Byla P-438-55-12
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A261-881/2011 pagal pareiškėjo O. M. (O. M.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas O. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. P-40 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo jūrų kapitonui O. M.“, Krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. P-186 „Dėl drausminės nuobaudos jūrų kapitonui O. M. panaikinimo“ ir Krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. P-199 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo jūrų kapitonui O. M.“.

5Skunde ir patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. lapkričio 23 d. dekretu Nr. 145 „Dėl jūrų kapitono laipsnio suteikimo“ jam buvo suteiktas jūrų kapitono laipsnis. Vadovaujantis kariuomenės drausmės statuto 20 straipsnio 5 dalimi, tarnybinį patikrinimą, dėl galimai jo padaryto karių drausmės pažeidimo, turėjo teisę atlikti tik Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius. Tarnybinį patikrinimą dėl galimai padaryto drausmės pažeidimo atliko Krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus pavaduotojas pulkininkas. Todėl buvo pažeistas Kariuomenės drausmės statuto 20 straipsnio 5 dalies reikalavimas. Be to, nebuvo raštiško ministro įsakymo arba raštiško nurodymo dėl tarnybinio patikrinimo, kaip to reikalauja Kariuomenės drausmės statuto 20 straipsnio 1 ir 5 dalys. Apie tai, kad jo atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas jis nebuvo informuotas iki pat tarnybinio patikrinimo pabaigos. Jam nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys kas ir kokiu pagrindu jo atžvilgiu paskyrė tarnybinį patikrinimą, kas atlieka tarnybinį patikrinimą. Taigi, su raštišku ministro įsakymu arba raštišku nurodymu dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo pareiškėjas supažindintas nebuvo. Tokio įsakymo ar nurodymo nėra ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje.

6Krašto apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. V-1247 „Dėl įgaliojimų viceministrui gynybos politikai suteikimo“ patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 4 dalimi. Tuo tarpu, skiriant drausmines nuobaudas, būtina vadovautis Kariuomenės drausmės statuto, o ne Įstatymo nuostatomis. Taigi Krašto apsaugos ministras neturėjo teisės įgalioti kitą asmenį atlikti tas pareigas, kurios įstatymo yra imperatyviai suteiktos tik Krašto apsaugos ministrui.

7Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 98 straipsnio 2 dalį „Ministrą laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys“. Nuobaudą skyręs asmuo nėra Vyriausybės narys, todėl jis negalėjo pavaduoti krašto apsaugos ministro, o tai reiškia, kad neturėjo ir teisės skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą.

8Pareiškėjas nurodė, kad pripažinus kad įsakymas Nr. V-527 „Dėl papildomų asmenų priskyrimo N42 „Jotvingis“,, TALL SHIP RACES“ dalyvavimo metu“ yra priimtas viršijant tarnybinius įgaliojimus, aukštesnis vadas, vadovaujantis Karo tarnybos statuto 26.3 punktu privalėjo atšaukti minėtą įsakymą, bet tai nebuvo padaryta. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo skirti drausminę nuobaudą už įsakymą, kuris yra teisėtas, galiojantis ir aukštesnio vado nėra atšauktas.

9Krašto apsaugos viceministras 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-186 „Dėl drausminės nuobaudos jūrų kapitonui O. M. panaikinimo“ panaikino 2010 m. sausio 14 d. Krašto apsaugos ministro įsakymą Nr. P-40 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo jūrų kapitonui O. M.“, o paskirtą drausminę nuobaudą - tarnybinio atlyginimo sumažinimą trečdaliu trims mėnesiams pripažino negaliojančia. Drausminės nuobaudos panaikinimo pagrindas Kariuomenės drausmės statuto 56 straipsnio 6 dalis bei Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos (toliau – ir Generalinė inspekcija) 2010 m. vasario 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-4. Drausminę nuobaudą panaikino ne Krašto apsaugos ministras, o Krašto apsaugos ministro įgaliotas viceministras, vadovaudamasis Krašto apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1274 „Dėl įgaliojimų viceministrui gynybos politikai suteikimo“.

10Vadovaujantis Kariuomenės drausmės statuto 56 straipsnio 6 dalimi, vadas (viršininkas) neteisėtai paskyręs drausminę nuobaudą, atsako pagal minėtą statutą. Atliekant tarnybinį patikrinimą Kariuomenės drausmės statuto reikalavimams nusižengė Generalinės inspekcijos pulkininkas, kuris neturėjo teisės atlikti tarnybinį patikrinimą, nes nebuvo raštiško Krašto apsaugos ministro įsakymo ar nurodymo atlikti tarnybinį patikrinimą (Kariuomenės drausmės statuto 20 str. 1 d.) bei neturėjo teisės atlikti tarnybinį patikrinimą dėl jūrų kapitonų padarytų drausmės pažeidimų (Kariuomenės drausmės statuto 20 str. 5 d.). Taigi, pulkininkas tokiais veiksmais viršijo tarnybinius įgaliojimus.

11Drausminę nuobaudą panaikino Krašto apsaugos viceministras, vadovaudamasis Krašto apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1274 „Dėl įgaliojimų viceministrui gynybos politikai suteikimo“. Tačiau nėra aišku, kokiu įsakymu vadovavosi Krašto apsaugos viceministras, nes pagal įsakymo pavadinimą, tai turėtų būti Krašto apsaugos ministro įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo viceministrui gynybos politikai, bet pagal įsakymo numerį, tai yra visai kitas įsakymas. 2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. P-186 dėl drausminės nuobaudos panaikinimo preambulėje, nurodomas įsakymas Nr. V-1274, kuris yra ne dėl įgaliojimų suteikimo viceministrui gynybos politikai.

12Krašto apsaugos viceministras neturėjo teisės panaikinti Krašto apsaugos ministro įgalioto viceministro įsakymo dėl drausminės nuobaudos, nes atšaukti žemesniojo vado (viršininko) įsakymą, galėjo tik Krašto apsaugos ministras, o ne Krašto apsaugos viceministras, nes Krašto apsaugos ministrui priskirtus vidaus klausimus, Krašto apsaugos viceministras gynybos politikai privalo spręsti krašto apsaugos ministerijos darbo reglamente nustatyta tvarka.

13Krašto apsaugos ministrė 2010 m. kovo 2 d. įsakyme Nr. P-199 nurodoma, kad drausminė nuobauda skiriama jūrų kapitonui O. M., Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadui. Tačiau pareiškėjas nuo 2010 m. kovo 1 d. nėra Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadu, šias pareigas perdavė, todėl drausminės nuobaudos skyrimo dieną buvo profesinės karo tarnybos rezervo karys.

14Pagrindas skirti drausminę nuobaudą yra Kariuomenės drausmės statute nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvada (40 str. 3 d.). Tarnybinis tyrimas Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka nebuvo atliktas, nors 2010 m. kovo 2 d. įsakyme Nr. P-199 nurodoma, kad drausminė nuobauda skiriama vadovaujantis 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-7. Tarnybinis patikrinimas nebuvo atliekamas, buvo perrašyta ankstesnė išvada, kuri surašyta asmens, neturėjusio nei teisėto pagrindo atlikti tarnybinį patikrinimą, nei teisės jo atžvilgiu atlikti tarnybinį patikrinimą.

15Buvo padaryta eilė kitų Kariuomenės drausmės statuto pažeidimų: jis nebuvo informuotas apie tai, kad jo atžvilgiu yra pradėtas dar vienas tarnybinis patikrinimas (20 str. 1 d.), nebuvo supažindintas su teisėmis (21 str. 2 d. 2 p.), buvo pažeistos jo teisės, nustatytos Kariuomenės drausmės statuto 22 straipsnyje, nebuvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvada (22 str. 1 d. 3 p.), nebuvo supažindintas su skirta drausmine nuobauda per tris darbo dienas nuo jos paskyrimo (55 str. 1 d.).

16Atsakovas Krašto apsaugos ministerija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

17Atsiliepimuose nurodė, kad Krašto apsaugos ministro įgalioto krašto apsaugos viceministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. P-40 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo jūrų kapitonui O. M.“ yra panaikintas, todėl šio reikalavimo atžvilgi byla turi būti nutraukta.

18Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-4 rezoliucinėje dalyje buvo konstatuota, kad nustatyti asmenų, dėl kurių kaltės pavėluotai buvo registruotas 2010 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. P-40 nėra galimybių, todėl ministro įgaliotam viceministrui pasiūlyta šį tarnybinį patikrinimą nutraukti nesant galimybių nustatyti drausmės pažeidėjo. Taip pat buvo pasiūlyta Krašto apsaugos ministro įgalioto viceministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. P-40 ir šiuo įsakymu Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadui jūrų kapitonui O. M. paskirtą drausminę nuobaudą panaikinti, ir vadovaujantis Kariuomenės drausmės statyto 56 straipsnio 6 punktu 2009 m. gruodžio 11 d. Generalinės inspekcijos tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-46 dalyje dėl Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado jūrų kapitono O. M. veikos įvertinimo grąžinti Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui tyrimui papildyti.

19Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-4 krašto apsaugos viceministras patvirtino ir vadovaudamasis Kariuomenės drausmės statuto 56 straipsnio 6 dalimi, Krašto apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1247 „Dėl įgaliojimų viceministrui gynybos politikai suteikimo“ bei atsižvelgdamas į šią tarnybinio patikrinimo išvadą 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-186 panaikino pareiškėjo skundžiamą Krašto apsaugos ministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. P-40, kuriuo pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda. Pagal 2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. P-186 1 ir 3 punktus paskirta pareiškėjui drausminė nuobauda - tarnybinio atlyginimo sumažinimas trečdaliu trims mėnesiams - laikoma negaliojančia ir pareiškėjui buvo grąžinta sumažinto tarnybinio atlyginimo dalis.

20Atsakovas paaiškino, kad Krašto apsaugos viceministras veikė pagal įstatymo reikalavimus, Krašto apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1247 „Dėl įgaliojimų viceministrui gynybos politikai suteikimo“ suteiktų įgaliojimų ribose. Pagal Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 14 punktą ir minėto ministro 2006 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. V-1247 nuostatas, Krašto apsaugos viceministras, nesant Krašto apsaugos ministrui, turėjo teisę ne tik išleisti skundžiamą įsakymą Nr. P-186, bet ir atlikti visus kitus su tarnybinio patikrinimu susijusius veiksmus, kuriuos pagal teisės aktus turi krašto apsaugos ministras.

21Nurodė, kad pagal šio tyrimo objektą, t. y. buvo tiriamos aplinkybės dėl įtarimo, kad 2010 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. P-40 viceministras pasirašė pasibaigus jam suteiktų įgaliojimų laikui, pareiškėjas nebuvo drausmės pažeidimo dalyvis, todėl nesutiko su pareiškėjo motyvais, kad jis turėjo būti supažindintas su tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-4 ir naudotis kitomis Kariuomenės drausmės statuto nustatytomis teisėmis. Šio tyrimo aplinkybės nebuvo susijusios su Generalinės inspekcijos pareigūnų veiksmais, šiuo atveju jų veiksmai baigėsi, kai buvo surašyta 2009 m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-46 ir pateikta Krašto apsaugos ministrui (Kariuomenė drausmės statuto 26 str.). Taigi Generalinės inspekcijos pareigūnai skundžiamų įsakymų išleidimo procese bei tarnybinių patikrinimų įvertinime ir jų įgyvendinime nedalyvauja (Kariuomenės drausmės statuto 27 str.).

22Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiamas įsakymas Nr. P-186 yra pilnai įgyvendintas (realizuotas). Šis skundžiamas teisės aktas jau yra sukėlęs materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti intereso. Įsakymo Nr. P-186 1 ir 3 punktais buvo pašalinti pareiškėjui neigiami padariniai ir tokiu būdu pareiškėjo teisės, interesai nėra pažeisti. Paaiškino, kad Įsakymo Nr. P-186 2 punktu pavedama Generalinei inspekcijai papildyti 2009 m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-46 dalį, susijusią su pareiškėjo veika, yra tik kaip vienas iš tarnybinio patikrinimo atlikimo veiksmų, kuris negali būti atskirai skundžiamas teismui. Šiuo atveju šis veiksmas gali būti nagrinėjamas sprendžiant krašto apsaugos ministro 2010 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. P-199 teisėtumo ir pagrįstumo klausimą teisme. Todėl byla dalyje dėl 2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. P-186 panaikinimo turi būti nutraukta, o jeigu nenutraukta - tai ši skundo dalis pripažinta nepagrįsta.

23Atsakovas nurodė, kad Krašto apsaugos ministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. P-186 2 punktu buvo įsakyta Generalinei inspekcijai papildyti 2009 m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-46 dalį, susijusią su pareiškėjo veika. Vykdydamas įsakymą Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius brigados generolas Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka atliko papildomą tyrimą dalyje dėl jūrų kapitono O. M. veikos pagal 2009 m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-46 ir 2010 m. kovo 2 d. surašė naują tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-7.

24Pareiškėjas Generalinės inspekcijos 2010 m. vasario 25 d. raštu Nr. 3IS-36 buvo informuotas, kad Krašto apsaugos ministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-186 buvo panaikintas Krašto apsaugos ministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. P-40 ir šiuo įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda pripažinta negaliojančia, kad vadovaujantis Kariuomenės drausmės statuto 56 straipsnio 6 dalimi Generaliniam inspektoriui pavesta papildyti tyrimą dalyje dėl jo veikos pagal 2009 m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-46. Šiuo raštu pareiškėjas buvo supažindintas su Kariuomenės drausmės statuto 22 straipsnio drausmės pažeidimo įvykio dalyvio teisėmis. Tačiau pareiškėjas suteiktomis teisėmis nepasinaudojo. Tokiu būdu 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-7 pateikti įrodymai ir kai kurie motyvai, kurie buvo pateikti ir 2009 m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-46, negali būti vertinami kaip tarnybinio patikrinimo neatlikimu arba tarnybinio patikrinimo išvados perrašymu.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo O. M. skundą patenkino iš dalies – panaikino Krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. P-199 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo jūrų kapitonui O. M.“. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė. Teismas priteisė O. M. iš atsakovo Krašto apsaugos ministerijos 312,84 Lt bylinėjimosi išlaidų.

26Teismas nustatė, kad 2004 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 145 pareiškėjui O. M. buvo suteiktas jūrų kapitono laipsnis. Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų vado O. M. 2009 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-527 „Dėl papildomų asmenų priskyrimo N42 Jotvingis“, „TALL SHIPS RACES“ dalyvavimo metu“ 2009 m. liepos 23-31 dienomis štabo aprūpinimo laivo „Jotvingis“ (N42) vado žinion buvo priskirti asmenys - Karo prievolės administravimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KPAT) viršininkas T. P. ir Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas L. B., Klaipėdos karo prievolės centro (toliau – ir KPC) viršininkas mjr. R. L. ir Panevėžio KPC viršininkas kpt. L. B..

27Krašto apsaugo ministrė, įvertinusi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2009 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. IS-1679 nurodytas aplinkybes dėl krašto apsaugos ministerijos civilių tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių T. P., R. L., L. B. ir L. B. dalyvavimo 2009 m. liepos mėnesio 23-31 dienomis vykusioje tarptautinėje regatoje „TALL SHIPS RACES“ Suomijos Respublikoje“, 2009 m. lapkričio 11 d. savo rezoliucija pavedė Krašto apsaugos ministerijos Generaliniam inspektoriui atlikti tyrimą.

28Generalinės inspekcijos 2009 m. gruodžio 4 d. pranešimu Nr. 3IS-338 O. M. pranešta, kad atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimo jo piktnaudžiavimo tarnyba ir išaiškinta teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga.

29Krašto apsaugos ministerijos Generalinio inspektoriaus pavaduotojas 2009 m. gruodžio 11 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-46, kurios rekomendacinėje dalyje O. M. už šiurkštaus drausmės pažeidimo, numatyto Kariuomenės drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje, padarymą pasiūlė skirti drausminę nuobaudą – tarnybinio atlyginimo sumažinimą trečdaliu trejiems mėnesiams.

30Krašto apsaugos viceministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. P-40 O. M. už tarnybinių įgaliojimų viršijimą paskirta tarnybinė nuobauda – tarnybinio atlyginimo sumažinimas trečdaliu trims mėnesiams.

31Krašto apsaugos ministerijos Generalinio inspektoriaus pavaduotojas 2010 m. vasario 25 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Dėl krašto apsaugos ministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. P-40, kurios rekomendacinėje dalyje pasiūlė panaikinti Krašto apsaugos viceministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. P-40 dėl drausminės nuobaudos paskyrimo O. M., vadovaujantis Kariuomenės drausmės statuto 56 straipsnio 6 punktu, o 2009 m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-46 dalyje dėl O. M. veiklos įvertinimo grąžinti Krašto apsaugos ministerijos Generaliniam inspektoriui tyrimui papildyti.

32Krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. P-181 pareiškėjas nuo 2010 m. kovo 1 d. atleistas iš Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado pareigų ir 2010 m. kovo 10 d. išleistas į profesinės karo tarnybos atsargą.

33Krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-186 panaikintas Krašto apsaugos viceministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. P-40, o Krašto apsaugos ministerijos Generaliniam inspektoriui (toliau – ir Generalinis inspektorius) pavesta papildyti 2009 m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-46 dalį, susijusią su jūrų kapitono O. M. veikla. Jame taip pat įsakyta Lietuvos kariuomenės finansų ir apskaitos departamentui išmokėti O. M. sumažinto tarnybinio atlyginimo dalį.

34Generalinis inspektorius 2010 m. kovo 2 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-7 „Dėl 2009 m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo papildymo dalyje dėl jūrų kapitono O. M. veiklos“, kurios rekomendacinėje dalyje O. M. už šiurkštaus drausmės pažeidimo, numatyto Kariuomenės drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pasiūlė skirti drausminę nuobaudą – papeikimą (atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas nuo 2010 m. kovo 1 d. yra atleidžiamas iš Karinių jūrų pajėgų vado pareigų ir nuo 2010 m. kovo 10 d. atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

35Krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. P-199 Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadui jūrų kapitonui O. M. už tarnybos įgaliojimų viršijimą paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.

36Teismas, analizuodamas Kariuomenės drausmės statuto 20 straipsnio 1, 5 dalių bei 52 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad O. M., turinčiam jūrų kapitono laipsnį ir esant kariu, jo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas galėjo būti atliekamas tik vykdant Krašto apsaugos ministro įsakymą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo pareiškėjo atžvilgiu ir tarnybinis patikrinimas galėjo būti atliktas tik Generalinio inspektoriaus, o atsižvelgus į pateiktas tarnybinio patikrinimo išvadas, galėjo būti paskirta tik 52 straipsnio 5 dalyje numatyta tarnybinė nuobauda.

37Teismas nustatė, kad tarnybinis patikrinimas O. M. bei kitų pareigūnų atžvilgiu buvo atliktas vykdant Krašto apsaugos ministrės pavedimą, kuris buvo pateiktas rezoliucijos forma.

38Sistemiškai vertindamas Kariuomenės drausmės statuto 20 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių nuostatas, padarė išvadą, kad Krašto apsaugos ministras gali pavesti Generaliniam inspektoriui atlikti tarnybinius patikrinimus dėl kiekvieno kario nepriklausomai nuo turimo laipsnio, tačiau dėl pulkininkų (jūrų kapitonų) ir generolų (admirolų) galimai padarytų drausmės pažeidimų imperatyviai nurodyta, kad toks pavedimas turi būti įformintas įsakymu. Toks Krašto apsaugos ministro įsakymas nebuvo priimtas. Teismas padarė išvadą, kad tiek Generalinio inspektoriaus pavaduotojo 2009 m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-46, toje dalyje kurioje nagrinėjami O. M. galimai padaryti tarnybiniai pažeidimai, tiek Generalinio inspektorius 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo papildymo išvada Nr. TT-7, buvo priimtos ir surašytos neturint teisėtų įgaliojimų tirti pareiškėjo tarnybinės veiklos, o jo veikla buvo tiriama be teisėto pagrindo.

39Teismas nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra sudėtinė įsakymo dėl drausminės atsakomybės taikymo dalis. Todėl, sprendžiant Krašto apsaugos ministro 2010 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. P-199 teisėtumą, būtina įvertinti ir šio įsakymo priėmimo pagrindu nurodomos Generalinio inspektorius 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo papildymo išvados Nr. TT-7 pagrįstumą.

40Teismas nurodė, kad Krašto apsaugos ministro 2009 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-2 patvirtintuose Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų nuostatuose, apibrėžiant karinių jūrų pajėgų vado teises, pareigas ir vykdytinas funkcijas, be kita ko pažymėta, kad karinių jūrų pajėgų vadas leidžia įsakymus kovinės parengties, kovinio rengimo, bendrosios praktikos, personalo ir kitų pavestų užduočių vykdymo klausimais, kontroliuoja jų vykdymą (20.8 p.), vykdo kitas teisės aktais jam nustatytas ir krašto apsaugos ministro, Lietuvos kariuomenės vado jam pavestas funkcijas (20.23 p.). Kariuomenės vado 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-602 įsakoma pajėgų, valdybų, dalinių vadams ir tarnybų viršininkams teikti Karo prievolės administravimo tarnybai prie Krašto apsaugos ministerijos visapusišką pagalbą organizuojant bendrus renginius, susitikimus su visuomene, kuriuose būtų populiarinama kariuomenė ir profesinės karo tarnybos sąlygos. Teismas padarė išvadą, kad O. M. 2009 m. liepos 16 d. priimtu įsakymu Nr. V-527 „Dėl papildomų asmenų priskyrimo N42 Jotvingis“, „TALL SHIPS RACES“ dalyvavimo metu“ N42 Jotvingis“ vado žinion visi priskirti asmenys yra iš Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos ir jos struktūrinių padalinių.

41Visi 2009 m. liepos 16 d. priimto įsakymo Nr. V-527 sąraše nurodyti asmenys savo duotuose paaiškinimuose Generalinei inspekcijai patvirtino, kad pagrindiniais dalyvavimo „TALL SHIPS RACES“ regatoje tikslais buvo susipažinimas su karinių jūrų pajėgų karinio laivo jūreivių tarnybos sąlygomis, betarpiškai susipažinti ir išsiaiškinti jūreivių tarnybos privalumus ir trūkumus, tobulinant verbavimą į profesinę karo tarnybą, surinktą medžiagą naudoti su kandidatais į profesinę karinę tarnybą populiarinat kario profesiją. Vertindamas minėtus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad O. M. 2009 m. liepos 16 d. priimto įsakymo Nr. V-527 sąraše nurodytų asmenų (KPAT viršininko T. P. ir Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo L. B., Klaipėdos KPC viršininko mjr. R. L. ir Panevėžio KPC viršininko kpt. L. B.) dalyvavimas „TALL SHIPS RACES“ regatoje buvo tiesiogiai susijęs su Kariuomenės vado 2008 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. V-602 nurodymų dėl kariuomenės ir profesinės karo tarnybos populiarinimo vykdymu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, priimdamas 2009 m. liepos 16 d. įsakymą, veikė savo kompetencijos ribose, t. y. vykdė Kariuomenės vado 2008 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. V-602 kaip ir numatyta Krašto apsaugos ministro 2009 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-2 patvirtintų Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų nuostatų 20.23 punkte.

42Teismas nurodė, jog tai, kad asmenų įtraukimas į Karinių jūrų pajėgų laivų, vykdančių jiems nustatytas užduotis, įgulos sąrašą buvo įprasta praktika, patvirtina teismui pateikti įrodymai (t I., b.l. 13-15, 17-18).

43Išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymus, susijusius su 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo papildymo išvadoje Nr. TT-7 konstatuotais ir O. M. drausmės pažeidimo sudėtį sudarančiais veiksmais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, priimdamas 2009 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. V-527 „Dėl papildomų asmenų priskyrimo N42 Jotvingis“ veikė savo kompetencijos ribose, teisės aktų, reglamentuojančių statutinius santykius nepažeidė, todėl Kariuomenės drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje nurodyto drausmės pažeidimo (tarnybos įgaliojimų viršijimas) nepadarė.

44Teismas konstatavo, kad Krašto apsaugos ministro 2010 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. P-199 grindžiamas juridinės galios neturinčia Generalinio inspektorius 2010 m. kovo 2 d. surašyta tarnybinio patikrinimo papildymo išvada Nr. TT-7, o pati nuobauda prieštarauja Kariuomenės drausmės statuto 52 straipsnio nuostatoms, todėl minėtas įsakymas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

45Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2010 m. kovo 2 d. skundžiamu įsakymu nuobauda pareiškėjui paskirta kaip jūrų pajėgų vadui, kai tuo tarpu 2010 m. vasario 24 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu jis nuo 2010 m. kovo 1 d. buvo atleistas iš Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado pareigų.

46Teismas, vadovaudamasis Krašto apsaugos sistemos įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi ir 45 straipsnio 3 dalimi, padarė išvadą, kad skundžiamo Krašto apsaugos 2010 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. P-199 priėmimo metu, O. M. nors ir nėjo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado pareigų, iki 2010 m. kovo 10 d. nebuvo atleistas iš profesinės karo tarnybos ar perkeltas į rezervą, taigi kario statuso praradęs ir atsargos rezervo kario statuso įgijęs nebuvo.

47Pagal Kariuomenės drausmės statuto 52 straipsnio 1 dalį Krašto apsaugos ministras savo įsakymu drausminę nuobaudą – papeikimą – gali skirti tik atsargos kariams. Tuo tarpu, kitos drausminės nuobaudos negu numatyta įstatyme paskyrimas, nenustačius Kariuomenės drausmės statuto 40 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių, negalimas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui O. M. drausminė nuobauda skundžiamu 2010 m. kovo 2 d. įsakymu paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl skundžiamas įsakymas naikintinas.

48Teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekia Krašto apsaugos viceministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymo panaikinimo, nors atsakovo teigimu šis įsakymas yra panaikintas Krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-186. Krašto apsaugos viceministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti nagrinėjamo ginčo dalyku tik tuo atveju, jei Krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. P-186 būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas, t. y. konstatavus, kad Krašto apsaugos viceministro 2010 m. sausio 14 d. yra galiojantis.

49Krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. P-186 priimtas veikiant pagal Krašto apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1247 (nurodytas įsakymo Nr. V-1274 laikomas technine klaida) suteiktus įgaliojimus.

50Vadovaujantis Krašto apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. V-1247 1 punktu, nesant Krašto apsaugos ministro (dėl komandiruotės, atostogų ar ligos) viceministrui gynybos politikai, o jam nesant (dėl komandiruotės, atostogų ar ligos) – viceministrui resursams ir finansams pavedama atlikti šio įsakymo 1.1-1.5 punktuose nurodytas funkcijas, tame tarpe ir spręsti Krašto apsaugos ministro kompetencijai prisikirtus krašto apsaugos sistemos vidaus klausimus.

51Teismas nurodė, kad pagal Karo tarnybos statuto 1 punktą šiuo statutu nustatoma karo tarnybos atlikimo krašto apsaugos sistemos institucijose tvarka ir sąlygos, bendrosios karių teisės ir pareigos, bendri karių pavaldumo ir tarpusavio santykių principai. Detalios karių teisės ir pareigos reglamentuojamos kituose teisės aktuose. Tuo tarpu, karių drausminės atsakomybės sąlygas, drausmės pažeidimų tyrimo bei drausminių nuobaudų už drausmės pažeidimus skyrimo tvarka reglamentuojama Kariuomenė drausmės statutu. Teismas padarė išvadą, kad Krašto apsaugos viceministras, veikdamas pagal Krašto apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1247 suteiktus įgaliojimus, turėjo teisę panaikinti Krašto apsaugos viceministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. P-40, kuriuo O. M. buvo paskirta drausminė nuobauda.

52Jokių kitų aplinkybių bei įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų spręsti apie Krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. P-186 teisėtumą teismui nepateikta, todėl teismas padarė išvadą kad minėtas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

53Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2010 m. vasario 12 d., t. y. tuo metu kai jam Krašto apsaugos viceministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. P-40 buvo paskirta drausminė nuobauda - tarnybinio atlyginimo sumažinimas trims mėnesiams.

54Ginčo nagrinėjimo teisme metu Krašto apsaugos viceministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. P-40 buvo panaikintas 2010 m. vasario 25 d. Krašto apsaugos viceministro įsakymu Nr. P-186 ir neteko galios. Šis įsakymas yra visiškai įvykdytas.

55Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus, privalo nustatyti, ar pareiškėjo teisės gali būti apginamos vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustačius šių aplinkybių, teismo sprendimu skundas atmestinas ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byla Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

56Konstatavus, kad pareiškėjo skundžiamas Krašto apsaugos viceministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. P-40 teisminio ginčo nagrinėjimo metu buvo panaikintas, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju išnyko ginčo dalykas ir šio reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio.

57Tai, jog išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimų susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas adm. byloje Nr. A502-1450/2008).

58Teismas konstatavo, kad skundo reikalavimas panaikinti Krašto apsaugos viceministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. P-40 yra nepagrįstas.

59Teismas, remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi prieteisė pareiškėjui iš atsakovo 312,84 Lt kelionės išlaidų.

60II.

61Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

62Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

631. Įsakymui būtini tokie formalūs požymiai: įsakymas turi būti duodamas raštu; įsakymas jį gavusiems pavaldiems asmenims turi būti suprantamas, kaip būtinas (privalomas) vykdyti; įsakymas turi būti išleidžiamas įgalioto leisti tokius įsakymus asmens, įsakymas negali prieštarauti įstatymui; įsakymu negali būti viršyti įsakymą išleidžiančiam asmeniui suteikti įgaliojimai.

64Krašto apsaugos ministrė 2009 m. lapkričio 11 d. savo rezoliucija pavedė Generalinei inspekcijai atlikti tyrimą dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2009 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. IS-1679 „Dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba“ išdėstytų aplinkybių. Ši rezoliucija yra rašytinė, privaloma Generalinei inspekcijai, neviršija Krašto apsaugos ministrui suteiktų įgalinimų ir neprieštarauja imperatyvioms karo tarnybą reglamentuojančių įstatymų nuostatoms. Todėl nelaikyti ją įsakymu vien dėl formos ydingumo, nėra jokio teisinio pagrindo.

652. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl drausminių nuobaudų skyrimo kariams yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog įsakymas skirti tarnybinį patikrinimą buvo surašytas rezoliucijos forma, nėra pagrindas teigti, kad nebuvo jokio įsakymo dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo (pvz. 2003 m. lapkričio 20 d. nutartis adm. byloje Nr. A6-1171-03).

663. Krašto apsaugos ministrė 2009 m. lapkričio 11 d. rezoliucija pavedė Generalinei inspekcijai atlikti tyrimą dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2009 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. IS-1679 „Dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba“ išdėstytų aplinkybių. Aplinkybė, kad ir jūrų kapitono O. M. veikoje yra drausmės pažeidimo sudėtis, paaiškėjo tik tiriant šias aplinkybes.

674. Krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. P-199 buvo priimtas atsižvelgiant į 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-7. Vykdydamas krašto apsaugos ministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. P-186 2 punktą Generalinės inspekcijos brigados generolas G. Z. Drausmės statuto nustatyta tvarka atliko papildoma tyrimą dalyje dėl jūrų kapitono O. M. veikos, ir 2010 m. kovo 2 d. surašė naują tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-7, kurią patvirtino krašto apsaugos ministrė. Pareiškėjas generalinės inspekcijos 2010 m. vasario 25 d. raštu Nr. 3IS-36 buvo informuotas, kad Krašto apsaugos ministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-186 buvo panaikintas Krašto apsaugos ministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. P-40 ir šiuo įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda pripažinta negaliojančia, kad vadovaujantis Kariuomenės drausmės statuto 56 straipsnio 6 dalimi Generaliniam inspektoriui pavesta papildyti tyrimą dalyje dėl jo veikos pagal 2009 m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-46. Šiuo raštu pareiškėjas buvo supažindintas su Kariuomenės drausmės statuto 22 straipsnyje numatytomis drausmės pažeidimo įvykio dalyvio teisėmis.

685. Teismas neatsižvelgė į Kariuomenės drausmės statuto 56 straipsnio 6 dalį, kurioje įtvirtinta nuostata leidžia panaikinti teisės aktą – įsakymą, kuriuo paskirta drausminė nuobauda ir atlikti kitą papildomą tyrimą.

69Krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-186 2 punktu buvo įsakyta Generalinei inspekcijai papildyti 2009 m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-46 dalį, susijusią išimtinai su pareiškėjo jūrų kapitono O. M. veika. Šį įsakymą Krašto apsaugos viceministras pasirašė ant Krašto apsaugos ministro įsakymų blanko pagal jam suteiktus įgaliojimus.

706. Pagal Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalį ir 3 dalies 14 punktą ir krašto apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. V-1247 „Dėl įgaliojimų viceministrui gynybos politikai suteikimo“ nuostatas, krašto apsaugos viceministras, nesant krašto apsaugos ministrui, turėjo teisę ne tik išleisti 2010 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. P-186, bet ir atlikti visus kitus su tarnybinio patikrinimu susijusius veiksmus, kuriuos pagal teisės aktus turi krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos viceministras veikė pagal įstatymo reikalavimus, Krašto apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1247 suteiktų įgaliojimų ribose, todėl įsakymas Nr. P-186 yra teisėtas.

717. Pagal Kariuomenės drausmės statuto 44 straipsnio 2 dalį aukštesnis vadas (viršininkas) gali skirti drausmines nuobaudas, kurias skirt turi teisę žemesnis vadas. Minėto statuto 50 straipsnio 3 punktas numato, kad reguliariųjų pajėgų vadas arba savanorių pajėgų vadas turi teisę skirti papeikimą pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį turintiems karininkams. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 10 straipsniu krašto apsaugos ministras vadovauja visoms krašto apsaugos sistemos institucijoms, duoda užduotis ir leidžia įsakymus visoms krašto apsaugos sistemos institucijoms. Krašto apsaugos ministro įsakymai privalomi ne tik kariuomenės vadui, bet ir visiems žemesniems vadams. Todėl krašto apsaugos ministras turėjo teisę skirti pareiškėjui - profesinės karo tarnybos kariui, turinčiam jūrų kapitono laipsnį bet kurią drausminę nuobaudą, kurią gali skirti turi teisę žemesnis vadas, t. y. taip pat ir papeikimą.

728. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 2 punktas nustato, kas yra laikoma tarnybine komandiruote - tai „valstybės tarnautojo ar darbuotojo (toliau vadinama - darbuotojas) išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu atlikti tarnybinį pavedimą“. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas nustato, kad mažiausias Lietuvos administracinis teritorinis vienetas yra savivaldybė. Todėl išvykimas už savivaldybės ribų užduoties vykdymui laikytinas komandiruote ir turi būti įvardinamas būtent taip. Tuo labiau, tarnybine komandiruote turi būti laikomas išvykimas į užsienį atlikti tarnybinio pavedimo.

73Krašto apsaugos ministro 2007 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. V-220 nustato, kad į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje įstaigų prie Krašto apsaugos ministerijos vadovus siunčia ministerijos kancleris. Tam, kad KP AT viršininko T. P. išvykimas būtų pripažintas teisėtu, buvo būtinas ministerijos kanclerio potvarkis dėl jo siuntimo į tarnybinę komandiruotę. Krašto apsaugos ministerijos darbo reglamento 145 punkte nustatyta, kad siuntimas į tarnybinę komandiruotę į užsienį ir Lietuvos Respublikos teritorijoje įforminamas ministro įsakymu, kuriame turi būti nurodytas siunčiamo į tarnybinę komandiruotę asmens karinis laipsnis, vardas, pavardė, pareigos, komandiruotės tikslas, vietovė, komandiruotės trukmė ir išlaidos, kurias apmokės įstaiga.

74Nagrinėjamoje byloje Krašto apsaugos ministro įsakymo dėl šių asmenų komandiruotės nėra.

759. Karo laivas N42 „Jotvingis“ tarptautinėje regatoje „THE TALL SHIPS‘ RACES“ dalyvavo vykdydamas Krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. KK-751 „Dėl Karinių jūrų pajėgų laivo „Jotvingis“ (N42) dalyvavimo tarptautinėje regatoje „TALL SHIPS RACES“ Suomijos Respublikoje“ skirtą, papildomą, užduotį - Karinių jūrų pajėgų laivui „Jotvingis“ (N42) ir jo 51 Lietuvos karių įgulai, esančiai BALTRON eskadros sudėtyje, š. m. liepos 23-31 dienomis dalyvauti Suomijos Respublikoje ir Baltijos jūroje vyksiančioje tarptautinėje regatoje „TALL SHIPS RACES“. Į šio įsakymo priede įvardintą LK Karinių jūrų pajėgų laivo „Jotvingis“ įgulos narių, dalyvaujančių tarptautinėje regatoje „TALL SHIPS RACES“, sąrašą T. P., L. B., R. L. ir L. B. įtraukti nebuvo. Taip pat šie asmenys nebuvo įtraukti į NATO kelionės įsakymą Nr. K-239 ir į Suomijos Respublikos vardu 2009 m. liepos 16 d. išduotą diplomatinį leidimą karo laivui įplaukti į Suomijos Respublikos teritorinius vandenis ir Turkų uostą (krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. KK-751, NATO kelionės įsakymo Nr. K-239 ir verbalinės notos dėl diplomatinio leidimo karo laivui projektus parengė KJP štabas), kas leidžia teigti, kad KP AT prie KAM pareigūnai karo laivu N42 „Jotvingis“ plaukė neteisėtai.

7610. Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 2 straipsnio 6 dalies prasme („Kiti karinio bendradarbiavimo renginiai (toliau -kiti renginiai) - tarptautinei operacijai ir pratyboms nepriskiriami karinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis ar (ir) tarptautinėmis institucijomis renginiai"), minėta regata laikytina „kitu karinio bendradarbiavimo renginiu“. Tai patvirtina ne tik įstatyme pateiktos sąvokos analizė, bet ir būtini tokiam dalyvavimui dokumentai (NATO kelionės įsakymas Nr. K-239, Verbalinės notos dėl diplomatinio leidimo karo laivui būtinumas).

77Pagal tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 10 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas „Krašto apsaugos ministras priima sprendimą siųsti Lietuvos Respublikos karinius vienetus, karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus dalyvauti pratybose ir kituose renginiuose jeigu pratybose ar kitame renginyje vienu metu gali dalyvauti mažiau kaip 150 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų arba jeigu rengiamos bendro su kita valstybe (valstybėmis) karinio vieneto pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau kaip 800 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, arba bendros su NATO ar Europos Sąjungos institucijomis arba valstybėmis pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau nei 800 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Priimdamas nurodytus sprendimus, krašto apsaugos ministras nustato maksimalų galinčių vienu metu būti kitų valstybių teritorijose Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių bei maksimalią pratybų ar kito renginio trukmę...“.

7811. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo veiksmų 2009 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-527 priskiriant ne jo pavaldume esančių KP AT valstybės tarnautojų ir karių dėl jų plaukimo karo laivu atostogų metu kreipiantis žodiniu prašymu. Karo tarnybos statuto 26.1 punktu nustatyta, kad vadai turi teise skirti užduotis ir duoti įsakymus pavaldiniams, kontroliuoti jų vykdymą. Šiame statute apibrėžtos bendrosios vadų pareigos ir teisės, tiesioginių vadų ir pavaldinių santykiai, kas yra vado viršininko įsakymas ir kiti karo tarnybos vykdymo ir organizavimo santykiai.

79Pareiškėjas O. M. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

80Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad drausminė nuobauda paskirta jūrų kapitonui O. M., tačiau drausminės nuobaudos skyrimo dieną jis buvo atleistas iš pareigų.

812010 m. kovo 2 d. įsakyme Nr. P-199 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo jūrų kapitonui O. M." nurodoma, kad drausminė nuobauda skiriama vadovaujantis 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-7, tačiau tarnybinis patikrinimas nebuvo atliekamas. 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-7 buvo perrašyta iš 2009 m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-46.

82Pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kad jo atžvilgiu yra pradėtas dar vienas tarnybinis patikrinimas, nebuvo supažindintas su teisėmis, buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nustatytos Kariuomenės drausmės statuto 22 straipsnyje, nebuvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvada, nebuvo supažindintas su skirta drausmine nuobauda per tris darbo dienas nuo jos paskyrimo.

83Tarnybinė komandiruotė ir asmenų įtraukimas į laivo sudėtį yra skirtingos sąvokos ir skirtingi reikalavimai priimant vieną ar kitą sprendimą.

84Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi byloje Nr. A261-881/2011 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

85Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog bylos ginčas yra dėl kariui drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui drausminė nuobauda atsakovo įsakymu paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl pareiškėjo skundžiamą įsakymą panaikino. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas apeliacinį skundą grindė tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

86Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. P-199 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo jūrų kapitonui O. M.“ buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Įsakyme nurodyta, kad nuobauda paskirta Lietuvos kariuomenės Karinių pajėgų vadui, jūrų kapitonui, remiantis Kariuomenės drausmės statuto 52 ir 76 straipsniais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiam ginčui yra reikšminga aplinkybė, kokį tarnybinį statusą turėjo pareiškėjas nuobaudos skyrimo metu, nes Karių drausmės statutu yra konkrečiai paskirstyta kas turi teisę skirti drausminės nuobaudas atitinkamo rango bei laipsnio kariams bei kokios rūšies nuobaudas. Šis teisinis reguliavimas yra konkretus ir aiškus, todėl jo aiškinti plečiamai nėra pagrindo.

87Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2010 m. kovo 1 d. buvo atleistas iš Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado pareigų Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. P-181 ir nuo 2010 m. kovo 10 d. buvo išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą (t. I, b. l. 140). Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2560 redakcija galiojusi nuo 2004 m. lapkričio 23 d.) karys – Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis tikrąją karo tarnybą. Remiantis šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi karys per laikotarpį nuo jo atleidimo iš pareigų iki išleidimo į atsargą perduoda savo pareigas. Tokiu būdu nuobaudos skyrimo metu 2010 m. kovo 2 d. pareiškėjas remiantis Krašto apsaugos ministro 2010 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. P-181 1 punktu buvo karys, bet dar neišleistas į atsargą.

88Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Kariuomenės drausmės statuto 52 straipsniu nustatyta, kad Krašto apsaugos ministras skiria drausminės nuobaudas: 1) skiria papeikimą atsargos kariams; 2) atima teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą atsargos arba dimisijos kariams; 3) pažemina atsargos kario laipsnį atsargos kariams; 4) sumažina tarnybinį atlyginimą generolams (admirolams); 5) pažemina kario laipsnį vyresniesiems karininkams iki pulkininko leitenanto (komandoro) imtinai; 6) atleidžia iš tarnybos, išskyrus kariuomenės vadą ir jo pavaduotoją – lauko pajėgų vadą. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, Krašto apsaugos ministrė pareiškėjui, kaip turinčiam kario statusą, neturėjo teisės skirti nuobaudos – papeikimo, nes papeikimą, remiantis Kariuomenės drausmės statuto 52 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Krašto apsaugos ministrė galėjo skirti tik atsargos kariui. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog 2010 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. P-199 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo jūrų kapitonui O. M.“ yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams ir tai yra įsakymo panaikinimo pagrindas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

89Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įsakymo panaikinimo pagrindą, nevertino kitų apeliacinio skundo argumentų. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

90III.

91Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A261-881/2011. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė šiais argumentais:

921. Prašyme nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-881/2011 ir pirmosios instancijos teismo sprendime yra padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, kuris turėjo įtakos priimant neteisėtą nutartį. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis grindžiama tik vienu Kariuomenės drausmės statuto 52 straipsnio normos aiškinimu ir jos pritaikymu, nes teismas šioje nutartyje pasisakė, kad nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų. Atsakovo nuomone, remiantis apeliacinės instancijos teismo pateiktu Kariuomenės drausmės statuto normų aiškinimu, nei kariuomenės vadas, nei ministras negali skirti drausminės nuobaudos papeikimo profesinės karo tarnybos kariams. Atsakovas teigia, kad tokiu atveju apribojamos ne tik aukštesniųjų vadų (viršininkų) teisės skirti Drausmės statute nustatytas drausmines nuobaudas, bet ir suvaržomos karių teisės. Atsakovo manymu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į drausmės pažeidimo tyrimo tvarkos, drausminių nuobaudų, jų skyrimo ir vykdymo tvarkos institutą įtvirtintą Drausmės statute, į pavaldumo ir subordinacijos principus įtvirtintus karo tarnybos santykius reglamentuojančiose normose. Kaip pabrėžia atsakovas, priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-881/2011, bus sudėtinga panašiais atvejais laikantis visų Kariuomenės drausmės statuto normų reikalavimų atlikti tarnybinius patikrinimus, skirti drausmines nuobaudas kariams ir praktikoje taikyti šio Kariuomenės drausmės statuto nuostatas. Tokiu būdu, anot atsakovo, gali atsirasti problemų siekiant užtikrinti karių drausmę krašto apsaugos sistemoje.

932. Atsakovo nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo vienodos administracinių teismų praktikos formavimo prašomoje atnaujinti byloje (žr. bylas Nr. A502-704/2008, A63-875/2011, A62-l352/2011). Pasak atsakovo, naujai formuojama teisminė praktika pažeidžia subordinacijos ir pavaldumo principus įtvirtintus Įstatymo 10 straipsnyje, Kariuomenės drausmės statute ir kituose kariuomenės statutuose. Naujai formuojama praktika, kad Krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas ar kitas aukštesnis vadas negali skirti drausminių nuobaudų, kurias skirti turi teisę žemesnis vadas, iš esmės pasako, kad Kariuomenės drausmės statuto 44 straipsnio norma yra nereikalinga („negyva“), nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimą 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, šiame Kariuomenės drausmės statute yra konkrečiai paskirstyta kas turi teisę skirti drausmines nuobaudas atitinkamo rango bei laipsnio kariams bei kokios rūšies nuobaudas, t. y. pasakoma, kad tokias atvejais turi būti taikomos Kariuomenės drausmės statuto 45 - 53 straipsnių. nuostatos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas ar kitas aukštesnis vadas (viršininkas) paskyręs tarnybinį patikrinimą įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadą ir ją patvirtinęs negali paskirti tų drausminių nuobaudų, kurias gali skirti žemesnis vadas (viršininkas), ir/arba pasirinkti skirti drausminės nuobaudas, numatytas Drausmės statuto 66-96 straipsniai. Todėl, atsakovo manymu, praktinis Drausmės statuto normų įgyvendinimas panašiose santykiuose, pagal naujai formuojamą teisminę praktiką pasidarytų beveik neįmanomas, o šios bylos procesas turėtų būti atnaujinamas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

94Teisėjų kolegija

konstatuoja:

95IV.

96Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis.

97Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo atnaujinti procesą byloje remdamasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame įtvirtinta, jog procesas gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Be to, proceso atnaujinimas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą galimas, tik jei esminis teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-117/2009).

98Teisėjų kolegija atkreipia dėmes į į tai, jog, nagrinėjamu atveju atsakovas kelia klausimą dėl to, kas turi teisę skirti drausmines nuobaudas atitinkamo rango bei laipsnio kariams bei kokios rūšies nuobaudas bei, atitinkamai, ar Krašto apsaugos ministrė pareiškėjui, kaip turinčiam kario statusą, turėjo teisę skirti drausminę nuobaudą – papeikimą. Pažymėtina, jog kaip ir buvo konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-881/2011, Kariuomenės drausmės statutu yra konkrečiai paskirstyta kas turi teisę skirti drausminės nuobaudas atitinkamo rango bei laipsnio kariams bei kokios rūšies nuobaudas (Kariuomenės drausmės statuto 52 straipsniu nustatyta, kad Krašto apsaugos ministras skiria drausminės nuobaudas: 1) skiria papeikimą atsargos kariams; 2) atima teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą atsargos arba dimisijos kariams; 3) pažemina atsargos kario laipsnį atsargos kariams; 4) sumažina tarnybinį atlyginimą generolams (admirolams); 5) pažemina kario laipsnį vyresniesiems karininkams iki pulkininko leitenanto (komandoro) imtinai; 6) atleidžia iš tarnybos, išskyrus kariuomenės vadą ir jo pavaduotoją – lauko pajėgų vadą). Akivaizdu, jog šis teisinis reguliavimas yra imperatyvaus pobūdžio, konkretus ir aiškus, todėl aiškinti jo plečiamai (alternatyviai), t. y. taip, kaip nurodoma atsakovo apeliaciniame skunde bei jo pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo, nėra pagrindo. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą procesą atnaujinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatų pagrindu (dėl akivaizdaus materialinės teisės normų pažeidimo).

99Dėl kito atsakovo nurodomo prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindo, apibrėžto ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte, konstatuotina, jog procesas administracinėje byloje remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu gali būti atnaujintas tik esant objektyviai būtinybei užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką. Vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, ši būtinybė turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į įvairiose administracinėse bylose priimtus atitinkamus vienodos administracinių teismų praktikos formavimui svarbius administracinių teismų sprendimus, nutartis ir pan.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės nenurodė tokių teismų praktikos formavimui reikšmingų administracinių bylų, kurių ratio decidendi būtų identiška administracinėje byloje Nr. A261-881/2011 nagrinėtai teisinei situacijai ir kuriose administraciniai teismai būtų pateikę būtent tokį konkretų ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų (Kariuomenės drausmės statuto nuostatų) išaiškinimą, kuris atitiktų atsakovo poziciją šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjas objektyviais įrodymais nepagrindė fakto, kad šiuo atveju egzistuoja objektyvi būtinybė užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą panašaus pobūdžio administracinėse bylose, kuriose būtų priimti skirtingo turinio teismo sprendimai.

100Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punkte numatytu pagrindu yra netenkintas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

101Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

102atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.

103atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-881/2011 pagal pareiškėjo O. M. (O. M.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

104Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas O. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. Skunde ir patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos... 6. Krašto apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. V-1247 „Dėl... 7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 98 straipsnio 2 dalį „Ministrą... 8. Pareiškėjas nurodė, kad pripažinus kad įsakymas Nr. V-527 „Dėl... 9. Krašto apsaugos viceministras 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-186 „Dėl... 10. Vadovaujantis Kariuomenės drausmės statuto 56 straipsnio 6 dalimi, vadas... 11. Drausminę nuobaudą panaikino Krašto apsaugos viceministras, vadovaudamasis... 12. Krašto apsaugos viceministras neturėjo teisės panaikinti Krašto apsaugos... 13. Krašto apsaugos ministrė 2010 m. kovo 2 d. įsakyme Nr. P-199 nurodoma, kad... 14. Pagrindas skirti drausminę nuobaudą yra Kariuomenės drausmės statute... 15. Buvo padaryta eilė kitų Kariuomenės drausmės statuto pažeidimų: jis... 16. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija su skundu nesutiko ir prašė atmesti... 17. Atsiliepimuose nurodė, kad Krašto apsaugos ministro įgalioto krašto... 18. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-4 rezoliucinėje dalyje buvo... 19. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-4 krašto apsaugos viceministras... 20. Atsakovas paaiškino, kad Krašto apsaugos viceministras veikė pagal įstatymo... 21. Nurodė, kad pagal šio tyrimo objektą, t. y. buvo tiriamos aplinkybės dėl... 22. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiamas įsakymas Nr. P-186 yra... 23. Atsakovas nurodė, kad Krašto apsaugos ministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymo... 24. Pareiškėjas Generalinės inspekcijos 2010 m. vasario 25 d. raštu Nr. 3IS-36... 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 7 d. sprendimu... 26. Teismas nustatė, kad 2004 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidento... 27. Krašto apsaugo ministrė, įvertinusi Antrojo operatyvinių tarnybų... 28. Generalinės inspekcijos 2009 m. gruodžio 4 d. pranešimu Nr. 3IS-338 29. Krašto apsaugos ministerijos Generalinio inspektoriaus pavaduotojas 2009 m.... 30. Krašto apsaugos viceministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. P-40 31. Krašto apsaugos ministerijos Generalinio inspektoriaus pavaduotojas 2010 m.... 32. Krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. P-181... 33. Krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-186... 34. Generalinis inspektorius 2010 m. kovo 2 d. surašė tarnybinio patikrinimo... 35. Krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. P-199 Lietuvos... 36. Teismas, analizuodamas Kariuomenės drausmės statuto 20 straipsnio 1, 5 dalių... 37. Teismas nustatė, kad tarnybinis patikrinimas O. M. bei... 38. Sistemiškai vertindamas Kariuomenės drausmės statuto 20 straipsnio 1, 5 ir 6... 39. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog tarnybinio... 40. Teismas nurodė, kad Krašto apsaugos ministro 2009 m. sausio 7 d. įsakymu Nr.... 41. Visi 2009 m. liepos 16 d. priimto įsakymo Nr. V-527 sąraše nurodyti asmenys... 42. Teismas nurodė, jog tai, kad asmenų įtraukimas į Karinių jūrų pajėgų... 43. Išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymus, susijusius su 2010 m. kovo 2 d.... 44. Teismas konstatavo, kad Krašto apsaugos ministro 2010 m. kovo 2 d. įsakymas... 45. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2010 m. kovo 2 d. skundžiamu įsakymu... 46. Teismas, vadovaudamasis Krašto apsaugos sistemos įstatymo 2 straipsnio 16... 47. Pagal Kariuomenės drausmės statuto 52 straipsnio 1 dalį Krašto apsaugos... 48. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekia Krašto apsaugos viceministro 2010... 49. Krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. P-186... 50. Vadovaujantis Krašto apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr.... 51. Teismas nurodė, kad pagal Karo tarnybos statuto 1 punktą šiuo statutu... 52. Jokių kitų aplinkybių bei įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų... 53. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2010 m. vasario 12 d.,... 54. Ginčo nagrinėjimo teisme metu Krašto apsaugos viceministro 2010 m. sausio 14... 55. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 56. Konstatavus, kad pareiškėjo skundžiamas Krašto apsaugos viceministro 2010... 57. Tai, jog išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo... 58. Teismas konstatavo, kad skundo reikalavimas panaikinti Krašto apsaugos... 59. Teismas, remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi prieteisė pareiškėjui iš... 60. II.... 61. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pateikė... 62. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:... 63. 1. Įsakymui būtini tokie formalūs požymiai: įsakymas turi būti duodamas... 64. Krašto apsaugos ministrė 2009 m. lapkričio 11 d. savo rezoliucija pavedė... 65. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl drausminių... 66. 3. Krašto apsaugos ministrė 2009 m. lapkričio 11 d. rezoliucija pavedė... 67. 4. Krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. P-199 buvo... 68. 5. Teismas neatsižvelgė į Kariuomenės drausmės statuto 56 straipsnio 6... 69. Krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-186 2 punktu... 70. 6. Pagal Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalį ir 3 dalies 14 punktą ir... 71. 7. Pagal Kariuomenės drausmės statuto 44 straipsnio 2 dalį aukštesnis vadas... 72. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526... 73. Krašto apsaugos ministro 2007 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. V-220 nustato,... 74. Nagrinėjamoje byloje Krašto apsaugos ministro įsakymo dėl šių asmenų... 75. 9. Karo laivas N42 „Jotvingis“ tarptautinėje regatoje „THE TALL SHIPS‘... 76. 10. Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio... 77. Pagal tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo... 78. 11. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo veiksmų 2009 m. liepos 16 d.... 79. Pareiškėjas O. M. su apeliaciniu skundu nesutiko ir... 80. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad drausminė nuobauda paskirta... 81. 2010 m. kovo 2 d. įsakyme Nr. P-199 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo... 82. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kad jo atžvilgiu yra pradėtas dar... 83. Tarnybinė komandiruotė ir asmenų įtraukimas į laivo sudėtį yra... 84. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi... 85. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog bylos ginčas yra dėl kariui... 86. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog krašto apsaugos ministrės... 87. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 88. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Kariuomenės... 89. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuodama, kad... 90. III.... 91. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pateikė prašymą... 92. 1. Prašyme nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.... 93. 2. Atsakovo nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo... 94. Teisėjų kolegija... 95. IV.... 96. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir... 97. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo atnaujinti procesą byloje remdamasi ABTĮ... 98. Teisėjų kolegija atkreipia dėmes į į tai, jog, nagrinėjamu atveju... 99. Dėl kito atsakovo nurodomo prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindo,... 100. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153... 101. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 102. atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos prašymą dėl... 103. atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-881/2011 pagal... 104. Nutartis neskundžiama....