Byla AS-662-733-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl administracinio akto panaikinimo, žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. J. skundas atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Kauno apskrities VPK), Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (toliau – ir Generalinė prokuratūra), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apygardos prokuratūros bei Generalinės prokuratūros, kuriuo prašoma:

  1. patenkinti skundą ir panaikinti atsakovo Kauno apskrities VPK 2012 m. rugpjūčio 17 d. individualų administracinį aktą Nr. 20-65-S-1960;
  2. patenkinti skundą ir atsakovą Kauno apskrities VPK įpareigoti į pareiškėjo 2012 m. liepos 18 d. 8.00 val. skundą atsakyti iš naujo;
  3. patenkinti skundą ir atsakovus Kauno apygardos prokuratūrą bei Generalinę prokuratūrą įpareigoti nagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo 2012 m. liepos 18 d., 8.00 val. skundą;
  4. patenkinti skundą ir iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl atsakovo Kauno apskrities VPK neteisėtų veiksmų pareiškėjui V. J. priteisti 788,34 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
  5. patenkinti skundą ir iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl atsakovo Kauno apygardos prokuratūros neteisėtų veiksmų pareiškėjui V. J. priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
  6. patenkinti skundą ir iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl atsakovo Generalinės prokuratūros neteisėtų veiksmų pareiškėjui V. J. priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

5Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

6Teismas nurodė, kad apygardų administraciniai teismai yra pirmoji instancija byloms, nurodytoms Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose (ABTĮ 18 str. 1 d.). ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms nagrinėti, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Teismas, nurodęs ABTĮ 2 straipsnio 7 dalį, nustatė, kad vienas iš atsakovų šioje byloje yra Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės – apygardų prokuratūros (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d., 6 str. 1 d.). Taigi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, pagal jai priskirtą kompetenciją vykdantis administravimą visoje valstybės teritorijoje. Kadangi pareiškėjas savo skunde prašo įpareigoti atsakovą Generalinę prokuratūrą atsakyti į pareiškėjo 2012 m. liepos 18 d. 8.00 val. skundą, t. y. atsakovu nurodo Generalinę prokuratūrą, kuri veiklą vykdo visoje šalies teritorijoje, t. y. centrinio valstybinio administravimo subjekto veiksmus, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl šio ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 37 str. 3 d.).

7II.

8Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir perduoti klausimą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

9Atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 69 straipsnio 2 dalies nuostatas, prireikus neišskyrė reikalavimų, kurie nagrinėtini Kauno apygardos administraciniame teisme, į atskirą bylą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7, 8 ir 13 straipsnius, nesiėmė reikiamų priemonių proceso koncentracijai, ekonomiškumui ir operatyvumui užtikrinti.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11III.

12Atskirasis skundas netenkintinas.

13Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundo nepriimti dėl to, kad byla nepriskirtina tam teismui.

14Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, kuriam teismui turi būti pateiktas pareiškėjo skundas.

15Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22-24, 32-33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444–448/2012).

16Pareiškėjas siekia apskųsti Kauno apskrities VPK individualų administracinį aktą, įpareigoti Kauno VPK iš naujo atsakyti į pareiškėjo skundą, Kauno apygardos prokuratūrą ir Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo skundą, taip pat siekia, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos minėtų institucijų, būtų priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Taigi, kaip matyti iš pareiškėjo skundo (b. l. 2-11), pareiškėjas reikalavimus reiškia skirtingiems subjektams, kurie yra skirtingose administracinių teismų jurisdikcijose: Kauno apskrities VPK ir Kauno apygardos prokuratūra yra Kauno apygardos administracinio teismo teritorinėje jurisdikcijoje, o Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra – Vilniaus apygardos administracinio teismo jurisdikcijoje.

17Pagal ABTĮ 35 straipsnį, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 3 dalimi, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Pastarosiose procesinėse teisės normose, atsižvelgiant į reikalavimų sąsajumą ir hierarchinę viešojo administravimo subjektų padėtį, įtvirtintas pirmenybės ginčo priskirtinumo atitinkamam administraciniam teismui nagrinėti principas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, jog vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 7 dalimi, Generalinė prokuratūra laikytinas centriniu administravimo subjektu, t. y. vykdančiu administravimą visoje valstybės teritorijoje. Kadangi pareiškėjas pareiškė kelis reikalavimus skirtingiems subjektams, iš kurių vienas keliamas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuris yra centrinis administravimo subjektas, teismas pagrįstai konstatavo, kad byla nenagrinėtina Kauno apygardos administraciniame teisme, o priskirtina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

18ABTĮ 69 straipsnio 2 dalis numato, jog kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas). Skundo reikalavimų išskyrimas nėra savitikslis dalykas, ir jis galimas tada, kai: pirma, bylos skundo dalyką sudaro keli reikalavimai; antra, teismas pripažįsta esant tikslingu juos nagrinėti skyrium. Pažymėtina, jog nepagrįstas administracinių bylų išskyrimas prieštarauja proceso efektyvumo, koncentruotumo principams, šiuo atveju asmeniui turi būti suteikiama teisė į efektyvią teisinę gynybą. Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 69 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė išskirti administracines bylas, bet ne pareiga. Teisė inicijuoti bylų sujungimą bei išskyrimą priklauso tiek proceso dalyviams, tiek teismui, kuris paminėtus klausimus išsprendžia neskundžiamomis nutartimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143 – 313/2009). Įvertinus tai, kas išdėstyta bei pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasinaudojo savo teise išskirti pareiškėjo reikalavimus, kurie nagrinėtini Kauno apygardos administraciniame teisme, į atskirą bylą.

19ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, laikytina pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

21Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

22Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai