Byla e2A-738-186/2016
Dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo. Trečiasis asmuo byloje M. B

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. F. ir R. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1243-467/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nord master“ ieškinį atsakovams S. F. ir R. F. dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo. Trečiasis asmuo byloje M. B..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Nord master“ (pradinė ieškovė - UAB „Remolita“ ir Ko - Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi pakeista jos procesinių teisių perėmėja) prašė priteisti iš atsakovų solidariai 139 838,62 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 5 034,19 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad tarp atsakovo S. F. ir UAB „Remolita“ ir Ko 2009 m. sausio 27 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl gyvenamojo namo statybos darbų. Ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti pagal atliktų darbų apimtis. UAB „Remolita“ ir Ko sutartus darbus tinkamai atliko, juos atsakovai priėmė, jokių pretenzijų nepareiškė, ką patvirtina pasirašyti darbų atlikimo aktai. Atliktų darbų apimtis atsakovo pageidavimu buvo sumažinta, lyginant su pirmine sudaryta lokaline sąmata (bendrai 854 034,44 Lt sumai). Pirminė ieškovė, vykdydama statybos rangos darbų sutartį, atliko statybos darbų už 482 834,81 Lt, tačiau atsakovas net iš dalies neatsiskaitė. Sutarties sudarymo bei statybos darbų atlikimo metu atsakovai buvo santuokoje, gyvenamasis namas buvo statomas šeimai, jame atsakovai šiuo metu gyvena, namas registruotas atsakovės vardu. Taigi sutartis buvo sudaryta ir namas buvo statomas atsakovų šeimos interesais, todėl atsakovai yra solidarūs skolininkai. Be to ieškovė turi teisę ir į statybos rangos sutartyje nustatytus 0,02 procento dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos (sutarties 8.1 punktas).
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 139 838,62 Eur skolos, 5 034,19 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimą grindė 2009 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartimi, lokaline sąmata ir trimis atliktų darbų aktais, kurie atsakovo pasirašyti nenurodant jokių pretenzijų. Nors atsakovai įrodinėjo, kad ne visus lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų aktuose įvardintus darbus atliko UAB „Remolita“ ir Ko, o ieškovė pirminių UAB „Remolita“ ir Ko buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų aktuose nurodytų ginčo objekte sunaudotų medžiagų kiekį ir jų įsigijimui išleistų lėšų kiekį, nepateikė, motyvuodama tuo, kad šie dokumentai nebuvo išsaugoti, teismas sprendė, kad lokalinės sąmatos ir atliktų darbų aktų realumas byloje paneigtas nebuvo. Be to, atsakovai neįrodinėjo, kokie konkretūs rangovai ir kokius konkrečius darbus atliko tiek iki UAB „Remolita“ ir Ko atėjimo, tiek po to, išskyrus duomenis apie UAB „VGBT statyba“, kurie nepaneigia ieškovės atliktų darbų ir panaudotų medžiagų. Teismas nurodė, kad ir liudytojo parodymai sudarė pakankamą pagrindą spręsti, jog UAB „Remolita“ ir Ko pirminiai buhalteriniai dokumentai buvo, tačiau dėl tam tikrų priežasčių ir aplinkybių neišliko. A. B. 2015 m. rugpjūčio 3 d. sudaryto vertinimo akto, atsižvelgęs į tai, kad vertinimas buvo atliktas atsakovo užsakymu, nedalyvaujant UAB „Remolita“ ir Ko atstovams, teismas nepripažino objektyviu įrodymu, patvirtinančiu atsakovų nurodomas aplinkybes dėl darbų neatlikimo. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovų pozicija dėl atliktų darbų aktų reikšmingumo bei jų vertinimo nėra nuosekli ir vienoda, todėl teismas prieštaringą atsakovų poziciją vertino kaip siekį išvengti prievolių ieškovei vykdymo. Teismas nurodė, kad atsakovų teiginiai apie fiktyvų atliktų darbų aktų pasirašymą, siekiant gauti AB Parex banko paskolą, nepagrįsti įrodymais, be to, elektroninis susirašinėjimas su banku vyko ne ginčo aktų pasirašymo laikotarpiu, atsakovai disponavo didele pinigų suma, kurią jiems dovanojo tėvai, todėl būtinybės gauti paskolą iš banko nebuvo. Tai, kad atsakovas atliktų darbų aktus pasirašė be pastabų, aktų pasirašymo fakto iš esmės neginčijo, deklaratyviai ginčijo tik dalies aktuose nurodytų darbų atlikimą, kad A. B. atliktas vertinimas objektyviai nepatvirtina atsakovų argumentų apie fiktyvų aktų pasirašymą, siekiant gauti banko paskolą, kad 190 000 Lt grynais pinigais UAB „Remolita“ ir Ko vadovui M. B. sumokėjimas neįrodytas (CPK 178 straipsnis), teismo vertinimu, sudarė pagrindą spręsti, jog atliktų darbų aktuose nurodyti darbai yra realiai atlikti, juos atsakovas priėmė, todėl turi pareigą už juos sumokėti.
  3. Kadangi ieškovė prašė priteisti statybos rangos sutartyje numatytus 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos (sutarties 8.1 punktas), teismas iš atsakovų, pažeidusių sutartinius įsipareigojimus, priteisė 5 034,19 Eur delspinigių už 6 mėnesius.
  4. Teismas sprendė, kad prievolė sumokėti už atliktus statybos darbus yra bendra atsakovų prievolė. Statybos rangos sutarties sudarymo bei statybos darbų atlikimo metu atsakovai buvo santuokoje, aplinkybė, kad vienas sutuoktinis pasirašė statybos rangos sutartį bei priėmė atliktus darbus, o kitas sutuoktinis savo vardu įregistravo darbų rezultatą (pastatytą namą), teismo vertinimu tik patvirtino, kad namas buvo statomas ir sutartis buvo sudaroma, atsakovų šeimos interesais.
  5. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 4 015,99 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl ieškinį patenkinus visiškai, ji turi teisę į šių išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, t. y., kad byla nebuvo sudėtinga, pareikštas vienas reikalavimas (kiti yra išvestiniai), į advokato darbo ir laiko sąnaudas (procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, argumentai kartojasi, teismo posėdžiai nebuvo ilgi, bylos nagrinėjimas neužsitęsė) bei į nustatytas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, priteistiną atstovavimo išlaidų sumą sumažino ir priteisė iš atsakovų po 1 200 Eur (iš kiekvieno) išlaidų už advokato pagalbą.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovai S. F. ir R. F. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas nenustatė dėl kokios realiai atliktų darbų kainos užsakovai ir rangovė susitarė, tinkamai neišanalizavo atsakovų argumentų, kuriais jie ginčijo ieškovės sudarytų aktų teisingumą, atliktų darbų apimtį ir atliktų darbų (bei jų vertės) realumą. Atsakovai savo argumentus grindė rašytiniais įrodymais, iš VMI pareikalautais dokumentais, specialisto dr. A. B. parengta ekspertizės išvada, kitų rangovų iki ginčo sutarties sudarymo atliktų darbų rašytiniais dokumentais, paaiškinimais bei liudininkų parodymais.
    2. 2009 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartyje Nr. 02 užfiksuota rangos darbų kaina buvo 40 000 Lt (sutarties 2.1 p.) ir šalys nesulygo jokių sąlygų, kurios galėtų būti aiškinamos, kaip kitoks kainos apskaičiavimo būdas. Lokalinė sąmata nėra aktuali, nes į ją yra įtraukti visi objekto statybos darbai, įskaitant ir tuos, kurie lokalinės sąmatos sudarymo metu (2009 m. sausio 5 d.) jau buvo atlikti kitų rangovų (UAB „VGBT statyba“), o byloje esantys įrodymai patvirtina UAB „VGBT statyba“ atliktus darbus. Taigi teismas nepagrįstai pirmenybę suteikė ne darbų (ne)atlikimo fakto nagrinėjimui, o atliktų darbų aktams, kurie nėra rangovo pasirašyti, nėra duomenų, ar šie aktai yra UAB „Remolita“ ir Ko apskaitoje apskaityti, ar į atliktų darbų aktus yra įtraukti kitų rangovų atlikti darbai.
    3. Ieškovės paaiškinimai, jog ji neperėmė iš pirminės ieškovės (UAB „Remolita“ ir Ko) su reikalavimo teise susijusių dokumentų dėl to, kad reikalavimą perleidžianti UAB „Remolita“ ir Ko jų neperdavė (neišsaugojo), vertintinas kritiškai. Esant ginčui teisme dėl atliktų darbų realumo, apimties, kainos ir atsiskaitymo, pareigą pateikti įrodymus (buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus, tvirtinančius atliktų darbų realumą) turi būtent ieškovė.
    4. Teismas nepagrįstai 2010 m. rugsėjo 23 – 24 d. aktams suteikė įrodomąją reikšmę ir nepagrįstai juos kvalifikavo kaip dokumentus, patvirtinančius šalių susitarimą dėl kainos bei atliktų statybos darbų realumą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas, pasirašydamas atliktų darbų aktus, prisiėmė pareigą sumokėti šiuose aktuose nurodytas pinigų sumas. Atliktų darbų aktų paskirtį pirmosios instancijos teismas išaiškino neteisingai, toks aiškinimas prieštarauja teismų praktikoje priimtam tokių dokumentų teisiniam vertinimui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad rangovė savo buhalterinėje apskaitoje apskaitė (turėjo sąnaudų, kaštų) dėl ginčo objekto statybos darbų atlikimo, vadinasi ieškovė nepatyrė išlaidų, kurios yra nurodytos visuose trijuose atliktų darbų aktuose.
    5. Teismas detaliai neanalizavo A. B. išvadų, neištyrė išvadose pateiktų duomenų ir jų nevertino visų faktinių bylos aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų kontekste. Todėl byloje padaryti CPK 218 straipsnio ir 270 straipsnio nuostatų pažeidimai.
    6. Teismas priteisė per didelę bylinėjimosi išlaidų sumą. Dalis ieškovės išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra susijusi su procesiniais dokumentais, kuriuos teismas atmetė, nepriėmė arba panaikino (teismo įsakymo panaikinimas, atsisakymas priimti atskiruosius skundus ir kt.), tačiau teismas nepagrįstai nesumažino priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos.
    7. Žodinis bylos nagrinėjimas padėtų išsiaiškinti ieškovės ir trečiojo asmens byloje teikiamus nesąžiningus ir tikrovės neatitinkančius paaiškinimus apie bendrovės dokumentacijos nebuvimą. Todėl byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka į teismo posėdį kviečiant trečiąjį asmenį M. B., kuris buvo pirminės ieškovės akcininkas ir faktinis vadovas laikotarpiu, kai UAB „Remolita“ ir Ko ginčo objekte atliko statybos darbus.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Nord master“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Teismas tinkamai nustatė, kad statybos rangos darbų kaina pagal 2010 m. rugsėjo 23 d. ir 24 d. atliktų darbų aktus (139 838,62 Eur) yra būtent ta kaina, kurią turi sumokėti atsakovai. Priešingai nei teigia atsakovai, teismas tinkamai įvertino atliktų darbų priėmimo aktų teisinę reikšmę.
    2. Ieškovės vertinimu, esant situacijai, kai šalys rangos sutarties pagrindu pačios pakeitė statybos rangų apimtį bei kainą, kas atsispindi ir teisėtuose bei galiojančiuose atliktų darbų aktuose, nėra pagrindo pritarti atsakovų pozicijai, kad teismas, spręsdamas statybos darbų kainos klausimą, turėjo vadovautis CK 6.198 straipsnio 1 dalies taisyklėmis, kurios taikomos tik tuomet, kai šalys nėra susitarusios dėl darbų kainos.
    3. Atsakovų akcentuojamas rangovės UAB „Remolita“ ir Ko nesąžiningumas, neteikiant mokestinių deklaracijų, finansinės atskaitomybės dokumentų ir pan. nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atsakovų argumentai dėl privalomų M. B. veiksmų, kurių pastarasis, kaip kontroliuojantis bendrovę asmuo, neatliko, yra nepagrįsti.
    4. Atsakovai nepagrįstai argumentuoja, kad neįtraukus į bendrovės „Remolita“ ir Ko apskaitą atliktų darbų aktų jie yra fiktyvūs. Į bendrovės buhalterinę apskaitą turi būti įtraukiamos sąskaitos faktūros, o ne atliktų darbų aktai, kurie yra sudedamoji rangos sutarties dalis, pagrindžianti tinkamą darbų atlikimą ir jų perdavimą užsakovui.
    5. Teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo, įrodymų tikėtinumo, leistinumo ir vertinimo taisykles, tinkamai įvertino specialisto išvadas, teismo posėdžių metu pateiktus paaiškinimus, jog, atlikdamas gyvenamojo namo apžiūrą, specialistas rėmėsi užsakovo (atsakovo) paaiškinimais bei nurodymais, nedalyvaujant UAB „Remolita“ ir Ko atstovams. Todėl toks specialisto aktas bei jo išvados negali būti laikomos objektyviu įrodymu.
    6. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas. Trečiasis asmuo M. B. savo paaiškinimus byloje jau yra davęs pirmosios instancijos teisme, o atsakovai nenurodė, kokie konkrečiai duomenys galėtų pateikti žodiniame teismo posėdyje.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

  1. Apeliaciniame skunde bei 2016 m. spalio 17 d. pateiktame prašyme apeliantai prašo bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje, tvirtindami, kad žodinis bylos nagrinėjimas padėtų įsitikinti ieškovės bei trečiojo asmens nesąžiningumu. Apeliantų nuomone, būtina teismo posėdyje apklausti byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantį M. B., kadangi būtent jis kontroliavo statybos darbų atlikimą.
  2. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).
  3. Teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenustatė, apeliantai savo argumentus išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, o byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų prašymas išklausyti trečiąjį asmenį M. B. taip pat nėra pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi jo pozicija yra išdėstyta teismui pateiktame procesiniame dokumente.

7Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Šis draudimas nėra absoliutus, naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau.
  2. Aiškindamas CPK 314 straipsnį, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad taip yra siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šie ribojimai pirmiausia nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
  4. Apeliantai, motyvuodami poreikiu išsamiai įvertinti jų poziciją dėl lokalinės sąmatos ir atliktų darbų aktų surašymo aplinkybių (jų fiktyvumo bei tariamumo) 2016 m. spalio 17 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo bei pateikė šio prašymo priedus (prašomus prijungti įrodymus).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantų teikiamais įrodymais, visų pirma, pažymi, kad dauguma apeliantų teikiamų įrodymų (pavyzdžiui, 2010 m. vasario 24 d., 2010 m. kovo 23 d., 2010 m. kovo 16 d. S. F. laiškai bei prašymai; 2010 m. kovo 5 d. ir 2010 m. kovo 23 d. AB Parex banko raštai, 2010 m. rugpjūčio 6 d. įgaliojimas, 2010 m. liepos 22 d. ir 2010 m. rugpjūčio 2 d. akcininkų sąrašas) buvo parengta / gauta dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo, o pirmiau minėta, kad apeliacinės instancijos teismui neturėtų būti teikiami nauji įrodymai, kurie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu egzistavo, tačiau nebuvo teikiami. Įstatymų leidėjas nustatė šios taisyklės išimtį, pagal kurią tokius įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima tik nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti nepagrįstai arba jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinus apeliantų teikiamų įrodymų gavimo / sudarymo laiką ir kitas aplinkybes, pripažintina, jog jie neabejotinai galėjo būti pateikti ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
  6. Antra, apeliantai, prašydami priimti 2016 m. liepos 7 d. skundą, adresuotą vyr. prokurorui dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bei 2016 m. rugpjūčio 8 d. prokurorės pranešimą, siekia savo procesinę poziciją papildyti ir naujais argumentais. Pagal CPK nuostatas, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (CPK 323 straipsnis). Todėl apeliaciniame procese apeliantų teikiami pastarieji du nauji įrodymai (dokumentai) negali būti vertinami ir dėl CPK 323 straipsnio nustatytų ribojimų. Be to, ikiteisminio tyrimo (ne)nutraukimo faktas nepatvirtina ir nepaneigia byloje nustatinėjamų konkrečių aplinkybių.
  7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų 2016 m. spalio 17 d. pateikti dokumentai prie bylos medžiagos neprijungiami (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis).

8Dėl ginčo esmės

  1. Byloje kilo ginčas iš statybos rangos teisinių santykių, t. y. dėl atliktų statybos rangos darbų apmokėjimo. Nustatyta, kad apeliantas S. F. (užsakovas) ir pradinė ieškovė UAB „Remolita“ ir Ko (rangovė) 2009 m. sausio 27 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 02 dėl gyvenamojo namo statybos darbų. Užsakovas savo sutikimu patvirtino lokalinę sąmatą, kurioje bendra atliktinų darbų kaina nustatyta 854 034,44 Lt. Statybos darbai įforminti 2010 m. rugsėjo 23 d. ir 2010 m. rugsėjo 24 d. atliktų darbų aktais, kurių bendra suma 482 834,81 Lt (139 838,62 Eur). Su atliktų darbų aktais užsakovas S. F. sutiko ir juos pasirašė. Minėtų aktų pagrindu ieškovė 2014 m. birželio 30 d. išrašė sąskaitą faktūrą, kurios neapmokėjus pareiškė reikalavimą dėl 139 838,62 Eur skolos, 5 034,19 ir 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, o pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino visiškai.
  2. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo analizuojami ieškovės nesąžiningumo faktai, o lokalinei sąmatai ir atliktų darbų aktams nepagrįstai suteikta per didelė įrodomoji reikšmė. Kitaip tariant, nebuvo tirtos aplinkybės dėl šalių tikrosios sulygtų statybos darbų kainos ir jų vertės bei rangovės faktiškai atliktų darbų apimties ir jų kokybės.

9Dėl statybos rangos darbų sutarties

  1. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, sulygstami statybos rangos sutartyje. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015).
  2. Visų pirma, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendime ydingai nustatyta statybos rangos darbų kaina. Anot apeliantų, šalys 2009 m. sausio 27 d. sutartimi sulygo dėl konkrečios (fiksuotos) statybos darbų kainos (40 000 Lt ir PVM), o byloje nebuvo įrodyta, kad išaugus statybos darbų apimčiai (ir kainai padidėjus daugiau net nei 10 kartų) rangovė tinkamai įgyvendino savo teises į statybos darbų kainos padidinimą (CK 6.653 straipsnio 6 dalis, 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis). Teisėjų kolegija šių apeliacinio skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais.
  3. Apeliantai teisūs, kad vykdant rangos sutartį galimybė keisti sulygtą darbų kainą yra išimtinio pobūdžio ir priklauso nuo keleto aplinkybių. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje reglamentuotas rangovo elgesio variantas tuo atveju, jeigu reikia atlikti papildomų sutartyje nenumatytų darbų. Šiame straipsnyje nurodyta, kad, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui ir gauti jo sutikimą padidinti kainą. Be to, CK 6.653 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų.
  4. Papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo tvarka nustatyta ir specialiosiose statybos rangos (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys) teisinius santykius reglamentuojančiose normose. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, jog reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Rangovas, neįvykdęs šios straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas (CK 6.684 straipsnio 5 dalis).
  5. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs nurodytų nuostatų ar sutarčių aiškinimo taisykles, o rangovė, žinodama apie papildomų ir (ar) sutartyje nenumatytų darbų atlikimą, nevykdė įstatymo pareigos dėl papildomai atliekamų darbų suderinimo.
  6. 2009 m. sausio 27 d. šalių sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 2 objektas - gyvenamojo namo, esančio ( - ), statybos darbai (1.1 punktas), o kaina įvardinta 40 000 Lt su PVM (2.1 punktas). Šalys taip pat nustatė, kad, kad atsiradus papildomiems nenumatytiems darbams objekto sąmatinė vertė bei darbų terminas gali keistis (5.7 punktas), tačiau bet kuriuo atveju rangovė įsipareigojo papildomus darbus vykdyti suderinus su užsakovu (6.8 punktas). Tačiau rangovės įsipareigotos atlikti statybos darbų užduoties nustatyti (identifikuoti), vadovaujantis vien šios sutarties nuostatomis, negalima, todėl šiuo atveju aktuali ir kito statybos rangos šalių sudaryto dokumento - lokalinės sąmatos analizė. Kaip matyti, konkretūs statybos darbai bei šių darbų kainos buvo nustatyti rangovės 2009 m. sausio 5 d. sudarytoje ir 2009 m. kovo 12 d. užsakovo patvirtintoje lokalinėje sąmatoje, kurioje buvo detalizuoti konkretūs gyvenamojo namo statybos darbai (nurodant darbų medžiagas, mechanizmus ir apimtį), o bendra visų statybos darbų vertė apskaičiuota 854 034,44 Lt. Taigi būtent šie du dokumentai (rangos sutartis bei užsakovo patvirtinta lokalinė sąmata) leidžia spręsti, kad šalys tarpusavyje bendradarbiavo ir iš karto susitarė dėl statybos rangos darbų kiekio ir jų kainos, detalizuotos lokalinėje sąmatoje. Todėl apeliantų argumentai, kad rangovė neįgijo teisės į atlygį už šalių nesuderintus, papildomai atliktus darbus, viršijančius 40 000 Lt sumą ir turėtų prisiimti su šių darbų atlikimu susijusią riziką, laikytini nepagrįstais.
  7. Antra, apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos svarstymui pateiktus atliktų darbų aktus ir nepagrįstai sprendė, kad šie aktai patvirtina rangovės darbų atlikimo faktą bei apimtis.
  8. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), kuriame yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo – priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas.
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, jog statybos darbai atlikti (CK 6.662, 6.694 straipsniai), tačiau, kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir statybos darbų pažeidimų pašalinimo, jis vertintinas visų ginčo šalių pateiktų įrodymų dėl atliktų statybos darbų kokybės kontekste. Viena vertus, statybos darbų trūkumai dėl objektyvių priežasčių gali paaiškėti po atliktų darbų priėmimo, kita vertus, priimant darbus nustatyti neesminiai pažeidimai, kurie netrukdo statinio naudoti pagal paskirtį, tačiau jų gausa (apimtis) gali lemti didelę jų šalinimo kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015). Vadinasi, atliktų darbų priėmimo aktams, net ir abiejų šalių pasirašytiems be jokių pretenzijų ir (ar) pastabų, neturėtų būti suteikiama išskirtinė įrodomoji galia, neįvertinus byloje surinktų įrodymų viseto.
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 139 838,62 Eur skolą, nesuabsoliutindamas vien užsakovo S. F. pasirašytų atliktų darbų aktų, kaip savaime patvirtinančių statybos darbų atlikimo faktą (apimtį) bei jų kokybę, įvertino byloje surinktų įrodymų visetą (šalių sudarytą rangos sutartį ir lokalinę sąmatą, atliktų darbų aktus, liudytojų parodymus, o taip pat ekspertizės aktą rengusio specialisto išvadas).
  11. Apeliantai savo prievolės pagal sutartį nevykdymą grįsdami tuo, kad pirminė ieškovė realiai neatliko darbų, nurodytų darbų atlikimo aktuose, į bylą teikė įrodymus apie kitos rangovės UAB „VGBT statyba“ atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad rangos teisiniai santykiai, susiklostę tarp apelianto ir UAB „VGBT statyba“, nepaneigė UAB „Remolita“ ir Ko atliktų darbų realumo ir (ar) apimties. Kaip matyti UAB „VGBT statyba“ buvo pasitelkta atlikti: žemės darbus (grunto kasimą, tranšėjų iškasų ir duobių užpylimą, grunto tankinimą), pamatų įrengimą, perdengimą, cokolinio aukšto pilną užbaigimą (2006 m. gruodžio 7 d. objektinė sąmata, 2007 m. sausio 9 d. atliktų darbų aktas), o taip pat pirmojo ir antrojo aukšto mūro darbus bei pirmojo aukšto pilną perdengimą (2007 m. rugpjūčio 17 d. statybos rangos sutarties 1.2 punktas, avansiniai mokėjimai). Tuo tarpu 2010 m. rugsėjo 23 d. ir 2010 m. rugsėjo 24 d. ginčo atliktų darbų aktuose įforminti, visai kitokio pobūdžio, t. y. ne paruošiamieji statybų darbai, pavyzdžiui, atraminės sienutės lauko darbai, fasado apšlitinimo, apdailos darbai, sienų, lubų, grindų įrengimo ir apdailos darbai ir kt. Taigi apeliantų argumentai, teigiantys, kad UAB „Remolita“ ir Ko faktiškai gyvenamojo namo statybos darbų neatliko ir (ar) atliko jų mažiau nei užfiksuota atliktų darbų aktuose šioje byloje neįrodyti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), juolab kad A. B. parengtoje ekspertizėje esančios nuotraukos ir įrašas Nekilnojamojo turto registre leidžia įsitikinti, jog gyvenamasis namas, kuriame ieškovė atliko ginčo statybos darbus, šiuo metu yra naudojamas pagal paskirtį.
  12. Jau minėta, kad atliktų darbų aktai užsakovo buvo pasirašyti, nenurodant jokių žymų su pastabomis ar išlygomis apie darbų trūkumus. Sutartimi užsakovas buvo įsipareigojęs kontroliuoti ir techniškai prižiūrėti atliekamų darbų apimtis, laiką, kokybę, o pastebėjęs defektus nedelsiant pranešti rangovei (5.3 punktas), o rangovė įsipareigojo savo sąskaita pašalinti defektus per garantinį laikotarpį (6.8 punktas). Vadinasi, apeliantas kaip užsakovas turėjo pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą) (CK 6.662 straipsnis, 6.694 straipsnis), o priimdamas turėjo elgtis rūpestingai. Aplinkybė, kad apeliantai iki bylos nagrinėjimo nesikreipė į ieškovę dėl kokių nors jos atliktų statybos rangos darbų trūkumų nurodymo ir (ar) prašymo juos ištaisyti, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantų argumentus, susijusius su priimtų darbų trūkumais, pagrįstai laikė deklaratyviais, ir pagrįstai, atsižvelgęs į jų parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių (atsikirtimų) visumą (pavyzdžiui, kad su ieškove buvo tinkamai atsiskaityta grynais pinigais; kad atliktų darbų aktai užpildyti fiktyviai (tik dėl akių) siekiant su banku suderinti kreditavimo sutarties sąlygas ir kt.), juos vertino kaip vengimą vykdyti sutartimi prisiimtas prievoles.
  13. Konstatavęs, kad apeliantai nevykdė sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 d.).

10Dėl įrodymų vertinimo

  1. Apeliantai skunde nurodo ir tokius argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (jų visumą) bei tinkamai neišanalizavo, jų pasitelkto eksperto A. B. parengtos ekspertizės išvadų. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šia apeliacinio skundo dalimi.
  2. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-219/2015).
  3. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė įrodymų tyrimo ir (ar) jų vertinimo taisyklių pažeidimų (CPK 176, 177, 178, 180, 185 straipsniai). Priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus abiejų ginčo šalių pateiktus duomenis (įrodymus), tyrė visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo šalių sutartiniais santykiais ir trečiųjų asmenų dalyvavimą juose, analizavo visas apeliantų išsakytas procesines pozicijas (keltas versijas), susijusias su atsiskaitymu grynais pinigais, sumokant ieškovės vadovui M. B. 190 000 Lt, su ieškovės atliktų statybos darbų realumu, pasirašytų atliktų darbų aktų fiktyvumu, siekiant gauti kreditą, apeliantų įrodinėjamus lokalinės sąmatos trūkumus, pirminės ieškovės UAB „Remolita“ ir Ko nesąžiningumu, apgaulingu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu bei vertino šalių pasirašytus dokumentus jų patikimumo kontekste ir kt. Aplinkybė, kad byloje pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 16 d. atidėjo bylos nagrinėjimą, suteikdamas galimybę pateikti specialisto išvadas, kurias, priimdamas sprendimą įvertino kritiškai, nepripažino jų objektyvumo, tačiau išsamiai (detaliai) šių išvadų neaptarė, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios civilinio proceso normos, nes jose labiau akcentuota dabartinė statinio būklė, bet ne jo pastatymo klausimai.
  4. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu apklausė liudytoją (specialistą) A. B., teismas ir šalių atstovai uždavinėjo klausimus dėl ekspertizės (tyrimo) akte užfiksuotų aplinkybių, susijusių su gyvenamojo namo statybos darbų defektų nustatymais ir kt. (teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotas teismo posėdžio garso įrašas, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tačiau pirmosios instancijos teismui nenustačius teisinių bei faktinių aspektų, dėl kurių būtų pagrindas netenkinti ieškovės reikalavimo dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo ar sumažinti skolos dydį, byloje apeliantų pasitelkto specialisto A. B. išvados, skirtos gyvenamojo namo fasado įrengimo darbų defektams nustatyti, tapo neaktualios ir neatitinkančios įrodymų sąsajumo reikalavimų (CPK 180 straipsnis).
  5. Todėl apelianto skundo teiginiai, jog nepasisakydamas dėl ekspertizės išvadų teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės, pripažintini deklaratyviais ir nelemiančiais kitokių apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl ginčo dalyko, susiformavimo. Be to, kaip jau minėta, nagrinėjamos bylos baigtį ir apeliantams nepalankų rezultatą lėmė ne byloje atliktos ekspertizės išvados, bet visų įrodymų viseto vertinimas (CPK 185 straipsnis).

11Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

  1. Apeliantai apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi (teisinio atstovavimo) išlaidų šalims paskirstymo. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantų pozicijai, kad šis procesinis klausimas buvo išspręstas neteisingai.
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama kompensuoti atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme, suformulavo prašymus, pateikė jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras, teisinių paslaugų perdavimo aktus, kasos pajamų orderius, iš kurių nustatyta, kad ieškovei teisinės paslaugos šios instancijos teisme iš viso kainavo 4 015,99 Eur (2 660 Eur + 1 355,99 Eur). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, bylos apimtį, ruoštų teismui procesinių dokumentų apimtį ir teismo posėdžių skaičių, sprendė, kad protinga ir teisinga ieškovei priteistinų atstovavimo išlaidų suma šioje byloje yra 2 400 Eur.
  3. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atstovavimo išlaidos yra specifinės ir dėl jų dydžio teismas, remdamasis pateiktais dokumentais, sprendžia savo nuožiūra. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, kiekvienu atveju įvertina jų dydį tam, kad bylą pralaimėjusi šalis nebūtų nepagrįstai baudžiama dėl kitos šalies pasirinktos teisinių paslaugų kainos.
  4. Be to, sprendžiant dėl kompensuojamosios šių išlaidų už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme dalies atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus kriterijus.
  5. Pagal Rekomendacijų (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojančios jų redakcijos) 8.2 punktą ieškovei už ieškinio parengimą maksimali priteistina suma sudarytų 1 929,75 Eur, pagal 8.19 punktą, už atstovavimą teisme (šioje byloje įvyko vienas parengiamasis bei penki teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 9 val.) - 694,71 Eur. Taigi, vien įvertinus maksimalias galimas ieškinio parengimo ir atstovavimo teisme sąnaudas (neanalizuojant kitų ieškovės atstovo atliktų procesinių veiksmų / parengtų dokumentų), akivaizdu, kad ieškovei priteista 2 400 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Kadangi pati ieškovė apeliacinio skundo neteikė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo pirmosios instancijos teisme nekvestionavo, detalesnė jos patirtų atstovavimo išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo pirmosios instancijos teisme analizė teisiškai neaktuali (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  6. Tokiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad šis, pirmosios instancijos teismo diskrecijai priskirtas procesinis klausimas, šioje byloje išspręstas tinkamai (CPK 98 straipsnis, 328 straipsnis).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

  1. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jiems nekompensuotinos (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis). Ieškovė UAB „Nord master“ prašo priteisti 2 130 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus: PVM sąskaitą faktūrą, paslaugų perdavimo aktą, kasos pajamų orderį, pavedimų išrašus.
  2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 756,90 Eur), ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies. Iš apeliantų lygiomis dalimis ieškovei priteistina 984 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš atsakovų S. F. (asmens kodas ( - ) ir R. F. (asmens kodas ( - ) po 492 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nord master“ (juridinio asmens kodas 300020536).

Proceso dalyviai
Ryšiai