Byla 2-269/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,Lutonė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. L2-241-212/2009 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Kovaras“ ieškinį skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Lutonė“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjas kreditorius UAB „Kovaras“ kreipėsi į teismą su pareiškimu skolininkui UAB ,,Lutonė“, kuriuo prašė priteisti iš skolininko 164 641,25 Lt skolos, 10 786,40 Lt delspinigių ir 1 427 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti skolininko sąskaitas, kitą turtą, nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes įsiskolinimo suma gan didelė, skolininkas vengia atsiskaityti ir yra tikimybė, kad turimą turtą bandys paslėpti.

4Panevėžio apygardos teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, areštavo UAB „Lutonė“, pinigines lėšas sumoje 177 000 Lt, esančias sąskaitoje LT78 7010 3000 0146 7992 AB „Ūkio bankas“, kitose bankuose, grynuosius pinigus, o jų esant nepakankamai - nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Nurodė, kad skolininkas neatsiskaito pagal sutartį nuo 2008 m. spalio 1 d., skolos suma yra didelė, todėl yra pagrindas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones. Jų nesiėmus teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

5Skolininkas UAB ,,Lutonė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį dalyje dėl atsakovo piniginių lėšų arešto, leidžiant mokėti darbo užmokestį darbuotojams, įmokas į biudžetą, taip pat valstybinio socialinio draudimo fondą bei palūkanas bankams. Atskirajam skundui pagrįsti apeliantas nurodo tokius argumentus:

  1. Teismas neturėjo pagrindo areštuoti tiek pinigines lėšas, tiek nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nes nėra būtinumo šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti vienu metu.
  2. Areštavus pinigines lėšas yra sutrikdoma apelianto įmonės veikla.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB ,,Kovaras“ prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neviršija prašomos priteisti sumos, todėl atskirojo skundo argumentas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad atsakovas, prašydamas panaikinti pinigų areštą, nenurodo, kokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto jis turi.

7Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

9Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

10Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad jis yra ūkinę veiklą vykdantis subjektas, o dėl apyvartinių lėšų arešto jam būtų neįmanoma mokėti darbo užmokestį darbuotojams, vykdyti kitus įsipareigojimus. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi ne tik siekti maksimaliai apsaugoti vienos šalies interesus, bet ir įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes kitai šaliai. Pažymėtina, kad pinigai yra labai svarbus kiekvienos įmonės normalios ūkinės-komercinės veikos pagrindas, todėl, įmonei visiškai uždraudus disponuoti jai priklausančiomis lėšomis, yra apsunkinama ir sutrikdoma jos veikla.

11Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į reikalaujamą priteisti gana didelę sumą (177 000 Lt), turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau taip pat turėjo įvertinti ir taikomų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą – siekdamas įmanomai mažiau apriboti skolinimo įmonės veiklą, iš pradžių turėjo areštuoti minėtos vertės skolininko nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant arba jo esant nepakankamai - skolininko pinigines lėšas, neviršijant reikalaujamos priteisti sumos.

12Pagal CPK 145 straipsnio 6 dalį, areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Pažymėtina, kad draudimas atsiskaityti su įmonės darbuotojais, valstybės ar socialinio draudimo biudžetais apsunkina ne tik pačios įmonės veiklą ir gali būti susijęs su papildomais finansiniais įsipareigojimais – pareiga už pavėluotą atsiskaitymą mokėti delspinigius, bet susijęs ir su trečiųjų asmenų esmine teise – darbuotojų teise už atliktą darbą laiku gauti atlyginimą.

13Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad skolininkas yra veikianti įmonė, skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės keistinos.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

15Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria nustatyta taikomų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, ir ją išdėstyti taip:

16„Kreditoriaus UAB ,,Kovaras“ (į. k. 147651392) reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą, uždraudžiant areštuotų daiktų savininkui jais disponuoti. Areštuoti 177 000 Lt sumai skolininko UAB ,,Lutonė“ (į. k. 148037148, buveinė Kranto g. 25-11, Panevėžys) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą. Nesant ar nepakankant skolininko nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.“

17Kitą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

18Nutartį išsiųsti Centrinei Hipotekos įstaigai.

Proceso dalyviai
Ryšiai