Byla 2A-2057-560/2012
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Industrijos garantas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Vyriausybės, dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UADB „Industrijos garantas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisti ieškovo UADB „Industrijos garantas“ naudai 5 229,94 Lt žalos atlyginimo; 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 157,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teigė, kad 2008-05-13 įvykus eismo įvykiui dėl staiga į važiuojamąją kelio dalį išbėgusios stirnos, buvo apgadinta transporto priemonė Honda Stream, valst. Nr. ( - ) kuri buvo apdrausta UADB „Industrijos garantas“ kelių transporto priemonių draudimu (Draudimo liudijimo Nr. KT 18220). Ieškovas apskaičiavo ir 2008-08-20 atlygino šio eismo įvykio metu automobiliui padarytą žalą, t.y. išmokėjo 5 229,94 Lt dydžio draudimo išmoką bei LR CK 6.1015 str. pagrindu įgijo draudėjo teises į žalos atlyginimą. Remdamasis LR CK 6.267 str. 2 d. nuostatomis, LAT 2009-03-24 nutartyje Nr. 3K-3-138/2009 suformuluotais aiškinimais, ieškovas teigė, kad šią žalą turi atlyginti Lietuvos valstybė.

5Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Teigė, kad ieškovas nenurodė nei vienos civilinei (deliktinei) atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė atsakovė kaip laukinės gyvūnijos savininkė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-22 sprendimu ieškinį atmetė bei iš ieškovo valstybės naudai priteisė 113,72 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi naujai suformuota teismų praktika analogiškose bylose - 2011-07-21 (civ. bylos Nr. 3K-3-338/2011) ir 2011-10-04 (civ. bylos Nr. 3K-3-371/2011) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (CPK 4 str.) ir konstatavo, kad turi būti nustatytos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl laukinio gyvūno – stirnos - savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti, pakankamumo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į situaciją toje kelio vietoje (įvykio vietoje, o ne visame kelyje) kuriame įvyko šiai bylai išspręsti reikšmingas eismo įvykis. Tačiau ieškovas į bylą nepateikė duomenų apie toje vietoje įvykusius eismo įvykius bei jų skaičių. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje klaidingai nurodė įvykio vietą Paliūniškis - Vabalninkas 27,3 km., Biržų raj. sav., nes pagal Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis įvykis įvyko 7 km. Paliūniškis - Vabalninkas , Biržų raj. sav., bei liudytoja R. L. parodė kad įvykis įvyko 9 km. nuo Vabalninkų. Teismas atmetė kaip neįrodytus liudytojos R. L. paaiškinimus, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad kelkraštyje nebuvo nupjauta žolė, dėl kurios ji nepamatė gyvūno. Teismas nelaikė pagrindu priteisti žalą atsižvelgiant į tai, jog įvykio vietoje nėra galiojančio ženklo „Laukiniai gyvūnai“ bei apsauginės tvorelės, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio vietoje kelio trasą kerta gyvūnų migracijos takas. Įvertinęs visus bylos duomenis teismas konstatavo, jog negalima nustatyti, ar atsakovas netinkamai atlieka savo funkcijas dėl kelių eismo saugumo, o ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo, pastarajam neatsiranda civilinė atsakomybė, todėl ieškinį atmetė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovas UADB Industrijos garantas apeliaciniu skundu prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.267 str. 2 d. ta apimtimi, kuria nenumatyta atsakomybė už laukinių žvėrių padarytą žalą be kaltės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, bei sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą; panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas remiasi Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu, kur teismas nurodė, kad iš Konstitucijos 54 straipsnio valstybei kyla priedermė užtikrinti, kad laukinių gyvūnų (jų rūšių) populiacijos būtų tinkamai valdomos (t. y. reguliuojamos ir kontroliuojamos) taip, kad būtų užtikrinta laukinės gyvūnijos, kaip visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, apsauga ir racionalus naudojimas. Šiuo atveju svarbi yra Konstitucinio Teismo išvada, kad laukinius gyvūnus galima kontroliuoti, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada (2009 m. kovo 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-138/2009), padaryta remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kad laukiniai žvėrys nėra absoliučiai nevaldomi. Pažymi, kad teisei prieštaraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolės prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos. Jos padarymas nesant teisėto pagrindo yra neteisėtas. Eismo įvykio vietoje nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų, kurie galiotų nurodytame kelio ruože ir įspėtų apie pavojų susidurti su laukiniu gyvūnu, šioje atkarpoje taip pat nėra jokių kitų techninių apsaugos priemonių, sumažinančių galimybę laukiniams gyvūnams patekti ant kelio. Eismo įvykis įvyko už įspėjamojo kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ galiojimo ribos, t. y. kelio Paliūniškis-Vabalninkas 7 km. Taigi atsakovas kelio Paliūniškis-Vabalninkas atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, jokių apsaugos priemonių, sumažinančių galimybę laukiniams gyvūnams patekti ant kelio, nesiėmė. Be to, pati vairuotoja teismo posėdžio metu paliudijo, jog šalikelėje buvo aukšta žolė ir nulinkę medžiai, kurie apsunkino galimybę laiku pamatyti stirną ir išvengti eismo įvykio. Teismas be jokio pagrindo šiuos liudytojos paaiškinimus ignoravo. Taigi, atsakovas ne tik kad neįrengė apsauginių priemonių (atitvarų ir apsauginių tvorų), bet ir tinkamai neprižiūrėjo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Paliūniškis-Vabalninkas, todėl laikytina, kad byloje nenustatyta jokių atsakovo pozityvių veiksmų, galinčių panaikinti atsakovo neteisėto neveikimo prezumpciją. Pasak apelianto, byloje teismo nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą kad valstybė, kaip rūpestinga ir apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią ir turėjo pakankamų priemonių tai kontroliuoti, statyti specialius kelio ženklus ir užtvarus, taip užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti. Taigi atsakovui kyla pareiga atlyginti laukinių žvėrių padarytą žalą. Apelianto įsitikinimu šioje byloje yra pagrindas kreiptis į konstitucinį teismą dėl LR CK 6.267 str. 2 d. konstitucingumo patikrinimo. Pasak apelianto LR CK 6.267 str. 2 d. numatyta, kad laukinio žvėries padaryta žala pagal įstatymą turi būti atlyginama, tačiau CK nedetalizuota žalos atlyginimo tvarka, taigi susiduriama su įstatymo spraga. Teigia, kad LR CK 6.267 str. 1 ir 2 dalys prieštarauja viena kitai. Apelianto įsitikinimu, CK 6.267 straipsnio 2 dalies formulavimas, nenumatant žalos atlyginimo tvarkos, reiškia, kad nenumatoma atsakomybė už laukinių žvėrių padarytą žalą be kaltės. Tai riboja valstybės atsakomybę už laukinių žvėrių padarytą žalą, nes vadovaujantis LR Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, o minėtas reglamentavimas riboja būtent valstybės atsakomybę už laukinių žvėrių padarytą žalą. CK 6.267 straipsnio 2 dalies nuostata, lemianti tai, kad nenumatoma valstybės atsakomybė už laukinių žvėrių padarytą žalą be kaltės, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui. Apelianto įsitikinimu, LR CK 6.267 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas valstybės ir kitų nei valstybė asmenų atsakomybės sąlygų skirtingas traktavimas nėra objektyviai pateisinamas.

10Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovas atliko atitinkamus pozityvius veiksmus, kurie paneigia valstybės neteisėto neveikimo prezumpciją, todėl ieškovo patirti nuostoliai negali būti vertinami kaip nulemti atsakovo veiksmų. Atsakovas vykdo nuolatinį valstybinės reikšmės kelių eismo saugumo tyrimą, analizuoja eismo įvykius, nustato avaringas vietas. Pažymėjo, kad įspėjamojo kelio ženklo reikalingumas nustatomas įvertinus konkretaus kelio ruožo savitumą, eismo įvykių periodiškumą ir kitas aplinkybes. Pavieniai laukinių gyvūnų pasirodymai kelyje negali būti pagrindu statyti įspėjamąjį kelio ženklą. Ieškovas į bylą nėra pateikęs duomenų apie tame kelio ruože įvykusius eismo įvykius, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad eismo įvykio metu buvo būtinos atitinkamos specialios priemonės eismo saugumui užtikrinti. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų ir apie tai, kad atsakovas būtų pažeidęs kelių ženklinimo tvarką, kitų teisės aktų reikalavimus, todėl visi atsakovo veiksmai, kuriais buvo įgyvendinami teisės aktų reikalavimai, numatantys kelių ženklinimą, laikytini pozityviais veiksmais, kuriais paneigiama neteisėto neveikimo prezumpcija. Taip pat ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai reguliavo arba nereguliavo stirnų populiaciją, kad kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvūnų migracijos takai, o atsakovas dėl to nesiėmė jokių priemonių, siekiant išvengti galimo jų patekimo į kelią ar pan. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujausia praktika analogiškose bylose, pagal kurią ieškovas turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Pasak atsakovo, laukinių žvėrių savininko galimybė valdyti laukinius žvėris ir naminių gyvūnų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvūnai, galimybės valdyti bei kontroliuoti tokius gyvūnus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi, į ką būtina atsižvelgti sprendžiant valstybės atsakomybės klausimą. Atsakovas taip pat nurodo, kad skirtinguose teisės aktuose skirtingas reglamentavimas pats savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis yra pažeista. Apelianto prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apelianto UADB „Industrijos garantas“ apeliacinis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

14Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę, teisingai įvertinos byloje esančius įrodymus bei priėjo pagrįstos išvados, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), todėl pagrįstai ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

15Apeliaciniame skunde ieškovas išdėstė prašymą kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.267 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nenumatyta atsakomybė už laukinių žvėrių padarytą žalą be kaltės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, bei sustabdyti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija, netenkindama šių apelianto prašymų, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartyje (priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012) pateiktus paaiškinimus, kur analogišką kitos draudimo kompanijos prašymą teismas laikė nepagrįstu ir atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl valstybės atsakomybės už laukinių gyvūnų padarytą žalą, neįžvelgė CK 6.267 str. 1 ir 2 dalių bei LR Konstitucijos 29 str. 1 d. prieštaravimo. Pažymėtina ir tai, kad tiek bendrosios atsakomybės atveju, tiek griežtosios atsakomybės atveju (kai atsakomybė kyla nesant atsakingo asmens kaltės) ieškovas privalo įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą, žalą, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas visų šių civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė (t.y. neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, neteisėto neveikimo), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kreipimasis į LR Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo ar įstatyminė nuostata, kur nenumatyta atsakomybė už laukinių žvėrių padarytą žalą be kaltės, prieštarauja LR Konstitucijos 29 str. 1 d., tik nepagrįstai užvilkintų šios bylos nagrinėjimą, todėl toks apelianto prašymas atmestinas ir šiuo pagrindu.

16Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. gegužės 13 d. apie 06.30 val. Biržų r., kelio Vabalninkas-Paliūniškis 7 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu R. L., vairuodama automobilį Honda Stream, valst. Nr. ( - ) susidūrė su stirna. Autoįvykio metu transporto priemonė buvo apgadinta, todėl ieškovas, remdamasis draudimo sutartimi, apskaičiavo ir R. L. atlygino įvykio metu automobiliui padarytą žalą, išmokėdamas 5 229,94 Lt dydžio draudimo išmoką. Biržų rajono policijos komisariatas 2008-05-13 nutarimu atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. L. atžvilgiu. Ieškovas UADB „Industrijos garantas“ pareiškė ieškinį Lietuvos valstybei dėl 5 229,94 Lt žalos atlyginimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas skundžiamu 2011-12-22 sprendimu ieškinį atmetė, kadangi konstatavo, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo. Apelianto teigimu, tokios teismo išvados nepagrįstos, o nagrinėjamoje byloje nebūtina nustatinėti atsakovo neteisėto veikimo/neveikimo, nes laukiniam gyvūnui padarius žalą transporto priemonei ir nenustačius transporto priemonės valdytojo kaltės, atsakovas privalo atlyginti žalą pilnai, kadangi vien žalos padarymo faktas suponuoja neteisėtus veiksmus. Su tokiais apelianto aiškinimais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

17Pažymėtina, kad atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą bendrasis reglamentavimas pateiktas CK 6.267 str. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika analogiškose bylose, kur teismas konstatavo, kad valstybės civilinei atsakomybei už laukinio gyvūno eismo įvykio metu padarytą žalą taikyti nustatytinos visos CK 6.246–6.249 str. įtvirtintos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad atsakovo veiksmų neteisėtumą, žalą, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltę turi įrodyti ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

18Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje nebuvo galiojančio kelio ženklo, įspėjančio apie pavojų susidurti su laukiniu gyvūnu, nebuvo įrengti atitvarai nuo laukinių gyvūnų išbėgimo į važiuojamąją kelio dalį, tačiau tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) bei priteisti ieškovo reikalaujamą žalos (nuostolių) atlyginimą. Byloje surinkti duomenys, priešingai nei tą nurodo apeliantas, nepatvirtina, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo avaringas ir kad buvo būtinos kažkokios specialios apsaugos priemonės eismo saugumui kelyje užtikrinti. Taip pat, remiantis byloje pateiktais įrodymais, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesiėmė pakankamų priemonių stirnų populiacijai reguliuoti ar kad valstybė, ar jos institucijos, būtų pažeidusios kelių ženklinimo tvarką, teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laukinio gyvūno – stirnos – savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti, pakankamumo, šioje byloje turi būti atsižvelgiama į situaciją toje kelio vietoje, kuriame įvyko eismo įvykis, o ne visame kelyje Vabalninkas-Paliūniškis ar jo didelėje atkarpoje. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvūnų migracijos takai, nepateikė duomenų, kad šioje vietoje dažnai įvykdavo susidūrimai su laukiniais gyvūnais. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, jog eismo įvykio vieta buvo išskirtinai nesaugi, avaringa ir kad atsakovas dar iki nagrinėjamo eismo įvykio turėjo imtis kokių nors papildomų, būtinų priemonių, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė liudytojos R. L. paaiškinimus, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog kelkraštyje buvo nepjauta žolė , dėl kurios ji nepamatė gyvūno. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šių liudytojos nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Šių aplinkybių ji nenurodė ir savo paaiškinime, duotame netrukus po eismo įvykio, to neužfiksavo ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas įstatymo nuostatas vertino šios liudytojos paaiškinimus, todėl priešingi apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

19Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl valstybės, kaip laukinio žvėries savininko, atsakomybės, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti pakankamumo, be kita ko turi būti atsižvelgiama ir į laukinių žvėrių, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifiką ir ribotas tokių žvėrių savininko galimybes juos valdyti, nes akivaizdu, kad laukinių žvėrių savininko galimybė valdyti šiuos žvėris ir naminių gyvūnų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvūnai, galimybės valdyti bei kontroliuoti tokius gyvūnus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucija įpareigoja valstybę ne tik užtikrinti saugias eismo sąlygas, bet ir užtikrinti, rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo teiginius dėl atsakovo neveikimo paneigia ir atsakovo įgaliotų asmenų priimti teisės aktai ir programos, skirtos laukinių gyvūnų apsaugai ir saugiam eismui užtikrinti, t.y. LR Laukinės gyvūnijos įstatymas, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, LR Kelių įstatymas, Kelių priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155. Be to, atsakovas yra priėmęs 2000-06-27 LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, nustatančias medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kt., kas rodo, kad valstybė ėmėsi pozityvių veiksmų, reglamentuojant laukinę gyvūniją bei nustatant reikalavimus eismo dalyviams.

20Kaip minėta, įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) bei nuostolių atsiradimo ryšį su valstybės veiksmais buvo būtent ieškovo pareiga (CPK 178 str.). Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šios savo pareigos ieškovas neįvykdė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos (nuostolių) egzistuoja priežastinis ryšys. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

21Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, netenkintinas apelianto prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija

Nutarė

23ieškovo UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundą atmesti.

24Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UADB „Industrijos garantas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo... 5. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-22 sprendimu ieškinį atmetė bei... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovas UADB Industrijos garantas apeliaciniu skundu prašo kreiptis į... 10. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apelianto UADB „Industrijos garantas“ apeliacinis skundas atmestinas. ... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje... 15. Apeliaciniame skunde ieškovas išdėstė prašymą kreiptis į LR... 16. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. gegužės... 17. Pažymėtina, kad atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą bendrasis... 18. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje nebuvo... 19. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl valstybės, kaip laukinio žvėries... 20. Kaip minėta, įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą)... 21. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 23. ieškovo UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundą atmesti.... 24. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti...