Byla e2S-1282-642/2019

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovui C. P. (C. P.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė 1.

5Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. vasario 21 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovui C. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu teismo prašė:

61.1.

7nustatyti šalių nepilnametės dukros N. I. P. gyvenamąją vietą su ieškove;

81.2.

9priteisti iš atsakovo po 562 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai N. I. P. išlaikyti nuo 2019 m. vasario 1 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

101.3.

11priteisti šalių nepilnametei dukrai N. I. P. iš atsakovo 1 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą;

121.4.

13priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2.

16Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo nutarta ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui 2012 m. sausio 16 d. ( - ) gimė dukra N. I. P., kuri iki 2019 m. sausio 23 d. gyveno ( - ). Ieškovė su dukra į Lietuvos Respubliką atvyko 2019 m. sausio 23 d., ieškinys Klaipėdos apylinkės teismui dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo buvo pateiktas 2019 m. vasario 4 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad šalių nepilnametės dukros nuolatinė gyvenamoji vieta yra ( - ). Kadangi vaiko gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas konstatavo, jog pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 8 straipsnio 1 dalį ieškovės ieškinys teismingas ( - ) teismams, o Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės reikalavimų. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas yra iškėlęs civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ( - ) iki ieškovės ieškinio šioje byloje pareiškimo ir ieškovė, galiojant teismo draudimui, neteisėtai išvežė nepilnametę dukrą iš ( - ) į Lietuvą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nutarė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.

17III.

18Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 3.

19Atskiruoju skundu ieškovė I. I. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį ir civilinę bylą sustabdyti iki kol Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi bus nustatyta, ar šalių dukra turi būti grąžinta į ( - ) pagal 1980 m. Hagos konvenciją arba per protingumo kriterijus atitinkantį terminą Vilniaus apygardos teismui nebus pateiktas pašymas dėl leidimo išdavimo dėl vaiko grąžinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

203.1.

21Teismas nepagrįstai nurodė, jog šalių nepilnametė dukra iš ( - ) buvo išvežta neteisėtai ir dėl to byla yra teisminga ( - ) teismui. Apeliantės teigimu, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą visus klausimus, susijusius su vaiko išvežimo teisėtumu, sprendžia Vilniaus apygardos teismas, todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas šio klausimo negalėjo spręsti. Atsakovas iki šiol nesikreipė į Vilniaus apygardos teismą dėl vaiko grąžinimo, todėl tai reiškia atsakovo pritarimą dukros išvežimui pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 10 straipsnio 1 dalies a punktą.

223.2.

23Spręsdamas klausimą dėl vaiko išvežimo teisėtumo teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismas nevertino vaiko išvežimo aplinkybių, neatsižvelgė į ieškovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovė buvo priversta išvykti iš ( - ), nes ten nebeturėjo nei darbo, nei būsto.

243.3.

25Teismas netinkamai išsprendė šalių nepilnametės dukros nuolatinės gyvenamosios vietos klausimą bei neatsižvelgė į šiuo klausimu teismų formuojamą praktiką. Apeliantės teigimu, mergaitė yra Lietuvos Respublikos pilietė, čia ji lanko mokyklą, meninio ugdymo būrelius, susirado draugų ir ketina likti ilgam, todėl Lietuva yra vaiko socialinių interesų centras ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta.

263.4.

27Spręsdamas klausimą dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos, pirmosios instancijos teismas neišklausė vaiko nuomonės, nors mergaitė jau yra brandi ir gali išreikšti savo nuomonę. Dėl to priimant skundžiamą nutartį buvo pažeistas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

283.5.

29Atsakovo atsiliepime į ieškinį yra nurodomos klaidingos faktinės aplinkybės, jog ieškovė paliko atsakovą, nors pats atsakovas ją išvarė iš namų. Be to, atsakovas nurodo klaidingas faktines aplinkybes apie teiktą išlaikymą dukrai.

303.6.

31Teismas nevertino, jog ( - ) atsakovas kreipėsi į teismą ne dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bet dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl procesinių dokumentų vertimai yra netikslūs. Ieškovė neprieštarauja, kad ( - ) būtų sprendžiamas dukros bendravimo su atsakovu klausimas.

323.7.

33Atsakovo inicijuotas teisminis procesas ( - ) turėtų būti įvertintas teisės į teisingą teismą aspektu. ( - ) ieškovei nebuvo suteikta teisinė pagalba, bylos nagrinėjime ieškovė nesuprato specifinių procedūrų, dokumentų, greitai vykstančio proceso eigos.

343.8.

35Atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės apie jo sveikatos būklę neatitinka tikrovės, todėl tai paneigia atsakovo nurodomus argumentus, jog atsakovas gali savarankiškai pasirūpinti šalių dukra. 4.

36Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

374.1.

38Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nesprendė klausimo dėl vaiko išvežimo iš ( - ) teisėtumo 1980 m. Hagos konvencijos taikymo aspektu, todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

394.2.

40Teismas pagrįstai konstatavo, kad nuolatinė šalių dukros gyvenamoji vieta yra ( - ).

414.3.

42Šalių nepilnametė dukra į Lietuvą buvo išvežta neteisėtai, be atsakovo sutikimo ir galiojant Šeimos bylų teismo ( - ) ieškovei nustatytam draudimui su dukra išvykti iš ( - ). Atsižvelgiant į tai, pagal galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus, Lietuvos teismas neturi jurisdikcijos spręsti šalių ginčo.

434.4.

44Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas nesikreipė į Vilniaus apygardos teismą dėl vaiko grąžinimo į ( - ), nors Vilniaus apygardos teisme jau yra iškelta byla dėl vaiko grąžinimo. Be to, dar iki bylos iškėlimo atsakovas ėmėsi veiksmų, jog dukra būtų grąžinta į ( - ). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nepritaria vaiko buvimui Lietuvos Respublikoje. Teismas

konstatuoja:

45IV.

46Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas. 5.

47Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Dėl naujų įrodymų priėmimo 6.

48Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – mokyklos pažymą, meninio ugdymo būrelio pažymą, 9 vnt. fotonuotraukų, garso įrašą, pareiškimą policijai. 7.

49CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad naujai pateikti įrodymai, t. y. mokyklos pažyma, meninio ugdymo būrelio pažyma ir fotonuotraukos yra susijusios su apeliantės įrodinėjamomis aplinkybėmis apie vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad atsakovas (jo atstovė) turėjo galimybę susipažinti su pateiktais rašytiniais įrodymais ir atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neturėtų užvilkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus – mokyklos pažymą, meninio ugdymo būrelio pažymą, 9 vnt. fotonuotraukų, prideda prie bylos bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. 8.

50Apeliantė kartu su atskiruoju skundu taip pat pateikė garso įrašą ir pareiškimą policijai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimas policijai yra surašytas anglų kalba, tačiau kartu su juo nėra pateiktas šio dokumento vertimas į lietuvių kalbą. Susipažinus su pateiktu garso įrašu nustatyta, kad jame yra užfiksuotas pokalbis, vykstantis anglų kalba, tačiau nėra pateiktas šio pokalbio vertimas į lietuvių kalbą. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktą garso įrašą ir pareiškimą ( - ) policijai (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Dėl bylos sustabdymo 9.

51Apeliantė atskirajame skundė pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi bus nustatyta, ar šalių dukra turi būti grąžinta į ( - ) pagal 1980 m. Hagos konvenciją arba per protingumo kriterijus atitinkantį terminą Vilniaus apygardos teismui nebus pateiktas pašymas dėl leidimo išdavimo dėl vaiko grąžinimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-3129-912/2019 buvo išspręstas klausimas dėl leidimo grąžinti vaiką į jo nuolatinės gyvenamos vietos valstybę. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo. Dėl atskirojo skundo argumentų 10.

52Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog šalių nepilnametė dukra iš ( - ) buvo išvežta neteisėtai ir dėl to byla yra teisminga ( - ) teismui. Apeliantės teigimu, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą visus klausimus, susijusius su vaiko išvežimo teisėtumu, sprendžia Vilniaus apygardos teismas, todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas šio klausimo negalėjo spręsti. Atsakovas iki šiol nesikreipė į Vilniaus apygardos teismą dėl vaiko grąžinimo, todėl tai reiškia atsakovo pritarimą dukros išvežimui pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 10 straipsnio 1 dalies a punktą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. 11.

53Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas yra susijęs su kita Europos Sąjungos valstybe nare, t. y. ( - ), ieškovės ieškinio teismingumo ir Lietuvos teismų jurisdikcijos klausimas spręstinas pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/ 2000 (toliau – Briuselis II bis) nuostatas bei 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) nuostatas. 12.

54Reglamento Briuselis II bis 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklė, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 daliai taikomos 9, 10 ir 12 straipsnių nuostatos. Reglamento Briuselis II bis 10 straipsnyje nustatyta, kad vaiką neteisėtai išvežus ar negrąžinus, valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai išlaiko savo jurisdikciją iki tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje ir: a) išvežimui ar negrąžinimui tylėjimu pritaria kiekvienas globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija, arba b) vaikas toje kitoje valstybėje narėje pragyvena bent vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, ir vaikas susigyvena su nauja aplinka, ir įvykdoma bent viena iš sąlygų: i) per vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, valstybės narės, kurioje vaikas buvo išvežtas ar yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms nebuvo pateiktas prašymas jį grąžinti; ii) globos teisių turėtojo prašymas grąžinti buvo atsiimtas ir per i papunktyje nustatytą laikotarpį nebuvo pateiktas naujas prašymas; iii) byla valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teisme buvo užbaigta pagal 11 straipsnio 7 dalį; iv) valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai priėmė sprendimą dėl globos, nereikalaujantį vaiką grąžinti. 13.

55Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui 2012 m. sausio 16 d. ( - ) gimė dukra N. I. P.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki 2019 m. sausio 23 d. vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ( - ). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė su dukra į Lietuvos Respubliką atvyko 2019 m. sausio 23 d. Byloje taip pat nustatyta, kad ( - ) šeimos teisme buvo iškelta byla dėl vaiko globos teisių. Šioje byloje ( - ) teismas 2018 m. gruodžio 5 d. ir 2019 m. sausio 22 d. nutartimis nustatė draudimą ieškovei I. I. išvežti mažametę dukrą iš ( - ), taip pat nurodė vaiko motinai perduoti teismui lietuvišką vaiko pasą ir nesiekti be atskiro teismo arba vaiko tėvo leidimo gauti naujo kelionės dokumento vaikui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje 2019 m. vasario 13 d. buvo gautas ( - ) centrinės institucijos persiųstas C. P. prašymas pagal Hagos konvenciją dėl galbūt neteisėtai į Lietuvos Respubliką išvežtos mažametės dukros N. I. P. grąžinimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę ( - ). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat iš Lietuvos apeliacinio teismo išreikalautų duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-3129-912/2019 buvo patenkintas pareiškėjo C. P. pareiškimas dėl teismo leidimo grąžinti vaiką į jo nuolatinės gyvenamos vietos valstybę. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi buvo nutarta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra N. I. P. iš ( - ) į Lietuvos Respubliką buvo išvežta neteisėtai. 14.

56Nagrinėjamu atveju ieškovei neteisėtai išvežus dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ( - ), Reglamento Briuselis II bis 10 straipsnio pagrindu ( - ) teismai išlaiko savo jurisdikciją iki tol, kol šalių nepilnametė dukra nėra įgijusi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir: a) išvežimui ar negrąžinimui tylėjimu pritarė atsakovas, arba b) vaikas Lietuvos Respublikoje pragyveno bent vienerius metus nuo to, kai atsakovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, ir vaikas susigyvena su nauja aplinka, ir įvykdoma bent viena iš šiame straipsnyje numatytų sąlygų. 15.

57Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad atsakovas nėra išreiškęs savo sutikimo dėl vaiko išvežimo iš ( - ) į Lietuvos Respubliką ir jos negrąžinimo. Tai patvirtina atsakovo atlikti veiksmai, t. y. ( - ) centrinės institucijos persiųstas C. P. prašymas pagal Hagos konvenciją dėl galbūt neteisėtai į Lietuvos Respubliką išvežtos mažametės dukters N. I. P. grąžinimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę ( - ), taip pat šiuo klausimu priimti Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai dėl teismo leidimo grąžinti vaiką į jo nuolatinės gyvenamos vietos valstybę. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra tenkinama Reglamento Briuselis II bis 10 straipsnio a) punkte nurodyta sąlyga, kuriai esant ( - ) teismų jurisdikcija būtų laikoma pasibaigusia. Kadangi šalių nepilnametė dukra į Lietuvos Respubliką atvyko 2019 m. sausio 23 d., t. y. vaikas Lietuvos Respublikoje yra pragyvenęs mažiau nei vienerius metus, darytina išvada, kad nėra tenkinama ir Reglamento Briuselis II bis 10 straipsnio b) punkte nurodyta sąlyga, kuriai esant ( - ) teismų jurisdikcija būtų laikoma pasibaigusia. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti byloje pareikštą ieškovės ieškinį, nes pagal Reglamento Briuselis II bis 10 straipsnyje įtvirtintą jurisdikcijos taisyklę ieškovės ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra teismingas ( - ) teismams. 16.

58Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad teismas netinkamai išsprendė šalių nepilnametės dukros nuolatinės gyvenamosios vietos klausimą bei neatsižvelgė į šiuo klausimu teismų formuojamą praktiką. Apeliantės teigimu, mergaitė yra Lietuvos Respublikos pilietė, čia ji lanko mokyklą, meninio ugdymo būrelius, susirado draugų ir ketina likti ilgam, todėl Lietuva yra vaiko socialinių interesų centras ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti. 17.

59Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nėra esminių skirtumų tarp nacionalinėje teisėje įtvirtintos nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos (CK 2.12 straipsnis) ir Reglamente Briuselis II bis naudojamos autonominės nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). Aiškindamas CK 2.12 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015). 18.

60Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra nuo gimimo, t. y. ( - ) iki 2019 m. sausio 23 d. nuolat gyveno ( - ). Byloje nustatyta, kad iš nuolatinės gyvenamosios vietos šalių nepilnametė dukra buvo išvežta neteisėtai, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje eN2-3129-912/2019 buvo patenkintas pareiškėjo C. P. pareiškimas dėl teismo leidimo grąžinti vaiką į jo nuolatinės gyvenamos vietos valstybę. Nors ieškovė byloje įrodinėjo, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta šiuo metu jau yra Lietuvos Respublikoje, tačiau byloje esantys įrodymai šių ieškovės argumentų nepatvirtina. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad priešmokyklinę grupę šalių nepilnametė dukra pradėjo lankyti 2019 m. vasario 4 d., nuo 2019 m. kovo 1 d. vaikas lanko dailės būrelį. Taigi ugdymo įstaigą vaikas lanko tik pusę metų. Iš VšĮ ( - ) tarptautinės mokyklos pažymos matyti, kad vaikas dar tik mokosi lietuvių kalbos. Akivaizdu, jog didžiąją dalį savo gyvenimo vaikas gyveno ( - ), o byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, jog šalių nepilnametė dukra jau yra integruota į Lietuvos socialinę aplinką, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad Lietuvos Respublikoje yra susiformavęs vaiko asmeninių, socialinių bei ekonominių interesų centras. Atsižvelgiant į tai, vaiko grįžimas į Lietuvą su ieškove pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nepilnametės dukros nuolatinė gyvenamoji vieta yra ( - ). Kadangi atsakovas byloje pateiktuose dokumentuose prieštarauja Lietuvos teismų jurisdikcijai nagrinėti ieškovės inicijuojamą civilinį ginčą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju netenkinama reglamento Briuselis II bis 12 straipsnio 3 dalies b punkte įtvirtinta privaloma sąlyga, būtina jurisdikcijos prorogacijai taikyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ir šiuo aspektu Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės pareikštų reikalavimų. 19.

61Sprendžiant klausimą dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti ieškovės pareikštus reikalavimus iš atsakovo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnametei dukrai, taikytinos Išlaikymo reglamento nuostatos. Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, jog jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nesant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, aiškinančios Išlaikymo reglamente naudojamą įprastinės gyvenamosios vietos sampratą, nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad ji turėtų būti aiškinama kitaip, nei reglamente Briuselis II bis naudojama nuolatinės gyvenamosios vietos samprata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). 20.

62Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymo prievolės kreditorės, t. y. šalių nepilnametės dukros N. I. P., nuolatinė gyvenamoji vieta yra ( - ), išlaikymo prievolės skolininko, t. y. atsakovo C. P., nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat yra ( - ). Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti reikalavimo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio nuostatas neturi jurisdikcijos nagrinėti byloje pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nes šis reikalavimas taip pat yra teismingas ( - ) teismams. 21.

63Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatęs, jog pagal taikytinas Europos Sąjungos, tarptautinės teisės ar nacionalinės teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis). Įvertinęs bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl šalių nepilnametės dukros neteisėto išvežimo iš ( - ), vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, bei tinkamai aiškino ir taikė jurisdikcijai nustatyti aktualius Europos Sąjungos teisės aktus, todėl pagrįstai nutarė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą. 22.

64Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai yra susiję su tarp šalių kilusio ginčo esme ir dėl to neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 23.

65Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

Nutarė

66Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. I.... 4. Ginčo esmė 1.... 5. Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. vasario 21 d. iškelta civilinė byla... 6. 1.1.... 7. nustatyti šalių nepilnametės dukros N. I. P. gyvenamąją vietą su... 8. 1.2.... 9. priteisti iš atsakovo po 562 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių... 10. 1.3.... 11. priteisti šalių nepilnametei dukrai N. I. P. iš atsakovo 1 750 Eur... 12. 1.4.... 13. priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2.... 16. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo nutarta... 17. III.... 18. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 3.... 19. Atskiruoju skundu ieškovė I. I. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės... 20. 3.1.... 21. Teismas nepagrįstai nurodė, jog šalių nepilnametė dukra iš ( - ) buvo... 22. 3.2.... 23. Spręsdamas klausimą dėl vaiko išvežimo teisėtumo teismas nukrypo nuo... 24. 3.3.... 25. Teismas netinkamai išsprendė šalių nepilnametės dukros nuolatinės... 26. 3.4.... 27. Spręsdamas klausimą dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos, pirmosios... 28. 3.5.... 29. Atsakovo atsiliepime į ieškinį yra nurodomos klaidingos faktinės... 30. 3.6.... 31. Teismas nevertino, jog ( - ) atsakovas kreipėsi į teismą ne dėl vaiko... 32. 3.7.... 33. Atsakovo inicijuotas teisminis procesas ( - ) turėtų būti įvertintas... 34. 3.8.... 35. Atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės apie jo sveikatos būklę neatitinka... 36. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, Klaipėdos... 37. 4.1.... 38. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nesprendė klausimo dėl vaiko... 39. 4.2.... 40. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nuolatinė šalių dukros gyvenamoji vieta... 41. 4.3.... 42. Šalių nepilnametė dukra į Lietuvą buvo išvežta neteisėtai, be atsakovo... 43. 4.4.... 44. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas nesikreipė į Vilniaus... 45. IV.... 46. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 48. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – mokyklos... 49. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 50. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu taip pat pateikė garso įrašą ir... 51. Apeliantė atskirajame skundė pateikė prašymą sustabdyti bylos... 52. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog... 53. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena... 54. Reglamento Briuselis II bis 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji... 55. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui 2012 m.... 56. Nagrinėjamu atveju ieškovei neteisėtai išvežus dukrą iš jos nuolatinės... 57. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad atsakovas nėra išreiškęs savo... 58. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad teismas netinkamai išsprendė... 59. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nėra esminių skirtumų tarp... 60. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra nuo gimimo,... 61. Sprendžiant klausimą dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti... 62. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymo prievolės kreditorės, t. y.... 63. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatęs, jog pagal taikytinas... 64. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo... 65. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios... 66. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį palikti...