Byla 2A-377-730/2016
Dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys R. L., antstolė I. G

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovei AB SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys R. L., antstolė I. G.,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama pripažinti vienašališkai atsakovo atliktą tarp R. L. kartu su R. L. ir AB SEB banko sudarytos Kredito sutarties Nr. 1150618090009-24 (su vėlesniais pakeitimais) nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti Kredito sutartį, panaikinti tarp R. L. kartu su R. L. ir AB SEB banko sudarytos Kredito sutarties Nr. 1150618090009-24 (su vėlesniais pakeitimais) bendrosios dalies 5.2 punktą, reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningą bei neteisėtą; pakeisti tarp R. L. kartu su R. L. ir AB SEB banko sudarytos Kredito sutarties Nr. 1150618090009-24 (su vėlesniais pakeitimais) bendrosios dalies 4.5, 4.6 punktus bei sumažinti 0,1 proc. dydžio delspinigius iki 0,02 procento dydžio. Nurodė, kad 2006-01-13 tarp ieškovės ir trečiojo asmens R. L. bei atsakovo buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 1150618090009-24, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 140 690,69 Eur (485 776,81 Lt) kreditas, skirtas vartojimo poreikiams tenkinti – refinansuoti įsipareigojimus AB DNB bankui, remontuoti gyvenamąjį namą, refinansuoti vartojimo kreditą bei sumokėti dalį kredito ir sukauptas palūkanas. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas turto, tai yra žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo statinių, ūkinių pastatų ir pirties, esančių adresu ( - ), bei žemės sklypo, esančio ( - ), hipoteka. Paaiškino, kad negavo iš atsakovo jokio įspėjimo apie Kredito sutarties nutraukimą ir tik iš tinklalapio www.evarzytynes.lt sužinojo, kad sutartis yra nutraukta, o ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas yra parduodamas iš varžytynių, todėl atsakovas pažeidė Kredito sutarties 5.2 punktą, reglamentuojantį kredito sutarties nutraukimo procedūrą. Tarp šalių sudarytos Kredito sutarties 5.2 punktas, numatantis, kad, jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir (arba) priskaičiuotų palūkanų, bankas apie tai praneša kredito gavėjui raštu ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 15 dienų terminą įsiskolinimui padengti, jei kredito gavėjas nepadengia įsiskolinimo per nustatytą terminą, bankas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal sutartį mokėtinas sumas ir nutraukti sutartį, negali būti laikomas sąžiningu ieškovės atžvilgiu. Ieškovė pažymėjo, kad tarp šalių sudaryta sutartis priskirtina prie vartojimo sutarčių, todėl ieškovės kaip vartotojos ir silpnesnės sutarties šalies teisės turi būti ypač saugomos ir ginamos. Ieškovė taip pat nurodė, kad Kredito sutartyje nustatyta 0,1 procento delspinigių norma yra nepagrįstai didelė, neatitinka sutartinės civilinės atsakomybės kaip nuostolių kompensavimo prasmės, be to, tokios netesybos laikytinos baudinėmis.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-12 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės R. L. atsakovei AB SEB bankui 375,18 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, būdamas kredito įstaiga, kurios pagrindinė teikiama paslauga yra kreditų už tam tikrą mokestį suteikimas, suteikė kreditą ieškovei kreditui, suteiktam AB DNB banko būstui remontuoti, refinansuoti ir būsto remontui, o ieškovė įsipareigojo pagal sutarties priede numatytus grafikus, t. y. sutartyje numatytais terminais, mokėti įmokas ir sutartyje numatyta 5.2 punkte sąlyga, jog bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Įrodymai patvirtina, jog atsakovas geranoriškai bandė spręsti susidariusią ieškovei nepalankią situaciją ir sutartis vienašališkai buvo nutraukta tik po to, kai atsakovas pagrįstai įsitikino, kad ieškovė toliau tinkamai nevykdys sutartyje numatytais terminais savo sutartinių įsipareigojimų. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė pažeidė tarp šalių sudarytą Kredito sutartį iš esmės, taip pat kad atsakovas nepasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovę kaip vartotoją nutraukdamas sutartį, nes formaliai nesivadovavo sutartyje numatytomis teisėmis vienašališkai nutraukti sutartį, sutartis buvo nutraukta tik po bandymų išsaugoti sutartinius santykius, todėl nėra pagrindo pripažinti sutarties sąlygas negaliojančiomis ab initio. Ieškovė 2006-01-13 tarp šalių sudarytoje Kredito sutartyje ir visuose vėlesniuose jos pakeitimuose nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra adresu ( - ). Ieškovė už atsakovo suteiktą kreditą atliko remonto darbus gyvenamajame name, esančiame adresu ( - ). Ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta taip pat adresu ( - ). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2013-04-04 raštą apie vienašališką Kredito sutarties nutraukimą ieškovei siuntė registruotu laišku ir šis raštas įteiktas ieškovei asmeniškai. Taigi akivaizdu, jog ieškovė gavo jai siųstus raštus iš atsakovo ir žinojo apie Kredito sutarties su atsakovu nutraukimą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė apie vienašališką Kredito sutarties nutraukimą buvo informuota tinkamai. Ieškovė ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad sutartinė delspinigių norma nustatyta nesąžiningai ar yra per didelė. Duomenų apie tai, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu sumažinti delspinigių normą ar jau apskaičiuotų delspinigių dydį, byloje nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo pakeisti sutartyje numatytą delspinigių dydį.

4Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-11-12 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas formaliai sprendė, ar ieškovės atliktas Kredito sutarties pažeidimas buvo esminis.
  2. Ieškovė nėra gavusi atsakovo pranešimo apie Kredito sutarties nutraukimą, todėl neaišku, kokiais įrodymais vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie Kredito sutarties nutraukimą.
  3. Atsakovas kaip savo srities profesionalas, ieškovei turint tik 9649,00 Eur įsiskolinimą, kas sudaro tik 6,86 procento visos kredito sumos, privalėjo elgtis sąžiningai ir teisingai, bendradarbiauti ir kooperuotis su ieškove, o ne vienašališkai nutraukti sutartį.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu. Nurodė, kad apeliantė netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir nesiteikė net dalyvauti inicijuotame procese, kaip matyti iš apeliacinio skundo, net nesugebėjo susipažinti su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kelia niekuo nepagrįstus klausimus dėl sprendime konstatuotų faktų, jog apeliantė buvo tinkamai informuota apie Kredito sutarties nutraukimą. Teismas tinkamai vertino esančius byloje įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad bankas kaip įmanoma siekė išsaugoti sutartinius santykius ir vienašalis sutarties nutraukimas buvo panaudotas kaip ultima ratio priemonė, kai objektyviai jau nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių santykių. Vertinant susidariusio įsiskolinimo dydį (suma nuolat tik didėjo) ir nemokėjimo trukmę (2012 m. kovo mėn. atliktas paskutinis mokėjimas, pradelsimas vykdyti prievoles buvo daugiau nei 400 kalendorinių dienų) Kredito sutarties nutraukimo metu, Kredito sutarties pažeidimas nebuvo nedidelis ar vienkartinis, o buvo tęstinis ir esminis – bankas ilgą laiką iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal Kredito sutartį, ir po pastangų išsaugoti sutartinius santykius nebeturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad situacija pasikeis, – kad apeliantė ir jos sutuoktinis pašalins Kredito sutarties pažeidimą ir pradės ją vykdyti tinkamai. Bankas sudarė visas galimybes išsaugoti sutartį, buvo atliktas ne vienas Kredito sutarties pakeitimas, kurių pagrindu restruktūrizuotas kreditas, sumažintos mokėtinos mėnesinės įmokos. Sutarties pažeidimas tęsėsi nuo 2009 metų, tačiau nutraukta ji tik 2013 m., kai apeliantė iš viso nustojo bendradarbiauti su banku.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2006-01-13 sudaryta Kredito sutartis Nr. 1150618090009-24, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovei 220 000,00 Lt dydžio kreditą, o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius, kredito grąžinimo terminas 2031-01-12, kredito paskirtis – AB DNB banko kredito būsto paskolos, skirtos namo statybai, refinansavimas ir būsto statybai. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys ( - ). Tarp šalių pasirašyti 8 susitarimai pakeisti 2006-01-13 Kredito sutarties Nr. 1150618090009-24 sąlygas.

10Dėl Kredito sutarties 5.2 punkto ir vienašalio Kredito sutarties nutraukimo teisėtumo

11Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sutarties esminį pažeidimą įvertino formaliai, kadangi apeliantės įsiskolinimas bankui siekė tik 9649,00 Eur, kas sudarė tik 6,86 procento visos kredito sumos, kredito grąžinimo terminas numatytas tik 2032 metais, todėl Kredito sutarties vienašališkas nutraukimas buvo neproporcingas ir nesąžiningas apeliantės atžvilgiu. Apeliantės vertinimu, bankas turėjo sudaryti ieškovei sąlygas grąžinti tokį nedidelį įsiskolinimą, o ne nutraukti Kredito sutartį. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

12Tarp šalių 2006-01-13 sudarytos Kredito sutarties su vėlesniais pakeitimais pagrindu atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovei ir trečiajam asmeniui kreditą kreditui AB DNB banke refinansuoti ir būsto remontui, o ieškovė ir trečiasis asmuo įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl sutarties, kuri laikytina kreditavimo sutartimi (CK 6.881 straipsnio 1 dalis).

13CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. AB „Nordea Bank Finland“ PLC Lietuvos skyrius, bylos Nr. 3K-7-297/2012). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).

14Kaip matyti iš šalių sudarytos Kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punkto, atsakovas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją (gavėjus), jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų ar paaiškėja, kad kredito gavėjas pateikė klaidingą informaciją ar nuslėpė informaciją. Pagal Kredito sutarties 5.2 punktą esminiais sutarties pažeidimais laikomi bendrosios dalies 4.1–4.8 punktuose nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Ieškovė įsipareigojo kreditą naudoti pagal paskirtį, nuo kredito sumos mokėti apskaičiuotas palūkanas, vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas (4.1 punktas). Šios pareigos nevykdymas šalių susitarimu laikytinas esminiu kredito sutarties pažeidimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2012 m. kovo mėnesį atlikto paskutinį mokėjimą pagal Kredito sutartį, pradelsimas vykdyti prievoles buvo daugiau nei 400 kalendorinių dienų. Ieškovei automatiniai pranešimai / raginimai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus buvo siunčiami laiškais, SMS žinutėmis, per IBS sistemą, t. y. elektroninę bankininkystę (b. l. 125–127, I tomas). Atsakovo 2013-04-04 įspėjimu dėl Kredito sutarties nutraukimo ieškovė ir jos sutuoktinis informuoti, kad įsiskolinimas yra 33 316,06 Lt (15 634,51 Lt pradelsta sumokėti kredito dalis, 12 918,84 Lt nesumokėtos palūkanos ir 4762,71 Lt nesumokėti delspinigiai). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė netinkamai vykdė savo priimtas pareigas pagal Kredito sutartį, sutarties pažeidimas buvo tęstinis, todėl atsakovui buvo visos sąlygos vienašališkai nutraukti sutartį.

15Apeliacinį skundą ieškovė taip pat grindžia argumentu, jog pranešimo apie Kredito sutarties nutraukimą niekada nėra gavusi, todėl neaišku, iš kokių įrodymų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantė apie Kredito sutarties nutraukimą informuota tinkamai. Kaip numatyta sutarties 5.2 punkte, prieš vienašališkai nutraukdamas Kredito sutartį, atsakovas turėjo ne vėliau nei prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėti ieškovę, jei kredito gavėja padarė esminį sutarties pažeidimą.

16Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2013-04-04 pranešimą, kuriuo apeliantė informuota apie susidariusį įsiskolinimą bankui, nustatytas terminas iki 2013-05-05 sumokėti įsiskolinimą bei ieškovė informuota, kad neįvykdžius nurodytų įpareigojimų, Kredito sutartis bus laikoma nutraukta 2013-05-05. Šis pranešimas išsiųstas apeliantei adresu ( - ). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokį savo adresą ieškovė nurodė Kredito sutartyje, tuo adresu deklaruota ieškovės gyvenamoji vieta, taigi darytina išvada, jog apeliantės korespondencijos adresas niekada nebuvo pasikeitęs. Iš atsakovo pateiktų įrodymų nustatyta, jog, priešingai, nei teigia apeliantė, 2013-04-04 pranešimas jai buvo įteiktas pasirašytinai 2013-04-06 10.00 val. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovė buvo tinkamai įspėta apie Kredito sutarties nutraukimą, o atsakovas 5.2 punkte numatytos Kredito sutarties nutraukimo tvarkos nepažeidė.

17Apeliantė teigia, kad vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, kai įsiskolinimas bankui sudarė tik nedidelę dalį visos kredito sumos, yra neproporcinga ir nesąžininga apeliantės atžvilgiu, bankas turėjo bendradarbiauti su apeliante. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (iki 2014-06-13 galiojusio CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcija), todėl nurodytos sutarties sąlygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai negali būti taikomi formaliai ir atitinkamų sutarties sąlygų sąžiningumas kiekvienu atveju turi būti vertinamas atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų, jog sutarčių reikia laikytis – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai). Dėl to vartotojas negali naudotis įstatymo jam suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdamas išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

18Pažymėtina, kad iš pateiktų byloje įrodymų matyti, kad bankas siekė bendradarbiavimo su apeliante, kadangi Kredito sutartis keista net 8 kartus, vienašališkai Kredito sutartis nutraukta po 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo apeliantei apie sutarties nutraukimą. Be to, matyti, jog Kredito sutarties pažeidimas tęsėsi nuo 2012 metų, tačiau sutartis nutraukta tik 2013 metais, ieškovės pradelsimai viršijo 400 kalendorinių dienų, daugiau kaip 12 mėnesių iš eilės ieškovė negrąžino numatytų kredito įmokų, palūkanų, tačiau ieškovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, atsakovas iš karto nepasinaudojo teise vienašališkai nutraukti sutartį, paskutiniame įspėjime suteikė ieškovei ilgesnį nei 15 dienų terminą įsiskolinimui padengti. Taip pat pažymėtina, kad apeliantės nurodomos Įsiskolinimų, susidariusių klientams nesilaikant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, valdymo gairės, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 241-181 patvirtintos 2013-09-03, įsigaliojo nuo 2013-11-01, t. y. po šalių sudarytos Kredito sutarties nutraukimo; jų taikymas kredito sutartims, sudarytoms iki jų įsigaliojimo, bankams yra rekomendacinio pobūdžio. Pažymėtina, jog net priėmus sprendimą dėl Kredito sutarties nutraukimo nuo 2013-05-17 ir ieškovei 2013-10-01 kreipusis į banką su prašymu ir pasižadėjimu vykdyti mokėjimus, atsakovas buvo geranoriškas ir priėmė sprendimą nesikreipti į antstolį dėl vykdymo veiksmų 6 mėnesius, tai yra iki 2014-03-31, jei ieškovė ir jos sutuoktinis mokės kasmėnesines įmokas po 4000,00 Lt per mėnesį, tačiau ieškovė pasižadėjimo nevykdė.

19Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Kredito sutarties 5.2 punktas pažeidžia ieškovės kaip vartotojos teises, kadangi ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų bankui nepagrįstai ilgą laiką, atsakovas po Kredito sutarties pažeidimo iš karto nepasinaudojo teise vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, kadangi Kredito sutartį nutraukė tik po vienerių metų nuo Kredito sutarties pažeidimo, todėl darytina išvada, jog atsakovas visais būdais siekė išsaugoti Kredito sutartį, tačiau pati ieškovė su atsakovu nepakankamai bendradarbiavo ir nedėjo pastangų išsaugoti Kredito sutartį ir tinkamai ją vykdyti.

20Esant minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai vienašališkai nutraukė Kredito sutartį, nepažeidė Kredito sutarties 5.2 punkte numatytos sutarties nutraukimo tvarkos, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pripažinti Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti Kredito sutartį nėra pagrindo.

21Apeliaciniame skunde apeliantė nenurodo argumentų dėl sprendimo dalies, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas pakeisti Kredito sutarties 4.5, 4.6 punktus bei sumažinti 0,1 procento dydžio delspinigius iki 0,02 procento dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

22Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje

23Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

24Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), nepažeidė Civilinio kodekso teisės normų, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Atsakovas pateikė įrodymus apie 173,16 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

27palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą.

28Priteisti iš ieškovės R. L. 173,16 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei AB SEB bankui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama pripažinti... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-12 sprendimu ieškinį atmetė,... 4. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nesutinka su ieškovės... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2006-01-13 sudaryta Kredito... 10. Dėl Kredito sutarties 5.2 punkto ir vienašalio Kredito sutarties nutraukimo... 11. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 12. Tarp šalių 2006-01-13 sudarytos Kredito sutarties su vėlesniais pakeitimais... 13. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia... 14. Kaip matyti iš šalių sudarytos Kredito sutarties bendrosios dalies 5.2... 15. Apeliacinį skundą ieškovė taip pat grindžia argumentu, jog pranešimo apie... 16. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2013-04-04 pranešimą, kuriuo... 17. Apeliantė teigia, kad vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, kai... 18. Pažymėtina, kad iš pateiktų byloje įrodymų matyti, kad bankas siekė... 19. Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Kredito... 20. Esant minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai... 21. Apeliaciniame skunde apeliantė nenurodo argumentų dėl sprendimo dalies,... 22. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 23. Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.... 24. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 25. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, jos turėtos bylinėjimosi... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 27. palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12... 28. Priteisti iš ieškovės R. L. 173,16 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei AB...