Byla P-442-98-12
Dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A525-2745/2011)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. O. O. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. O. O. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sweco hidroprojektas“, valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei „Vilniaus regiono keliai“ dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A525-2745/2011).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės 47 708,70 Lt žalos atlyginimui dėl neteisėtai visuomenės poreikiams paimtos žemės ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės 200 000 Lt neturtinės (moralinės) žalos, patirtos dėl valstybės institucijų veiksmais pažeminto pareiškėjos orumo, konstitucinių ir turtinių teisių ir interesų pažeidimo bei sąmoningo klaidinimo skundo tyrimo stadijoje, siekiant apgaulės būdu sutrukdyti apginti pažeistas teises ir interesus, atlyginimui bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atlikti savo lėšomis pareiškėjos žemės sklypo, registro Nr. ( - ), kadastrinius matavimus, nustatant faktines ribas ir plotą dėl dalies žemės sklypo paėmimo, sudaryti kadastrinių duomenų bylą, atlikti visas patikrų ir derinimo procedūras ir su pareiškėjos sutikimu įregistruoti kadastre naujus žemės sklypo kadastrinius duomenis, padarant atitinkamus pakeitimus registre.

6Nurodė, kad valstybinis žemės sklypas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, neteisėtai suformuotas pareiškėjos privačioje žemėje. Paaiškino, kad pagal pareiškėjai 2003 metais išduotus žemės nuosavybės dokumentus viena iš žemės sklypo ribų nurodytas 22 m pločio kelias, nuorodų, kad šioje vietoje likusi valstybės nepaskirta žemė, nėra. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-560-(79) suformuotas ne kelias, kaip inžinerinis statinys, ne kelio juosta, bet visiškai atskiras žemės sklypas, neįeinantis į kelio sudėtį. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir teigė, jog ta aplinkybė, kad žemės sklypas skirtas ne tik susisiekimo tinklams aptarnauti, bet ir inžineriniams tinklams, reiškia, kad tokia žemė negali būti susidedamoji kelio dalis. Teigė, jog jos sklypo ribos akivaizdžiai pasikeitusios, todėl tai laikytina žemės paėmimu visuomenės poreikiams, kas reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.100 straipsniu ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymu. Nurodė, jog VĮ Registrų centras pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, pakeitęs pareiškėjo sklypo kadastro duomenis be pareiškėjos prašymo, 14 straipsnį, neatsisakęs įrašyti naujai suformuoto sklypo kadastro duomenis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 100 punktą, kuriuo draudžiama įrašyti į kadastrą duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginta pinigais rinkos kaina. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neteisėtai pakeitė pareiškėjos sklypo ribas, jie privalo savo lėšomis atlikti kadastrinius matavimus, nustatant faktines ribas ir plotą dėl dalies žemės sklypo paėmimo, sudaryti kadastrinių matavimų bylą, atlikti visas procedūras ir su pareiškėjos sutikimu įregistruoti naujus sklypo kadastrinius duomenis.

7Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Pažymėjo, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad buvusi Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir Vilniaus AVA), neinformavus pareiškėjos, paėmė jos nuosavybę visuomenės poreikiams. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – ir Žemėtvarkos projektų rengimo metodika) 20 punktu, rengiant kaimo vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektus, valstybinės reikšmės kelių juostų ribos ir plotai projekto autoriaus yra pažymėti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose. Todėl kaimo vietovėje atliekant valstybinės reikšmės kelių kadastrinius matavimus, jokių naujų teritorijų planavimo dokumentų kelio juostų sklypų formavimui rengti nereikia. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintų Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių (toliau – ir Rengimo taisyklės) 42 punktu, kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų ženklinimo – parodymo aktas nepildomas. Todėl rengiant valstybinės reikšmės kelio Trakai – Vievis kadastrinius matavimus, sklypo ribos nebuvo ženklinamos ir derinamos su gretimų sklypų savininkais ar naudotojais. Pažymėjo, kad įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nenustatyta, jog nurodant valstybinės žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje sklypo ribos dengia privataus žemės sklypo ribas. Žemės dalis visuomenės poreikiams paimta nebuvo, todėl negali būti taikomi CK 4.100 straipsnis, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis, nėra pagrindo reikalauti žalos atlyginimo. Pareiškėjos skunde nurodyti abstraktūs teiginiai dėl patirtos žalos negali būti pagrindu priteisti moralinei žalai. Pabrėžė, kad po atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų pareiškėjos sklypo plotas (14,05 ha) ir ribos nepasikeitė.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepime į skundą nurodė, kad VĮ „Vilniaus regiono keliai“ valstybinės reikšmės kelius valdo, naudoja ir jais disponuoja turto patikėjimo teise. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o kelio juosta yra sudėtinė kelio dalis. Kelias Nr. 107 Trakai – Vievis yra III kategorijos valstybinės reikšmės kelias, o minimalus tokios kategorijos kelio juostos plotis yra 22 metrai (11 metrų į šoną nuo kelio ašies). VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2005 m. rugsėjo 28 d. sudarė sutartį su UAB „Sweco hidroprojektas“ dėl kelio Trakai – Vievis ruože nuo 0,00 km iki 17,52 km ir kelio juostos kadastrinių matavimų bei teisinės registracijos paslaugų.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco hidroprojektas“ atsiliepimu į skundą prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

14Teismas atsižvelgė į Kelių įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 2 straipsnio 3, 13 dalis, 8 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 2 straipsnio 3, 5 dalis ir nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu buvo formuojamas naujas žemės sklypas, todėl turėjo būti rengiamas teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas. Atsižvelgdamas į TPĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 5 dalį, 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktus, pažymėjo, jog formuojant valstybinės žemės sklypą kaimo vietovėje turėtų būti rengiamas detalusis planas, tačiau įstatyme nustatyta, kad tokiu atveju vietoje detaliojo plano rengiamas specialusis planas – žemėvaldų planas (projektas). TPĮ nenumato galimybės, jog tokį dokumentą keičia žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame yra pažymėtos sklypo ribos. Todėl konstatavo, kad formuojant valstybinės žemės sklypą, kuriame yra kelias, turi būti rengiamas specialiojo planavimo dokumentas – žemėvaldos planas (projektas). Rėmėsi Žemės įstatymo 37 straipsnio 2, 6 dalimis, 40 straipsnio 1, 3, 4 dalimis ir pabrėžė, jog ginčijamu atveju turėjo būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Išvadas dėl būtinumo rengti ginčijamu atveju teritorijų planavimo dokumentą patvirtina ir nurodytas įstatymo nuostatas įgyvendinantys teisės aktai – Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklės (2, 5, 42 p.), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) (1.1.4, 7 p.). Nurodė, jog nors atsakovas tvirtino, kad sklypas suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau tokių įrodymų nepateikė ir byloje tokių įrodymų nėra. Ta aplinkybė, kad šalia pareiškėjai priklausančio žemės sklypo yra pažymėta kelio riba, nepatvirtina aplinkybių, jog 2003 m. patvirtintame žemėtvarkos projekte buvo suformuotas visas 2010 metais įregistruotas žemės sklypas, kuriame yra kelias. Pažymėjo, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo tikslas buvo kitas negu ginčijamo sklypo formavimo tikslas. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose minėti plotai žymimi piliečiams grąžintinų sklypų suformavimo tikslu, bet ne minėtu konkretiems objektams reikalingų valstybinės žemės sklypų formavimo tikslu, todėl žemėtvarkos projektas negali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentu, kuriame yra suformuotas ginčijamas sklypas, kuriame yra valstybinės reikšmės kelias. Pažymėjo, jog Įgyvendinimo taisyklės nustato privalomas procedūras, kurių turi būti laikomasi rengiant teritorijų planavimo dokumentą (20, 29, 43 p.). Padarė išvadą, kad naujai formuojamo žemės sklypo, kuriame yra kelias, ribos nustatomos arba keičiamos rengiant teritorijų planavimo dokumentą, kuriam negali būti prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame yra pažymėta kelio vieta, nes tokio naujai formuojamo sklypo plano rengimo procedūra neužtikrina plano svarstymo su visuomene, žemės savininkų ar valdytojų dalyvavimo rengiant tokį planą bei kitų teritorijų planavimo teisės aktuose nustatytų procedūrų įgyvendinimo, būtent procedūrų dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo, derinimo, tvirtinimo ir galiojimo. Konstatavo, kad Vilniaus AVA, kurios teisių perėmėja yra Tarnyba, suformavo sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės kelias, pažeisdama pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, dėl to toks suformavimas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.). Todėl nebuvo užtikrintos pareiškėjos, kaip besiribojančio žemės sklypo savininko, teisės, pareiškėja negalėjo teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti šiame procese. Be to, nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka sprendžiamas klausimas, kaip pareiškėja galės naudotis pagal paskirtį savo sklypu, kuomet šalia buvo formuojamas ir registruojamas žemės sklypas. Todėl tenkino pareiškėjos reikalavimą priteisti dėl tokių neteisėtų veiksmų neturtinės žalos atlyginimą. Remdamasis CK 6.250 straipsniu ir 6.281 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl institucijos veiksmų pobūdžio, pareiškėjos paaiškinimus dėl atsiradusių neigiamų pasekmių, padarė išvadą, kad pareiškėjai priteistina 5 000 Lt neturtinė žala. Taip pat teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą. Pažymėjo, jog būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja atsiradusios turtinės žalos neįrodė. Todėl netenkino pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą bei išlaidas, susijusias su šios žalos įvertinimu – 400 Lt (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.). Pažymėjo, kad bylos išsprendimui neturi reikšmės pareiškėjos motyvai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nes tokia procedūra ginčijamu atveju nebuvo vykdoma ir pareiškėja neįrodė, jog turėjo būti vykdoma. Taip pat netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti sklypo kadastrinius matavimus, nes, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnį, teisės aktai nenustato viešojo administravimo subjektų, prie kurių yra priskirta ir Tarnyba, kompetencijai atlikti privačios žemės kadastrinius matavimus. Nurodė, jog nustačius, kad sklypo suformavimo procesas yra neteisėtas, neturi reikšmės šios bylos išsprendimui aplinkybės dėl sklypo kadastrinių matavimų, jų derinimo ir pažymėjimo kadastre, nes nurodyti veiksmai yra išvestiniai iš viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl sklypo suformavimo. Atsižvelgė į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktą, 8 straipsnio 2, 5 dalis, Kadastro nuostatų 76, 125 punktus, Tarnybos 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 patvirtintų Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 6, 8 punktus ir nurodė, jog pareiškėjos pateiktas VĮ Registrų centro 2010 m. rugpjūčio 18 d. raštas patvirtina, kad pažymint kadastro žemėlapyje naujai suformuotą sklypą, gauta leistina ploto paklaida, pareiškėjos sklypo ribos kadastrinėje vietovėje nepasikeitė. Nurodytas raštas patvirtina, kad kadastro tvarkytojas neturėjo kliūčių pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą pažymėti kadastro žemėlapyje naujai suformuoto sklypo, besiribojančio su pareiškėjos sklypu. Naujai suformuoto sklypo pažymėjimas kadastro žemėlapyje nesudaro kliūčių pareiškėjai atlikti savo sklypo kadastrinių matavimų. Sklypo, suformuoto ir įregistruoto vadovaujantis atliktais preliminariais matavimais, ribos gali būti tikslinamos, tačiau jos negalėtų būti patikslintos kitaip prie naujai suformuoto sklypo, kuriame yra kelias, ribos pagal Reikalavimus, nes atskaitos tašku bus tiksliai nustatytos gretimo sklypo ribos.

15III.

16Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimo dalį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažįstant, kad pareiškėjos žemės sklypo dalis paimta visuomenės poreikiams, ir dėl to priteisti jos naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės 47 708,70 Lt žalos atlyginimui; įpareigoti Tarnybą per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atlikti savo lėšomis pareiškėjos žemės sklypo, registro Nr. ( - ), kadastrinius matavimus, nustatant faktines ribas bei plotą dėl dalies žemės sklypo paėmimo, sudaryti kadastrinių duomenų bylą, atlikti visas patikrų ir derinimo procedūras ir su pareiškėjos sutikimu įregistruoti kadastre naujus žemės sklypo kadastrinius duomenis, padarant atitinkamus pakeitimus registre; padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt.

18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjos ir atsakovo Tarnybos apeliacinius skundus tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 200 000 Lt neturtinės (moralinės) žalos ir bylą dėl šios dalies grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

19Teismas nurodė, kad iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjai priklausantis žemės sklypas sudaro 14,5 ha. Pareiškėja skunde taip pat sutiko, jog VĮ Registrų centro duomenimis, net ir po ribų pasikeitimo nurodomas nepakitęs žemės sklypo bendras plotas – 14,05 ha. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus ir teisės aktų nuostatas, nepagrįstu pripažino pareiškėjos teiginį, jog jos sklypo ribos akivaizdžiai pasikeitusios, todėl tai laikytina žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Kadangi pareiškėja turtinės žalos jai atsiradimą siejo būtent su neteisėtu dalies jos žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog pareiškėja neįrodė viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimo šiuo atveju, todėl nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas. Iš byloje pateiktos žemės reformos žemėtvarkos projekto plano ištraukos, kurioje pažymėtas pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, teismas nustatė, kad jau nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai metu, prie jos žemės sklypo buvo pažymėta keliu užimta žemė. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvados, kad šiuo atveju žemės sklypas keliui tiesti nebuvo suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, teisingumu, ypač atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra išreikalautas žemės reformos žemėtvarkos projektas ir su jo rengimu susijusi medžiaga, kurie galėtų padėti tinkamai nustatyti visas šios bylos išsprendimui svarbias aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad žemės sklypas keliui tiesti buvo pilnai suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau byloje atitinkamai nėra ir įrodymų, patvirtinančių priešingą išvadą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas, konstatavus, kad su pareiškėjos žemės sklypu besiribojantis valstybinės žemės sklypas keliui tiesti buvo suformuotas, nesilaikant nustatytos procedūros ir tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjos teises, naikintina ir šioje dalyje byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje pateiktų kadastro žemėlapio ištraukų matyti, kad pareiškėjos žemės sklypo ribos pasikeitė. Nors tokios aplinkybės nepatvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau jos gali sudaryti pagrindą vertinti, ar pareiškėjai priklausančių kadastro duomenų tikslinimas šiuo atveju buvo atliktas pagrįstai.

20IV.

21Pareiškėja prašo atnaujinti procesą šioje byloje.

22Nurodo, kad procesas turėtų būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, jog buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas. Paaiškina, kad skunde pirmosios instancijos teismui rėmėsi CK 4.100 straipsniu bei Žemės įstatymo 46 ir 47 straipsnių nuostatomis, bet teismai šių teisės normų neaiškino ir dėl jų nepasisakė, tokiu būdu atmesdami pareiškėjos argumentą dėl galimo jos žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Mano, kad teismai, netaikydami šių normų, neatskleidė bylos esmės. Teigia, kad teismai taip pat nepagrįstai nevertino Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodoma, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą ir jų įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24V.

25Procesą atnaujinti atsisakytina.

26Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2011 m. lapkričio 28 d., ši administracinė byla buvo užbaigta. Po bylos užbaigimo vėl ją nagrinėti nebegalima. Procesas baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, t. y. esant konkretiems, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintiems, pagrindams. Šių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepagrindžia įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo, procesas negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

27Pareiškėja nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, numatantį proceso atnaujinimo galimybę tuo atveju, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą teismo sprendimą ar nutartį.

28Iš pareiškėjos prašymo galima suprasti, kad materialinės teisės normų pažeidimu ji laiko tą aplinkybę, jog teismai, nagrinėdami šią administracinę bylą, netaikė rėmėsi CK 4.100 straipsnio, Žemės įstatymo 46 ir 47, 48 straipsnių nuostatų.

29Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos prašyme nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių šią bylą nagrinėjusių teismų padarytą esminį pareiškėjos nurodytų materialinės teisės normų pažeidimą. Pareiškėjos argumentacija atspindi tik jos nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo, kuri nėra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą iš dalies jau užbaigtoje byloje. Pareiškėjos prašymo argumentacija liudija, jog pareiškėja iš esmės siekia, kad būtų patikrinta bylos faktinė pusė, t. y. jog būtų įvertinta, ar tinkamai buvo ištirtos bylos aplinkybės ir įvertinti įrodymai. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti bylos faktines aplinkybes ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė.

30Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dalį bylos grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas buvo įpareigotas atlikti papildomą įrodymų tyrimą bei tam tikru aspektu pasisakyti dėl pareiškėjos prašyme keliamų klausimų.

31Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos prašyme pateikiama motyvacija iš esmės neįrodo konkretaus, akivaizdaus ir esminio materialinės teisės normų pažeidimo buvimo bei nesudaro pagrindo atnaujinti proceso.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

33Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjos L. O. O. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. O. O. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sweco hidroprojektas“, valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei „Vilniaus regiono keliai“ dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A525-2745/2011).

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. O. O.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 6. Nurodė, kad valstybinis žemės sklypas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių... 7. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip... 8. Pažymėjo, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad buvusi Vilniaus... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepime... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco hidroprojektas“ atsiliepimu į... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 14 d. sprendimu... 14. Teismas atsižvelgė į Kelių įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 2... 15. III.... 16. Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti... 17. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios... 18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi... 19. Teismas nurodė, kad iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio... 20. IV.... 21. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą šioje byloje.... 22. Nurodo, kad procesas turėtų būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies... 23. Teisėjų kolegija... 24. V.... 25. Procesą atnaujinti atsisakytina.... 26. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine... 27. Pareiškėja nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, numatantį... 28. Iš pareiškėjos prašymo galima suprasti, kad materialinės teisės normų... 29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos prašyme nėra... 30. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dalį bylos grąžino... 31. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 33. Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjos L. O. O. prašymą dėl... 34. Nutartis neskundžiama....