Nr. A3-61 yra teisėtas ir pagrįstas, teismas konstatavo, jog Ministerijos Raštas Nr. (21.107-82)SD-2894, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas per 60 dienų nuo siūlomų grąžinti lėšų formos patvirtinimo dienos pervesti nurodytą sumą į Ministerijos sąskaitą, taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą panaikinti šį raštą.

21III.

22Pareiškėjas Lietuvos pramonininkų konfederacija pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 107–113), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą – panaikinti Ministerijos kanclerio Potvarkį Nr. A3-61 ir Ministerijos Raštą Nr. (21.107-82)SD-2894. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad ginčijami aktai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad negavo skundžiamame Potvarkyje Nr. A3-61 nurodytų Agentūros 2012 m. vasario 3 d. rašto Nr. ESF-12SD-01869 ir 2012 m. kovo 26 d. rašto Nr. ESF-12-SD-04300 bei nežinojo jų turinio. Taip pat pažymi, kad įvykdžius Pirkimą, Agentūrai, kaip įgyvendinančiai institucijai, buvo pateikta visa dokumentacija ir Pirkimo sutartis su paslaugų teikėju, o Agentūra dėl Pirkimo pastabų neturėjo, todėl pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog Pirkimą įvykdė tinkamai. Tačiau, praėjus dvejiems metams po Pirkimo įvykdymo, pareiškėjas gavo raštą, kuriame teigiama, kad Pirkimas buvo įvykdytas pažeidžiant nediskriminavimo ir proporcingumo principus bei ribojant konkurenciją, dėl ko buvo sumažintas Projekto finansavimas. Teigia, jog tokie veiksmai pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius ir lemia teisinį netikrumą.

23Atsakovas Ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 119–122) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas nurodo, jog palaiko skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus. Taip pat, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, pabrėžia, kad šią situaciją reglamentuoja Projekto Sutartis ir galiojantys ES finansinės paramos lėšų kontrolės mechanizmą įtvirtinantys teisės aktai, o pareiškėjas sutiko su juose numatytomis sąlygomis ir, pasirašydamas Sutartį, įsipareigojo jų laikytis.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 135–136) prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą nepakeistą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas. Be to, nurodo, jog pareiškėjo argumentai dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo yra nepagrįsti, neteisėti ir nesuderinami su Lietuvoje įtvirtinta struktūrinių fondų administravimo schema bei jos tikslais. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas sutiko su Sutartyje ir ES finansinės paramos lėšų kontrolės mechanizmą įtvirtinančiuose tesės aktuose nustatytomis sąlygomis bei, pasirašydamas Sutartį, įsipareigojo jų laikytis.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės kontrolė atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 123–133) prašo, nusprendus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ją nagrinėti nedalyvaujant Valstybės kontrolės atstovams ir sprendimą/nutartį priimti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ministerijos kanclerio 2012 m. balandžio 6 d. potvarkio Nr. A3-61, kuriuo Projekto vykdytojui – Lietuvos pramonininkų konfederacijai (pareiškėjui) – nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma buvo sumažinta 227 309,15 Lt (iš jų 136 385,50 Lt – ES fondų lėšos, o 90 923,15 Lt – projekto vykdytojo ir partnerių lėšos), bei Ministerijos 2012 m. balandžio 30 d. rašto Nr. (21.107-82)SD-2894, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas per 60 dienų nuo siūlomų grąžinti lėšų formos patvirtinimo dienos pervesti nurodytą sumą į Ministerijos sąskaitą, teisėtumo bei pagrįstumo.

29Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir nepanaikino minėto Ministerijos kanclerio 2012 m. balandžio 6 d. potvarkio Nr. A3-61 bei Ministerijos 2012 m. balandžio 30 d. rašto Nr. (21.107-82)SD-2894.

30Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

31Byloje nustatyta, kad 2009 m. balandžio 1 d. Ministerija, Agentūra ir pareiškėjas pasirašė trišalę paramos skyrimo Projektui sutartį (I t., b. l. 116–133; II t., b. l. 128–145, 178–195). Projekto įgyvendinimui pareiškėjas paskelbė atvirą konkursą mokymo paslaugoms įsigyti (III t., b. l. 9). Tarp kvalifikacinių reikalavimų, kuriuos privalėjo atitikti konkurso dalyvis, be kita ko, buvo nurodyti reikalavimai turėti įdiegtą (sertifikuotą) kokybės vadybos sistemą kompetencijos ugdymo sprendimų (mokymų) organizavimo ir įgyvendinimo paslaugoms teikti pagal ISO 9001:2000 tarptautinio kokybės vadybos standarto reikalavimus. Be to, ekspertams, teiksiantiems mokymo paslaugas, buvo nustatyti reikalavimai: ne mažiau kaip 25 proc. užsienio kalbos paslaugas teiksiančių ekspertų ir ne mažiau kaip 50 proc. specialiųjų socialinių bei vadovavimo įgūdžių tobulinimo paslaugas teiksiančių ekspertų turėti daktaro mokslinį laipsnį bei ne mažiau kaip 10 proc. užsienio kalbos mokymo paslaugas teiksiančių ekspertų ir ne mažiau kaip 25 proc. specialiųjų socialinių bei vadovavimo įgūdžių tobulinimo paslaugas teiksiančių ekspertų turėti docento pedagoginį vardą (III t., b. l. 16–34). Atviro konkurso metu buvo gautas vienintelis pasiūlymas iš UAB „ETKC“ (III t., b. l. 101–102), kurį įvertinus, buvo nuspręsta sudaryti sutartį su minėta bendrove dėl mokymo paslaugų pagal Projektą teikimo (III t., b. l. 115–116, 131–147).

32Agentūra 2009 m. balandžio 22 d. raštu Nr. ESF-09-SD-01460 informavo pareiškėją, kad dėl Pirkimo dokumentų pastabų neturi (I t., b. l. 180). Tačiau Valstybės kontrolė, atlikusi Veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, išlaidų bei valdymo ir kontrolės sistemos veikimo 2010 m. valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą, Agentūrai pateiktose rekomendacijose (III t., b. l. 148–154) nurodė, kad audito metu nustatyta, jog Agentūra, atlikusi Projekto vykdytojo atlikto Pirkimo įvertinimą, nenustatė, kad projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimo procedūras, neužtikrino, jog būtų laikomasi Aprašo 4 punkte nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų bei 5 punkte įtvirtinto reikalavimo, be kita ko, užtikrinti kuo didesnį tiekėjų varžymąsi. Valstybės kontrolė pažymėjo, kad buvo nustatyti neproporcingai aukšti reikalavimai pirkimo objektui ir diskriminuojantys reikalavimai paslaugų teikėjų kvalifikacijai, bei kaip pažeidimus nurodė minėtą reikalavimą dėl ISO 9001:2000 tarptautinio kokybės vadybos standarto ir reikalavimą daliai ekspertų, teiksiančių užsienio kalbos mokymo bei specialiųjų socialinių ir vadovavimo įgūdžių tobulinimo paslaugas, turėti daktaro mokslo laipsnį, docento pedagoginį vardą. Tai įvertinusi, Valstybės kontrolė rekomendavo Agentūrai registruoti įtariamą Projekto pažeidimą, patikslinti išlaidų deklaracijas, išimant netinkamas išlaidas ir atsižvelgiant į projekto finansavimo santykį, bei iš projekto vykdytojo susigrąžinti ES struktūrinės paramos lėšas. Nurodyta preliminariai finansinė korekcija – 227 309,15 Lt. Agentūra, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės rekomendacijas, atliko pažeidimo tyrimą, kuris buvo baigtas 2012 m. sausio 31 d. surašius Pažeidimo tyrimo išvadą bei šios išvados papildymą (II t., b. l. 147–151; III t., b. l. 155–159). Pažeidimo tyrimo išvadoje buvo nustatytas Aprašo 4 ir 5 punktų pažeidimas bei Ministerijai siūloma Projektui skirtas lėšas sumažinti 81 759,54 Lt. Pažeidimo tyrimo išvados papildyme buvo paaiškinta, kad Agentūra reikalavimą turėti konkrečią, t. y. išimtinai ISO 9001:2000 standartus atitinkančią kokybės vadybos sistemą, vertina kaip esminį pažeidimą, nes Projekto vykdytojas nepagrįstai diskriminavo paslaugų teikėjus, turinčius lygiavertes kokybės vadybos sistemas ar kokybės užtikrinimo priemones, dėl ko toks reikalavimas paslaugų teikėjų kvalifikacijai vertintinas kaip neproporcingai aukštas ir diskriminuojantis, o pareiškėjas, nustatydamas tokius reikalavimus, pažeidė Aprašo 4 ir 5 punktų nuostatas. Kita vertus, pasisakydama dėl reikalavimų, kad dalis mokymus vesiančių lektorių privalo turėti daktaro mokslinį laipsnį arba docento pedagoginį vardą, Agentūra pažeidimų nenustatė, nes tokie reikalavimai, Agentūros manymu, yra sietini su aukšta tokių asmenų kvalifikacija, kuri, atsižvelgiant į mokymų tikslus ir tikslinės grupės specifiką, atitinka perkamų mokymų poreikius ir yra proporcingas kriterijus pasirinkti aukštos kvalifikacijos ekspertus, be to, tokie reikalavimai buvo nustatyti tik ekspertų daliai, kuri, įvertinus rinkoje esantį šiuos reikalavimus atitinkančių ekspertų skaičių, vertintina kaip santykinai nedidelė, todėl prieinama daugeliui potencialių paslaugų teikėjų. Būtent atsižvelgusi į tai, kad dalis Valstybės kontrolės nustatytų pažeidimų nepasitvirtino, Agentūra Ministerijai siūlė projektui skirtas išlaidas sumažinti 81 759,54 Lt.

33Ministerija 2012 m. kovo 7 d. rašte Nr. (21.104-82)SD-1552 (II t., 155; III t., b. l. 160) nurodė Agentūrai, kad sutinka su Agentūros išvadomis dėl nustatytų pažeidimų, tačiau pažymėjo, kad Valstybės kontrolės rekomenduotos finansinės korekcijos apimties sumažinimas nėra visiškai pagrįstas, kadangi Valstybės kontrolė rekomendavo taikyti mažiausią įmanomą finansinę korekciją už tokio pobūdžio pažeidimą, kurio Gairės nenumato galimybės mažinti. Atsižvelgusi į tai, Ministerija prašė Agentūros iš naujo įvertinti siūlomos finansinės korekcijos apimtis, todėl buvo suorganizuotas ir 2012 m. kovo 21 d. Agentūroje įvyko Valstybės kontrolės, Finansų ministerijos bei Agentūros atstovų susitikimas, kurio metu Valstybės kontrolės, Finansų ministerijos bei Agentūros atstovai svarstė Valstybės kontrolės nurodytus Projekto pažeidimus. Kaip matyti iš šio susitikimo protokolo (II t., b. l. 162–164; III t., b. l. 161–163), Valstybės kontrolė nesutiko su Agentūros sprendimu nepripažinti pažeidimais reikalavimų daliai mokymus vesiančių lektorių turėti daktaro mokslinį laipsnį arba docento pedagoginį vardą. Valstybės kontrolės atstovai susitikime pažymėjo, kad minėti reikalavimai yra nepagrįsti, neproporcingi pirkimo objektui, kadangi pirkimo objektas nėra specifinis (perkamos bendrinės, o ne, pavyzdžiui, specializuotos užsienio kalbos mokymo paslaugos), užsienio mokymo lygis nėra aukštas (maža dalis dalyvių mokėsi įgudusio vartotojo lygiu), todėl tokie reikalavimai dirbtinai riboja konkurenciją. Taip pat pabrėžė, kad didelis dalyvių skaičius sietinas su samdomų ekspertų skaičiumi, o ne su itin aukšta jų kvalifikacija. Pažymėjo, kad tam tikrais atvejais aukštų ir specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymas galimas, tačiau turi būti tinkamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas, pavyzdžiui, ypatinga perkamo objekto svarba, sutarties specifinė paskirtis arba viešojo intereso apsauga. Atkreipė dėmesį, kad pirkimo dokumentuose keliami reikalavimai paslaugų teikėjų siūlomiems lektoriams turėti daktaro mokslinį laipsnį arba docento pedagoginį vardą, nenurodant konkrečios reikalaujamos mokslo srities ir krypties, nėra tiesiogiai susiję su pirkimo objektu, todėl neproporcingi jam. Taip pat akcentavo, kad pirkimu susidomėjo ir pirkimo dokumentus paprašė pateikti 18 paslaugų teikėjų, iš kurių tik vienas pateikė pasiūlymą.

34Agentūra, atsižvelgdama į minėto susitikimo metu aptartus klausimus, 2012 m. kovo 26 d. papildė savo tyrimo išvadą (III t., b. l. 164–168) ir pasiūlė sumažinti Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą 5 proc. nuo pirkimo vertės, t. y. 227 309,15 Lt. Išvados papildyme pažymėjo, kad reikalavimai daliai mokymus vesiančių lektorių turėti daktaro mokslinį laipsnį arba docento pedagoginį vardą pripažintini pažeidžiančiais Aprašo 4 ir 5 punktus, nes yra neproporcingi ir dirbtinai riboja konkurenciją. Ministerija 2012 m. balandžio 2 d. posėdžio metu nusprendė pritarti šiam Agentūros siūlymui (I t., b. l. 14–15; II t., b. l. 165–166; III t., b. l. 172–173) ir Ministerijos kancleris Potvarkiu Nr. A3-61 (I t., b. l. 9; II t., b. l. 167; III t., b. l. 171), vadovaudamasis Taisyklių 198.2 punktu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. A1-73 „Dėl Lietuvos 2007–2013 m. struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimo“ 2.3 punktu, Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punktu, taip pat atsižvelgdamas į Agentūros ir Ministerijos pripažintus pažeidimus, 227 309,15 Lt (iš jų 136 385,50 Lt – ES fondų lėšos, o 90 923,15 Lt – Projekto vykdytojo ir partnerių lėšos) sumažino Projekto vykdytojui – Lietuvos pramonininkų konfederacijai – nustatytą didžiausią Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Kadangi su pažeidimu susijusios išlaidos pareiškėjui jau buvo išmokėtos, Agentūra pateikė, o Ministerija patvirtino siūlomų grąžinti lėšų formą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas per 60 dienų nuo siūlomų grąžinti lėšų formos patvirtinimo dienos privalo grąžinti į Ministerijos sąskaitą 136 385,50 Lt paramos lėšų (I t., b. l. 10–11, 17).

35Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 10 d. iki 2012 m. gegužės 17 d.) 187 punktą, jeigu projekto vykdytojas nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, projekto pirkimus jis privalo vykdyti vadovaudamasis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212; įgyvendinančioji institucija pagal kompetenciją atlieka pirkimų priežiūrą, remdamasi Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu ir užtikrindama šių Taisyklių 184.1–184.3 punktuose išdėstytų nuostatų laikymąsi; įgyvendinančioji institucija, atlikdama apklausos būdu vykdomų pirkimų (kai projekto vykdytojas nėra perkančioji organizacija) paskesnę patikrą, gali vadovautis įgyvendinančiosios institucijos parengta ir su vadovaujančiąja institucija suderinta atrankine pirkimų patikros metodika. Tuo tarpu pareiškėjas – Lietuvos pramonininkų konfederacija – nelaikytinas perkančiąja organizacija Viešųjų pirkimų įstatymo prasme (Viešųjų pirkimų įstatymo 4 str.), ko neginčija ir jis pats, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju pareiškėjo vykdytam Pirkimui taikytinos Aprašo nuostatos.

36Nors pagal Aprašo 8 punktą projekto vykdytojas ir (arba) partneris turi teisę nustatyti minimalius tiekėjų kvalifikacijos (finansinio, ekonominio, techninio ir profesinio pajėgumo) reikalavimus ir parengti išsamius pirkimo dokumentus, pažymėtina, jog, remiantis Aprašo 3 punktu, pirkimo tikslas – vadovaujantis šiame Apraše nustatytais reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti projekto vykdytojui ir (arba) partneriui reikalingų prekių ar paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Projekto vykdytojas ir (arba) partneris užtikrina, kad, atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (Aprašo 4 p.). Be to, projekto vykdytojas ir (arba) partneris pirkimus turi vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis ir pirkimo rezultatas – įsigytų prekių ar paslaugų kainos neviršytų analogiškų prekių ar paslaugų vidutinių rinkos kainų (Aprašo 5 p.). Taip pat akcentuotina, jog apibūdinant pirkimo objektą negalima nurodyti konkretaus modelio ar šaltinio, konkretaus proceso ar prekės ženklo, patento, tipo, konkrečios kilmės ar gamybos, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pirkimo objekto; šiuo atveju tiekėjams būtina nurodyti, kad priimtini ir savo savybėmis lygiaverčiai objektai (Aprašo 9 p.). Projekto vykdytojas ir (arba) partneris privalo visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus ir kriterijus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodą informaciją (Aprašo 15 p.).

37Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, konstatavus, jog buvo nustatyti neproporcingai aukšti, diskriminuojantys ir dirbtinai ribojantys konkurenciją reikalavimai pirkimo objektui bei paslaugų teikėjų kvalifikacijai, pareiškėjui nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma buvo sumažinta būtent dėl Aprašo 4 ir 5 punktų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, jog Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra ne kartą nurodęs, kad lygiateisiškumo principas yra viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo pagrindas (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1996 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Komisija prieš Belgiją, C-87/94, Rink. p. I-2043), o perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis šio principo atitinka viešųjų pirkimų direktyvų esmę, net šio principo expressis verbis neįtvirtinant viešųjų darbų pirkimų direktyvoje (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1993 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Komisija prieš Daniją, C-243/89, Rink. 1993, p. I-3353). Be to, Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2004 m. gruodžio 14 d. sprendime byloje Arnold André, C-434/02, pasisakydamas dėl nediskriminavimo principo, yra akcentavęs, jog, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, vienodo traktavimo principas reikalauja, kad panašios aplinkybės nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos aplinkybės – vienodai, jeigu tokio traktavimo negalima pateisinti objektyviomis priežastimis (taip pat žr. 2004 m. rugsėjo 9 d. sprendimo byloje Ispanija prieš Komisiją, C-304/01, Rink. p. I-7655, 31 punktą). Taigi, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją lygiateisiškumo ir su juo itin susijęs nediskriminavimo principai bendrąja prasme reiškia perkančiųjų organizacijų pareigą tapačias situacijas vertinti vienodai ir nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jeigu toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas.

38Įvertinus tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nustatydamas reikalavimą paslaugų teikėjams turėti įdiegtą (sertifikuotą) kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9001:2000 tarptautinio kokybės vadybos standarto reikalavimus, turėjo taikyti lygiaverčių standartų doktriną, kadangi priešingu atveju diskriminuojami kiti paslaugų teikėjai, kurie turėdami lygiavertes kokybės valdymo sistemas negalėtų laimėti pareiškėjo skelbto atviro konkurso, nors realiai teiktų vienodai kokybiškas paslaugas. Taigi nagrinėjamu atveju, pateikdamas reikalavimą paslaugų teikėjams turėti įdiegtą (sertifikuotą) kokybės vadybos sistemą būtent pagal ISO 9001:2000 tarptautinio kokybės vadybos standarto reikalavimus, pareiškėjas akivaizdžiai ribojo konkurenciją ir diskriminavo kitus galimus paslaugų teikėjus, kurie objektyviai galėjo suteikti tokią pačią paslaugą. Pabrėžtina, jog nurodyto reikalavimo įtvirtinimas nebuvo pagrįstas nei imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, nei objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, sąlygojančiomis tokią būtinybę, todėl tokia situacija pagrįstai buvo įvertinta kaip pažeidžianti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

39Vertinant reikalavimą ne mažiau kaip 25 proc. užsienio kalbos mokymo paslaugas teiksiančių ekspertų ir ne mažiau kaip 50 proc. specialiųjų socialinių bei vadovavimo įgūdžių tobulinimo paslaugas teiksiančių ekspertų turėti daktaro mokslinį laipsnį bei reikalavimą ne mažiau kaip 10 proc. užsienio kalbos mokymo paslaugas teiksiančių ekspertų ir ne mažiau kaip 25 proc. specialiųjų socialinių bei vadovavimo įgūdžių tobulinimo paslaugas teiksiančių ekspertų turėti docento pedagoginį vardą, taip pat sutiktina su išvada, kad šie reikalavimai nagrinėjamu atveju yra neproporcingi, nebūtini ir dirbtinai riboja paslaugų teikėjų konkurenciją. Nors pareiškėjas tvirtina, kad minėti reikalavimai buvo įtvirtinti siekiant rengti aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir vadovus bei užtikrinti aukštą mokymo paslaugų kokybę, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas, nustatydamas kvalifikacinius reikalavimus paslaugų teikėjams, nenurodė, kokios mokslo srities ir (ar) krypties turėtų būti mokymo paslaugas teiksiančių ekspertų mokslinis laipsnis ir (ar) pedagoginis vardas. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad aukščiausiu lygiu užsienio kalbas mokėsi tik mažoji dalis Projekto dalyvių (IV t., b. l. 30–32). Taigi akivaizdu, kad nurodyti reikalavimai negali būti pagrįsti vien tik pareiškėjo nurodomu siekiu rengti aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir vadovus bei užtikrinti aukštą mokymo paslaugų kokybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikalavimai daliai mokymo paslaugas teiksiančių ekspertų turėti daktaro mokslinį laipsnį ir (ar) docento pedagoginį vardą buvo pagrįstai pripažinti neproporcingais, diskriminaciniais ir akivaizdžiai ribojančiais konkurenciją.

40Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 191 punktu, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį (teisę pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį turi įgyvendinančioji institucija, jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas). Atitinkamos nuostatos įtvirtintos ir Projekto Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte, kuris numato, jog tuo atveju, jei Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, nesilaiko Sutarties sąlygų ir (arba) pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktus, Įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o Ministerija ir kitos institucijos turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti Projekto finansavimą ir (arba) nutraukti Sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas Projekto finansavimo lėšas ar jų dalį pagal Ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos sprendimo nuostatas. Remiantis Taisyklių 197.2 punktu, įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą siūlyti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai sumažinti projekto finansavimą ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos pasiūlymą, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išnagrinėja jį ir priima sprendimą sumažinti projekto finansavimą ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį (Taisyklių 198.2 p.). Pagal Grąžinimo taisyklių 7.1 punktą, įgyvendinančioji institucija, siekdama, kad projekto vykdytojas grąžintų neteisėtai išmokėtų ir (ar) panaudotų lėšų sumą, turi siūlyti administruojančiajai institucijai patvirtinti siūlomų grąžinti lėšų formą, kurioje būtų pasirinktas lėšų grąžinimas pervedant lėšas į sąskaitą, ir (arba) įsakyme nurodyti projekto vykdytojui per terminą, ne ilgesnį kaip 60 kalendorinių dienų nuo priimto įsakymo įsigaliojimo, grąžinti lėšas į šiame įsakyme nurodytą banko sąskaitą, iš kurios jos pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitą, kaip nurodyta šių taisyklių 22 punkte (išskyrus šių taisyklių 24.2 punkte nurodytus atvejus). Tuo tarpu administruojančioji institucija, siekdama, kad projekto vykdytojas grąžintų neteisėtai išmokėtų ir (ar) panaudotų lėšų sumą, turi patvirtinti siūlomų grąžinti lėšų formą, kurioje būtų pasirinktas lėšų grąžinimas pervedant lėšas į sąskaitą, ir (arba) įsakyme nurodyti projekto vykdytojui per terminą, ne ilgesnį kaip 60 kalendorinių dienų nuo priimto įsakymo įsigaliojimo, grąžinti lėšas į šiame įsakyme nurodytą banko sąskaitą, iš kurios jos pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitą, kaip nurodyta šių taisyklių 22 punkte (išskyrus šių taisyklių 24.2 punkte nurodytus atvejus) (Grąžinimo taisyklių 8.1 p.). Be to, Projekto Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punkte įtvirtinta, kad Europos audito rūmų, Europos Komisijos, Valstybės kontrolės, Finansų ministerijos, Ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos ir Įgyvendinančiosios institucijos įgalioti asmenys turi teisę audituoti ir kontroliuoti, kaip yra vykdomas Projektas, taip pat turi teisę audituoti ir kontroliuoti Projekto vykdytojo finansinę–ūkinę veiklą, kiek ji susijusi su Projekto įgyvendinimu, ir visas kitas aplinkybes, susijusias su Projektu ir Sutartimi, taip, kaip numatyta šioje Sutartyje ir galiojančiuose teisės aktuose. Visais atvejais, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 90 straipsnio nuostatas, turi būti sudaryta galimybė šiems asmenims susipažinti su visais dokumentais 3 (trejus) metus nuo veiksmų programos, pagal kurią buvo įgyvendintas projektas, užbaigimo tikrinti ir kontroliuoti projektą. Pabrėžtina, jog pareiškėjas su tokiomis sąlygomis sutiko ir pasirašydamas Sutartį įsipareigojo jų laikytis. Taigi pareiškėjo teiginys, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, atmestinas kaip nepagrįstas.

41Pasisakydama dėl Ministerijos kanclerio 2012 m. balandžio 6 d. Potvarkio Nr. A3-61 atitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VAĮ 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (VAĮ 8 str. 3 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad pastarosios VAĮ nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, ir kt.). VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinių teismų praktika Nr. 21, 2011, ir kt.).

42Taigi individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Tačiau, kaip yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, praktikoje, formuojamoje remiantis atitinkamų teisės aktų reikalavimais, neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kad individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių–teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individuliam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Tai tik ištaka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą. Priimant individualų administracinį aktą ne retai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį. Tų pačių duomenų dubliavimas keliose vietose būtų perteklinis, prieštaraujantis gero administravimo principui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-633/2008 ir kt.).

43Kaip matyti iš Ministerijos kanclerio 2012 m. balandžio 6 d. potvarkio Nr. A3-61, jame yra nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis jis buvo priimtas, taip pat pateiktos nuorodos į Agentūros 2012 m. vasario 3 d. raštą Nr. ESF-12SD-01869 ir 2012 m. kovo 26 d. raštą Nr. ESF-12-SD-04300 bei Ministerijos posėdžio 2012 m. balandžio 4 d. protokolą Nr. D5-77. Be to, Potvarkis Nr. A3-61 buvo atsiųstas pareiškėjui su Ministerijos 2012 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (21.104-82)SD-2469, kuriame yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu pareiškėjas kaltinamas, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadai, kad Ministerijos kanclerio 2012 m. balandžio 6 d. potvarkis Nr. A3-61 atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas galimai negavo skundžiamame Potvarkyje Nr. A3-61 nurodytų Agentūros 2012 m. vasario 3 d. rašto Nr. ESF-12SD-01869 ir 2012 m. kovo 26 d. rašto Nr. ESF-12-SD-04300, nelaikytina esminiu trūkumu ir nesudaro pagrindo pripažinti Potvarkį Nr. A3-61 neatitinkančiu teisės aktų reikalavimus.

44Apibendrinant, konstatuotina, kad skundžiami Ministerijos kanclerio 2012 m. balandžio 6 d. Potvarkis Nr. A3-61 ir Ministerijos 2012 m. balandžio 30 d. raštas Nr. (21.107-82)SD-2894 yra teisėti bei pagrįsti, todėl nėra jokio pagrindo juos keisti ar naikinti. Todėl pareiškėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

46Pareiškėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos apeliacinį skundą atmesti.

47Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau – ir... 5. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamais aktais buvo sumažintas pareiškėjo... 6. Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija... 7. Atsakovas nesutiko, kad Potvarkis Nr. A3-61 neatitinka VAĮ reikalavimų,... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą... 9. Agentūra paaiškino, jog Valstybės kontrolė, atlikusi Pirkimo auditą, 2011... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės kontrolė atsiliepimu į... 11. Valstybės kontrolė nurodė, kad neturėtų būti laikoma trečiuoju... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 26 d sprendimu (IV... 14. Teismas pažymėjo, jog pagal Projektų administravimo ir finansavimo... 15. Teismas akcentavo, kad pagal Aprašo 3 punktą pirkimo tikslas –... 16. Taip pat pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, jog... 17. Pasisakydamas dėl pareiškėjo nustatytų reikalavimų, jog ne mažiau kaip 25... 18. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Taisyklių 191 punktą, jeigu projekto... 19. Vertindamas Potvarkio Nr. A3-61 atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams,... 20. Papildomai pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės... 21. III.... 22. Pareiškėjas Lietuvos pramonininkų konfederacija pateikė apeliacinį skundą... 23. Atsakovas Ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l.... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės kontrolė atsiliepimu į apeliacinį... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ministerijos kanclerio 2012 m.... 29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo skundą... 30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų... 31. Byloje nustatyta, kad 2009 m. balandžio 1 d. Ministerija, Agentūra ir... 32. Agentūra 2009 m. balandžio 22 d. raštu Nr. ESF-09-SD-01460 informavo... 33. Ministerija 2012 m. kovo 7 d. rašte Nr. (21.104-82)SD-1552 (II t., 155; III... 34. Agentūra, atsižvelgdama į minėto susitikimo metu aptartus klausimus, 2012... 35. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Taisyklių (redakcija galiojusi... 36. Nors pagal Aprašo 8 punktą projekto vykdytojas ir (arba) partneris turi... 37. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, konstatavus, jog buvo nustatyti... 38. Įvertinus tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo... 39. Vertinant reikalavimą ne mažiau kaip 25 proc. užsienio kalbos mokymo... 40. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 191 punktu,... 41. Pasisakydama dėl Ministerijos kanclerio 2012 m. balandžio 6 d. Potvarkio Nr.... 42. Taigi individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš... 43. Kaip matyti iš Ministerijos kanclerio 2012 m. balandžio 6 d. potvarkio Nr.... 44. Apibendrinant, konstatuotina, kad skundžiami Ministerijos kanclerio 2012 m.... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 46. Pareiškėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos apeliacinį skundą atmesti.... 47. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą... 48. Nutartis neskundžiama....