Byla 2-551-357/2016
Dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir turtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei, Indrei Šležienei, dalyvaujant ieškovei R. D. ir jos atstovui, advokatui V. P., atsakovės Panevėžio kredito unijos atstovui K. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei Panevėžio kredito unijai dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir turtinės žalos atlyginimo

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) ieškinį tenkinti ir Laidavimo sutartį Nr. ( - ), 2010 m. lapkričio 15 d. bei Laidavimo sutartį Nr. ( - ), 2012 m. spalio 10 d. pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento; 2) priteisti 8689 eurų turtinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovės Panevėžio kredito unijos ieškovei R. D. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. lapkričio mėnesį pas ieškovę į darbovietę ( - ) mieste atvyko jos buvusio vyro brolis R. D. ir paprašė laiduoti už jo paskolą Panevėžio kredito unijoje. Teigė, kad jam dėl verslo reikalinga apie 17 377,20 Eur suma, tokią paskolą Panevėžio kredito unija jam duos, jei paskolos grąžinimas bus užtikrintas laidavimu. Ieškovė nurodė, kad pati turėjo finansinių įsipareigojimų, tai buvo paprašyta pasirašyti ant dviejų ar trijų tuščių Panevėžio kredito unijos laidavimo sutarties blankų, kuriuose data, trūkstamos esminės sutarties sąlygos, rekvizitai nebuvo užpildyti. Vėliau R. D. informavo, kad suteikta 17 377,20 Eur paskola, kurią jis stengsis kuo greičiau grąžinti. Nurodo, kad Laidavimo sutarties egzemplioriaus neprašė, nes pasitikėjo R. D., jis informuodavo, jog dėl finansinės krizės sunkiai sekasi verslas, bet jis moka skolą dalimis. 2012 m. spalio 21 d. ieškovė, R. D. prašymu, pasirašė Papildomą susitarimą prie 2010-11-15 paskolos sutarties Nr. ( - ), kuris, kaip dabar paaiškėjo, nurodytas 2012 m. spalio 10 d. data, t. y. ne ta diena, kada buvo pasirašytas. R. D. tikino, jog dėl sunkumų versle jis pratęsė paskolos grąžinimo terminą metams, nurodė, jog gavo dar kitą laiduotoją A. D., kurio pavardę matė ant papildomo susitarimo. Tik iš Panevėžio kredito unijos elektroniniu paštu gavusi dokumentus pamatė, kad 2012 m. spalio 10 d. ieškovė pasirašiusi ir dar vieną analogišką Laidavimo sutarties Nr. ( - ), 2010 m. lapkričio 15 d. Laidavimo sutartį Nr. ( - ). Kad buvo pildoma be ieškovės žinios, įrodo, jog nurodytas ieškovės senas adresas ( - ), kai 2012 m. adresas buvo ( - ). Informacija, užrašyta paskolų vadybininko N. J., kurio ji nėra mačiusi ar su juo bendravusi, 2010-11-09 paraiškoje yra neteisinga, nes nurodyta, jog ieškovė yra našlė, nors ji yra išsituokusi, nurodyta, kad jos pareigos 2010 m. lapkričio 9 d. buvo ( - ), kai tokio nei skyriaus, nei pareigų ( - ) nei tuo metu buvo, nei dabar yra, o jos pareigos buvo ( - ). Taip pat, nurodytos neteisingos ieškovės pajamos per mėnesį, nes jos mėnesinis atlyginimas buvo fiksuotas - 906,90 Eur, nurodytas nekilnojamas turtas, tačiau nenurodyta, jog dviejų kambarių butas įkeistas hipoteka bankui, nenurodyti jokie duomenys apie turimus įsiskolinimus, kai ji tuo metu, 2010 metų lapkričio mėn., turėjo įsiskolinimų kredito įstaigoms ir buvo įsitikinusi, jog ji negali laiduoti, tačiau. Atsakovė jokių tikrinimų neatliko, paskolų vadybininkas surašė, ką pats sugalvojo ar R. D. pasakė. Paraiška užpildyta violetiniu rašalu, o ieškovės parašas - mėlynu rašalu, lygiai taip kaip ir ant laidavimo sutarties. Pažymi, kad ieškovė atidžiai skaitė visus atsakovės duotus ir jai R. D. atvežtus blankus, kurių sąlygas ji suprato, nežinojo tik esminės sąlygos - sumos, kuri įrašyta buvo vėliau.

52013 m. spalio 27 ar 28 d. gavusi laišką iš Panevėžio kredito unijos, suprato, kad paskola nemokama, susidaręs įsiskolinimas 19 275,48 Eur dėl priskaičiuotų delspinigių ir palūkanų. Susisiekus su R. D., jis tikino, kad sumokės, susitarė jog nebeskaičiuos palūkanų ir delspinigių ir nepradės išieškojimo, skolos dydis buvo panašiai toks, už kokį manė laidavusi. Ieškovei siekiant pasiimti paskolą būstui, banko vadybininkė informavo, kad patikrinusi kredito istoriją Creditinfo sistemoje pamatė, jog ieškovė laiduotoja 72 405,00 Eur sumai Panevėžio kredito unijai ir bankas dėl to atsisako jai suteikti paskolą, būtent tada ieškovė sužinojo, kad yra apgauta. Nurodo, kad ieškovė jau buvo sudariusi notarinę sutartį dėl buto ( - ) pirkimo, todėl siekiant duomenis panaikinti Creditinfo sistemoje, pateikė prašymą 2014 m. balandžio 22 d. Panevėžio kredito unijai bei susitarė, kad ieškovė įmokės ne mažiau kaip 8689 Eur ir pasirašys taikos sutartį, taip ieškovė 2014 m. balandžio 23 d. įmokėjo 8689 Eur į atsakovės sąskaitą. R. D. gegužės pabaigoje grįžo iš ( - ), su atsakove sudarė Taikos sutartį dėl jam suteiktos paskolos mokėjimo dalimis, taikos sutartį taip pat sudarė ir kitas laiduotojas A. D., todėl ieškovė tada nesikreipė į teismą dėl laidavimo sutarties panaikinimo ir neatsisakė 2014 m. birželio 16 d. pasirašyti taikos sutarties.

6Pažymi, kad Paskolos sutartis negaliojanti, nes atsakovė suteikė paskolą nemokiam kreditoriui. Analogišku pagrindu negalioja ir Laidavimo sutartys, taip pat ir CK 1.90 straipsnio pagrindu. Unija teigia, kad siuntė ieškovei 2013-10-28 pranešimą apie sutarties nutraukimą, tačiau nepateikė įrodymų ar ieškovė jį gavo. Ieškovė tokio pranešimo negavo, gavo tik pranešimą, kad dėl R. D. paskolos nemokėjimo susidaręs įsiskolinimas 19 275,48 Eur, dėl to priskaičiuoti delspinigiai ir palūkanos. Šį pranešimą ir voką ieškovė pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. civilinėje byloje Nr. 2-5442-940/2014. Visi Unijos veiksmai skolininko R. D. atžvilgiu yra nelogiški ir neteisėti. Paskola R. D. buvo suteikta 2010 metų lapkričio mėnesį, dar pasaulinės finansinės krizės metu, kai kredito įstaigos buvo nustatę ypatingai griežtas paskolos suteikimo sąlygas ir taisykles ir suteikiant didžiules paskolas fiziniams asmenims, reikalavo, kas jie apsidraustų gyvybę. Skolininkui nemokant įmokų ilgą laiką nebuvo imtasi jokių veiksmų, skolininkui be jokio pagrindo buvo nutrauktas palūkanų skaičiavimas. Vadinasi, kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo. Dėl to, šio ginčo atveju gali būti keliamas klausimas dėl laiduotojo atleidimo nuo atsakomybės CK 6.259 straipsnio 1 dalies pagrindu.

7Atsakovė Panevėžio kredito unija pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės ieškinį. Nurodo, kad 2010 m. lapkričio 09 d. ieškovė yra pasirašiusi laidavimo paraišką dėl laidavimo už R. D. 79 645,51 Eur paskolą. Aplinkybė, kad laidavimo paraiškos ir laidavimo sutarties blankas yra užpildytas kredito unijos darbuotojo neįrodo, kad ieškovė, laiduotoja R. D., pasirašė ant neužpildytų blankų, kadangi paskolos suteikimo metu Panevėžio kredito unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarka nurodė, kad unijos darbuotojas, paskolų vadybininkas, pagal pareiškėjo pateiktą informaciją pildo kredito unijos formas. Prie laidavimo paraiškos ieškovė pateikė ( - ) 2010-11-10 išduotą pažymą apie gautas pajamas, taip pat pateikė savo asmens dokumento kopiją, pasirašė ne tik 2010-11-15 laidavimo sutartį, bet ir 2010-11-09 laidavimo paraišką, 2012-10-10 papildomą susitarimą prie 2010-11-15 paskolos sutarties bei 2012-10-10 laidavimo sutartį. 2014-04-22 ieškovė buvo atvykusi į Panevėžio kredito uniją, pateikė prašymą Panevėžio kredito unijos valdybai leisti skolą pagal laidavimo sutartį grąžinti dalimis per 5 m. laikotarpį, nereiškė pretenzijų dėl laidavimo sutarties pasirašymo aplinkybių, neminėjo, kad nežinojo už kokią paskolos sumą laiduoja, o pretenzijas dėl laidavimo atsakomybės ieškovė atsakovui pradėjo reikšti tik po paskolos gavėjo R. D. mirties.

8Ieškovė laidavimo sutartį pasirašė laisva valia, būdama apdairi ir rūpestinga, prieš pasirašydama laidavimo sutartį, turėjo pareigą ir galimybę atidžiai perskaityti sutarties sąlygas, sutarties pasirašymo momentu ieškovė užėmė atsakingas pareigas, iš to galima spręsti kad ieškovės išsilavinimo lygis bei teisinės žinios buvo pakankamas suprasti prisiimamų prievolių prasmę ir pasekmes. Pažymėjo, kad klientas ir įstaigos darbuotojas neprivalo rašyti ta pačia rašymo priemone, įstaigose klientų patogumui yra pateiktos rašymo priemonės, kuriomis rašo klientai, taip pat klientui nėra draudžiama rašyta savo asmenine rašymo priemone, todėl ieškovės motyvas dėl skirtingos rašymo priemonės kuria rašo įstaigos darbuotojas ir klientas yra visiškai nepagrįstas.

9Pareiškėja negalėjo nežinoti apie paskolos dydį iki 2014 m. žiemos, kadangi 2013-10-28 kreditoriaus Panevėžio kredito unijos siųstame pranešime dėl paskolos sutarties nutraukimo aiškiai yra nurodyta negrąžinta paskolos suma 2013-10-28. Pareiškėja neneigia, kad šį pranešimą gavo, kuris buvo siųstas adresu ( - ), ir kad kreipėsi į paskolos gavėją, bet ne į kreditorių. Ieškovė, turėjo suprasti pasirašytų sutarčių pasekmes, tačiau po paskolos suteikimo nesikreipė į kreditorių, nesiteiravo apie paskolos grąžinimą, ir nesidomėjo. Ieškovė nesirūpino savo teisių apsauga, kiek privalo rūpintis apdairus ir rūpestingas asmuo.

10Nurodo, kad paraiškos pateikimo metu atsakovės darbuotojas paraišką pildė vadovaujantis tuo metu galiojančia Panevėžio kredito unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarka, pagal pačios ieškovės laiduotojos R. D. pateiktus duomenis. Atsakovė tik nuo 2012 m. rugsėjo mėn. 14 d. turėjo galimybę prisijungti prie LR PRDB duomenų bazės ir gauti PRDB užklausas, nes sutartis dėl duomenų teikimo ir gavimo pasirašyta tik 2012 m. rugsėjo mėn. 14 d. Laidavimo paraiškoje pajamos yra nurodytos vadovaujantis pačios ieškovės pateikta 2010 m. lapkričio mėn. 10 d. pažyma apie gautas pajamas Nr. ( - ). Minėtoje pažymoje nurodyta, kad ieškovės gautos pajamos per 3 mėn. yra 2555,81 Eur, laidavimo paraiškoje pateikta 852,06 Eur per mėnesį atitinka ieškovės pateiktų pajamų vidurkį per mėn.

11Ieškovė pateiktame ieškinyje neneigia, kad paskolos gavėjas R. D. prašė jos laiduoti už paskolą Panevėžio kredito unijoje, neneigia, kad ji pasirašė ant laidavimo paraiškos, bei laidavimo sutarties, todėl galima daryti prielaidą, kad ieškovė sąmoningai pateikė atsakovę klaidinančią informaciją, nurodydama neteisingus duomenis laidavimo paraiškoje. Atsakovė negalėjo gauti pažymos apie ieškovės darbo užmokestį, paraiškoje pateiktų asmens dokumento duomenų, kaip tik ieškovei pačiai minėtą informaciją pateikus atsakovei. Tai įrodo, kad ieškovė siekė laiduoti už paskolos gavėją R. D.. Jeigu ieškovė pateikė atsakovei ją klaidinančią informaciją, bei nuslėpė savo turimus įsipareigojimus, turimą turtą, tai įrodo ieškovės nesąžiningus veiksmus prieš kredito įstaigas.

12Teismas

konstatuoja:

13Ieškinys atmestinas.

14Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

15Byloje nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 9 d. R. D. pateikė atsakovei Panevėžio kredito unijai paraišką paskolai gauti (109-110 b. l., I t.), 2010 m. lapkričio 9 d. laiduotoja R. D. pateikė laidavimo paraišką (111-112 b. l., I t.), 2010 m. lapkričio 9 d. laiduotojas A. D. pateikė laidavimo paraišką (113-114 b. l., I t.). Atsakovei Panevėžio kredito unijai buvo pateikta ( - ) 2010 m. lapkričio 10 d. pažyma apie R. D. gautas pajamas Nr. ( - ), iš kurios matyti, kad ieškovė R. D. dirba nuo 2010-08-06, už tris mėnesius (2010 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio) išmokėtas 2555,81 Eur atlyginimas (115 b. l., I t.). Iš byloje esančios 2010 m. lapkričio 10 d. posėdžiui pateiktos Skolininko finansinės būklės ir paskolos analizės išvados matyti, kad įvertintas tiek skolininko R. D., tiek laiduotojų R. D. ir A. D. mokumas (116 b. l., I t.). Minėtoje išvadoje nurodyta, kad laiduotoja R. D. našlė, išlaikomų asmenų neturi, dirba ( - ), turi dviejų kambarių butą ( - ). Laiduotojai išaiškinta laidavimo atsakomybė bei jos priimti įsipareigojimai. Paskolų vadybininkas N. J. siūlė paskolų komitetui paskolai pritarti.

162010 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. ( - ), pagal kurią Panevėžio kredito unija suteikė 79 645,51 Eur paskolą R. D. (117-120 b. l., I t.). 2010 m. lapkričio 15 d. Laidavimo sutartimi Nr. ( - ) R. D. laidavo, užtikrindama Paskolos sutarties Nr. ( - ) įvykdymą (121 b. l., I t.). Laidavimo sutartis pasirašyta ieškovės, savo parašo ieškovė neginčija. 2010 m. lapkričio 15 d. Laidavimo sutartimi Nr. ( - ) A. D. laidavo, užtikrindamas Paskolos sutarties Nr. ( - ) įvykdymą (122 b. l., I t.). 2012 m. spalio 10 d. Papildomu susitarimu prie Paskolos sutarties Nr. ( - ), pakeisti minėtos sutarties 2.2 ir 2.5 punktai: paskolos grąžinimo terminas 2015 m. spalio 25 d., metinė palūkanų norma 10,00 procentų (123 b. l., I t.). Papildomas susitarimas pasirašytas Panevėžio kredito unijos, R. D., A. D., R. D.. Panevėžio kredito unija 2013-10-07 raštu informavo ieškovę R. D., kad skolininkas R. D. vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį, skolininko įsiskolinimas sudaro 33 589,94 Eur, įspėjo apie galimą Paskolos sutarties nutraukimą ir to būsimas pasekmes, ragino susisiekti su Panevėžio kredito unija ir sumokėti visą skolą arba jos dalį (36 b. l., bylos medžiaga atskirajam skundui 2S-1031-267/2014). Panevėžio kredito unija 2013-10-28 Pranešimu dėl sutarties nutraukimo skolininkui R. D. ir laiduotojams A. D., R. D. nurodė, kad įsiskolinimas siekia 36 914,34 Eur, viso negrąžinta suma sudaro 88 315,62 Eur, todėl Paskolos sutartį jos 7.4 punkto pagrindu nutraukė, prašė per 14 dienų nuo šio laiško gavimo dienos apmokėti įsiskolinimą kreditoriui (128 b. l., I t.). R. D. 2014-03-22 pateikė prašymą kredito unijai (129-130 b. l., I t.) ir nurodė, kad ji, kaip laiduotoja, įsipareigoja sumokėti už pagrindinį skolininką 8688,60 Eur ir prašė pašalinti iš Creditinfo sistemos jos laidavimo duomenis, pažymėjo, kad nuo laidavimo sutarties neatsisako, jis lieka galioti, prašė skolos mokėjimą išdėstyti 5 metų laikotarpiu. Nurodė, kad ji turi gauti paskolą būsto pirkimui, tačiau dėl laidavimo prievolės jos prašymas paskolai buvo atmestas. 2014-04-23 Panevėžio kredito unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. 16 nutarta ieškovės R. D. prašymą tenkinti, pasirašyti taikos sutartį (131 b. l., I t.).

17Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų Panevėžio kredito unijos ir R. D. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigoji iki 2019 m. balandžio 30 d. sumokėti Panevėžio kredito unijai 64 403,08 Eur, mėnesinė įmoka ne mažesnė kaip 347,54 Eur (135-136 b. l., I t.). Ieškovė atskiruoju skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartį ir bylą nutraukti (17-19 b. l., bylos medžiaga atskirajam skundui 2S-1031-267/2014). Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą pagal R. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties.

18Dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

19Ieškovė R. D. teigia, kad 2010 m. lapkričio mėnesį pas ieškovę į darbovietę ( - ) mieste atvyko jos buvusio vyro brolis R. D. ir paprašė laiduoti už jo paskolą Panevėžio kredito unijoje. Ji manė, kad laiduoja 14481,00 Eur - 17377,20 Eur sumai, taip jai nurėdė paskolos gavėjas R. D., kuriuo ji pasitikėjo, todėl pasirašė ant dviejų ar trijų Panevėžio kredito unijos laidavimo sutarties blankų, kuriuose data, trūkstamos sąlygos, rekvizitai nebuvo užpildyti. R. D. jai pasakė, kad jam suteikta 17 377,20 Eur paskola. Laidavimo sutarties egzemplioriaus gauti nereikalavo dėl šalis siejusių pasitikėjimo santykių. Ieškovė pripažįsta pasirašiusi 2012 m. spalio 21 d. Papildomą susitarimą prie 2010-11-15 paskolos sutarties Nr. ( - ). Pažymi, kad Papildomas susitarimas nurodytas neteisinga data (2012 m. spalio 10 d.) ir teigia, kad papildomame susitarime nebuvo įrašyta jokių sumų. Jai iš R. D. paaiškinimų buvo žinoma, kad jis pratęsė paskolos grąžinimo terminą metams, paskolos užtikrinimą laidavo dar vienas laiduotojas – A. D.. Ieškovė nurodo tik iš Panevėžio kredito unijos elektroniniu paštu gavusi dokumentus sužinojusi, kad 2012 m. spalio 10 d. ji pasirašė ir dar vieną analogišką Laidavimo sutarties Nr. ( - ), 2010 m. lapkričio 15 d. pakeitimą - Laidavimo sutartį Nr. ( - ). Ieškovė teigia, kad ieškovės pasirašytas dar vienas blankas užpildytas taip pat kaip 2010 m. lapkričio 15 d. Laidavimo sutartis. 2013 m. gruodį R. D. ieškovei pranešė, kad skolą padengė ir ieškovė nebėra laiduotoja. Ieškovei siekiant pasiimti paskolą būstui, banko vadybininkė pasakė, kad patikrinusi jos kredito istoriją Creditinfo sistemoje pamatė, jog ieškovė yra laiduotoja 72 405,00 Eur sumai Panevėžio kredito unijai ir bankas dėl to atsisako jai suteikti paskolą, būtent tuo metu ieškovė teigia sužinojusi, kad yra apgauta.

20Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, o minėto straipsnio 4 dalis teigia, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas laikomas visos sutarčių teisės pagrindu, užtikrinančiu asmenims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010).

21Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei nuosekliai suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus.

22Vadovaujantis CK 6.70 straipsnio 1 dalimi, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Įstatyme pateiktas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, todėl šalys laisvos nusistatyti imperatyviosioms įstatymų normoms neprieštaraujančius prievolių užtikrinimo būdus. CK 6.76 straipsnio 1 dalis numato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.76 straipsnio 2 dalis numato, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl iš šios sutarties atsiradusios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis.

23Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 15 d. Paskolos sutartis Nr. ( - ) nebuvo ginčijama, yra galiojanti ir turi būti vykdoma. Ieškovė R. D. ginčija jos pasirašytas sutartis - 2010 m. lapkričio 15 d. Laidavimo sutartį Nr. ( - ) ir 2012 m. spalio 10 d. Laidavimo sutartį Nr. ( - ), kuriomis buvo užtikrintas 2010 m. lapkričio 15 d. sudarytos Paskolos sutarties Nr. ( - ), pagal kurią Panevėžio kredito unija suteikė 79 645,51 Eur paskolą R. D., įvykdymas. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog jai nebuvo žinoma ginčijamų Laidavimo sutarčių apimtis. Kaip jau minėta, ieškovė neginčija aplinkybės, kad ji pati pasirašė dokumentus, susijusius su ginčijamomis Laidavimo sutartimis. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė Panevėžio kredito unija, aplinkybė, kad laidavimo paraiškos ir laidavimo sutarties blankas yra užpildytas kredito unijos darbuotojo neįrodo, kad ieškovė R. D. pasirašė ant neužpildytų blankų, kadangi paskolos suteikimo metu Panevėžio kredito unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarka numatė, jog unijos darbuotojas, paskolų vadybininkas, pagal pareiškėjo pateiktą informaciją pildo kredito unijos formas. Teismas laiko pagrįstu atsakovės Panevėžio kredito unijos argumentą, kad klientas ir įstaigos darbuotojas neprivalo rašyti ta pačia rašymo priemone, įstaigose klientų patogumui yra pateiktos rašymo priemonės, kuriomis rašo klientai, taip pat klientui nėra draudžiama rašyti savo asmenine rašymo priemone. Teismas sprendžia, kad ieškovės argumentas dėl laidavimo sutarties ir paraiškos blankų užpildymo skirtingomis rašymo priemonėmis, kuriomis rašo įstaigos darbuotojas ir klientas, konkrečiu atveju neturi esminės reikšmės laidavimo sutarties galiojimui. Dėl šios priežasties netenkintas ieškovės prašymas skirti dokumentinę ekspertizę, tikslu nustatyti, ar sutarties rekvizitai surašyti vėliau nei asmuo jas pasirašė, be to, tokio pobūdžio ekspertizės nėra atliekamos Lietuvos ekspertizių centre.

24Pažymėtina, kad prie laidavimo paraiškos pateikta ( - ) 2010-11-10 išduotą pažyma apie R. D. gautas pajamas, taip pat asmens dokumento kopija. Šis faktas leidžia teismui spręsti, kad duomenis pateikė ieškovė R. D., nes iš kitų asmenų, o ne iš ieškovės atsakovas Panevėžio kredito unija negalėjusi gauti. Aplinkybę, kad ieškovei buvo žinoma laidavimo sutarties apimtis, patvirtina ir tai, kad ieškovė R. D. pasirašė ne tik pirminę 2010 m. lapkričio 15 d. Laidavimo sutartį, bet ir visus kitus su ja susijusius dokumentus (2010-11-09 laidavimo paraišką, 2012-10-10 papildomą susitarimą prie 2010-11-15 paskolos sutarties, 2012-10-10 Laidavimo sutartį), taip pat ieškovė 2014 m. balandžio 22 d. buvo atvykusi į Panevėžio kredito uniją, ji pateikė prašymą Panevėžio kredito unijos valdybai leisti skolą pagal laidavimo sutartį grąžinti dalimis per 5 m. laikotarpį. Ne mažiau svarbi ir ta aplinkybė, kad po visų pasirašytų dokumentų iki pat pagrindinio skolininko R. D. mirties (2014 m. liepos 8 d.) ieškovė nereiškė pretenzijų atsakovei Panevėžio kredito unijai.

25Byloje ieškovė R. D. teigia, kad nėra mačiusi atsakovės Panevėžio kredito unijos paskolų vadybininko N. J., tuo tarpu minėtas liudytojas žodinio teismo posėdžio metu (2016-06-08 d.) patvirtino, kad ieškovę yra matęs ir su ja bendravo Laidavimo sutarties sudarymo metu. Ieškovė teigia, kad ji 2010-11-09 paraiškoje nurodytų duomenų nepateikė, nes jie nėra teisingi: nurodyta, jog ieškovė yra našlė, nors ji yra išsituokusi, nurodyta, kad jos pareigos 2010 m. lapkričio 9 d. buvo ( - ), kai tokio nei skyriaus, nei pareigų ( - ) nėra, o jos pareigos buvo ( - ), nurodytos neteisingos ieškovės pajamos per mėnesį, nes jos mėnesinis atlyginimas buvo fiksuotas - 906,90 Eur, nurodytas nekilnojamas turtas, tačiau nenurodyta, jog dviejų kambarių butas įkeistas hipoteka bankui, nenurodyti jokie duomenys apie turimus įsiskolinimus, kai ji tuo metu, 2010 metų lapkričio mėn., turėjo įsiskolinimų kredito įstaigoms. Teismas sprendžia, kad šie argumentai nėra pagrindu ieškinį tenkinti, nes byloje nustatyta, kad ieškovės laidavimo paraiška atitiko galiojančią Panevėžio kredito unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarką, ką ir patvirtino liudytoja teisininkė V. M. bei atsakovą atstovaujantis administracijos vadovas K. A..

26Byloje nustatyta, kad pati ieškovė pateikė apie savo duomenis, pažymą, todėl laikytina, kad kreditorius, skolininkas ir laiduotoja pasiekė susitarimo prisiimtų sutarties sąlygų vykdymui (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Atsakovės argumentai, kad tik nuo 2012 m. rugsėjo mėn. 14 d. turėjo galimybę prisijungti prie LR PRDB duomenų bazės ir gauti PRDB užklausas, nes sutartis dėl duomenų teikimo ir gavimo pasirašyta tik 2012 m. rugsėjo mėn. 14 d. įrodo, kad galimybės patikrinti asmenų mokumą buvo iš dalies ribotos, todėl atsakovė pagrįstai vadovavosi Laidavimo paraiškoje pačios ieškovės pateikta 2010 m. lapkričio mėn. 10 d. pažyma apie gautas pajamas Nr. ( - ). Pažymoje nurodyta, kad ieškovės gautos pajamos per 3 mėn. yra 2555,81 Eur, todėl teismas vertina, jog laidavimo paraiškoje pateikta 852,06 Eur per mėnesį atitinka ieškovės pateiktų pajamų vidurkį per mėnesį. Ieškovės nurodyti paraiškoje esantys netikslumai nėra reikšmingi, netiksli informacija galėjo būti įrašyta dėl įvairių objektyvių priežasčių ir šie neatitikimai nesudaro teisino pagrindo pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis. Todėl teismo vertintini kaip kreditoriaus prisiimta rizika dėl laiduotojų mokumo ir galimybės ateityje gauti prievolės įvykdymą iš laiduotojų.

27Teismas sprendžia, kad atsakovė prieš sudarydama Paskolos sutartį ir Laidavimo sutartis įvertino jai prieinamomis priemonėmis skolininkų mokumą, ieškovės argumentai, kad atsakovė tariamai suteikė paskolą nemokiam skolininkui, ir ji, kaip laiduotoja, neturi finansinių galimybių užtikrinti tokios apimties prievolę, yra atmestini. Laiduotojai turėjo būti akivaizdu, kad ne tik kreditorius, bet ir laiduotoja turėjo pareigą įvertinti skolininko galimybes ir prisiimti riziką už laidavimo sutarties pagrindu atsiradusią prievolę.

28Teismų praktikoje išaiškinta, kad Laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui. Protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiškai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti iš asmens, už kurį laiduojama, patikimą informaciją apie pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimą. Dėl to kreditorius neprivalo užtikrinti, kad laiduotojas būtų kuo labiau apsaugotas nuo prievolės vykdymo kreditoriui už asmenį, už kurį laiduota, šiam neįvykdžius savo įsipareigojimų, nebent būtų susitarta kitaip. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau. Kad skolininko prievolės vykdymas būtų efektyviai kontroliuojamas ir užtikrinama laiduotojo teisėtų interesų apsauga, įstatymų leidėjas neapsiribojo atitinkamas laidavimu užtikrintos prievolės vykdymo priežiūros teises suteikdamas kreditoriui, tačiau tokias teises suteikė ir laiduotojui, kartu įpareigodamas kreditorių laiduotojui suteikti apie skolininką informaciją, kurią laiduotojas turi teisę gauti (CK 6.80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc., veikiantis per Lietuvos skyrių, v. M. B. ir D. Z., bylos Nr. 3K-3-56/2014).

29Taigi, ieškovės, kaip laiduotojos, ir R. D., kaip skolininko, tarpusavio santykiai neturėjo esminės reikšmės kreditoriui Panevėžio kredito unijai. Aplinkybės, dėl kurių buvo sudaryta laidavimo sutartis, taip pat tai, ar galimai pasinaudota gerais santykiais su ieškove neturi reikšmės. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl taikos sutarties pasirašymo, susijusios su jos siekiu įvykdyti notarinę sutartį dėl buto ( - ) pirkimo, nėra reikšmingos laidavimo prievolės vertinimui. Juo labiau, kad iš ieškovės R. D. 2014-03-22 prašymo (129-130 b. l., I t.) matyti, kad ji nuo laidavimo sutarties neatsisakė, prašė skolos mokėjimą išdėstyti 5 metų laikotarpiu. Iš ieškovės prašymo akivaizdu, kad Laidavimo sutarčių apimtis buvo žinoma. Ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, prieš pasirašydama laidavimo sutartį, turėjo pareigą ir galimybę atidžiai perskaityti sutarties sąlygas, susipažinti su savo, kaip laiduotojos, teisėmis ir pareigomis ir apsvarstyti galimas sutarties sudarymo teisines pasekmes.

30Ieškovė nurodo, kad Laidavimo sutartys negalioja CK 1.90 straipsnio pagrindu. CK 1.90 straipsnio 1 dalis numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. CK 1.90 straipsnio 4 dalis numato, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto straipsnio 5 dalis aiškiai nurodo, jog suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

31Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė Laidavimo sutartį pasirašė laisva valia, be prievartos. Kaip nurodo pati ieškovė, ji labai pasitikėjo skolininku R. D., jokių dokumentų neskaitė, neprašė jų kopijų, tikėdama, kad paimta paskola apie 17 377,20 Eur sumai. Įstatymas nedraudžia asmenims pasitikėti kita sandorio šalimi, tačiau toks pasitikėjimas, netikrinant sandorio šalies nurodytų duomenų, yra veikimas savo rizika. Ieškovė turėjo galimybę pasidomėti Laidavimo sutarties sąlygomis, jos suma, tai, kad ji dėl pasitikėjimo skolininku to nepadarė, nėra pagrindas taikyti esminio suklydimo teisinių pasekmių. Ieškovė, nepasidomėdama Laidavimo sutartimi, veikė itin nerūpestingai, todėl, jei Laidavimo sutarties sudarymo metu ji ir klydo dėl Laidavimo apimties, toks suklydimas nulemtas jos pačios didelio neatsargumo ir negali būti pagrindu sandoriui nuginčyti. Juo labiau, kad teismo aptarti tolesni ieškovės veiksmai aiškiai įrodo, kad jai Laidavimo apimtis jei ir ne nuo pat sutarties sudarymo momento, bet vėliau tapo žinoma. Ieškovė, kreipdamasi į atsakovę dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis 5 metų laikotarpyje, aiškiai parodė, kad ji supranta savo prisiimtos prievolės apimtį ir teisines pasekmes. Pastebėtina, kad ieškovė yra išsilavinusi, sandorio sudarymo metu teisinės žinios buvo pakankamos suprasti prisiimamų prievolių prasmę ir pasekmes. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė Panevėžio kredito unija, ieškovė negalėjo nežinoti apie paskolos dydį iki 2014 m. žiemos, kadangi 2013-10-28 kreditoriaus Panevėžio kredito unijos siųstame pranešime dėl paskolos sutarties nutraukimo aiškiai yra nurodyta negrąžinta paskolos suma 2013-10-28. Ieškovė neneigia, kad šį pranešimą gavo ir kad kreipėsi į paskolos gavėją, bet ne į kreditorių. Taigi, aplinkybė, kad ieškovė, kaip laiduotoja, nevykdė savo pareigos domėtis paskolos grąžinimo sąlygomis, nereiškia esminio suklydimo.

32Ieškovė taip pat teigia, kad buvo apgauta dėl Laidavimo sutarčių apimties. CK 1.91 straipsnio 14 dalis numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Minėto straipsnio 6 dalis numato, jeigu apgaulę, smurtą ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus. Šiuo atveju ieškovė teigia, kad ją dėl laidavimo apimties apgavo skolininkas, kas reiškia jog atsakovė Panevėžio kredito unija jokių apgaulingų veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko. Ieškovė teigia, kad atsakovė nuslėpė faktą dėl negrąžintos skolos dalies, tačiau šie argumentai visiškai nepagrįsti, kadangi iš anksčiau aptartų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad 2013-10-28 Panevėžio kredito unijos siųstame pranešime dėl paskolos sutarties nutraukimo aiškiai yra nurodyta negrąžinta paskolos suma 2013-10-28, todėl jokios apgaulės nebuvo. Pastebėtina, kad ieškovė, turėdama neaiškumą dėl skolos dydžio, turėjo teisę kreiptis į kreditorių Panevėžio kredito uniją. Taigi pripažintina, kad kreditorius Panevėžio kredito unija neatliko jokių veiksmų ieškovės atžvilgiu, kuriuos būtų galima laikyti apgaule, ieškovei, nepateikus įrodymų, galinčių pagrįsti atsakovo nesąžiningumą, sudarant ginčijamą laidavimo sutartį, ar patį sandorį teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo šį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1. 91 straipsnio pagrindu.

33Dėl laiduotojo atleidimo nuo atsakomybės

34Ieškovė teigia, kad turi būti atleista nuo laiduotojo atsakomybės CK 6.259 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi paskola R. D. buvo suteikta 2010 metų lapkričio mėnesį, dar pasaulinės finansinės krizės metu, kai kredito įstaigos buvo nustatę ypatingai griežtas paskolos suteikimo sąlygas ir taisykles ir suteikiant didžiules paskolas fiziniams asmenims, reikalavo, kad jie apsidraustų gyvybę. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nustačius tokias aplinkybes, dėl kurių laiduotojui atsiranda nepalankūs padariniai, galima konstatuoti, kad laiduotojas tokiomis sąlygomis nelaidavo ir nebūtų laidavęs, todėl jo prievolė pripažįstama pasibaigusia, nes neatitinka jo išreikštos valios sudaryti laidavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015).CK 6.259 straipsnio 1 dalis numato, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti jos sudarytas Laidavimo sutartis negaliojančiomis ir tuo pačiu metu nurodo, kad gali būti keliamas klausimas dėl laiduotojo atleidimo nuo atsakomybės CK 6.259 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tačiau ieškovė neįrodinėja CK 6.259 straipsnio 1 dalies pagrindo buvimo šioje konkrečioje dalyje, deklaratyviai nurodydama, kad kredito įstaigos reikalavo asmenų apsidrausti imant dideles paskolas.

35Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Ž. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009).

36Teismas vertina, kad ieškovė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė CK 6.259 straipsnio 1 dalies pagrindo buvimo nagrinėjamoje byloje, todėl ieškovės reikalavimas dėl jos, kaip laiduotojos, atleidimo nuo civilinės atsakomybės CK 6.259 straipsnio 1 dalies pagrindu netenkintinas.

37CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi atsakovė Panevėžio kredito unija nepateikė prašymo priteisti jos naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos nepriteisiamos. Valstybė patyrė 15,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės R. D. ieškinys atmestas, priteistinos valstybės naudai iš ieškovės.

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

39Ieškinį atmesti.

40Priteisti iš ieškovės R. D. (į. k. ( - )) 15,12 Eur (penkioliką eurų ir 12 ct) išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

41Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) ieškinį... 4. Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. lapkričio mėnesį pas ieškovę į... 5. 2013 m. spalio 27 ar 28 d. gavusi laišką iš Panevėžio kredito unijos,... 6. Pažymi, kad Paskolos sutartis negaliojanti, nes atsakovė suteikė paskolą... 7. Atsakovė Panevėžio kredito unija pateiktu atsiliepimu prašo atmesti... 8. Ieškovė laidavimo sutartį pasirašė laisva valia, būdama apdairi ir... 9. Pareiškėja negalėjo nežinoti apie paskolos dydį iki 2014 m. žiemos,... 10. Nurodo, kad paraiškos pateikimo metu atsakovės darbuotojas paraišką pildė... 11. Ieškovė pateiktame ieškinyje neneigia, kad paskolos gavėjas R. D. prašė... 12. Teismas... 13. Ieškinys atmestinas.... 14. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.... 15. Byloje nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 9 d. R. D. pateikė atsakovei... 16. 2010 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. ( - ), pagal... 17. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino... 18. Dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis... 19. Ieškovė R. D. teigia, kad 2010 m. lapkričio mėnesį pas ieškovę į... 20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis... 21. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 22. Vadovaujantis CK 6.70 straipsnio 1 dalimi, prievolių įvykdymas gali būti... 23. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 15 d. Paskolos... 24. Pažymėtina, kad prie laidavimo paraiškos pateikta ( - ) 2010-11-10 išduotą... 25. Byloje ieškovė R. D. teigia, kad nėra mačiusi atsakovės Panevėžio... 26. Byloje nustatyta, kad pati ieškovė pateikė apie savo duomenis, pažymą,... 27. Teismas sprendžia, kad atsakovė prieš sudarydama Paskolos sutartį ir... 28. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Laidavimui yra būdingas laiduotojo... 29. Taigi, ieškovės, kaip laiduotojos, ir R. D., kaip skolininko, tarpusavio... 30. Ieškovė nurodo, kad Laidavimo sutartys negalioja CK 1.90 straipsnio pagrindu.... 31. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė Laidavimo... 32. Ieškovė taip pat teigia, kad buvo apgauta dėl Laidavimo sutarčių apimties.... 33. Dėl laiduotojo atleidimo nuo atsakomybės... 34. Ieškovė teigia, kad turi būti atleista nuo laiduotojo atsakomybės CK 6.259... 35. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei... 36. Teismas vertina, kad ieškovė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis... 37. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 39. Ieškinį atmesti.... 40. Priteisti iš ieškovės R. D. (į. k. ( - )) 15,12 Eur (penkioliką eurų ir... 41. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui...