Byla 2A-294/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kazio Kailiūno (pranešėjas), kolegijos teisėjų Virginijos Čekanauskaitės ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Violetai Drėmienei, dalyvaujant ieškovui D. K. , ieškovo atstovui advokatui Artūrui Cibulskui, atsakovo Lietuvos Respublikos atstovams Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui prokurorėms Almai Krempovskajai, Vitalijai Songailienei, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Egidijui Šiaudikiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-835-41/2006 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas D. K. 2005 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai vėliau buvo patikslinti, atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, LR generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos 22 000 Lt turtinės žalos ir 900 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2001 m. gegužės 21 d. buvo sulaikytas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. gegužės 23 d. nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2001 m. birželio 3 d., suėmimo terminas daug kartų buvo pratęsiamas, iš viso ieškovui buvo atimta laisvė dėl suėmimo nuo 2001 m. gegužės 21 d. iki 2003 m. lapkričio 10 d., viso - 2 metus 5 mėnesius ir 22 dienas. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pripažino ieškovą kaltu ir nuteisė laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams. Pritaikius amnestiją, neatliktoji bausmė buvo sumažinta vienu penktadaliu. Šį nuosprendį ieškovas apskundė apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu ieškovą visiškai išteisino. Ieškovas nurodė, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) jam buvo paskirtas neteisėtai, nesant tam jokio pagrindo. Skirdamas suėmimą teismas jo pagrįstumą motyvavo tuo, kad baudžiamojoje byloje yra faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog ieškovas padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau išteisinamajame nuosprendyje buvo padaryta išvada, jog nėra įrodymų, kad ieškovas padarė nusikaltimą, todėl ir suėmimo paskyrimo metu tokių įrodymų nebuvo ir negalėjo būti. Ieškovas nurodė, kad suėmimo pratęsimo klausimas baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas ne kiekvienam kaltinamajam individualiai, bet visiems kolektyviai, tais pačiais motyvais, neatsižvelgiant į kiekvieno jų vaidmenį darant veiką, inkriminuojamų nusikaltimų skaičių, asmenybę ir t.t., kas taip pat leidžia teigti apie suėmimo neteisėtumą. Ieškovas taip pat nurodė, kad byla buvo nagrinėjama ir suėmimas tęsėsi nepateisinamai ilgai, juo labiau, kad ieškovui buvo pareikšti kaltinimai tik dėl vieno nusikalstamo epizodo, byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, todėl galėjo būti operatyviai išnagrinėta. Prašymą priteisti 22 000 Lt turtinės žalos ieškovas grindė tuo, kad iki suėmimo IĮ „Garvida“ jam pasiūlė darbą su 1000 Lt dydžio mėnesiniu atlyginimu, todėl dėl neteisėto suėmimo jis negalėjo gauti pajamas 22 mėnesius, dėl ko patyrė 22 000 Lt turtinę žalą. Reikalavimą priteisti 900 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovas grindė tuo, kad buvo nepagrįstai įtariamas ir kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu, suimtas ir ilgą laiką laikomas nežmoniškose sąlygose, žinios apie kaltinimus plačiai pasklido visuomenėje, spaudoje, ieškovas patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, pasijuto pažemintas, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo reputacija.

4Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentas, jog išteisinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimas reiškia, jog nebuvo pagrindo ieškovą sulaikyti bei laikyti suimtą, yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis CK 6.272 straipsnio aiškinimo bei teismų praktikos aptariamos kategorijos bylose. Teismas pažymėjo, kad vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimas automatiškai nesuponuoja teismo priimtų nutarčių dėl suėmimo neteisėtumą ir nepagrįstumą bei teisės į žalos atlyginimą atsiradimą. Nurodė, kad tai reiškia, jog vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas negali būti besąlyginiu pagrindu konstatuoti, jog visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai taip pat buvo neteisėti, kadangi išteisinamasis teismo nuosprendis nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu sulaikant ar suimant asmenį buvo įvykdyti neteisėti veiksmai. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovo suėmimo bei sulaikymo neteisėtumo, kadangi ieškovo suėmimas buvo paremtas procesiniu teismo sprendimu (teismų nutartimis) bei atitiko tuo metu susiklosčiusias ir įstatymo numatytas materialines ir procesines suėmimo sąlygas.

5Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą, ar teismo nutartimi paskirtas asmens suėmimas ikiteisminio tyrimo metu buvo teisėtas, svarbu atsižvelgti į tai, kad suėmimas iki nuosprendžio priėmimo nėra bausmė už padarytą nusikaltimą, o procesinės prievartos priemonė, turinti specifinius uždavinius, kurių svarbiausias - užtikrinti tinkamą proceso vyksmą baudžiamojoje byloje, padėti ištirti nusikaltimą. Teismas nurodė, kad įstatymas reikalauja teisėto suėmimo, o ne teisėto pripažinimo kaltu, todėl ieškovo argumentas, jog išteisinamuoju nuosprendžiu konstatavus jo nekaltumą, toks nekaltumas egzistavo ir suėmimo paskyrimo metu, kas nesudarė pagrindo suėmimui, atmestinas. Teismas nurodė, kad sprendžiant atsakovo veiksmų neteisėtumo klausimą, svarbiausia yra nustatyti, ar įtarimas padarius nusikaltimą, kaip suėmimo paskyrimo sąlyga, yra pagrįstas, taip pat atsižvelgti į aplinkybes, ar įtariamasis vengs tyrimo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą, darys naujas nusikalstamas veikas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo sulaikymas ir suėmimas buvo atlikti pagal baudžiamajame procese numatytas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovą sunkaus nusikaltimo padarymu, tikimybe, kad laisvėje kaltinamasis (ieškovas) gali trukdyti nustatyti tiesą, ir šie procesiniai veiksmai buvo grindžiami teismo procesiniais sprendimais, kurie nėra panaikinti. Teismas pažymėjo, kad nors kai kurios teismų priimtos nutartys dėl ieškovui paskirtos kardomosios priemonės (suėmimo) termino pratęsimo ieškovo apeliacine tvarka buvo apskųstos, tačiau peržiūrėjus jas apeliacine tvarka, jos buvo paliktos nepakeistos, konstatuojant, jog suėmimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai. Teismas konstatavo, kad suėmimo termino pratęsimo teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo tikrinamas bei peržiūrimas instancine tvarka baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, ir byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ar teismo veiksmų neteisėtumą sulaikant ar suimant ieškovą bei pratęsiant suėmimo terminą, todėl kardomoji priemonė - suėmimas ieškovo atžvilgiu buvo paskirta ir tęsiama teisėtai.

6Teismas taip pat pažymėjo, jog nors išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus sulaikymo ir suėmimo metu, tačiau tai gali būti pagrindas konstatuoti neteisėtą ieškovo nuteisimą, t.y. neteisėtus teismo veiksmus nuteisiant atsakovą, ir esant kitoms būtinoms sąlygoms, atlyginti ieškovui žalą, padarytą dėl neteisėto nuteisimo, tačiau kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas tokio reikalavimo nereiškia ir savo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžia tik neteisėtu sulaikymu bei suėmimu, teismas negali spręsti ieškovo nuteisimo teisėtumo ir žalos dėl neteisėto nuteisimo atlyginimo klausimų.

7Teismas iš dalies sutiko su ieškovo argumentais, jog tam tikrą laiką per ieškovo suėmimo laikotarpį byloje nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, ką patvirtina prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga, o buvo vien sprendžiami kaltinamųjų suėmimo termino pratęsimo klausimai, tačiau nurodė, kad vien ši aplinkybė pati savaime nėra pakankama konstatuoti nepagrįstai ilgą baudžiamąjį procesą šioje byloje ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumą.

8Teismas pažymėjo, kad paskirto suėmimo trukmė iš tikrųjų yra viena iš suėmimo teisėtumo sąlygų, ir vertinant tęstinio suėmimo teisėtumą, svarbu išsiaiškinti, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko procesinius veiksmus tam, kad būtų išlaikytas pakankamas tyrimo operatyvumas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju, teismas iš dalies sutinka su ieškovo argumentu, jog asmens laisvės apribojimas daugiau nei 2 metams yra pakankamai ilgas ir skaudžias pasekmes sukeliantis ar galintis sukelti dalykas, tačiau, vien ta aplinkybė, kad per ieškovo suėmimą tam tikrą laiką nebuvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, pati savaime nėra pakankama konstatuoti nepagrįstai ilgą baudžiamąjį procesą šioje byloje. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra būtina atsižvelgti ir į nusikalstamos veikos pobūdį, nusikaltimo, kuriuo ieškovas buvo kaltinamas, sunkumo laipsnį, jo pasekmes, kaltinamųjų skaičių byloje ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios šiuo atveju neleidžia teigti, jog baudžiamoji byla D. K. atžvilgiu buvo tirta nepateisinamai ilgai, pažeidžiant jo teisę į greitą ir teisingą teismą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas buvo kaltinamas sunkaus nusikaltimo, t. y. nusikaltimo, įvykdyto organizuotos grupės, pagal iš anksto sudarytą planą, padarymu, o tokių aplinkybių ištyrimas natūraliai reikalauja ilgesnio laiko tarpo ir leidžia kalbėti apie bylos sudėtingumą, prijungtos baudžiamosios bylos apimtis yra labai didelė, per ieškovo suėmimo laikotarpį buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, ką patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga, kai kurias suėmimo terminų pratęsimo nutartis ieškovui apskundus apeliacine tvarka, jos buvo paliktos nepakeistos, kitų nutarčių dėl suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo baudžiamojo proceso tvarka ieškinyje nurodytais pagrindais bei motyvais ieškovas neginčijo.

9Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo institucijos ir pareigūnai bylos tyrimo metu nėra varžomi teismo paskirta suėmimo trukme tuo atveju, kai suėmimo paskyrimas ar jo pratęsimas grindžiamas būtinybe sklandžiai atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus, todėl nagrinėjamu atveju siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdyje ir siekis užkirsti kelią naujų nusikaltimų padarymui vertintinas kaip minėtos būtinybės realizavimas. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo institucijų ir pareigūnų veiksmų teisėtumą patvirtina teismų priimtos nutartys dėl kardomosios priemonės (suėmimo) parinkimo ir jos taikymo pagrindų, todėl darytina išvada, jog ieškovo suėmimas truko pateisinamą laiką, o pareigūnų neteisėtų veiksmų, sudarančių pagrindą žalos atsiradimui ikiteisminiame tyrime, nenustatyta.

10Apeliaciniu skundu ieškovas D. K. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 17 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 22 000 Lt turtinės ir 900 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieškinyje nurodyto baudžiamojo proceso pažeidimo skiriant kardomąją priemonę - suėmimą, kai klausimas dėl suėmimo skyrimo buvo sprendžiamas ne kiekvienam įtariamajam individualiai, bet visiems bendrai. Teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad suėmimas yra sunkiausia kardomoji priemonė, kuri negali būti skiriama atmestinai ir neatsižvelgiant į kiekvieno iš kaltinamųjų individualias savybes, todėl visapusiškai neištyrė visų faktų ir netinkamai įvertino suėmimo pagrįstumą bei teisėtumą.
  2. Teismas neteisingai įvertino aplinkybes, kad per suėmimo laikotarpį byloje jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami nebuvo, o buvo sprendžiami vien kaltinamųjų suėmimo termino pratęsimo klausimai, ir nepagrįstai konstatavo, kad tai nėra pakankama priežastis pripažinti, jog suėmimo terminas buvo nepateisinamai ilgas.
  3. Teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
  4. Teismas klaidingai vertino ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasyvumą, teisindamas juos bylos sudėtingumu.
  5. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio argumentų apie tai, kad suėmimo laikotarpiu ieškovas buvo laikomas nežmoniškose sąlygose.

11Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai LR teisingumo ministerija, LR generalinė prokuratūra, Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos nurodo, kad su ieškovo D. K. apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

13Byloje nustatyta, kad 2001 m. gegužės 21 d. D. K. buvo sulaikytas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. gegužės 23 d. nutartimi D. K. buvo paskirta kardomoji priemonė-suėmimas ir teismo nutartimis suėmimo terminas buvo pratęsiamas iki 2003 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 10 d. nutartimi D. K. kardomoji priemonė pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paleidžiant iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu D. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 187 straipsnio pirmojoje dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nuosprendis D. K. nuteisimo dalyje ir D. K. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

14Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų ir pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingi nustatė turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir tinkamai taikė teisės normas.

15Pirmosios instancijos teismo išvados, kad vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas negali būti besąlyginiu pagrindu konstatuoti, jog visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai, įskaitant kardomųjų priemonių taikymą, taip pat buvo neteisėti, kadangi išteisinamasis nuosprendis nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo, ir kad teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu procesiniai veiksmai bei sprendimai buvo neteisėti, yra pagrįstos (CK 6.272 str.) ir atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-1231/2000, Nr.3K-3-34/2001, Nr.3K-3-1140/2002, Nr.3K-7-381/2003).

16Pirmosios instancijos teismo išvadas, kad D. K. buvo sulaikytas ir D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas teisėtai bei pagrįstai, patvirtina faktiniai bylos duomenys. Išteisinamajame nuosprendyje, teismo nutartyse dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo D. K. bei suėmimo termino pratęsimo nėra konstatuota, kad D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo termino pratęsimas yra neteisėti bei nepagrįsti. Teismo nutartys, kuriomis D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir pratęstas suėmimo terminas nebuvo panaikintas instancine tvarka. Šiose teismo nutartyse nurodyti įstatymo numatyti pagrindai dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, suėmimo termino pratęsimo. Įstatymo numatytus ir teismo nurodytus kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo D. K. pagrindus patvirtina V. L. , O. G. , V. M. , A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie D. K. padarytą nusikaltimą ir paminėti asmenys tokių parodymų atsisakė tik bylą nagrinėjant teisme. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ikiteisminio tyrimo ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai turėjo motyvų ir tikslų neteisėtai bei nepagrįstai įtarti bei kaltinti D. K. nusikaltimo padarymu, neteisėtai reikalauti iš asmenų duoti parodymus apie D. K. padarytą nusikaltimą, daryti D. K. atžvilgiu kitus neteisėtus veiksmus. Pagal įstatymo nustatytas įrodinėjimo taisykles nėra įrodyta, kad ikiteisminio tyrimo ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai padarė neteisėtus veiksmus dėl V. L. , O. G. , V. M. , A. L. parodymų davimo apie D. K. padarytą nusikaltimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad D. K. buvo sulaikytas ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pagal įstatymo reikalavimus ir įstatymo nurodytais pagrindais.

17Pirmosios instancijos teismo išvados, kad D. K. suėmimas truko pateisinamą laiką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio trečiosios dalies bei BPK normų reikalavimai nebuvo pažeisti, yra pagrįstos. Baudžiamoji byla, kurioje buvo kaltinamas D. K. , Vilniaus apygardos teisme buvo gauta 2002 m. spalio 30 d. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. sulaikymas ir suėmimas truko nuo 2001 m. gegužės 21 d. iki 2002 m. spalio 30 d. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu D. K. suėmimas truko nuo 2002 m. spalio 30 d. iki 2003 m. lapkričio 10 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio trečiojoje dalyje numatyta asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką reiškia ne tik tai, jog visais atvejais ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme trukmė, suimtojo asmens laikymo kardomajame kalinime laikotarpis negali viršyti įstatymuose nustatytų terminų, bet ir tai, kad faktinė procesinių veiksmų atlikimo trukmė, laikotarpiai tarp atskirų procesinių veiksmų turi būti pateisinantys būtinumą laikyti asmenį suimtą. Teisėjų kolegija pagal baudžiamosios bylos didelę apimtį, baudžiamosios bylos sudėtingumą, D. K. inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, baudžiamojoje byloje atliktus ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo veiksmus, galimybę įstatymo nustatyta tvarka išskirti baudžiamąją bylą, sprendžia, kad D. K. teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką nebuvo pažeista, o D. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė atitiko įstatymo nustatytus reikalavimus ir yra pateisinama. Ribojant asmens teisę į laisvę kiekvienu atveju turi būti ieškoma protingos pusiausvyros tarp asmens teisių ir viešojo intereso. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pusiausvyra nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad V. L. parodymų apie D. K. padarytą nusikaltimą atsisakė tik apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio. Taip pat pažymėtina, kad D. K. , kuris turėjo gynėją, nepateikė įstatymo nustatyta tvarka prašymo dėl baudžiamosios bylos išskyrimo. Teisėjų kolegija pagal baudžiamosios bylos duomenis sprendžia, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai dėl baudžiamosios bylos išskyrimo pažeisti nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, priimdamas nutartis dėl D. K. paskyrimo kardomosios priemonės – suėmimo, suėmimo termino pratęsimo, nepadarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų pagrindas konstatuoti šių nutarčių neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal įstatymo nustatytas įrodinėjimo taisykles neįrodyta, kad D. K. baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukmė buvo nepateisinama, kad buvo realios galimybės trumpesniam bylos tyrimui bei nagrinėjimui ir kad pažeista D. K. teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei D. K. suėmimo trukmė yra nepateisinama.

18Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo, kad D. K. suėmimo laikotarpiu buvo laikomas, apelianto nuomone, nežmoniškose sąlygose, pažeidžiant LR Konstitucijos 21 straipsnio trečiąją dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Kardomojo kalinimo įstatymas reglamentuoja asmenų, kuriems kardomąja priemone paskirtas suėmimas, taip pat asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, laikymo kardomojo kalinimo vietose tvarką ir sąlygas. Į bylą nepateikta įrodymų, įrodančių, kad D. K. suėmimo laikotarpiu buvo laikomas tokiose sąlygose, dėl kurių būtų pažeisti LR Konstitucijos 21 straipsnio trečiosios dalies Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, Kardomojo kalinimo įstatymo normų reikalavimai.

19Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra įrodyta bei nustatyta neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti, ir todėl ieškinys atmestinas (CK 6.272 str.).

20Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas D. K. nepareiškė ieškinio reikalavimo dėl žalos, ryšium su apkaltinamojo nuosprendžio, kuris buvo panaikintas, priėmimu, atlyginimo.

21Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija nepripažįsta apeliacinio skundo argumentų pagrįstais ir sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovas D. K. 2005 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio... 4. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 5. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą, ar teismo nutartimi paskirtas... 6. Teismas taip pat pažymėjo, jog nors išteisinamojo nuosprendžio priėmimas... 7. Teismas iš dalies sutiko su ieškovo argumentais, jog tam tikrą laiką per... 8. Teismas pažymėjo, kad paskirto suėmimo trukmė iš tikrųjų yra viena iš... 9. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo institucijos ir pareigūnai bylos... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas D. K. prašo apeliacinės instancijos teismą... 11. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai LR... 12. Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 17 d.... 13. Byloje nustatyta, kad 2001 m. gegužės 21 d. D. K. buvo sulaikytas, Vilniaus... 14. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų ir... 15. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad vien išteisinamojo nuosprendžio... 16. Pirmosios instancijos teismo išvadas, kad D. K. buvo sulaikytas ir D. K.... 17. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad D. K. suėmimas truko pateisinamą... 18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo, kad D. K. suėmimo... 19. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra įrodyta bei... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas D. K. nepareiškė ieškinio... 21. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija nepripažįsta apeliacinio skundo... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą....