Byla AN2-261-462/2018
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-18 nutarties administracinio nusižengimo byloje

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo G. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-18 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Administracinio nusižengimo protokolas G. Š. surašytas už tai, kad

    42017-11-20 patikrinus K. Š. aptvarą, įrengtą ( - ), laukiniams gyvūnams laikyti, už kurio priežiūrą atsakingas jo įgaliotas asmuo G. Š., nustatyta, kad dalies aptvertos žemės (statinio) naudojimo teisėtumą įrodančių dokumentų neturi, t. y. dalis aptvertos žemės priklauso kitiems fiziniams asmenims. Savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydamas ūkinę ir kitą veiklą pažeidė gretimų žemės sklypų savininkų ir naudotojų, t. y. A. K. ir D. M., teises ir įstatymų saugomus interesus. Taip pat prašyme Aplinkos apsaugos agentūrai nepateikė žemės (statinio) nuosavybės teisę ar kitą valdymo teisę patvirtinančių dokumentų ir žemės sklypo (statinio) plano su numatoma įrengti aptvaro schema. Nurodytais veiksmais G. Š. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 303 straipsnio 1 dalyje ir 110 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

  2. Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) 2017-12-18 nutarimu G. Š. už ANK 303 straipsnio 1 dalyje ir 110 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus paskirta galutinė administracinė nuobauda – 875 Eur bauda.
  3. G. Š., nesutikdamas su Institucijos 2017-12-18 nutarimu, apskundė nutarimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, kurie 2018-06-18 nutartimi pareiškėjo skundo netenkino ir paliko skundžiamą nutarimą nepakeistą.
  4. G. Š. dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-18 nutarties pateikė apeliacinį skundą, su skundžiama nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną dėl G. Š. nutraukti nesant jo veikoje administracinių nusižengimų sudėties. Apeliantas teigia, jog jis nėra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje, nes G. Š. visus veiksmus atliko pagal jam išduotus 2010-11-04 ir 2013-03-04 įgaliojimus vykdydamas K. Š. valią. Be to, 2013 m. vasarą buvo gauti D. M. ir R. K. žodiniai leidimai aptverti jiems priklausančius žemės sklypus po 2,5 ha. G. Š. atkreipia dėmesį į tai, jog leidimas laikyti Nr. ( - ) laukinius gyvūnus nelaisvėje yra išduotas K. Š., todėl G. Š. negalėjo pažeisti Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 2011-06-10 Nr. D1-533/B1-310 (su vėlesniais pakeitimais) 13 punkto reikalavimų, be to, teisiškai nereikšminga tai, kad fiziškai aptvarus gretimuose sklypuose, priklausančiuose D. M. ir A. K., sumontavo G. Š..
  5. Atsiliepimu į G. Š. apeliacinį skundą Institucija prašo skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-18 nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
  6. Apeliacinis skundas atmestinas.
  7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
  8. G. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nėra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje, nes leidimas laukinių gyvūnų laikymui yra išduotas K. Š., o G. Š. veikė tik K. Š. išduoto įgaliojimo pagrindu bei vykdė K. Š. valią.
  9. Nors G. Š. nurodo, jog jis nėra atsakingas dėl administracinių nusižengimų, susijusių su K. Š. ūkininko ūkiu, nes jis tik vykdė K. Š. nurodymus, tačiau pažymėtina, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų akivaizdu, jog Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro 2010-11-04 išduoto Įgaliojimo (b. t. 1, b. l. 81) pagrindu jau nuo 2011 metų G. Š. veikia K. Š. vardu, šią išvadą patvirtina: 2011-03-15 paraiška gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (b. t. 1, b. l. 80), pareiškėjas – G. Š.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros 2011-04-28 raštas (b. t. 1, b. l. 77) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, jog G. Š. pateiktai paraiškai gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus pridėti dokumentai yra K. Š. vardu.
  10. 2011-05-17 paraiška gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (b. t. 1, b. l. 65) pateikta asmeniškai K. Š..
  11. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011-06-01 K. Š. išdavė leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. ( - ) (b. t. 1, b. l. 55–46).
  12. Siekiant nustatyti, kam nagrinėjamu atveju kyla atsakomybė dėl teisės aktuose nustatytų taisyklių nesilaikymo, būtina analizuoti įgaliojimą bei atstovavimą pagal įgaliojimą reglamentuojančias teisės normas. Tiek įgaliojimą, tiek atstovavimą pagal įgaliojimą reglamentuoja civilinės teisės normos. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog tarp K. Š. ir G. Š. susidarė dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais.
  13. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010, 2017-01-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611/2016). Atstovas veikia neperžengdamas jam suteiktų teisių ribų. Tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali būti neįforminami atskiru dokumentu, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad atstovaujamasis, išduodamas įgaliojimą, nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jo vardu ir interesais. Įgaliojimas, būdamas vienašaliu sandoriu, apibrėžia tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu. Pavedimo sutarčiai, kaip dvišaliam sandoriui, yra būtinas abiejų šalių, t. y. atstovaujamojo ir atstovo, susitarimas dėl atliekamų veiksmų, paprastai dėl siekiamo rezultato, dėl kurio yra sudaroma pavedimo sutartis. Pavedimo sutarties ir įgaliojimo nustatytos atstovo teisės gali skirtis, nes, kaip pažymėta pirmiau, pavedimo sutartimi apibrėžiamos atstovaujamojo ir atstovo tarpusavio santykių ribos, o įgaliojimu yra suteikiama teisė atstovui veikti atstovaujamojo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, todėl pavedimo sutarties atstovavimo teisių ribos gali būti platesnės nei nustatytos įgaliojime.
  14. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2013-03-04 Įgaliojimo (b. t. 1, b. l. 34–38) nustatyta, jog K. Š. įgaliojo G. Š. savo vardu atlikti įvairius teisinius veiksmus, taip pat ir atstovauti K. Š. visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose savo nuožiūra K. Š. vardu sudarant bet kurias sutartis ir susitarimus, susijusius su bet kurių K. Š. priklausančių nekilnojamųjų daiktų eksploatacija ir aptarnavimu, K. Š. vardu mokėti visus mokesčius ir mokėjimus, susijusius su K. Š. priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais, atstovauti K. Š. gaunant pažymas, pažymėjimus, išrašus, atsiskaitymų (mokėjimų) knygeles ir bet kuriuos kitus dokumentus visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, teikiančiose eksploatavimo ir aptarnavimo, ryšio, komunikacijos ir bet kurias kitokias paslaugas, taip pat gaunant pažymas ir kitus dokumentus apie bet kuriuos įsiskolinimus, susijusius su K. Š. priklausančių nekilnojamųjų daiktų eksploatacija ir aptarnavimu; tvarkyti K. Š. priklausantį ūkininko ūkį (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. ( - ), identifikavimo kodas ( - )), spręsti visus ūkinius, finansinius klausimus, susijusius su šiuo ūkininko ūkiu, atstovauti K. Š. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kitose įstaigose ir organizacijose, Žemės ūkio skyriuje, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje ir visose kitose organizacijose deklaruojant K. Š. priklausančių žemės sklypų pasėlius, gauti valstybės skirtas paramos lėšas K. Š. ūkiui plėtoti arba kitas valstybės mokamas lėšas ir išmokas, pirkti, parduoti žemės ūkio produkciją; savo nuožiūra aptartomis sąlygomis K. Š. vardu nupirkti, išnuomoti, priimti dovanų arba gauti neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį ar bet kuriuo kitu įstatymams neprieštaraujančiu būdu įgyti bet kuriuos kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, K. Š. vardu savo nuožiūra sudaryti ir pasirašyti preliminariąsias sutartis dėl perkamų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo, perkamų kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, priėmimo–perdavimo aktus ir kitas įstatymams neprieštaraujančias sutartis bei susitarimus, savo nuožiūra keisti, pildyti, panaikinti minėtų preliminariųjų sutarčių, pirkimo–pardavimo sutarčių, priėmimo–perdavimo aktų ir kitų sutarčių bei susitarimų sąlygas ar juos nutraukti, K. Š. vardu sudaryti bei pasirašyti susitarimus dėl minėtų preliminariųjų sutarčių, pirkimo–pardavimo sutarčių, priėmimo–perdavimo aktų ir kitų sutarčių bei susitarimų sąlygų pakeitimo, papildymo, panaikinimo ar jų nutraukimo, mokėti pinigus už įgytą ar išnuomotą turtą, įregistruoti sutartis valstybės įmonėje Registrų centre ir gauti nuosavybės dokumentus, su nupirktą turtą eksploatuojančiomis tarnybomis sudaryti eksploatacijos paslaugų tiekimo sutartis; valdyti, tvarkyti ir disponuoti (parduoti, mainyti, nuomoti ir sudaryti kitus įstatymų leidžiamus sandorius) visais K. Š. priklausančiais kilnojamaisiais ir nekilnojamaisiais daiktais Lietuvos Respublikoje savo nuožiūra ir sąlygomis, susitarti dėl esminių ir antraeilių sutarties sąlygų, šiuo tikslu atstovauti K. Š. nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis visose įmonėse, įstaigose, bendrovėse ir bendrijose, Gyventojų registro tarnyboje, VĮ Registrų centre, gauti pažymas sandoriams, pasirašyti preliminariąsias sutartis, sudaryti notarų biure pirkimo–pardavimo sutartis, priėmimo–perdavimo aktus, dovanojimo, nuomos ir kitas sutartis, gauti pinigus, patvirtinti notarui ir gauti liudijimus apie atsiskaitymo pagal sutartis prievolės įvykdymą; K. Š. nuosavybės teise priklausančiuose, K. Š. nuomojamuose ir (arba) pagal panaudą naudojamuose žemės sklypuose statyti įvairios paskirties pastatus, statinius, įrengimus ir įrenginius, vykdyti statybos darbus, atlikti K. Š. priklausančių pastatų rekonstrukciją, K. Š. priklausančiuose pastatuose ar statiniuose statyti ir montuoti įrengimus bei juos eksploatuoti, šiuo tikslu atstovauti K. Š. VĮ Registrų centre, Šilalės ir Tauragės rajono savivaldybių administracijose, teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės ir Tauragės skyriuose bei visose kitose įstaigose ir organizacijose, gauti leidimus, sudaryti, suderinti ir pasirašyti statybos darbų projektinę dokumentaciją, reikiamas sutartis, sumokėti už atliktus darbus, priimti pastatytus darbus ir kitus pastatus eksploatacijon, įregistruoti juos nuosavybės teise atitinkamose institucijose ir gauti nuosavybės dokumentus, šį turtą deklaruoti. Įgaliojimas išduotas iki 2023-03-04.
  15. Vertinant išduoto įgaliojimo turinį bei įgaliojime numatytas įgaliotojo veikimo ribas, absoliučiai nepagrįstas G. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad ne jis, o K. Š. turėtų būti administracinio nusižengimo subjektas. Pažymėtina, jog tiek vadovaujantis nurodytomis CK normomis, reglamentuojančiomis įgaliotojo veikimo ribas, tiek nurodyta kasacinio teismo praktika, tiek administracinio nusižengimo byloje esantis K. Š. išduotas įgaliojimas G. Š. labai aiškiai ir griežtai apibrėžė G. Š. veikimo K. Š. vardu ribas: G. Š. K. Š. vardu veikti teisės aktams neprieštaraujančiu būdu, t. y. įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus (CK 6.759 straipsnio 1 dalis), o šias įgaliojime nustatytas ribas G. Š. viršijus, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad G. Š. veikė K. Š. įgaliojime nustatytu būdu, neperžengdamas įgaliojimo ribų ar (ir) K. Š. vardu. Papildomai pažymėtina, jog net jei G. Š. manė, kad veikia įgaliojimo pagrindu K. Š. vardu, jis turėjo pareigą K. Š. informuoti apie nukrypimą nuo įgaliojimu nustatytų ribų, nes teisės aktai tokią pareigą įgaliotajam nustato, t. y. įgaliotinis turi teisę nukrypti nuo įgaliotojo nurodymų, jeigu, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tai yra būtina įgaliotojo interesais, o įgaliotinis negalėjo iš anksto atsiklausti įgaliotojo arba per protingą terminą negavo atsakymo į savo paklausimą. Šiuo atveju įgaliotinis privalo pranešti įgaliotojui apie nukrypimus, kai tik įmanoma apie tai pranešti (CK 6.759 straipsnio 2 dalis), tačiau duomenų, jog G. Š. būtų K. Š. informavęs apie įgaliojimu nustatytų ribų viršijimą G. Š. nepateikė, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas apeliacinio skundo argumentas, jog G. Š. veikė pagal K. Š. valią ir dėl šios priežasties jis nėra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas.
  16. Be to, nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog teisiškai nereikšminga aplinkybė, kad fiziškai aptvarus sumontavo G. Š.. Kadangi konstatuota, jog būtent G. Š. yra administracinio nusižengimo subjektas nagrinėjamoje administracinėje byloje, teisiškai reikšminga aplinkybe tampa būtent tvorų užtvėrimas, nes jeigu tvoros nebūtų užtvertos gretimuose sklypuose, nebūtų ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo vieno iš sudėties elementų. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas, o nustačius, jog G. Š. yra administracinių nusižengimų subjektas, apeliacinio skundo argumentas dėl aplinkybės, jog būtent G. Š. užtvėrė tvoras gretimuose sklypuose, priklausančiuose A. K. ir D. M., teisinio reikšmingumo netenka prasmės.
  17. Kaip neįrodytas taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog G. Š. turėjo žodinį A. K. atstovo R. K. bei D. M. leidimą aptverti šiems asmenims nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Šį apeliacinio skundo argumentą paneigia ne tik R. K. bei D. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog jie nedavė G. Š. leidimo aptverti A. K. bei D. M. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tačiau taip pat administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai įrodymai: R. K. 2018-01-26 pareiškimas (b. t. 1, b. l. 118), kuriame R. K. nurodė, jog G. Š. savavališkai užtvėrė A. K. nuosavybės teise priklausančius tris žemės sklypus, kuriais įgaliojimo pagrindu naudotis bei jais disponuoti teisę turi R. K.; D. M. 2018-02-14 Atsakymas į dokumentą (b. t. 1, b. l. 163), kuriame nurodoma, jog akivaizdus žemės užgrobimo atvejis, tvorų D. M. netvėrė, tai savavališkai padarė G. Š.; R. Š. 2016-04-01 pareiškimas (b. t. 1, b. l. 178), kuriame nurodoma, jog sklypą kaimynas G. Š. aptvėrė savavališkai, su R. K. nieko nederindamas; Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus 2018 m. vasario mėnesio raštas Nr. 33SD-795(14.33.137 E.) (b. t. 2, b. l. 9), kuriame nurodoma, jog be suderinimo su žemės sklypų savininkais pilietis G. Š. kitose vietose toliau pradėdavo tinklinės tvoros tvėrimo darbus. Išdėstyti argumentai paneigia G. Š. apeliacinio skundo argumentą, jog aptverti gretimus žemės sklypus neva buvo gautas žemės sklypų savininkų leidimas.
  18. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas apskųsto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, padarė pagrįstą išvadą dėl G. Š. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 110 straipsnio 2 dalyje ir 303 straipsnio 1 dalyje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o G. Š. apeliacinis skundas atmestinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6G. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-18 nutartį.

7Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai